Nereikia stebėtis kritimais, nes jie visi susirenka ir pamažu veda žmogų pirmyn. Ir tai – kaip mokėmės, kad nėra tuštumos dvasiniame pasaulyje. Žmogus krenta tik tam, kad įimtų papildomas kibirkštis, sudužusias bendro indo dalis.
Žmogui galima patarti tik viena: nelaukti kol jį nuleis per pakopą, o jaučiant savo niekingumą – vėl pakilti kaip senukas, kuris eina ir ieško, ar nieko nepametęs. (Rabašas, Laiškas Nr. 77)
Turime mėginti pakilti iš bet kokios būsenos. Nepasitenkinti tuo, kad tai kilimas ar kokia nors vidurinė būsena, o visuomet bet kokia būseną traktuoti kaip kvietimą kitam kilimui, kad visąlaik būtų vien kilimai. Tai įmanoma, jeigu iš anksto savo būseną vertiname kaip dar netobulą.
O kaip galiu jį įvertinti kaip netobulą? Tik jeigu esu grupėje ir galiu iš jos gauti supančią Šviesą (or makif). Matau, kad dar ne iki galo joje, ne visiškai susilieju su draugais, ir tuomet turiu galimybę prašyti.
Grupė – tai mano būsimas kli/indas, mano kita pakopa. Todėl negali žmogus sakyti: „Gavau tokį pakilimą, kad toliau nėra kur eiti.“ Taip nebūna. Iki pat taisymosi pabaigos taip negali būti.
Nežinau, kas vyksta ten, pačiame gale. Tačiau visada, kol esu aplinkoje, turiu galimybę sustiprinti vienybę su draugais ir dėti dar kokias nors pastangas.
Tai ir yra „aušros žadinimas“, „apyaušrio žadinimas“. Kai būdamas bet kurios būsenos koncentruojuosi ne į save, o į grupę ir mėginu daugiau į ją įsijungti, tada matau, kad visuomet turiu galimybę dar ką nors pridėti prie to kli, ir galiu nuolatos eiti pirmyn.
Tokiu atveju „žadinu aušrą“. Juk niekuomet iš aukščiau negausiu atstūmimo, atitolinimo, apsunkinimo, visuomet pats sieksiu grupės, vienybės, ir pats komanduosiu visoms savo būsenoms. Tai pats optimaliausias judėjimas pirmyn.
#255069

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Sveikinti tamsą kaip šviesą

Prieš aušrą

Naujos būsenos pradžia

Klausimas. Ar mokytojas turi laisvę mokinio atžvilgiu?
Atsakymas. Ne. Jokios.
Klausimas. Kuo apribotas mokytojas mokinio atžvilgiu?
Atsakymas. Viskuo! Mokytojas turi atvesti mokinį, kad šis realizuotų savo dvasinį kelią. Ir čia negali būti jokių sprendimų. Tas dvasinis pagrindas, kuris yra mokinyje, turi būti realizuotas, ir mokytojas turi tai atlikti.
Tai yra jo aukštesnioji misija, savo panašumo į Kūrėją realizavimas. Tuo jis yra Kūrėjo bendrininkas. Būtent čia ir yra jo laisvė.
Klausimas. Ar tai palieka kokią nors laisvę mokiniui?
Atsakymas. Žinoma. Jo darbas – suteikti mokiniui visišką laisvę ir nukreipti jį taip, kad jis ją tinkamai realizuotų.
#256542

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi viena idėja

Mokytojo ryšys su mokiniu

Mokytojas ir mokinys

Tarpusavio laidavimas – tai raktas į sėkmę, daugiau nieko nereikia. Tik to ir trūksta Adam Rišon sistemoje, kad ji būtų vėl sujungta. Jau yra visos sielos dalys – tarsi variklio detalės, kurias tereikia surinkti.
Tinkama sujungimo tvarka ir mūsų tarpusavio ryšys vadinasi tarpusavio laidavimu. Tereikia visas detales priartinti vieną prie kitos ir bendrai dirbti. Su pačia medžiaga nėra ko daryti, reikia tik atkurti ryšius jos viduje.
Viskas išsisprendžia mintyje. Kūrėjas vėl iš naujo vis stipriau leidžia mums pajausti mūsų atskirtį, o mes mėginame vėl susijungti, pasiekti vienybės. Taip pamažu einame pirmyn, kol pasieksime reikiamą dydį.
#257148

Iš 2019 m. gruodžio 10 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti bendrą sistemą

Kas yra „abipusis laidavimas“

Verdanti vienybės lava

Pasakyta, kad Kūrėjas artimas tiems, kieno širdis sudaužyta. O širdis sudūžta, kai suprantu, kad negaliu jos sudaužyti. O tam man reikia daug dirbti, kad sutikčiau, kad mano širdis iš tikrųjų akmeninė ir tik Kūrėjas gali ja sudaužyti ir tik per dešimtuką, per draugus.
#256940

Iš 2019 m. gruodžio 6 d. iš pamokos „Aplinkos poveikis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudužimo atskleidimas

Meilės egzaminas

Kaip patekti pas Vyriausiąjį Gydytoją?

Klausimas. Pagal kabalą yra trys veiksniai žmogaus dvasiniame vystymęsi: mokytojas, grupė, pirminiai šaltiniai. Kas yra pasirengimas pamokai ir ką tai duoda?
Atsakymas. Pamoka – tai pasimatymas su Kūrėju, kai kartu susirenka visa grupė, optimalus skaičius – dešimt žmonių, ir mokosi vedami mokytojo-instruktoriaus, tiksliai nukreipiančio ją į tikslą pagal tam tikrą planą.
Užsiėmimų planas priklauso nuo grupės būsenos, jos raidos, tačiau priklauso ir nuo pasaulio būsenos, supančios erdvės: kur yra grupė, kokioje šalyje ir pan.
Juk kabala užsiimantys žmonės mokosi, kaip praktiškai taikyti gamtos jėgas, kad paskatintų savo kilimą ir paskui save patrauktų visą žmoniją iki Kūrėjo lygmens. Todėl jie turi kreipti dėmesį į viską, kas vyksta su jais ir supančiu pasauliu.
Visa tai atlieka instruktorius, mokytojas, o mokiniai galbūt nesuprasdami to turi sekti tuo, ką jis daro. Mokytojas gali tartis su mokiniais, aiškinti jiems, kas ir kaip, tačiau iš principo jis atsako už mokomąjį procesą.
#256962

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rytinė pamoka ir dvasinis vystymasis

Kaip vystytis per pamoką?

Svarbiausias pamokos tikslas

Klausimas. Jei viskas nulemta iš anksto, netgi tai, kad ką nors pasirinkę daugiau ar mažiau kentėsime, tai kam reikalinga kabala?
Atsakymas. Kabalos reikia, kad pakiltume aukščiau savo egoizmo į tą būseną, kur niekam nepaklusime.
Egoizmas pavergia mus, ir todėl mūsų studijuojamas mokslas vadinamas „kabalos mokslu“ – mokslu apie tai, kad esame savo egoizmo vergovėje, o pakilę virš jo jausime laisvę.
#256536

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebūti norų vergu

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Klausimas. Koks skirtumas tarp itin religingų žmonių, kuriems be Dievo nėra nieko, ir kabalą studijuojančių žmonių, kuriems „nėra nieko kito tik Jis“?
Atsakymas. Skirtumas labai paprastas: šie du tipai žmonių visiškai tarpusavyje nepanašūs. Pirmiausia, kabala – tai ne tikėjimas ir ne religija. Ji nieko nepriima už tikėjimą ir nieko neverčia tikėti, o ragina atskleisti Kūrėją.
Religingas žmogus sako:
– Tikiu!
– Kodėl tiki?
– Man sakė, paaiškino ir aš tikiu tuo, ką man pasakė.
– Gerai, tavo reikalas.
Kabaloje tikėjimas – tai žinojimas, suvokimas, jautimas. Jautimas! O ne tai, ką mūsų pasaulyje vadiname tikėjimu. Kitaip tariant, iš tiesų nežinau „taip ar ne“, tačiau tai priimu ir gyvenu tarsi tai yra taip. Kas gali įrodyti? Niekas. Ar tai teisinga? Kiek žmonių – tiek nuomonių.
Todėl nėra jokio ryšio tarp kabalos ir religijos. Priešingai, kabala niekaip nesusijus su religija. Ji nukreipta į atskleidimą, žinojimą, jautimą, o ne į tai, kad man kažkas kažką pasakė. Tad skirtumas didžiulis.
#257073

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas kabaloje

Kam reikalingos religijos?

Klausimas. Ar teisingai suprantu, kad mūsų pasaulyje laisviausi – vaikai, kol juos imame auklėti? Jiems nesvarbu, kuo apsirengti, kaip valgyti. Ar teisingai suprantu, kad mums reikia iš jų imti pavyzdį ir studijuoti aukščiausią mokslą – kabalą: mylėti vieni kitus, šokti ir dainuoti, džiaugtis it vaikai?
Atsakymas. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo savo norų ir ketinimų. O laisvė, kurią jie jaučia, – tai menama laisvė. Iš tikrųjų jie nežino, kad yra nelaisvi, kad aklai paklūsta savo norams ir instinktams.
Vos tik imi juos riboti ar sakai, kad jie turi riboti save, jie iškart ima stipriai priešintis, verkia. Tad vaikai – ne pavyzdys.
#256533

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Sakote, kad reikia eiti tikėjimu aukščiau žinojimo. O kur riba tarp tikėjimo ir žinojimo? Kaip ją suprasti, kaip apibrėžti?
Atsakymas. Žinoti reiškia, kad jaučiu per visus savo penkis jutimo organus, o tikėti – kad priimu kabalistų patarimus ir mėginu į pasaulį žiūrėti jų akimis. Tai ir yra tikėjimas aukščiau mano žinojimo.
Kitaip tariant, nepaisydamas savo jausmų mėginu jausti pasaulį, kaip man pataria kabalistai. Jie sako, kad jaučia pasaulį kitaip. Ir todėl mėginų žvelgti į pasaulį jų akimis.
#256824

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiaužinojimo

Judėti labiau tikint

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Klausimas. Kūrėjo sąvoka itin neapibrėžta. Kūrėjas – tai gamtos jėga, tai aukštesnioji Šviesa, tai mes? Visa tai ir yra Kūrėjas?
Atsakymas. Pirmiausia, Kūrėjas – tai viso, kas vyksta, kad ir kas nutiktų, šaltinis.
Kūrėjas – tai, kur egzistuojame.
Kūrėjas – viskas, kas užpildo mane ir veikia manyje, išskyrus tą vienintelį tašką, kuris vadinamas valios laisve, kuri leidžia apibrėžti, ar yra kas nors be Kūrėjo ar nėra nieko kito tik Jis.
Klausimas. Tai jėga ar dėsnis?
Atsakymas. Kūrėjas – tai jėga ir dėsnis, ir visa, kas egzistuoja. Kitaip tariant, vienos jėgos atsiskleidimas jaučiamas kaip vienybė. Tačiau vienybė reiškia, kad yra daugybė jėgų ir jos visos išvien. Taip šitai atsiskleidžia žmogaus atžvilgiu.
#257309

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Susipažinti su Kūrėju

Mes ir Kūrėjas

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos