Klausimas: Koks teisingas požiūris į nesėkmes?
Atsakymas: Kas turi būti – bus. Kas turi įvykti – įvyks. O mes turime būti pasirengę viskam ir suprasti, kad gyvenimas toks ir yra: balta juosta, juoda juosta.
Klausimas: Kitaip tariant, po juodo etapo tikrai ateis baltas?
Atsakymas: Galbūt jis šiek tiek pasirodys, palies tave, bet jis tikrai bus. O tada vėl ateis juodas.
Klausimas: O kaip aš pasikeisiu? Nejaugi daugiau dėl to nekentėsiu, nekovosiu su tuo?
Atsakymas: Ne. Esame taip sukurti, kad tiesiog bėgame nuo nesėkmių. Neįstengiame jų tinkamai išanalizuoti, įsisąmoninti, kažką ištaisyti ir kam nors pasiruošti. Tiesiog negalime. Darome viską, kad tik nuo jų pabėgtume. O tai visiškai neteisingas veiksmas ir filosofija.
Jeigu sujungsime draugėn šias dvi būsenas – nesėkmę ir sėkmę – imsime jas valdyti ir nebūsime silpni nei per nesėkmes, nei per sėkmes.
Klausimas: Kitaip tariant, tarsi sujungiu juodą ir baltą?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Aš to nebelaikau nesėkme?
Atsakymas: Tu pakyli virš abiejų būsenų, todėl lengvai jas išgyveni. Tik reikia suprasti, ką reiškia „pakilti virš jų“.
Tai reiškia pakilti virš savo gyvenimo siekių, nustoti vaikytis sėkmės. Suprask, kad dabar, šiandien tu jau esi pačioje sėkmėje – jau jos viduje.
Kaip sako fizikai – yra visokių juodųjų skylių. Iš tikrųjų mes patys esame juodojoje skylėje. Astronominėje juodojoje skylėje.
Klausimas: O kas yra už jos?
Atsakymas: Nieko. Ir nereikia nieko. Atsipalaiduok ir suprask – tu esi gamtos viduje. Leisk jai tave vesti. Svarbiausia – atsiduoti gamtai.
Klausimas: Tai aš numetu irklus? Yra srovė – aš paleidžiu irklus?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: O ar yra srovė?
Atsakymas: Net ir tai man nesvarbu.
Klausimas: Ir tai nesvarbu? Tiesiog šitaip viską paleisti?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ar tai įmanoma?
Atsakymas: Jeigu tiki išmintinga, didinga, amžina, visaapimančia gamta, tai, mano manymu, yra pats protingiausias sprendimas.
Pastaba: Taip, tai labai tinkamai skamba: niekas nėra mano valioje.
Atsakymas: Be to, viskas, ką sugalvosi tam, kad veiktum prieš tai savo jėgomis, tik pabrėžia menkumą, ribotumą, nesupratimą, nežinojimą ir nesutikimą su ta didinga gamta, kurioje egzistuojame.

#346583

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laiko šeimininkas

Maža kilpa kelyje į gyvenimo šaltinį

Pakilti virš prieštaravimų

Klausimas: Ar suvokimą, kad dirbame „lo lišma“ (dėl gavimo), turi lydėti džiaugsmas?
Atsakymas: Būdami bet kokios būsenos turime jausti džiaugsmą, net ir „lo lišma“, nes atliekame Kūrėjo darbą.
Klausimas: Kaip galima džiaugtis, kai kasdien vis labiau įsisąmoninamas blogis?
Atsakymas: Džiaukitės tuo, kad Kūrėjas jums tai parodo, kad gaunate iš Jo blogio įsisąmoninimą, ir prašykite Jo ištaisyti blogį.

#327376

Iš pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Stipriausi džiaugsmo pojūčiai

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Jeigu visų džiaugsmas – bendras

Kaip žmogus ateina prie „ašarų vartų“? Jaučiu, kad Kūrėjas paslėptas nuo manęs, Jo nėra mano gyvenime, Jis nepriartėja, neatsiskleidžia. Maniau, kad yra būdų priartėti prie Kūrėjo ir įeiti į dvasinį pasaulį, tačiau dabar tampa aišku, kad niekas neatsiskleidžia, viskas užverta.
Tačiau noras dvasingumui neišnyksta, jis didžiulis, o galimybių nėra. Nelieka jokių būdų pasiekti dvasinį pasaulį, prisiliesti prie davimo savybės.
Ir tuomet atrandu, kad yra galimybė įgyti davimo savybę! Reikia susijungti su Kūrėju. Dabar suprantu, kad atskleisti Kūrėją, susijungti su Juo – reiškia susijungti su davimo savybe, meile, susivienyti su visais, rūpintis visais kaip Kūrėjas rūpinasi visais. Tai ir reiškia, kad susijungiu su Kūrėju.
Anksčiau taip nemaniau. Tikėjausi, kad susijungęs su Kūrėju matysiu daugiau, jausiu daugiau, suprasiu daugiau, ir būtent pats prisipildysiu. Dabar matau, kad atskleisti Kūrėją ir susijungti su Juo – reiškia turėti galimybę visiems duoti, rūpintis visais. Aš taip noriu visus mylėti, visiems duoti, kad ašaros užlieja akis! Tai reiškia, kad stoviu prie „ašarų vartų“.
Tai labai gera būsena. Juk visiškai nenoriu galvoti apie save, noriu visiems duoti ir kenčiu dėl to, kad neturiu galimybės daryti žmonėms gera. Visa pasaulis ir visas mano gyvenimas atrodo tamsa, jei negaliu jiems nešti gėrio.
Ašarų vartai – tai įėjimas į davimo ir meilės pasaulį, išėjimas iš savęs, į tikėjimą aukščiau žinojimo. Taip įeiname į tiesos pasaulį, tikrąją realybę. Iš tiesų mes joje egzistuojame, tiesiog dabar esame uždaryti tam tikroje siauroje kapsulėje, kurioje jaučiame savo pasaulį ir gyvename savyje.

#346294

Iš pamokos pagal knygos „Šamati” 18 straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Vartai į keliones laiku

Kaip prieiti ligi ašarų vartų?

Praėjimas į kitą matavimą

Jeigu pasaulis yra tokios kritinės būklės, kodėl Kūrėjui nepažadinus didelėse žmonių masėse didelio susidomėjimo kabalos mokslu taip stumtelint pasaulį išsitaisymo link?
Reikalas tas, kad Kūrėjas organizuoja pasaulį pagal tą didelį egoizmą, kurį mums reikia ištaisyti. Jis nesirenka norų ir jų nespaudžia. Sistema, kurią Jis sukūrė kūrinijos pradžioje, ir visos sąlygos atsiskleidžia ir realizuojasi per visą istoriją.
Kūrėjas proceso viduryje neketina peržiūrėti ir keisti kūrinijos veikimo ir nesileis į kompromisus. Mes esame sistemoje ir savo pastangomis turime nustatyti, kurios jėgos turi būti joje stipresnės, o kurios silpnesnės, ir kaip pasitelkus šias jėgas mums tinkamai susijungti.
Mes neanuliuojame jokių jėgų. Viskas lieka: ir blogos jėgos, ir didelis egoizmas. Niekas nesunaikinama, kad ir kaip to norėtume. Viena egzistuoja prieš kitą, tereikia padidinti davimo jėgą gavimo jėgos atžvilgiu, gerumo jėgą blogio jėgos atžvilgiu. Tik taip pasieksime pusiausvyrą tarp šių dviejų sistemų.
Kai jos palaipsniui pasieks pusiausvyrą, tarp jų, tinkamame jų derinyje, atskleisime Kūrėjo jėgą.

#288810

Iš pamokos pagal knygos „Šamati“ 26 straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Prisitaikyti prie Gamtos programos

Klausimas: Jeigu Baal Sulamas sako, kad sudužimo iš esmės nebuvo, ar tai reiškia, kad ir noras gauti dėl savęs taip pat neegzistuoja?
Atsakymas: Egzistuoja, bet ne akivaizdžiai.
Turime suprasti, kad einame pirmyn atskleisdami savo būsenas netaisytų kelim (indų) atžvilgiu, ir todėl jaučiamės vis labiau sudužę. Tad mūsų būsena priklauso tik nuo to, ko ieškome savo būsenose, kur norime nueiti.
Iš esmės taip ir išeina: artėjame prie sudaužyto kli, o tada imame jį analizuoti dalimis. Ir jau paskui, žvelgdami iš sudužimo tarp indo dalių taško, meldžiamės Kūrėjui, kad Jis padėtų mums susijungti, pamatyti atskirtį tarp mūsų ir aiškiai išvysti visą mūsų kelią.

#346309

Iš 2025 m. liepos 15 d. pamokos pagal temą „Sudužimas kaip galimybė taisytis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mums reikia išmokti vienytis

Susijungti širdimis

Ką reiškia „vienytis“?

Gera aplinka – tai mokytojas ir draugai. Jeigu mokinys neprisijungęs prie mokytojo kaip žemesniosios pakopos Galgalta ve Einaim prie aukštesniosios pakopos ACHAP, jeigu neanuliuoja savęs savo šviesiausioje dalyje – taške širdyje, kurį atrado savyje, – ir neprijungia jo prie mokytojo, t. y. prie jo nuomonės, dvasios, tai jis neturi iš kur gauti gyvenimo dvasios. Jis neturės tos jėgos, kuri vystytų jo rešimo – dvasinį geną.
O jeigu nėra ryšio su mokytoju, „tai pasaulis pajungia jį sau, ir jis susilieja su daugumos troškimais. Tuomet jis neturi jokio pasirinkimo, tarsi banda, vedama į skerdyklą, ir priverstas galvoti, norėti ir reikalauti to paties, ko nori dauguma“ (iš straipsnio „Šamati“ Nr. 25, „Išeinantis iš širdies“).
Čia viskas labai paprasta: toks ryšys arba egzistuoja, arba ne. Ir daug kas priklauso nuo palaiminimo iš aukščiau, nuo sėkmės. Tai lemia ne išorinės sąlygos, o vidinės žmogaus pastangos ir su tuo susiję veiksniai, pagal jo sielos šaknį ir lemtį, per kurias ši siela pereina.
Žmogus negali tam pasipirešinti. Jis gali fiziškai būti šalia mokytojo, kuris jam – tarsi kanalo galas, nuleistas iš Begalybės pasaulio ir pasiekiantis jį per visą kabalistų grandinę. Tačiau jeigu jis neprisijungia prie šio kanalo, jis negauna dvasinio maitinimo ir todėl nesivysto.
Senovėje pasitaikydavo atvejų, kai mokytojas mokė tik vieną mokinį. Tačiau dažniausiai mokytojas rūpinasi mokiniais per grupę, prisijungdamas prie jos centro.
Grupė mokytojui – tai jo žemesnysis dvasinis objektas. Tas mokinys, kuris gali prisijungti prie grupės centro, įvykdydamas dvi būtinas sąlygas – anuliuodamas savąjį „aš“ grupės atžvilgiu ir susijungdamas su kitais – per ją gali susijungti su mokytoju. Mokytojas vadinamas „Ravu“ (didelis), nes tai aukštesnis parcufas, aukštesnis laiptelis mokinių atžvilgiu.
Kiek mokinys anuliuoja save grupės centro atžvilgiu, tiek gauna susivienijęs su kitais kli (indais), į kur gali priimti mokytojo nuomonę ir dvasines žinias. Tačiau šis anuliavimasis turi būti visiškas – iš visos sielos ir širdies – visais klausimais, susijusiais su dvasiniu keliu ir valdžia prieš savo egoizmą.

#120186

Iš pamokos pagal knygos “Šamati” straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Prilipti prie mokytojo

Sielų susijungimas = panašumas į Šviesą

Aukštesnysis dvasinis gyvenimas

Klausimas: Kas yra „vargšo malda“, kuri nelieka neatsakyta?
Atsakymas: „Vargšo malda“ – tai žmogaus prašymas, kai jis supranta, kad niekas kitas nebegali jam padėti, tik Kūrėjas. Jis jaučia, kad neturi jokių teisių, jokių nuopelnų, jokių gerų darbų, jokios paramos – jis liko visiškai nuogas, be nieko. Net jo egoizmas daugiau jo nebepalaiko – tai ir vadinama visišku neturtu.
Tokiu atveju tik iš Kūrėjo (per grupę) gali ateiti pagalba. Ir ta pagalba, kurios žmogus prašo, – tai vargšo malda dėl to, kas būtina vien tam, kad išgelbėtų savo sielą.

#68282

Iš pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda – pokalbis su Kūrėju

Teisingas prašymas Kūrėjui

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Klausimas: Kuo skiriasi prisirišimas prie mokytojo ir prisirišimas prie grupės?
Atsakymas: Būtina prisirišti prie grupės tam, kad galėtum prisirišti prie mokytojo, o per jį –prie Kūrėjo.
Tai nereiškia, kad mokinys negali užduoti klausimų mokytojui, aiškintis, reikšti abejonių ar net tam tikrų priekaištų. Tačiau visa tai turi būti tokia forma, kuri nekenkia jų ryšiui ir mokinio savianuliavimui. Tai svarbiausia.
Problema ne ta, kad mokinys nerodys pakankamos pagarbos mokytojui, o ta, kad jis praras ryšį su juo.

#120184

Iš pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Prilipti prie mokytojo

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Klausimas: Tarkime, žmogus puikiai supranta, kad tam tikri vaistai jam padės, ir jis juos vartoja. Tačiau vieną akimirką jis sustoja sakydamas: „Viskas, nebenoriu.“ Kaip narkomanai, kurie žino, kad juos reikia gydyti ir verta pakentėti, kad atsikratytų priklausomybės, bet jie negali sustoti.
Atsakymas: Tai be kita ko rodo kančių trūkumą. Šių kančių pabaigoje mumyse pamažu išsivysto naujas, žemesnis lygmuo, kai jau nebegalime naudotis melagingu malonumu.
Laikui bėgant bus atsisakyta narkotikų. Žmonės nebegalės jų vartoti, nes pasieks galutinę sąmonės brandą: „Aš daugiau nebegaliu nei rūkyti, nei leistis, nei uostyti. Negaliu!“ – „Kodėl?“ – „Todėl, kad tai melas!“ Kitaip tariant, vien supratimas, kad tai melas, neutralizuoja malonumo pojūtį.
Tai natūrali dialektinė mūsų daugiasluoksnio noro raida, kurią sudaro šakninė (nulinė) jo dalis ir paskui pirma, antra, trečia, ketvirta stadijos. Kai pasiekiame ketvirtą noro stadiją – viskas, pabaiga! Mes jau nebegalime tuo noru naudotis.
Mes suvokiame, kad jis priešingas tam tikram šaltiniui, kažkam, prieš ką negalime peržengti ribos. Ir viskas. Mes nebegalime naudotis tuo noru – turime pakilti aukščiau jo.

#346271

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kabalos mokslas ir narkotikai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Stora žievė, kuri slepia tuštumas

Virš prasivėrusios tuštumos

Tikiu, kad mūsų dienomis Izraelio tauta pakils ir susivienys. Kasdien išorinis spaudimas mūsų atžvilgiu auga, vis labiau suverždamas mus. Ir atrodo, kad pasaulio tautos palaiko šį spaudimą, priekaištaudamos mums, kad neatliekame to, kas mums skirta.
Neturime kito pasirinkimo, kaip tik suvokti, kodėl toks požiūris į mus tęsiasi jau tūkstančius metų ir pastaruoju metu tampa tiesiog kritinis.
Niekada anksčiau kitos tautos tiek nekaltino Izraelio tautos ir nenorėjo visiškai jos sunaikinti. Privalome pradėti keistis, daugiau nėra laiko laukti, nes viskas, apie ką rašė pranašai ir kabalistai, jau vyksta su mumis.
Tačiau vienybės tautoje taip ir nėra. Panašu, kad reikia grupės, kuri atskleistų šio ryšio būtinybę ir vestų visą Izraelio tautą, o vėliau ir visas tautas taisymosi link.
Izraelio tauta vis dar ne tokia, kokia ji turėtų būti. To reikia mokytis. Pagrindinė problema ta, kad nesuprantame, kokia mūsų misija, mūsų egzistavimo tikslas ir mūsų pareiga visų pasaulio tautų, visos žmonijos atžvilgiu.
Privalome visa tai išmokti, priimti kaip gamtos dėsnį ir realizuoti savo paskirtį. Kitaip, neturėsime galimybės toliau čia egzistuoti.
Visa tauta privalo susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, nėra kito sprendimo.
Sprendimas – tinkamai susivienyti, tai leis mums pakilti aukščiau visų ir parodyti visoms kitoms tautoms pavyzdį, kokia turi būti vienintelė teisinga egzistavimo forma visiems.
Tai toks susijungimas, apie kurį kalba kabalistai – visiška vienybė kaip vienas žmogus su viena širdimi, kai kiekvienas yra draugas visiems kitiems ir nieko kito gyvenime nesiekia – tik būti viena tauta.
Kai atsiras daugiau tokių vienybės siekiančių grupių, jos ras būdą, kaip susijungti tarpusavyje.
Tai bus pagalba iš aukščiau.
Ir kai susijungs tie, kurie supranta, kad žmonija privalo žengti pirmyn bendro susivienijimo link, tada galėsime pasistūmėti prie bendro kūrinijos taisymosi.

#335947

Iš 2024 m. spalio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Sunkios dienos

Izraelis, naujo gyvenimo viltis