Klausimas: Norėčiau sužinoti, ar viskas, kas man nutinka, visas šis absurdas – tai toks mano likimas? Mane atleido iš darbo, namuose nuolatiniai barniai, sveikata vis blogėja. Man sako: „Likimas“. Nenoriu tokio likimo – noriu žinoti, kaip išeiti iš šio užburto rato!
Atsakymas: Reikia sustoti. Sustoti ir pamąstyti, kaip iš tikrųjų gyventi. Ir svarbiausia – dėl ko gyventi. Šiuo metu esi tokios būsenos, kai gali atskleisti gilesnę gyvenimo tiesą.
Tad iš tikrųjų dabar tavo gyvenime labai geras laikotarpis – atskleidimo metas. Tau atskleidžiamas naujas supratimo, gamtos ir savęs joje įsisąmoninimo lygmuo.
Tik neužmerk akių ir nesistenk nuo viso to pabėgti. Tęsk gyvenimą tame lygmenyje, kuriame esi dabar – tarsi automatiškai, autopilotu, bet tuo pat metu gilinkis.
Iš kur, kodėl ir kaip kyla visos tos komandos, kurios valdo mane ir aplinkinius? Kam visa tai vyksta? Ko iš manęs nori Tas, kuris visa tai valdo?
O visa kita tegu automatiškai sukasi – esu pasiruošęs su tuo susitaikyti. Tiesiog automatiškai.
Manau, kad tai greitai atves žmogų prie ryšio su Tikruoju jo gyvenimo Valdytoju.

#278102

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo žaidimų tikslas

Rasti aukso vidurį

Kodėl aš kenčiu?

Pasaulyje egzistuoja tik dvi jėgos – davimo ir gavimo. Savo tarpusavio sąveika jos turi pasiekti pusiausvyrą, susiliejimą, vienybę.
Noras gauti ima formuotis noro duoti, Šviesos viduje. Šviesa visąlaik veikia norą gauti, jį vysto, o šis reaguoja į Šviesą – taip pasiekiami abipusiai veiksmai. Galų gale noras mėgautis išsivysto ir savarankiškai veikia, jaučia, galvoja, reaguoja į davimo norą.
Taip šie du norai pamažu mažėja, leidžiasi vis žemiau, juk galiausiai tai leis analizuoti tokias smulkias detales, kurias sujungus, bus galima pastatyti visą sistemą.
Tarsi pereiname nuo globalaus tyrimo prie paties smulkiausio, tarsi su pincetu, ir iš to gauname tokią informaciją, prie kurios neprieitume žvelgdami bendrai. O bendras tyrimas suteikia tai, ko nėra detaliame.
Pabaigoje turime pasiekti būseną, kai tiek visuma, tiek dalis bus maksimaliai ištirtos ir galutinai ištaisytos. Todėl dvasiniai pasauliai ir nusileido iki pat šio pasaulio, paskui vyksta raida jame, kol jis praeina tas pačias keturias stadijas ir prieina prie davimo noro sukūrimo – iš apačios į viršų, kad grįžtų atgal į Begalybės pasaulį.
Kabalistams labai svarbu paaiškinti mums visą šį procesą. Jie pirmiausia mokslininkai, o tai dviejų kūrinijoje veikiančių jėgų fizika. Ji aiškina, kaip šios dvi jėgos pasiekia mus, kad įsijungtume į jas ir pradėtume su jomis dirbti. Juk jos realizuojasi tik mūsų noruose, ketinimuose ir išsiaiškinimuose.
Gamtoje šios dvi jėgos subalansuotos. Tačiau iš mūsų reikalaujama įsijungti ir tarp jų sukurti save, visiškai įimant abi jėgas į save.
Išeitų, kad kaip gamta, Kūrėjas susideda iš šių dviejų jėgų, savo davimo jėgos ir gavimo jėgos, per kurią Jis mus veikia, – taip ir mes turime sukurti save iš šių dviejų jėgų. Tame ir slypi visa kūrimo programa ir raidos procesas.

#42017

Iš pamokos „Dešimties sfirų mokymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Jėgų pusiausvyra

Dvasinio darbo ypatingumas

Tiesos formavimas iš priešingybės – tai kertinė kabalos mokslo tema, mat norint ką nors suprasti, turime suvokti patį reiškinį ir jam priešingą būseną. Kitaip nieko nejausime.
Jeigu būtų tik tamsa arba tik šviesa, jų nejaustume. Tik tarp jų atsirandus tam tikras santykiui, imame jas jausti. Ir taip visiškai visur.
Todėl svarbiausia – mūsų gebėjimas kuo aštriau jausti priešingybes bet kokiuose reiškiniuose. Ir remiantis tuo kilti savo suvokime ir pojūčiuose.
Specialistas – tas, kas turi daug prieštaringų savybių, pojūčių, žinių, kas gali derinti ir priešpriešinti įvairius dalykus ir taip mokytis.
Klausimas: Vadinasi, nereikia bijoti tamsos?
Atsakymas: Žinoma, ne. Be tamsos negalėtume apibrėžti šviesos. Todėl esame sukurti tamsoje – egoizme. Juk egoizmui nuolatos augant, galime atskleisti mūsų didžiulį priešingumą Kūrėjui, o vėliau – ir panašumą į Jį.
Pastaba: Kabalos moksle viskas atvirkščiai. Sakote, kad reikia tapti didesniu egoistu, o visur kitur tai laikoma blogiu.
Atsakymas: Ne. Kaip pasakyta: „Kas didesnis už kitus, to norai, egoizmas didesni.“
Viską matuojame būtent pagal savo egoistinio noro dydį – per jį matuojame aukštesniąją Šviesą, jos poveikį, pokyčius mumyse ir net patį Kūrėją.
Klausimas: Kitaip tariant, egoizmas augs ir nieko su tuo negalėsime padaryti?
Atsakymas: Nieko nereikia su juo daryti. Priešingai – tegul auga.
Todėl šis mokslas vadinamas „kabalos“ mokslu, tai yra „gavimo mokslu“:kaip gauti viską, kas tik įmanoma, „susišluoti sau“, bet vardan davimo. Štai kur visas paradoksas. Pamažu prie to prieisime.

#257887

Iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Harmonija – priešingybių pusiausvyra

Gėris priešingoje šviesoje

Klausimas: Viena vertus, kalbate apie tikėjimą aukščiau žinojimo. Kita vertus, sakote, kad kabaloje iš viso nėra tikėjimo, yra tik suvokimas. Kaip tai suprasti?
Atsakymas: Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai ir yra suvokimas. Tikėjimas – tai davimo savybė, Binos savybė. Davimas, esantis aukščiau egoizmo, vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“. Dėl šios sąlygos žmogus atsiskleidžia aukštesnįjį pasaulį.
Tai, kad mūsų pasaulyje buvo iškraipytas tikėjimo supratimas, – jau nieko nebepadarysi. Mūsų pasaulyje viskas iškreipta.
Tik apie žmogų, kuris pakilo iki davimo savybės, galima pasakyti, kad jis tikintis.

#219167

Iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo

Tikėjimas aukščiau žinojimo: priimti draugo nuomonę

Pakilti aukščiau kūnų

Viena mintimi buvo sukurta viskas, ir viena mintis apima viską – nuo kūrimo pradžios iki jo pabaigos. Ten slypi viskas, kas kyla iš ten, bet dėl mūsų neišsitaisymo mums atrodo, kaip suskaidyta į dalis, prieštaraujančias tarpusavyje iki kraštutinumo.
Tačiau visas šis susiskaldymas, atskyrimas ir visas „priešiškumas“, kuris išskaido šias dalis ir padaro jas priešingas – egzistuoja tik mumyse, mūsų suvokime. Mums tiesiog trūksta vienybės, kad išvystume viską kaip vieną visumą, kur kiekviena dalis papildo kitą.
Jeigu ištaisysime savo norą, apginkluodami jį ketinimu „duoti“, šie du poliai (kairysis ir dešinysis) susiglaus draugėn ir susijungs vidurio linijoje. Tuomet mums viskas susijungs į viena – ir Kūrėjo jėga, ir kūrinijos jėga. Ir taip suprasime, kad visos skiriančios jėgos, kurios mus plėšė į dalis, buvo reikalingos tik tam, kad atskleistume mūsų vienybę. Priešingu atveju, jos nepasiektume! Juk šviesos viršenybė pažįstama iš tamsos.
Šviesos (vienybės, davimo, meilės) pranašumas suvokiams iš tamsos –  iš priešingų būsenų. Kitaip  šito nesuvoksiu, nesuprasiu ir nepajausiu susiliejimo skonio. Žmogus viską suvokia tik iš priešybių kontrasto.
Todėl kūrimo sumanyme yra tik viena savybė, bet kūrinyje egzistuoja dvi priešybės, kad jis galėtų pats save ištaisyti ir jas sujungti į vieną. Tada jis taps panašus į Kūrėją.
Kūrėjo tobulumas – viena Jo savybė, davimas. O kūrinys yra tobulas, jeigu jame egzistuoja dvi savybės: noras gauti, bet tam, kad duotų. Kūrinio ketinimas – duoti, bet jis jungia ir priešybę, – norą gauti pripildymą. Ir iš jų skirtumo kūrinys pasiekia vienybę.
Todėl sakoma: „Kuo didesnis žmogus – tuo didesnis jo egoizmas.“  O didžiausias skirtumas ir susipriešinimas pasireiškia prieš pat pasiekiant Begalybę. Ten žmogus jaučia begalinį atotrūkį tarp gavimo ir davimo – jų nesujungiamumą ir tarpusavio nesuderinamumą.
Būtent taip jis jaučiasi prieš atlikdamas savo paskutinįjį išsitaisymą.

#43098

Iš pamokos pagal „Dešimties sfirų mokymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Svarbiausia kabalos mintis

Veiksmas – mintis – noras

Klausimas: Pagal kabalą, žmogaus būties prasmė – atskleisti Kūrėją. Kas būtent atskleidžiama žmogui?
Atsakymas: Egzistuojame tam tikrame informacijos lauke ir nežinome, nei kur esame, nei kas vyksta. Nežinome, iš kur atsiradome, kaip egzistuojame, kas mus valdo, iš kur kas akimirką randasi mūsų mintys ir norai.Nežinome, kas mumis vadovaja, kai sprendžiame, ką daryti.
Plaukiame kažkur gyvenimo srove, ir mums atrodo, kad kažką darome. Tačiau iš tikrųjų – ne.
Kad suprastume, kur ir kas esame, turime atskleisti valdančią jėgą. Tuo užsiima kabalos mokslas. Nėra svarbesnio tikslo mūsų gyvenime nei atskleisti Aukštesniąją jėgą ir kaip ji mus valdo. Juk tuomet mums taps aišku, kas esame, dėl ko ir kaip.
Klausimas: Ką reiškia pats žodis „atskleidimas“?
Atsakymas: Net nežinau, ar aš dabar egzistuoju, ką reiškia mano gyvenimas.
Pastaba: Bet jaučiuosi esąs kažkokiame pasaulyje.
Atsakymas: Bet ar jaučiu, kad esu valdomas ir kas mane valdo?
Pastaba: Išties, nejaučiame pirminės priežasties.
Atsakymas: Nei pradžios, nei vidurio, nei pabaigos.
O Kūrėjo suvokimas turi man atskleisti viską, ką noriu žinoti apie save, apie savo egzistenciją ir apskritai apie pasaulį: kur esu, kam ir kodėl.
Klausimas: Vadinasi, kai man atsiskleidžia mano egzistencijos priežastis ir tikslas – tai vadinama Kūrėjo atskleidimu?
Atsakymas: Ne. Tai – Jo santykio su manimi atskleidimas. Tačiau iš esmės būtent taip Jis ir atsiskleidžia – tik mūsų atžvilgiu.
Klausimas: Ar tai tam tikras jausminis suvokimas?
Atsakymas: Žinoma, jausminis, aiškus, mokslinis.
Klausimas: Kur tai pasireiškia? žmoguje Tarkime, vienas žmogus suvokė, kitas – ne. Kuo jie skiriasi?
Atsakymas: Skirtumas tas, kad žmogus, kuris suvokė Kūrėją, jaučia mūsų pasaulį kaip didžiulio pasaulio dalį. Jis mato, kaip viskas vyksta ne tik mūsų pasaulyje, bet ir visoje pasaulių sistemoje. Jis supranta, kodėl su juo ir su kitais vyksta kiekvienas veiksmas. Jis jaučia visą paveikslą. Mes nė neįsivaizduojame, kas tai yra.
Tačiau iš šio paveikslo žmogui tampa aišku viskas, kas vyksta su juo ir su kitais  istoriškai, geografiškai, nesvarbu kaip. Jis supranta visą kūriniją ir Kūrėją, kuris ją valdo.

#254473

Iš TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Kas atsiskleidžia suvokimo procese?

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Klausimas: Tarkime, jeigu prieinu prie išvados, kad vidinis grožis kur kas svarbesnis nei išorinis, ar vis tiek pastebiu išorinį grožį?
Atsakymas: Tu vis tiek lieki žmogumi.
Klausimas: Vadinasi, manyje vis dėlto yra vidinis vertinimas, kad tai gražus žmogus?
Atsakymas: Taip. Dar daugiau – tavyje atsiranda dar subtilesnis skonis. Jauti dar didesnį poreikį matyti harmoniją visur. Grožis tau jau slypi harmonijoje. Ir jeigu ją matai – mėgaujiesi.
Klausimas: Ką jums reiškia vidinis žmogaus grožis? Koks jis?
Atsakymas: Vidinis žmogaus grožis – kai jis mato teisingumo galimybę, gal netgi gerumo, bet bent jau teisingumo visur, kas jį supa. Kai viskas subalansuota pagal dvasinį „pirkimo–pardavimo“ dėsnį, t. y. gavimo ir davimo dėsnį.
Klausimas: Kitaip tariant, viduje gražus žmogus jaučia absoliučią visko, kas jį supa, harmoniją?
Atsakymas: Taip.
Pastaba: Ir nėra blogio, nėra…
Atsakymas: Nėra nieko! Jis suderino save su Kūrėju! Ir nieko blogo, nešvaraus ar atstumiančio negali būti. Viskas yra visiškoje harmonijoje. Nes žmogus mato ne išorinį pasireiškimą, o jėgą, kuri iš vidaus valdo visą kūriniją.
Pastaba: Tai gražu, kad dvasiniai dalykai atsispindi ir materialiuose. Įdomu. Maniau, kad žmogus tiesiog ima ir nebekreipia į nieką dėmesio. O jūs sakote – priešingai.
Atsakymas: Ne! Be to, parašyta, kad artėjant prie visiško išsitaisymo, tik kabalistams lieka skonis iš sueities ir grožio supratimo 🙂 Tai labai labai nelengva.
Klausimas: Vadinasi, tik kabalistai gali iš tikrųjų mėgautis tiek materialiai, tiek dvasiškai?
Atsakymas: Taip. Jie tai mato kaip Kūrėjo kūrinį.

#346579]

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės atgimimas

Kas yra grožis?

Jaunystė ir sielos grožis

Klausimas: Kaip valdyti stresą?
Atsakymas: Suprasti, kad pliuso ir minuso suderinimas visais lygmenimis ir visomis aplinkybėmis yra būtinas, ir mes turime išmokti tai daryti.
Klausimas: Kaip tai daroma?
Atsakymas: Labai paprastai – virš visos pasireiškiančios neapykantos kurti meilę. Tai tas pats principas. Būtinai turi būti neapykanta, atstūmimas, bet koks minusas – ir virš jo neabejotinai turi būti pliusas.
Klausimas: Kaip pritraukti tą pliusą?
Atsakymas: Apie tai ir kalba kabalos mokslas – kaip iš minuso gauti pliusą, kad liktų ir minusas, ir pliusas, kad abu egzistuotų papildydami vienas kitą. Kabaloje tai vadinama tamsos ir šviesos atitikimu.
Klausimas: O kaip visgi pritraukti meilę? Juk aš nekenčiu, labai nekenčiu.
Atsakymas: Tai pasiekiama per auklėjimą, kai žmogus įsisąmonina, kad nėra pliuso be minuso ir minuso be pliuso, o jų tinkamas derinys kuria gyvenimą. Kai žmogus tai suvokia, jis tampa ramesnis, nuosaikesnis, eina vidurine linija ir kuria save bei pasaulį.
Klausimas: Tarkim, jaučiu neapykantą. Kokie turėtų būti mano veiksmai?
Atsakymas: Įsisąmoninti, kad viskas kyla iš Aukštesniosios jėgos ir duota mums tam, kad subalansuotume visas neigiamas savybes, bruožus ir aplinkybes teigiamomis. Ir tai gali vykti tik mūsų suvokime. Kai šitai įsisąmoniname, pradedame į viską žiūrėti geranoriškai, nieko neneigdami, priimdami viską kaip absoliučią būtinybę.
Klausimas: Kitaip tariant, ši neapykanta dabar būtina?
Atsakymas: Ji būtina tam, kad pakiltume virš jos, ir egzistuotume virš jos ir joje. Ir tada subalansuosime šias dvi kūrinijos jėgas – pliusą ir minusą.
Pastaba: Štai čia sunkumas: pakilti virš jos – dar kaip nors, dar kur nors, galbūt…
Atsakymas: Ne, tai būtų galima tik egoistiškai. Bet jeigu norime egzistuoti su ja, tada būtina pakilti virš jos ir subalansuoti visas neigiamas savybes susiliejant su Kūrėju.
Klausimas: Tai nelengva. Ar galite duoti kokią nors paprastą formulę, kaip pakilti virš neapykantos?
Atsakymas: Formulė tokia: minusas lygus pliusui. Viskas. Ten, kur yra minusas, turi matyti pliusą.
Klausimas: Tai, kad dabar jaučiu neapykantą, yra minusas?
Atsakymas: Tai minusas tol, kol nesuvokei, kad tai drauge ir pliusas.
Klausimas: Vadinasi, gerai, kad dabar jaučiu neapykantą?
Atsakymas: Taip. Bet kam ji tau duota? Kad paverstum ją pliusu. Turi pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Kaip? Labai paprastai – pakeisti egoizmą į altruizmą, neapykantą į meilę. Ir viskas bus gerai.
Klausimas: Kitaip sakant, nekenčiu kokio nors žmogaus, bet sau sakau: „Tai duota tam, kad jį pamilčiau“?
Atsakymas: Tau tiesiog duotos priešingos savybės. Pakeisk jas į priešingas ir gausi nuostabų pasaulį.
Klausimas: Ar tai mano jėgoms?
Atsakymas: Tai ne tavo jėgoms – pakeisti, įgyvendinti. Bet tavo jėgoms – paprašyti Kūrėjo, kad taip būtų. Turi pasiekti būseną, kai to stipriai trokšti.
Klausimas: Tai tam ir ateina neapykanta? Kad paprašyčiau, kad stipriai trokščiau pakeisti ją meile?
Atsakymas: Taip. O paskui suprasi, kad visa tai buvo net ne tam, o tam, kad turėtum ryšį su Kūrėju. Ir viskas.
Klausimas: Suprantama. Tai Jis kviečia mus kreiptis į Jį?
Atsakymas: Kitaip net neatsigręžtume į Jo pusę.

#346314

Iš TV laidos „Naujienos su Michailu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Streso nauda

Neapykantą pakeisti meile

Neapykantą paversti meile

Klausimas: Koks teisingas požiūris į nesėkmes?
Atsakymas: Kas turi būti – bus. Kas turi įvykti – įvyks. O mes turime būti pasirengę viskam ir suprasti, kad gyvenimas toks ir yra: balta juosta, juoda juosta.
Klausimas: Kitaip tariant, po juodo etapo tikrai ateis baltas?
Atsakymas: Galbūt jis šiek tiek pasirodys, palies tave, bet jis tikrai bus. O tada vėl ateis juodas.
Klausimas: O kaip aš pasikeisiu? Nejaugi daugiau dėl to nekentėsiu, nekovosiu su tuo?
Atsakymas: Ne. Esame taip sukurti, kad tiesiog bėgame nuo nesėkmių. Neįstengiame jų tinkamai išanalizuoti, įsisąmoninti, kažką ištaisyti ir kam nors pasiruošti. Tiesiog negalime. Darome viską, kad tik nuo jų pabėgtume. O tai visiškai neteisingas veiksmas ir filosofija.
Jeigu sujungsime draugėn šias dvi būsenas – nesėkmę ir sėkmę – imsime jas valdyti ir nebūsime silpni nei per nesėkmes, nei per sėkmes.
Klausimas: Kitaip tariant, tarsi sujungiu juodą ir baltą?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Aš to nebelaikau nesėkme?
Atsakymas: Tu pakyli virš abiejų būsenų, todėl lengvai jas išgyveni. Tik reikia suprasti, ką reiškia „pakilti virš jų“.
Tai reiškia pakilti virš savo gyvenimo siekių, nustoti vaikytis sėkmės. Suprask, kad dabar, šiandien tu jau esi pačioje sėkmėje – jau jos viduje.
Kaip sako fizikai – yra visokių juodųjų skylių. Iš tikrųjų mes patys esame juodojoje skylėje. Astronominėje juodojoje skylėje.
Klausimas: O kas yra už jos?
Atsakymas: Nieko. Ir nereikia nieko. Atsipalaiduok ir suprask – tu esi gamtos viduje. Leisk jai tave vesti. Svarbiausia – atsiduoti gamtai.
Klausimas: Tai aš numetu irklus? Yra srovė – aš paleidžiu irklus?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: O ar yra srovė?
Atsakymas: Net ir tai man nesvarbu.
Klausimas: Ir tai nesvarbu? Tiesiog šitaip viską paleisti?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ar tai įmanoma?
Atsakymas: Jeigu tiki išmintinga, didinga, amžina, visaapimančia gamta, tai, mano manymu, yra pats protingiausias sprendimas.
Pastaba: Taip, tai labai tinkamai skamba: niekas nėra mano valioje.
Atsakymas: Be to, viskas, ką sugalvosi tam, kad veiktum prieš tai savo jėgomis, tik pabrėžia menkumą, ribotumą, nesupratimą, nežinojimą ir nesutikimą su ta didinga gamta, kurioje egzistuojame.

#346583

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laiko šeimininkas

Maža kilpa kelyje į gyvenimo šaltinį

Pakilti virš prieštaravimų

Klausimas: Ar suvokimą, kad dirbame „lo lišma“ (dėl gavimo), turi lydėti džiaugsmas?
Atsakymas: Būdami bet kokios būsenos turime jausti džiaugsmą, net ir „lo lišma“, nes atliekame Kūrėjo darbą.
Klausimas: Kaip galima džiaugtis, kai kasdien vis labiau įsisąmoninamas blogis?
Atsakymas: Džiaukitės tuo, kad Kūrėjas jums tai parodo, kad gaunate iš Jo blogio įsisąmoninimą, ir prašykite Jo ištaisyti blogį.

#327376

Iš pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Stipriausi džiaugsmo pojūčiai

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Jeigu visų džiaugsmas – bendras