Kam duotos tamsos būsenos?

Gyvenimo prasmė, Izraelis ir pasaulio tautos, Kabala, Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманEgzistuoja kelias, kurį kabalistai vadina Šviesos keliu. Kabalistai ne šiaip rašė savo knygas. Šios knygos skirtos žmogui, kuris kelia klausimą apie gyvenimo prasmę. Ir jeigu esi tokios būsenos, kai nejauti gyvenimo skonio, tai šis pojūtis blogesnis už mirtį.
Tačiau tu nieko negali su tuo padaryti. Tu visiškai bejėgis. Net negali atimti sau gyvybės, nes iš tavęs reikalaujama dirbti amžinai. Toks yra tikslas.
Tad tau neleis numirti. Su tavimi dirbs tol, kol pats panorėsi įeiti į amžinybę. Tu paprasčiausiai neturėsi pasirinkimo. Tau teks pereiti per mirties tašką. Taip Kūrėjas pažadina tave ieškoti gyvenimo prasmės ir tikslo.
Bet kaip būti, jei išgyvename tamsos būsenas, jaučiame, kad viskas griūva aplink, kad viskas prarasta? Juk esame veikiami masių, o masės turi milžinišką jėgą. Jos daro mums įtaką, perduoda savo visišką bejėgiškumą. Žmonių masės neturi sprendimo, tai tarsi gyvuliai skerdykloje.
Žmonės gatvėje tiesiog nelaimingi. Mes bent jau turime savo vidinę užuovėją, kur galime pasislėpti. Net tie, kurie dar neperėjo machsomo, jau turi tam tikrą vidinę slėptuvę: kai prisimenu Kūrėją, jaučiu, kad randu, kaip pateisinti savo būseną. Mano būsena įgauna kryptį, žinau, kad ji naudinga, pageidautina ir artina mane prie išsitaisymo.
Kartais netgi jaučiu, kaip tamsos būsenos stumia mane į priekį, kad jos reikalingos, norimos. Kitaip tariant, būdamas tamsoje Kūrėjas atsiskleidžia man iš paslėpties, leidžia pajausti ramybę, išvysti šviesos spindulį tunelio gale. Taip Kūrėjas nukreipia mane į Save.
Kyla klausimas: kodėl nežinome, ką daryti, kai girdime apie baisias tragedijas ir matome, kad tauta visiškoje sumaištyje? Tai principiniai klausimai: Kodėl taip visuomet vyksta su mumis? Kodėl mes kenčiame?
Padėtį dar labiau apsunkina viso pasaulio spaudimas, ir mums nėra, kur bėgti. Visa žemė nusiteikusi prieš mus. Ir kiekvienas išgyvena šiuos jausmus. Tauta tarsi skleidžia neviltį, ir visa tai persiduoda tau. Dėl to nusileidi kartu su jais.
Tačiau šis kritimas yra laikinas ir skirtas išmokyti tave kas akimirką atnaujinti ryšį su Kūrėju. Tu nuolatos atnaujinti kontaktą su tuo, kas dieviška, nes per pasikartojančius šviesos įėjimus ir išėjimus atsinaujina tavo vidinis ryšys su dvasiniu pasauliu. Stenkis visas būsenas susieti su Kūrėju, viską, kas vyksta, sujunk su Juo – ir tuomet tau taps lengviau.
Kitaip sakant, Kūrėjas tikslingai siunčia tau vieną ar kitą situaciją, kad tau Jo prireiktų kaip gyvenimo šaltinio, kad kreiptumeisi į Jį, prisimintum Jį.

Iš 2026 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
#354896

Komentarų nėra

Tremtis iš dvasinio pasaulio

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKalbėdami apie Pesachą, nagrinėjame ne atėjusios pagal kalendorių šventės detales, o dvasinį kelią, judėjimą galutinio išsitaisymo link. Šis kelias ne trumpas, jis apima daugybę etapų. Pats pirmasis  – pradėti teisingai žiūrėti į savo norą mėgautis, į savo prigimtį, ir suprasti, kodėl ši būsena vadinama tremtimi, „Egiptu“.
Kiekvienas, norintis patekti į Izraelio žemę, pakilti į aukštesnes dvasines pakopas, pirmiausia privalo pereiti „Egipto“ tremtį. Studijuojame dvasinius dalykus būtent iš tremties būsenos, kitaip tariant, būdami nutolę nuo dvasinio pasaulio.
Tremtis moko ir auklėja mus, pakeičia į tinkamą formą. Supratę, kad ši būsena yra visiškai būtina, galėsime išsilaisvinti iš tremties. Išsilaisvinti įmanoma tik prieš tai patekus į tremtį.
Kokia tai tremtis? Ne materialūs sunkumai, ne kančios dėl bado, troškulio ar sunkaus darbo. Tremtį reiktų įsivaizduoti kaip ištrėmimą iš dvasinio pasaulio. Tačiau dar juk nežinome, kas yra dvasinis pasaulis! Ir kaip tik tuomet, kai patiriame tremties būseną, imame jausti, koks turėtų būti dvasinis pasaulis, kur jis egzistuoja, kodėl esame toli nuo jo ir ko mums trūksta.
Taip pamažu pradedame gauti kelim – norus dvasingumui. Ir kai šie norai pasiekia pilną matą, pabėgame iš tremties būsenos. Ji išties tampa mums nebepakeliama, ir mes nebegalime tenai likti.

Iš pamokos Pesacho tema

#309862

Komentarų nėra

Kokie malonumai ribojami?

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokius malonumus reikia apriboti, kad gautum dėl davimo?
Atsakymas: Norus gauti. Kad turėčiau galimybę gauti dėl davimo ir tik tuose noruose, kuriuose noriu duoti.
Klausimas: Vadinasi, šie norai turi kažkaip keistis?
Atsakymas: Taip, mes juos visąlaik maišome. Ir kai kiekvieną jų išsiaiškiname, jau galime juos sujungti tarpusavyje ir nukreipti į save, į Kūrėją ir t. t.

#347227

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

 

Komentarų nėra

Ką reiškia įsivaizduoti dvasinį pasaulį?

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas man dabar, pamokos metu, yra apribojimas?
Atsakymas: Dabar negali atlikti jokio apribojimo, nes dar nejauti, kas vyksta, kai skaitome „Mokymą apie dešimt sfirų“.
Todėl pamokos metu turime būti kuo arčiau to, ką perteikia ir aprašo tekstas.
O vėliau galėsime nustatyti, kas būtent turima omenyje: ką kalba gaunantysis arba duodantysis; iš kur kyla veiksmas – iš aukštesnės pakopos į žemesniąją ar iš žemesniosios į aukštesniąją ir t. t.
O kol kas turime tiesiog atidžiai skaityti ir įsivaizduoti, kas su mumis vyks, jeigu įgysime davimo ir gavimo savybes.
Klausimas: Ką reiškia įsivaizduoti dvasinį pasaulį?
Atsakymas: Įsivaizduoti dvasinį pasaulį reiškia, jog suprantu, kas vyksta, ir stengiuosi įsivaizduoti, kad atlieku tą knygoje aprašytą veiksmą.

#347217

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Komentarų nėra

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokiu praktiniu darbu galima suteikti malonumą Kūrėjui? Ieškoti grupėje bendro chisarono? Pasiekti bendrą chisaroną, kad Kūrėjas galėtų jį pripildyti? Juk duoti Kūrėjui  ir yra malonumas. Ar patartumėte tuo užsiimti grupėje?
Atsakymas: Žinoma, patariu, be to, nėra nieko kito, kuo verta užsiimti! Reikia užsiimti būtent tuo.
Taip galime vienytis tarpusavyje, kad atskleistume dar vieną galimybę gauti iš Kūrėjo su ketinimu suteikti Jam malonumą, lygiai taip, kaip Jis veikia mūsų atžvilgiu.

#347188

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „suteikti malonumą Kūrėjui“?

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Ką galime duoti Kūrėjui?

Komentarų nėra

Kodėl slepiama Šviesa

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Baal Sulamas rašo, kad Šviesa buvo apribota tam, kad kūriniams būtų suteikta vieta vystytis. O mes studijavome, kad Šviesa susitraukė dėl kūrinio pajaustos gėdos. Tai kam gi iš tikrųjų įvyko susitraukimas?
Atsakymas: Iš tiesų, Šviesa paslėpta tam, kad, viena vertus, kūriniui būtų suteikta laisvė, nespaudžiant jo iš aukščiau, o kita vertus, kad kūrinys galėtų, pagal savo sprendimą, priartėti prie Kūrėjo.

#347184

Iš 2025 m. rugpjūčio 15 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Komentarų nėra

Į kokią maldą atsako Kūrėjas?

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nūnai žmonės ėmė melstis. Buvę pragmatikai meldžiasi. Jums užduodamas toks klausimas: „Kokia malda vadinama kokybiška malda?“ Kitaip tariant, kokią maldą girdi Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas girdi apskritai visus prašymus, visas maldas! O į kurias iš jų Jis atsako – štai kur klausimas.
Viską, ko kiekvienas žmogus reikalauja, šaukia, prašo, maldauja, visa tai girdima. O dabar klausimas: į ką reaguoja Kūrėjas?
Tik tiek, kiek prašymas iš žmonių apačioje sutampa su Jo planu, su Jo troškimu iš aukščiau. Jeigu mūsų norai sutampa su Kūrėjo noru, tada tai įvyksta.
Klausimas: O koks tuomet turėtų būti noras?
Atsakymas: Žmonių tarpusavio artumas, vienybė, susiliejimas būnant visiškai panašiems vieniems į kitus, meilė. Šito nori Kūrėjas. Mat Jo aukščiausia savybė žmonėms – meilė.
Pastaba: Kitaip tariant, kad ir kaip būtume susipriešinę, kad ir kaip nekęstume vieni kitų …
Atsakymas: Privalėsime prie to priartėti.
Klausimas: Meldžiuosi, kad pajausčiau meilę šitam savo priešui?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Kas yra meilė?
Atsakymas: Meilė – kai visas tu su visomis savo fizinėmis, moralinėmis, psichologinėmis ar bet kokiomis kitomis savybėmis, kokybėmis, jėgomis visiškai persijungi, kad padėtum visiems ir pripildytum visus, kas ne tavyje.
Meilė – kai persijungi nuo to, kad galvoji tik apie save, prie to, kad pripildytum visus, kurie ne tavyje.
Klausimas: Ar ši malda bus išgirsta?
Atsakymas: Ji tikrai bus išgirsta. Jeigu to nori. Ne sakai, o nori.

#296038

Iš TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gauti teisingus atsakymus?

Atsakymai, į neužduotus klausimus

Kūrėjas girdi visas maldas

Komentarų nėra

Neičiau Van Gogo keliu

Auklėjimas, vaikai, Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманPastaba: „Jei vidinis balsas kužda tau, kad nemoki piešti, – piešk kuo daugiau, tada šis balsas nutils“, – sakė Van Gogas.
Atsakymas:  Neičiau Van Gogo keliu. Žmogus turi jausti, prie ko jį traukia jo siela, ir pagal tai pasirinkti savo kelią. Ir pasirinkti jį blaiviai, kitaip sakant, patikrinti, ar turi tam visokių prielaidų. O jeigu ne – neverta trankytis į sieną.
Klausimas: Studijuojant kabalą vidinis balsas neretai sako: „Kas tu toks, pažiūrėk, kokios tai aukštumos! Tu?! Ar išvis įmanoma jas pasiekti?!“
Atsakymas: O koks skirtumas? Čia tai neturi reikšmės. Visi privalo įsisavinti šį mokslą, visi turi ištaisyti savo sielą. Todėl čia nėra žmonių, kurie galėtų teigti, kad jie laisvi.
Privalau ištaisyti save, realizuoti savo paskirtį. Ir todėl kiekvienas turi savo vietą šiame kelyje. Visi privalo. Ištaisyti sielą – tai visos mūsų egzistencijos tikslas. Ir jis visiems, absoliučiai visiems! Tad niekas niekur nuo to neišsisuks.

#282903

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausytis savęs ar Kūrėjo?

Dvasinio kelio spartintojai

Auginti save dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Harmonija tarp meilės ir neapykantos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPastaba: Dvasiniame pasaulyje nė vienas pojūtis neišnyksta. Priešingai – du priešingi jausmai, meilė ir neapykanta, visada egzistuoja kartu.
Atsakymas: Jie vienas kitą papildo, todėl neišnyksta.
Pastaba: O mūsų pasaulyje visuomet esame vienos būsenos – arba mylime, arba nekenčiame.
Atsakymas: Žinoma, juk jeigu egzistuotų kartu, jie save sunaikintų – vienas kitą panaikintų.
Klausimas: Kaip dvasiniame pasaulyje meilė ir neapykanta gali kartu egzistuoti?
Atsakymas: Labai paprastai. Ten nekenčiu savo prigimtinio noro gauti malonumą sau ir myliu tai, kad dabar noriu suteikti malonumą kitam.
Esmė ta, kad dvasinis indas (kli) statomas esant norui, atliekant apribojimą ir kuriant ekraną, kitaip tariant, su ketinimu „ne dėl savęs“ pripildant tą, ką myli.
Indas susideda iš visų penkių stadijų, kurios turi būti viename organizme, todėl jis gali jausti absoliutų, begalinį, neribotą, be perstojo augantį malonumą.

#264855

Iš TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo etapai

Meilėje virš neapykantos

Neapykantą pakeisti meile

Komentarų nėra

Šventumo apžvavėti

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманVisas pasaulis sukurtas taip, kad padėtų mums pasiekti dvasinį pasaulį. Pereiname gyvenimo ciklus iš kartos į kartą, kad galiausiai realizuotume save ir išeitume į dvasinį pasaulį.
Visas mūsų pasaulio tikslas, visa, kas jame vyksta,  įskaitant ir mūsų gautą prigimtį, kurią nuolat vystome, taip pat yra nukreipta tik į tai. Visi asmeniniai ir bendri nemalonumai bei problemos skirti tam, kad pastūmėtų mus dvasinio pasaulio link.
Bet kaip jį pasiekti? To neįmanoma padaryti vien per kančias. Pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kas yra materialu, o kas dvasiška, nes žmonės čia dažnai klysta. Materialumu vadinamas siekis gauti naudą sau, o dvasingumu – siekis duoti kitiems, Kūrėjui taip pat. Visuomet  verta prisiminti šį paprastą, aiškų ir konkretų apibrėžimą.
Neįstengiame veikti artimo labui, ir tai buvo sąmoningai sukurta taip, kad mums prireiktų pagalbos. Kitaip tariant, turime panorėti išeiti iš savo egoizmo, siekti davimo – ne todėl, kad duodant bus geriau, o egoizme blogiau. Juk taip tiesiog pakeistume vieną egoistinį tikslą kitu – abu būtų materialūs.
Turime panorėti dvasinio pasaulio, nes jis didingas, unikalus, tai aukščiausia savybė, kuriai jaučiame ypatingą pagarbą. Trokštame dvasingumo, nes jis pats savaime tapo mums svarbus. Jame slypi tam tikras žavesys, kuris vadinamas šventumo žavesiu.
Siekiame dvasinio pasaulio ne dėl naudos. Nauda palaipsniui išnyksta. Veikiami iš aukščiau imame keistis ir jaučiame, kad dvasingumas mums brangus, jame glūdi traukianti jėga. Norime duoti ne tam, kad išvengtume problemų, o tiesiog iš pagarbos šiai savybei.
Bet kodėl šis kelias toks sunkus? Kodėl mums neleidžia pasiekti davimo savybės?
Kodėl ši savybė nesuteikiama tuojau pat ir visa iškart, o tenka eiti ilgą kelią ir gauti po truputį, kodėl mus taip spaudžia ir vargina? Tam, kad kiekviename šio kelio etape mums be perstojo reiktų pagalbos ir kreiptumės į Kūrėją.
Kaip iš pradžių keičiame materialumą į dvasingumą, taip vėliau dvasingumą keičiame į Kūrėją. Mums svarbus ne dvasinis suvokimas, o  kontaktas su Kūrėju. Dėl šios priežasties visa mūsų kelionė ir yra ilga.

#134925

Iš pamokos pagal straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio suvokimo matai

Beribė vienybė

Pagal dvasinio pasaulio dėsnius

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai