Klausimas: Gamtoje yra dėsnis: visuma ir detalė lygios. Šis dėsnis pasireiškia ir materialiame lygmenyje santykiuose tarp žmonių. Kaip patikrinti, kad nuo mano ryšio su visu pasauliu priklauso kitų žmonių tobulėjimas?
Atsakymas: Tai priklauso nuo to, kiek anuliuoji save aukštesniosios valdančios jėgos atžvilgiu. Toks įsisąmoninimas rodo ėjimą pirmyn, nes anuliuodamas save imi valdyti pasaulį.
Klausimas: O ką rodo iš aplinkos ateinantis tikrumo pojūtis, kad pasieksiu tikslą?
Atsakymas: Tikslas nekyla iš aplinkos, jis ateina tau per aplinką. Ir todėl, jei turi ryšį su aplinka, priartėji prie tikslo.
Klausimas: Ar mano gebėjimas patikrinti, kiek kiekviename veiksme galiu abstrahuotis nuo asmeninės naudos ir veikti šios mini visuomenės, mini žmonijos labui rodo, kad einu pirmyn?
Atsakymas: Taip. Kiek susieji save ne su savimi, o su aplinka, su žmonija ar su aukštesnėmis sistemomis.
#272543

Iš 2020 m liepos 2 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Integralaus pasaulio link

Žmonijos diagnozė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Klausimas: Dabar pasaulyje prasideda kita koronaviruso banga. Dauguma šalių ruošiasi antrajam karantinui. Ekonomika griūva, pasaulis atsinaujina. Kaip žmonėms gyventi naujame pasaulyje?
Atsakymas: Pirmiausia reikia suprasti, kad iš tiesų gyvename naujame pasaulyje, kuris galų gale neįtikėtinai skirsis nuo ankstesniojo. Juk mes iš fizinio pasaulio pereiname prie virtualaus. Tam yra techninės, moralinės, etinės ir kitos prielaidos.
Ateityje viskas priklausys nuo moralinių žmogaus pastangų: kiek jie supras ir ims realizuoti savo gerus santykius vieni su kitais. Galbūt, tai atrodo neįtikėtina, tačiau į tokį pasaulį turime ateiti.
Kalbama apie mūsų egoizmo taisymą, apie žmogaus siekį būti arčiau kitų ir veikti visų labui. Iš ankstesniojo susiskaidžiusio pasaulėlio žmonija eina prie to, kad taptų integralia, viena visuma. Gamta mus daro tokiais. Privalome suprasti šią tendenciją ir tam tikru mastu ją atitikti.
#272511

Iš 2020 m. rugsėjo 27 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Pandemija: ne išgyventi, o nugalėti

Klausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Žmonija – tai mažytė smiltelė begalinės Visatos gelmėse. Bet iš tikrųjų visa ši Visata nė kiek nepriklauso dvasiniam pasauliui. Joje nėra nė taško priklausančio dvasiniam pasauliui, todėl tikrojoje realybėje ji neužima jokios vietos.
Šis pasaulis, kur dabar jaučiame save ir Visatos erdves su žvaigždėmis bei galaktikomis – visa tai apskritai neegzistuoja. Tai egzistuoja tik mūsų vaizduotėje, nes esame nesąmoningos būsenos, ir regime šias haliucinacijas, tarsi kliedėdami. Pasakyta, kad pabudę suprasime, jog „buvome tarsi sapne“.
Ir šiame sapne mums atrodo, kad gyvename ant Žemės rutulio, apsupto galaktikų ir begalinės Visatos. Visa tai nerealu, it sapnas, sukeltas elektros impulsų smegenyse, kurios 99% miegant atsijungia. Tą patį galima pasakyti apie šį mūsų gyvenimą. Mes esame atjungti nuo tikrojo gyvenimo tarytum sapne.
Šiame gyvenime nėra nieko tikro, tik galimybė pabusti ir pakilti virš šio suvokimo, šio sapno. Štai tai mums ir reikia atlikti.
#272559

Iš 2020 m. spalio 19 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Žemės paveldėjimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reali Visata?

Atsibudome ar tik sapnuojame?

Iliuzinis pasaulis

Klausimas: Kas sukūrė Kūrėją?
Atsakymas: Kūrėjo nėra. Mes sukuriame Jį iš savo požiūrio į Jį.
Klausimas: Kitaip tariant, Kūrėjas sukūrė mus, o mes Jį?
Atsakymas: Taip. Esmė ta, kad neturime tokių žodžių, kad perteiktume viską, kas vyksta sampratoje „Kūrėjas“.
Hebrajiškai Kūrėjas – „borė“, „bo u rė“ – „ateik ir pamatyk“. Turi pasiekti tokią būseną, kai imsi atskleisti tą bendrą visų pasaulių jėgą, jos sumanymą, tikslą, judėjimą. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas.
Klausimas: Iš esmės, klausimas kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Kas anksčiau – kaip jūs į tai žiūrite?
Atsakymas: Žinoma, kad pirmiau bendra aukštesnioji jėga, kuri iš savęs sukūrė mūsų pasaulį ir mus jame.
#272476

Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Klausimas: Šiuolaikinis mokslas sukūrė keletą konceptualių pozicijų krizių atžvilgiu:
– Krizė vertinama kaip natūrali bet kurios sistemos raidos būsena.
– Krizei visada būdingas egoizmo augimas.
– Krizė atsiranda kaip dviejų procesų vienybė. Tai visada yra ir sunaikinimas, ir kūrimas kartu.
– Krizės negalima vertinti, kaip vien neigiamo reiškinio.
– Krizės progresyvios, nepaisant jų sukeltų skausmų.
Sakoma, kad teisinga diagnozė yra pusė gydymo sėkmės. Ką žmogus turėtų suvokti? Kokią diagnozę turėtume nustatyti kiekvienas sau?
Atsakymas: Pirmiausiai, turime apšviesti žmoniją, kad visi esame egoistai, todėl turime suprasti, kad turėsime tai pakeisti. Visa gamta, išskyrus žmogų, yra integrali ir netgi altruistinė. Mūsų pasaulyje negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta yra integrali, o žmogus iškrenta iš jos su savo egoizmu ir yra niekam nepavaldus. Tesirūpina, kad jam būtų gerai, net jei tai kenkia kitiems. Ši būsena egzistuoja, kaip gamtos duotybė, todėl jaučiame savo suvokimo ydingumą ir vystymosi aklavietę.
Šiuo metu esame pasiekę būseną, kai pradedame naikinti savo mažą planetą. Ji nebesugeba mūsų atlaikyti. Todėl turime labai rimtų problemų. Gamta maištauja prieš mus ir pradeda labai žiauriai spausti, bandydama priversti mus keistis. Mes nesuprantame jos veiksmų, nepriimame jų ir tęsiame tuštybių mugę.
Klausimas: Kas esame „mes“?
Atsakymas: Mes esame labai riboti dvikojai žinduoliai. Ir tokie riboti, kad esame blogesni už gyvūnus. Galų gale, net ir ta dalimi žinių ir galimybių, kurias turime, kenkiame sau ir supančiai gamtai.
Komentaras: Man atrodo, kad šiandien milijonai žmonių nusistatė sau diagnozę: dėl to, kad mes naikiname aplinkinę gamtą, kalta mūsų egoistinė prigimtis.
Atsakymas: Ir ką daryti, jei jie supranta? Jie supranta ir tęsia.
Komentaras: Tačiau daugelis jau žino apie savo elgesio žalingumą ir kovoja su juo. Ir ne tik keli filosofai, bet milijonai žmonių bei daugybė skirtingų organizacijų.
Atsakymas: Šios organizacijos yra pačios egoistiškiausios. Jos kovoja, kol būna paperkamos ir palaipsniui nutyla, supranta, kad turi sugyventi su šio pasaulio turtingaisiais, todėl viskas tęsiasi. Žinoma, yra tokių, kurie ir toliau priešinasi, tačiau juos užčiaupia, ir jie negali nieko spausdinti, nei veikti. Dėl to viskas užgęsta. Mes matome, kaip vis dar einame egoistiniu keliu, prievartaudami gamtą visais įmanomais būdais.
Tai rodo, kad žmonės turi keistis.
#268611

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Klausimas: Kas lieka po mirties?
Atsakymas: Pasaulyje niekas nedingsta. Tiesiog liaujamės jautę save fiziniame kūne ir imame jausti kitaip.
Klausimas: Mūsų pasaulis – iliuzija ar realybė?
Atsakymas: Koks skirtumas? Iliuzija – tai, kas anksčiau atrodė tikrovė, o paskui staiga virto iliuzija, kažkuo išgalvotu. Gali būti atvirkščiai. Nėra skirtumo, negalime atskirti vieno nuo kito, negalime palyginti.
Klausimas: Kitaip tariant, nėra objektyvumo?
Atsakymas: Žinoma, kad ne. Negalime pakilti virš savęs ir imti jausti pasaulį ne iš savęs. Todėl kalbėti apie tai, kas vyksta už kūno, gyvenimo ir mirties ribų, negalime.
#272508

Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Kaip atskirti tikrovę nuo iliuzijos

Fantazijos ir tikrovė

Klausimas: Mes kalbame apie daugelį problemų, katastrofų, apie dar didesnes nelaimes, kurios gali užgriūti pasaulį. Ką galėtume pasakyti malonaus ir optimistiško žmonėms, kurie seka jus?
Atsakymas: Aš patarčiau visiems žmonėms atkreipti dėmesį į tai, ką su mumis daro gamta.
Gamta – tai gyva būtybė, kuri pagimdo ir jungia mus visus. Ji yra aukštesnio lygio nei mes, todėl mumyse nėra nieko, kas negimtų iš gamtos. Taigi, mums reikia atkreipti dėmesį, ko būtent iš mūsų reikalauja gamta.
Žvelkime į ją ne su panieka, kaip į kažką negyvą ar, daugiausia, augalinį ir gyvūninį, o kaip į aukštesnę būtybę, suprasdami, kad tai ji veikia protingai, sąmoningai, selektyviai, kad atvestų mus į kitą lygmenį.
Gamta išvystė mus iš nieko, nuo nulio atvedė į šią padėtį ir veda toliau. Nemanykime, kad jau baigėme mūsų evoliuciją. Mes turime pasiekti jos galutinę būseną – visišką tarpusavio sąveiką ir harmoningą sąveiką su pačia gamta. Ir šį žingsnį mes dabar turime žengti.
Šį žingsnį galime atlikti, arba priversti grubios gamtos jėgos, arba protingai, sąmoningai. Aš manau, kad jau prie to priėjome. Dabar viskas priklauso nuo to, kaip paaiškinsime šią galimybę visiems žmonėms ir juos pritrauksime.
Klausimas: Vadinasi, žmonija ne tik turi galimybę, bet jūs tikite, kad ji šia galimybe pasinaudos ir galės rasti teisingus sprendimus, veiksmus?
Atsakymas: Žinoma.
#268233

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV programos „Pokalbiai. Leonidas Makaronas ir Michaelis Laitmanas apie tarptautinę padėtį“

Klausimas: Žodis „krizė“ iš graikų kalbos verčiamas kaip „lūžio taškas“. Kinų kalba jis užrašomas dviem simboliais: „galimybė“ ir „pavojus“.
Vadinasi, krizė – tai gimimas. Kas turėtų gimti?
Atsakymas: Nauja visuomenė. Naujas žmogus.
Kiekvieną kartą ištikus krizei, vyksta tam tikras vystymosi posūkis, šuolis.
Klausimas: Kodėl ateitis visose pranašiškose knygose apibūdinama kaip apokalipsė? Kodėl jose neaprašytos kokios nors malonios būsenos?
Atsakymas: Todėl, kad mūsų vystymesi kitas geras lygmuo gimsta tik dėl didelio spaudimo, karų, kaip kūdikiui gimstant kančiose. Tai suprantantis žmogus džiaugiasi krize. Tačiau kartu jaudinasi dėl kančių, kurias visi jaučia.
Visi puikiai suprantame vaiko gimimo procesą. Tai labai sunkus išbandymas moters organizmui, nors jis ir puikiai tam pritaikytas. Gimdymo metu visada didelis krūvis tenka vaisiui, kuris turi išeiti gimdymo takais labai sunkiomis, suspaustomis sąlygomis.
Įsivaizduokite, kad lygiai taip pat gimsta nauja visuomenė. Gamta turi mus labai spausti, kad norėtume gimti kitokie.
Ji turi mus priversti rasti reikiamą kryptį ir sutelkti pastangas, kad taptume kitokie. Turime pasiekti būklę, kurioje būtume priversti palikti savo patogią būseną gimdoje ir pakeisti ją gana atšiauria išorine.
Taigi, yra labai daug problemų. Iki šiol net labai išsivysčiusiose visuomenėse vaiko gimimas laikomas kažkuo ypatingu ir ne savaime suprantamu dalyku.
Klausimas: Žinoma, pats gimimo procesas yra sunkus. Bet kodėl kabalistai galutinę būseną apibūdino, kaip kažkokią apokalipsę?
Atsakymas: Taip, atrodo, kad tai apokalipsė. Juk pastangos, dėl kurių gimsta kūdikis, turėtų paveikti žmonių visuomenę jai gimstant naujame lygmenyje. Ir, žinoma, šias būsenas jausime kaip labai nemalonias. Todėl turime auklėti save, kad jaustume jas kaip būtinas.
Vaikas motinos kūne būna galva į viršų, o gimdamas apsiverčia galva žemyn ir išeina gimdymo takais. Lygiai taip pat gimstant naujai visuomenei apverčiama žmonijos sąmonė, visa jos pasaulio samprata.
Gimimas yra visiškai priešingas prenatalinei būsenai. Žmogus, gimdamas dvasiškai, atskleidžia kitą, aukštesnį pasaulį.
Klausimas: Bet ką jis mato? Dabar šį pasaulį juntu savo penkiais jutimo organais. Turiu tam tikrus principus, kuriais pagrįsta mano pasaulėžiūra. O kas pasikeis? Ką aš pradėsiu matyti?
Atsakymas: Aplinkinį pasaulį imsi matyti visiškai kitaip. Pamatysi jį valdančias jėgas ir savo galimybes paveikti šį pasaulį.
#268644

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Dabar pats metas veikti!

Kaip paveikti vyriausybes?

Klausimas: Ar yra proporcinė priklausomybė tarp kabalistų kokybiško susivienijimo ir taško širdyje atsiskleidimo kažkuriose pasaulio tautose?
Atsakymas: Nepasakyčiau, kad yra toks pasaulio tautų padalijimas, kai pirmiausia viena tauta atskleidžia tašką širdyje, paskui kita, paskui trečia. Aš tai matau pagal mūsų grupes.
Šiandien su mumis virtualiame ryšyje: Vokietija, Bulgarija, Izraelis, Viena, Joškar-Ola, Peterburgas, Almata, Azerbaidžanas, Olandija, Čekoslovakija, Maskva, daug draugų iš Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir t. t. Aš nemanau, kad tai priklauso nuo odos spalvos ar tautybės.
Žmonės, kurie jau atskleidė kabalą ir mokosi su mumis, suvokia ją vienodai, todėl negalima pasakyti, kad taškai širdyje gims paeiliui pagal tautybę. Tai vyksta priklausomai nuo žmonių vystymosi. Kūrėjo Šviesa veikia juos ir apšviečia vieną ar kitą žmogų.
Sakykime, jei paimsime didelį mechanizmą, tai jame visa tarpusavyje sujungta. Pavyzdžiui, visos žmogaus kūno dalys nuolatos sąveikauja, nors ir nėra visiškai šalia ir tarsi tarp jų nėra tiesioginio ryšio. Bet grįžtamieji ryšiai vis tiek egzistuoja, ir kiekvienas organas aktyvuojamas, įtraukiant kitus organus. Juk tai integrali schema, kurios dalys absoliučiai priklausomos viena nuo kitos. Todėl aš nepalaikau jokių sąmokslo teorijų, kad kažkuri tauta greičiau atskleis Kūrėją.
Kažkada senovės Babilone gyveno visos pasaulio tautos, kurių kiekvieną sudarė kelios dešimtys žmonių. Tada iš visų babiloniečių ir susirinko vieninga grupė, kuri norėjo siekti Kūrėjo. Ji egzistuoja iki šiol, nors daugelis nuo jos atsiskyrė.
Iš šios grupės liko keli šimtai žmonių – tie, kurie šiandien jaučia trauką atskleisti Kūrėją. Kiti tapo paprastais žemiečiais. Šiandien vyksta priešingas procesas.
Toroje yra pasakyta, kad ateis Mašiacho, paskutiniosios kartos, laikas, kai visi babiloniečiai palaipsniui vėl bus budinami siekti Kūrėjo. Tai mes dabar ir stebime.
Kaip kažkada babiloniečių grupėje atsirado judėjimas Kūrėjo link, taip ir šiandien. Todėl visi sieks Jo, nesvarbu, kas ir kaip. Mums jokiu būdu negalima galvoti apie tai, kad dabar tai bus Suomija, paskui Lenkija, o paskui Čekoslovakija, Vokietija ar Azerbaidžanas. Kas bus, tas bus.
Aš labai džiaugiuosi, kad žmonės pradeda jausti, ką kabalos mokslas kalba apie sielą, apie jų dvasinį vystymąsi. Aš tikiuosi, kad jų kabalos studijos paskatins vystymais ir jų valstybių, ir jų žmonių.
#263548

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba