Klausimas. Ar iš tikrųjų visos mano būsimos būsenos iki pat vystymosi pabaigos jau egzistuoja?
Atsakymas. Žinoma, juk laiko nėra. Tu gali tiktai spręsti, ar nori būti šioje būsenoje, ar ne, ir judėti būsenų ašimi. Ir tada tavo laikas gali eiti atgal arba į priekį – kaip užsimanysi.
Klausimas. O kuo tada mano esama būsena skiriasi nuo visų būsimų?
Atsakymas. Jeigu judi laiko, tiksliau, būsenų, ašimi, tai vis geriau išsiaiškini, kad turi reikalą su Aukštesniąja šviesa, su Kūrėju. Tu pradedi jausti Jį, tai yra tą jėgą, kuri valdo tave ir visą tavo tikrovę. Tai davimo ir meilės jėga, kuri nori tave išvystyti, kad tu galėtum ją suvokti ir pakilti iki jos lygio.
Klausimas. O kaip tai susiję su mano ateitimi?
Atsakymas. Tai ir yra tavo ateitis! Nori ar ne, bet prie to turi prieiti. Yra davimo ir meilės jėga, „Kūrėjas“, kuris sukūrė mus iš „nieko“ ir duoda pajausti visas būsenas, kol pajausime Jį ir patys pradėsime veikti taip, kaip ši jėga. Kūrėjas padeda mums vystytis iki Jo laiptelio – tai ir yra mūsų ateitis: „Tapti panašiems į Kūrėją, pažinusiems gėrį ir blogį“. Vadinasi, mes privalome tapti panašūs į jį savo savybėmis: tokie pat duodantys ir mylintys.
Klausimas. O kaip mes persikeliame laike?
Atsakymas. Mes persikeliame laike, kai norime tapti tokie, kaip Aukštesnioji jėga. Mes pasistumiame, „apšviečiame laikus“, tai yra patys norime vystytis pagal būsenų, laiko, ašį.
Klausimas. Išeitų, kad ne ateitis artėja į mane, o aš einu į ateitį? Kaip aš tai darau?
Atsakymas. Tu įsivaizduoji sau būsimą būseną laiko ašyje ir keiti save taip, kad tiksliai ją atitiktum. Taip pasistūmėji į priekį.
Klausimas. Ateities būsenos žinomos iš anksto ar jos turi kažkokių alternatyvų?
Atsakymas. Jokių alternatyvų! Visa vystymosi ašis jau užduota ir reikia pereiti pagal ją visas būsenas. Tačiau galima pereiti nuo būsenos prie būsenos savo noru, o galima – per prievartą, kančių keliu.
Mes turime tik dvi galimybes. Vystomės iki kitos būsenos teisingu, geru keliu, žinodami būsimą būseną ir dirbdami su savimi, kad greičiau į ją patektume. Arba nenorime to daryti, kadangi tai bjauru egoizmui, tingime, bet tada sistema vis tiek vysto mus, duodama įvairių problemų – smūgių.
Klausimas. Ar galima gyventi nejaučiant laiko?
Atsakymas. Galima. Jeigu paimsime savo vystymąsi į savo rankas, tai eisime aukščiau laiko ir suteiksime svarbą tiktai mūsų išgyvenamoms būsenoms. O kada tai bus? Ne laike. Aš galiu dabar pereiti daugybę būsenų su kokiu pageidauju greičiu ir pastumti save į tobulybės būseną.
Klausimas. Ir kas gi laukia manęs šioje tobuloje būsenoje?
Atsakymas. Absoliutus gėris – toks, kad neįmanoma įsivaizduoti. Taip vaikas negali įsivaizduoti, kas laukia jo suaugus.
#220165
Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite:
Ateitis kuriama dabartyje, I dalis
Ateitis kuriama dabartyje, II dalis
Ateitis kuriama dabartyje, III dalis