Klausimas. Kokiame lygmenyje turi būti grupė, kad žemėje liautųsi karai ir agresija?
Atsakymas. Tam reikia, kad žmonija visuose, ar blogiausiu atveju pagrindiniuose noruose, pagrindiniuose kelim (induose) įsisąmonintų blogį.
Žmonėms nereikia visiškai išsitaisyti, tačiau jie turi įsisąmoninti blogį, siekti tarpusavio ryšio, kad gėrio jėga, kurią jie rengiasi tarpusavyje kultivuoti, juos sujungtų.
Tuomet liausis visi karai. O kol kas jie būtini, kad priverstų žmoniją siekti gėrio. Antraip, žmonės niekaip nepajaus, kad jiems tai būtina.
Juk iš tiesų, blogis – tai ne blogis. Tai neužpildytas gėris, kurį tingime užpildyti.
#243103

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Karas ar taika?

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Klausimas. Vienas iš senovės Babilono gyventojų – Abraomas tapo Izraelio tautos pradininku.
Kaip rašo XII am. kabalistas, gydytojas, filosofas Rambamas: „Abraomas suvokė tiesą dėl savo tinkamo supratimo. Jis žinojo, kad yra vienas Dievas, ir kad Jis suka dangaus sferą, ir Jis sukūrė viską, ir nėra visoje Visatoje Dievo, tik Jis.“ Ką suvokė Abraomas?
Atsakymas. Abraomas suvokė vienintelę Gamtos jėgą, kuri viską valdo, po savimi suvienija visas kitas jėgas ir savybes, esančias tik jos išvestinėmis.
Šią vienintelę Gamtos jėgą galima vadinti Kūrėju, nes iš Jos kyla visos kitos jėgos, materijos savybės, reiškiniai ir t. t.
Abraomas suvokė vienintelį šios jėgos dėsnį – abipusės meilės ir davimo dėsnį. Viskas, kas sukurta gamtoje, be žmogaus, sukurta būtent šiuo dėsniu.
Klausimas. Galima sakyti, kad Abraomas, pajautęs savyje egoizmo pliūpsnį, iš gamtos ištraukę šią teigiamą altruistinę jėgą ir subalansavo savo egoizmą?
Atsakymas. Taip. Tai ir reiškia, kad jis atskleidė Kūrėją.
#258853

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Izraelio tautos vystymosi sisteminė analizė“

Viskas priklauso nuo to, kiek dvasinė žinia svarbesnė žmogui už materialius jausmus. Aš, kaip Israel, turiu įveikti savo egoizmą ir teikti pirmenybę priartėjimui prie Kūrėjo, o ne visoms žemiškoms problemoms. Kitose tautose tai vyksta kitaip.
Kiekvienas pagal savo sielos šaknį privalo pakilti aukščiau materialių kliūčių, kurios nėra trukdžiai, o sąlygos sielai vystytis ir veržtis vienybės link, nepaisant to, kad nekenčiame vieni kitų.
Patikėkite, antisemito neapykanta žydams gerokai mažesnė už tą, kuri buvo tarp mokytojo Šimono mokinių. Mums dar teks susipažinti su tikrąja neapykanta.
Visa tai įeina į sąlygas: nori dvasiškai pakilti, Kūrėjas ir gyvenimo prasmė tau svarbesni nei pretenzijos kitiems – vadinasi pakilsi. O jei nei, tai liksi čia, gyvendamas kaip gyvūnas.
Visos tautos, visas Babilonas turi pakilti virš egoizmo ir išsitaisyti. Tai šiandienos sąlyga. O mes čia veikiame kaip Abraomas, kuris pasakė: „Kas už Kūrėją – paskui mane!“. Tai tas pats Babilonas ir tie patys sunkumai, kurie buvo Abraomo laikais, tik atsiskleidžia šiuolaikine forma.
Įsivaizduok, kad gyveni Babilone ir staiga atsiranda Abraomo grupė, tvirtinanti, kad reikia mylėti vieniems kitus, kaip patį save. O tu visų nekenti taip, kad esi pasirengęs juos išvyti iš Babilono. Ir jie, jausdami neapykantą, supranta, kad reikia palikti Babiloną.
Ką tuomet darysi? Ar esi pasirengęs prisijungti prie jų ir praeiti per Iraką, Siriją iki Izraelio žemės, žinoma, ne materialiai, o dvasiškai kildamas? Rinktis tau.
#258736

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Klausimas. Kūrėjas – tai tobulybė. Kodėl taip primityviai, taip lėtai, taip kentėdami judami pirmyn?
Atsakymas. Nes mes nejudame.
Judėti pas Kūrėją galima tik tuo atveju, jeigu imsite vis labiau vienytis. Prietaisas, atskleidžiantis Kūrėją, – tai kuo didesnis žmonių skaičius, susijungusių draugėn ir pasirengusių sunaikinti visus skirtumus tarpusavyje, kad surastų Kūrėją.
Jeigu Kūrėjas – tai vienintelė jėga, lygus laukas, tai jūs turite padaryti taip, kad tarp jūsų nebūtų jokių skirtumų, t. y., susijungti nepaisant skirtumų. Tokiu atveju tampate šio lauko detektoriumi, ir Kūrėjas atsiskleidžia jumyse.
Klausimas. Ar galiu iš šio stebėjimo taško veikti Kūrėją, ir kaip?
Atsakymas. Jūs galite Jį veikti tik į vieną pusę – kad Jis greičiau vestų jus ir visą žmoniją prie Jo atskleidimo, suartėjimo su Juo.
#257354

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Išėjimas – ne didesnė žydų emancipaciją, ir ne didesnis religiškumas, o dvasinis žmogaus kilimas. Istorijos pamokos moko vieno: kad ir ką darytume šio pasaulio rėmuose, pabaiga visuomet bus apgailėtina, ir mus užgrius smūgiai iki pat sunaikinimo. Išsigelbėjimas – pakilti virš šio pasaulio plotmės.
Kad ir į kokią sritį žiūrėtume šiame pasaulyje: liberalizmą, religijas, emancipaciją – niekas nepadės. Negalime likti materialioje plotmėje, mums draudžiama joje užstrigti. Galime tik pakilti iš tos aikštelės aukštyn.
Žmonėms to nepasakojo, nemoko, ir todėl jie nenori to ir negali… Tai tarsi gimimo kančios. Aukštesnysis valdymas visiškai nesiskaito su materialiu žmogaus gyvenimu, tik su noro vystymusi. Norai taip turi suktis, kol nepasieks mūsų laiko, kur pagaliau atsiras grupė, kuri ims realizuoti sprendimą.
Bendros sielos indo viduje susirenka rešimot iš visų kančių, kurias praėjo milijonai žmonių, žuvusių per holokaustą, inkviziciją, Stalino represijas. Visa tai tam, kad nore mėgautis susitelktų didžiulis skausmas, kad jis būtų egoizme, ir leistų pradėti veikti dvasiniems davimo genams (rešimot).
Žiūrint iš žmogiškosios logikos pozicijų tam nėra jokio pateisinimo. Juk kas rengia visas tas katastrofas? Kūrėjas! Galite paduoti Jį į teismą…
#258616

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Nelaukti iki rytojaus

Matyti užgimstant

Israel paskirtis – visą žmoniją be išimties atvesti į kūrimo tikslą.
Ir negali būti dviejų nuomonių apie kūrimo tikslą, juk ji viena visiems: ir juodiems, ir baltiems, ir geltoniems, – be jokio skirstymo pagal kilmę… (Baal Sulamas „Tarpusavio laidavimas“)
Tikslas visada vienas ir tas pats. Galiausiai ateiname prie to tikslo ir matome, kad nėra jokio skirtumo tarp žmonių. Visiškai jokio!
Ir netgi tai, ką jie perėjo per savo istoriją, susiveda į vieną bendrą kli/norą, į vieną bendrą sistemą, kurioje visi tarpusavyje susiję, tarpusavyje papildo vienas kitą, tarpusavyje įsijungia kitas į kitą – kiekvienas ir visi kartu. Todėl galiausiai nelieka jokio skirtumo tarp kūrinijos dalių.
Klausimas. Vadinasi Kūrėjui nėra skirtumo tarp Israel ir, sakykim, Afrikos genties?
Atsakymas. Taip. Nėra jokio skirtumo. Tik taisymosi kelyje yra svarbesnės ir mažiau svarbios dalys. Galiausiai, kai visi įsijungia kitas į kitą: šitai į šitai, tai į tai ir t. t. įvyksta absoliutus įsijungimas, visi tampa lygūs.
Viskas susilieja draugėn, ir nėra nieko nereikalingo, nieko mažo ar didelio, svarbaus ar nesvarbaus.
#256346

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

„Israel“ pabudimas

Vienas sprendimas visoms problemoms

Klausimas. Koks Kūrėjo santykis su žmogumi?
Atsakymas. Tiesioginis. Kūrėjas sukūrė negyvają gamtą, augaliją, gyvūniją, žmogų ir valdo visus šiuos lygmenis. Pirmieji trys lygmenys funkcionuoja tik tam, kad palaikytų žmogaus lygmens egzistavimą.
O žmogaus prigimtis irgi skirstoma į keturias dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmogiškąją žmoguje.
Paskutinysis lygmuo „žmogus žmoguje“ jaučia būtinybę atskleisti Kūrėją. Kitos dalys, kitaip tariant, kiti žmonės, kuriuose dar neatsiskleidė ši paskutinė norų vystymosi dalis, nejaučia būtinybės atskleisti Kūrėjo, jų tai nejaudina. Jie gyvena ramų gyvenimą kaip gyvūnai.
Tačiau tie, kurių noras išsivystė iki lygmens „žmogus žmoguje“ ima jausti būtinybę suvokti juos valdančias, aukčiau jų esančias jėgas. Dažniausiai tokie žmonės ateina studijuoti kabalą.
#257592

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Žmogus ir Kūrėjas: be tarpininkų

Kūrėjo užmanymas: džiuginti kūrinius

Draudimas iš aukščiau atvirai studijuoti kabalą galiojo tik tam tikrą laikotarpį – iki 1490 metų. Nuo to laiko prasideda paskutiniosios kartos epocha, ir šis nustatymas atšaukiamas, duotas leidimas studijuoti knygą Zohar.
O nuo 1540 metų šio mokslo studijavimas – aukščiausia paskirtis visiems, ir suaugusiems, ir vaikams. (Avraam Azulai, „Įvadas knygai Saulės šviesa“)
Kabala buvo atskleista beveik prieš šešis tūkstantmečius. Tačiau ji atsiskleidė pamažu: kiekvienoje kartoje dar vienas gramas kabalistinių žinių, ir dar vienas ir t.t.
O paskui įvyko kokybinis šuolis. Atsiradus Ari – ypatingai sielai, kuri atsiskleidė XVI amžiuje – kabala ėmė vystytis, kitaip tariant, atsiskleidė mūsų pasaulyje. Ari parašius savo veikalus jau nebegali būti jokių draudimų kabalai, nes jo knygose iš principo viskas atverta. Tačiau reikia tik laipsniškai vis labiau atskleisti kabalą.
Kaip kad Niutonas atrado fizikos dėsnius, kurie paskui dar 200-300 metų buvo atskleidžiami platiems visuomenės ratams, taip ir kabala.
Ari atskleidė kabalos dėsnius XVI amžiuje, bet kol ji pasiekė etapą, kai kiekvienas gali ją naudoti, mokytis, realizuoti praėjo dar 400 metų. Tik šiandien, XXI am., imame praktiškai taikyti ir platinti kabalą visame pasaulyje.
#254496

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Replika. Sugadinti santykiai griauna žmonėms visą gyvenimą, iš vėžių gali išmušti maži nesusipratimai. Kaip teisingai elgtis, kad išvengtume nuoskaudų, sugadintų santykių ir, priešingai, juos gerintume?
Psichologai rekomenduoja taip: „Pasistenkite suprasti kolegos požiūrio tašką. Veiksmo rezultatas ne visada būna tyčinis. Sunkumas dėl kokių nors smulkių pasireiškimų tas, kad mes visi taikome skirtingus jų vertinimų standartus“.
Atsakymas. Kur čia standartai? Tai mano standartas – matyti kitus ir save, lyginant su jais, arba, vertinti save ir kitus, lyginant su savimi. Tai visiškai neteisinga. Tai tas pats, kaip paimti ir apsivilkti kokią nors suknelę. Jeigu ją apsivilksiu, man kyšos pilvas, plonos rankos ir kojos, o suknelė man atrodys bjauriai.
Čia nėra jokių bendrų standartų. Standartas gali būti tik vienas – artimo labui. Štai ir viskas. Aš nieko niekaip nevertinu – nei savęs, nei kitų. Mane domina tik viena: jeigu kokie nors reiškiniai vyksta, ar jie vyksta žmogaus labui?
Sakydamas žmogaus, turiu omenyje visą žmoniją, bendrą žmogaus pavidalą. Aš jokiu būdu nematuoju nei vieno, nei kito atžvilgiu, nes tada tikrai nerasiu galų.
Klausimas. Kaip teisingai suprasti kito žmogaus požiūrio tašką – teisingas jis ar ne?
Atsakymas. Negaliu suprasti kito žmogaus. Kaip galiu jį suprasti? Kaip man „išeiti iš savęs“, kad suprasčiau kitą?
Ne, mes paprasčiausiai turime veikti taip, kad būtų gerai kitam žmogui. Bet kuriam! Kitaip tariant, išskyrus būtinuosius savo gyvenimo poreikius, visur kitur, kas nuo manęs priklauso, turiu veikti kitų labui.
Tai natūralu. Labai dažnai dėl savo įpročių atliekame kažkokius judesius, gestus ar sakome kokius nors žodžius, išsireiškimus, kurie kitiems gal net atrodo įžeidžiantys.
Mes netgi galime šito nejausti ir nesuprasti. Reikia širdį nuteikti palankiai. Ji turi būti nuteikta gerumui kito atžvilgiu! Visa kita niekaip neveiks.
Jei žmogus nuoširdus kito atžvilgiu, tai šitai vis tiek bus priimta teisingai. Netgi tuo atveju, jei kažką neteisingai pasakė, nesugebėjo išsireikšti, kitas žmogus jį pajus.
Reikia nukreipti širdį į kitą žmogų, į visus žmones, gėrio link! Prie šito reikia priprasti. Taip reikia save auklėti. Būtinas tokio paties elgesio palaikymas iš mus supančios aplinkos, mus supančios visuomenės pusės. Tada viskas bus gerai!
#254793

Iš 2019 m. liepos 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad neįsižeistume

Pats didžiausias suvokimas

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Klausimas. Jeigu pasirenku Šviesos kelią, kaip tai atsispindi žmonėse, kurie eina kančių keliu?
Atsakymas. Kiekvienas žmogus, kuris renkasi Šviesos kelią, tampa jos laidininku mūsų pasaulyje. Mūsų pasaulis gauna pastiprinimą, Šviesą, ir tuomet daugiau žmonių pasąmoningai siekia šio kelio.
Todėl bet kuris besitaisantis žmogus padeda visiems kitiems pakilti. Jis padeda tiems, kad žmonės įsisąmonintų blogį dar iki tol, kol jis atsiskleidžia materijoje, ir taip apsaugo save nuo daugybės problemų, smūgių ir karų.
#251652

Iš 2019 m. liepos 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos kelias ir kančių kelias

Koks mūsų pasirinkimas?

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis