Klausimas. Ar galite išmokyti mane teisingai norėti, kad ir Kūrėjas būtų patenkintas, ir aš nekentėčiau?
Atsakymas. Tam reikia bendrauti su grupe, klausytis praktinių užsiėmimų. Tai rimtas darbas. Kas nori suprasti, kokia metodika, turi daugiau mažiau sistemiškai dalyvauti pamokose.
Dabar užsiimame, kaip praktiškai išeiti ant dvasinių laiptų. Žinoma, tai ne pradedantiesiems, tačiau vis tiek galite pamėginti, niekas jūsų neriboja.
Kalbama apie aukštesniojo pasaulio suvokimą su visomis jo 125 pakopomis. Tai jau pati tikriausia, praktinė kabala.
Patarčiau pradėti mokytis su mumis medžiagą. Ji sunki tuo, kad reikia su ja sutikti ir ją realizuoti. Bet apskritai, jos klausytis ne taip ir sudėtinga. Klausykite. Šviesa veiks ir pamažu imsite drauge su ja kilti.
#237541

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumą kuri tu!

Kaip pajausti dvasinį pasaulį

Kur rasti dvasinį norą?

Klausimas. Kaip tinkamai suderinti aktyvų dvasingumo siekimą ir aktyvumą šiame pasaulyje?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje aktyvumas reikalingas žmogui tam, kad daugiau mažiau užtikrintai pasirūpintų šiandienai ir šiek tiek rytdienai. O apie tai, kas bus toliau, užsiimdami dvasiniu darbu, galime nesirūpinti.
Mums reikia galvoti apie tai, kaip turėti specialybę, darbą, aprūpinti save ir šeimą, bet tik tiek, kiek būtina.
#237800

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Nepainioti dvasinių ir materialių dalykų

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Kaip galima būti vienos visumos dalimis ir tuo pat metu skirtis tarpusavyje, patirti individualią praeitį, dabartį ir ateitį?
Atsakymas. Iš tiesų esame absoliučiai priešingos dalys. Neturiu nė vienos savybės, pagal kurią būčiau lygus kitiems. Negaliu prilipti prie tavęs jokiu kraštu, kad rasčiau kokį nors bendrą sąlyčio tašką. Jo nėra. Jis aukščiau mano ir tavo prigimties. Kitaip tariant, ryšys tarp mūsų gali būti tik per Kūrėją.
Klausimas. Vadinasi visa sujungta mozaika – Kūrėjuje?
Atsakymas. Taip. Kaip pasakyta: „Jame džiaugsis mano širdis.“ Todėl tarpusavio ryšys užmezgamas tik per Šviesą. Ji mus sudaužė, kad priverstume ją mus sujungti. Tuomet imame suprasti savo ir jos savybes ir taip suvienijame visą gamtą, užtikriname visapusę komunikaciją. Taip suvokiame ir save, ir Kūrėją, ir ryšį tarp mūsų. Daugiau gamtoje nieko nėra.
#237767

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Klausimas. Ar galima sakyti, kad dvasingumas – tai kažkas įsisąmoninto?
Atsakymas. Žinoma. Ne tik įsisąmoninto, bet tu pats jį kuri!
Klausimas. Mūsų pasaulyje 99% laiko egzistuojame nesąmoningai. Viskas vyksta automatiškai tiek kūne, tiek noruose.
Atsakymas. Mūsų pasaulyje egzistuojame nesąmoningai visus 100%, nes mintys, norai, veiksmai kyla mumyse iš aukščiau ir žmogus visiškai nieko neturi, ką būtų galima priskirti jam.
Dvasiniame pasaulyje – ne. Ten vyksta tik tai, kas atsiranda žmoguje (sieloje) jam dedant pastangas. Jeigu savybėmis priartėjai prie aukštesnės pakopos, tai jauti tai kaip judėjimą. Patirtų būsenų kiekis jaučiamas kaip laikas. O vieta gali būti keičiama į skirtingas puses priklausomai nuo savybių: gavimas, davimas, chasadim, chochma ir t. t.
Klausimas. Kitaip tariant norų taisymas – tai ir laikas ir tuo pat metu judėjimas?
Atsakymas. Laikas ir judėjimas susiję, tačiau nebūtinai pakeičia vienas kitą. Jie artimesni nei mūsų pasaulyje, mat jame yra ir erdvė.
Dvasinė erdvė – tai gryna aukštesnioji davimo ir meilės jėga, kurioje judu prie jo centro, prie šaltinio.
Klausimas. Išeitų, kad dvasiniame pasaulyje turiu nuolatos keistis? Ten nėra statiškos būsenos?
Atsakymas. Dvasinėje erdvėje ramybė – tai išnykimas, tu neegzistuoji. Jei nekeiti savo savybių, vadinasi, tavęs nėra. Kaip fotonas: jei jis liaujasi judėjęs – jo nėra. O mes kalbame apie šviesą. Dvasinis pasaulis – tai šviesa.
#237261

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskleidžiantis pasaulis

Kas yra laikas?

Atskleisti gyvenimo prasmę

„Tačiau kaip žmogus gali laikyti draugą didesniu nei jis pats, kai mato, kad turi daugiau privalumų nei šis: yra talentingesnis ir iš prigimties jo savybės geresnės.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Tai teisinga. Egoizmas visuomet taip mus nuteikia. Tačiau veikiant Šviesai viskas keičiasi.
Mes tesame egoistinės būtybės. Manyje be šimtaprocentinio egoizmo nėra nieko kito. Kiek mane veikia Šviesa, tiek ji susilpnina mano egoizmą, ir aš pajuntu, kad kiti aukščiau manęs.
Imu suprasti: tai, kad anksčiau mačiau taip, o dabar kitaip, priklauso tik nuo to, kaip intensyviai Šviesa veikia mane. Ir jokios tiesos nėra.
Todėl trokšdamas būti arčiau Kūrėjo, prilygti Jam, noriu, kad Šviesa kuo labiau mane veiktų. Tuo pat metu suprantu, kad tuomet atrodysiu pats žemiausias, atsilikęs, nesuprantantis ir nežinantis. Bet dėl to nesijaudinu, priešingai, – džiaugiuosi, mat atskleidžiu tiesą, jog be egoizmo manyje nieko nėra.
Tad pirmasis Šviesos poveikis – pojūtis, kad manyje viskas iš egoizmo. Antrasis – kad vietoj egoizmo manyje ima formuotis Šviesos savybė.
#237363

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Noriu pamatyti duodantį save

Rato centre tarp mūsų

Teisingas dešimtukas

Klausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Klausimas. Kaip įmanoma nepakenkti kitiems žmonėms, jei didžiausia jėga – mintis, o minčių nekontroliuojame?
Atsakymas. Ne, galime kontroliuoti, bet ne pačias mintis, o norus. Jeigu mano norai geri, tai blogų minčių nebus. Ir visa tai galima kontroliuoti tik tinkamai mokantis ir užmezgus tinkamą ryšį grupėje.
Visai nekviečiame užsiimti kokiais nors geranoriškais idealais: būti geram, visąlaik duoti, mylėti kits kitą – ne.
Kabalos mokslas – tai mokslas, kaip teisingai išnaudoti egoizmą. Mums reikia taip jį išnaudoti, kad atskleistume Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį, kad perprastume ir pajaustume anapusinę erdvę, aukščiau savęs, ne savyje, tarsi neegzistuotume.
Svarbiausia norime jausti pasaulį nesugadintą mūsų savybėmis. Todėl kalbame apie meilę, apie išėjimą iš savęs, kad pakiltume virš savo esmės.
#237652

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Minčių kryptingumas

Mintis – norų tvarkytoja

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Klausimas. Ar kabalos mokslas turi metodiką, kaip teisingai dirbti su abejonėmis?
Atsakymas. Kabalos moksle negali būti abejonių. Juk kildami virš jų, mes įgyjame davimo, tikėjimo, savybę, o joje jau nėra vietos jokioms abejonėms, nes ten atskleidžiame Kūrėją, Aukštesniąją šviesą.
Tikėjimas dvasiniame – tai Kūrėjo atskleidimas. Be to, dvasinė tikėjimo savybė priešinga materialiajai tikėjimo sampratai, kai užmerki akis ir įsivaizduoji kad, taip yra. Kabalos moksle, atvirkščiai – atmerk akis ir pradėk matyti.
#228037

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmėgink šiandien būsimąjį pasaulį

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Klausimas. Sakote, kad nereikia savęs apriboti. Net jeigu kalbama apie savo įpročių, trukdančių tobulėjimui, apribojimą? Nejaugi reikia tiesiog laukti, kol grupės pritraukiama Šviesa ištaisys mūsų įpročius ir egoizmą?
Atsakymas. Nereikia sėdėti ir laukti. Pasakyta: „Kvailys sėdi sukryžiavęs rankas ir laukia.“ Ir dar save griaužia.
Nereikia savęs apriboti ir ką nors su savimi daryti. Reikia užsiimti tuo, kaip išeiti iš savęs, o sau duoti tai, kas būtina egzistavimui. Kaip būtina šerti gyvūnus tiek, kiek jiems naudinga, taip reikia elgtis ir su savo kūnu. O visa kita nukreipti aukštyn!
#237803

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi savo ribose

Visa viltis – pasikliauti sielos jautrumu

Verdanti vienybės lava

Klausimas. Visas gyvenimas – žaidimas. Ar Kūrėjo atžvilgiu irgi žaidžiame?
Atsakymas. Žaidimas su Kūrėju toks: sutinku atlikti visus veiksmus, kurių Jis nori, kad Jis priartintų mane prie šio žaidimo. Čia esu pasirengęs žaisti pakištynių. Šviesos neturiu, bet sutinku su tuo.
Klausimas. Kodėl gi tai vadinama žaidimu?
Atsakymas. Nes neturiu jėgų realizuoti dalykus ir tik išreikšdami savo pageidavimus iššaukiu Kūrėjo veiksmus. Juokais, ne iš tikrųjų, tačiau visiškai tiksliai žinant, kad būtent tai atves prie Jo veiksmų.
O ką reiškia bet kokie kreipimaisi ir maldos? Esu vienos būsenos ir įsivaizduoju kitą – tai jau žaidimas. Žaidžiu tarsi kitą būseną, norimą, trokštu į ją įsivilkti.
Klausimas. Dabartiniu grupės raidos etapu už ko visi turime laikytis?
Atsakymas. Žaisti teisingą grupę.
#237556

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas – tai labai rimta

Tai ne šiaip sau žaidimas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!