Tikėjimas kabaloje – ne tai, ką įsivaizduojame kaip tikėjimą šiame pasaulyje. Tikėti – reiškia vadovautis „Nėra nieko, išskyrus Kūrėją“, gerą ir kuriantį gerą. Neperkeliu šio tikėjimo niekam kitam, tai mano vidinė būsena, mano asmeninė veikla, ketinimas širdyje: noriu likti susiliejęs su Kūrėju būdamas bet kokios būsenos.
Ir nesvarbu, kuria kryptimi ji keisis, noriu laikytis Kūrėjo it vaikas įsikibęs motinos taip, kad jo neįmanoma atplėšti nuo jos.
Tegu siaučia audra aplink mane ir mano viduje, prote ir širdyje: man svarbiausia – įsikibti Kūrėjo ir pamatyti, kad viskas kyla iš Jo. Viena sąlyga: „Klausyk Izraeli, mūsų Kūrėjas, Kūrėjas – vienas “, kitaip sakant, bet kurioje situacijoje viskas kyla tik iš Jo. Tai vadinama susiliejimu.
Po to sąlygos tampa vis sudėtingesnės, tampa grėsmingomis arba, atvirkščiai, viliojančiomis į malonumus, o aš visada laikausi tvirtai įsikibęs Kūrėjo, tarsi kūdikis motinos. Tai reiškia, kad kovoju už susiliejimą.
Po to, kai nusileidžiu į visišką nulį, kai man tampa nesvarbu, visa, kas vyksta, išskyrus mintį, vidinį supratimą, kad viskas kyla iš Kūrėjo, tada virstu dvasiniu embrionu, prieinu laiptų papėdę. Taip Mozė atveda Izraelio tautą į Sinajaus kalno papėdę, ir jie sutinka su visomis sąlygomis, todėl nusipelno gauti Torą.
#229535

Iš 2018 m. liepos 4 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Jautis pažįsta savo šeimininką, o Izraelis – ne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Absoliutus tikėjimas

Prašyti iš tamsos

Klausimas. Vos tik žmogus ima suprasti, kas yra tikėjimas aukščiau žinojimo – tai tampa jo žinojimu. Kaip toliau veikti? Išeitų, kad tai, ką sužinojome nuolatos anuliuojama tikėjimu.
Atsakymas. Ne, žinojimas neanuliuojamas, tiesiog einate su dar didesniu tikėjimu. Jums prideda žinojimo, ir tas įgytas tikėjimas virsta žinojimu. Ir vėl turite eiti į tikėjimą aukščiau gauto žinojimo. Taip ir einate tarsi dviem kojomis.
Klausimas. Tačiau aš tampu protingesnis?
Atsakymas. Tampate protingesnis dėl tikėjimo, kuris virsta žiniomis.
Tai darbas dviejose linijose. Pakilo tikėjimas – virto žinojimu. Pakilo tikėjimas – vėl virto žinojimu. Kitaip tariant, visuomet 1 – 2, 1 – 2, 1 – 2 ir t. t.
Klausimas. Kuo protingesnis tampu, tuo sunkiau eiti tikėjimu aukščiau žinojimo?
Atsakymas. Ne, nebūtinai. Žmogus vis dėlto supranta, pripranta, įgyja patirties. Bet visada viena pusė – kairioji, o kita – dešinioji, o jūs tarsi einate dviem kojomis.

#243132

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Tikėjimas ir nuolankumas

Klausimas. Kai naudoju elektros jėgą ar traukos jėgą man nieko dėl nieko nereikia prašyti. Kodėl sąveikaujant su aukščiausia gamtos jėga turiu suformuoti dvasinį prašymą?
Atsakymas. Būnant negyvosios, augalinės ar gyvūninės (juk gyvendami žemėje irgi esame priskiriami gyvūnams) gamtos pakopoje mūsų būsena yra tiksliai materiali.
Ir čia neturime ko prašyti. Mums tiesiog pakanka žinoti, kaip orientuotis, tirti ir naudoti materialią gamtą, studijuoti jos dėsnius ir mėginti juos kaip nors teisingai realizuoti.
O kai norime pakilti į kitą, dvasinį mūsų egzistavimo lygmenį, tai ten susiduriame su visiškai kitokiais santykiais – santykiais su Kūrėju. Ir todėl visuomet esame su Juo susiję. Jis kreipiasi į mus, o mes kreipiamės į Jį.
Kai kreipiamės norėdami Jam prilygti, sukuriame panašumo į Kūrėją pavidalą, kuris vadinasi „mūsų siela.“
#243509

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisinigas prašymas Kūrėjui

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Klausimas. Kas yra laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje?
Atsakymas. Viskas kyla iš šaknies ir jos pasekmės. Dvasiniame pasaulyje laikas netiksi. Tai veiksmai, būtini norint pakeisti tam tikrą sielos parametrą. Jeigu šis parametras nepakito – laikas nepraėjo.
O jei pasikeitė, tai priklausomai nuo pokyčių dažnumo, galima kalbėti apie laiką. Kitaip tariant, laikas pats savaime neegzistuoja, bet jį apibrėžia besikeičiantis objektas. Objekto kaitos dažnumas nulemia laiką.
Klausimas. Vadinasi, jei nesikeičiame, tai dvasiniame pasaulyje laikas neina?
Atsakymas. Ne dvasiniame pasaulyje, o tavyje. Jeigu žmogus nesikeičia – jis negyvena. Kitaip tariant, jis egzistuoja tik savo gyvūniniame kūne, ir viskas matuojama pagal jo gyvūninį laiką.
Dvasiniame pasaulyje tai vadinama gyvenimu. Dvasinis gyvenimas – ne pokyčių kiekis per tam tikrą laiką, o pokyčių kiekis, kuris ir yra laikas.
#243042

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas priklauso nuo mūsų

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Klausimas. Pusiausvyros taške atsiskleidžia tiesa. Kodėl protas nuolatos mėgina išmušti mus iš to taško?
Atsakymas. Protas stengiasi ne išmušti mus iš šio taško, o pažadinti pusiausvyros nebuvimo pojūtį, visai kaip ant lyno balansuojantis ekvilibristas.
Visas mūsų gyvenimas skirtas tam, kad leistų mums pajausti pusiausvyros nebuvimą, o tai stumia mus ieškoti vis aukštesnio pusiausvyros taško ir taip kilti.
Šis pusiausvyros taškas nuolatos atsinaujina, tačiau ne savo kiekiu, o kokybe. Tai turime pajausti savyje.
#243946

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Kaip formuojasi vidurio linija

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas. Mūsų pasaulio mokslininkai nuolatos ginčijasi ir nesutaria, kiekvienas įrodinėja savo teoriją, o kas vyksta pas mokslininkus kabalistus?
Atsakymas. Jei mokslininkas kabalistas aiškiai supranta, kur jis yra ir kalba tik iš to lygmens, neliesdamas to, ko neatskleidė, tada tai yra tikras mokslininkas ir jo išvadomis galima tikėti.
O jei kabalistas neturi galimybės tiksliai apibrėžti, kur jis yra, ir jis gali šiek tiek peržengti savo ribas, tai jo atskleidimas nėra idealus, nėra tikras. Tada tai – spėlionės, teorijos, prielaidos, o kartais ir klaidos. Apie tai rašo patys kabalistai.
Pats Baal Sulamas parašė knygą apie tai, kaip didis XVII a. kabalistas neteisingai išdėstė ištisą aukštesnės prigimties atskleidimo etapą.
Kabalos moksle, kaip ir kituose, klaidos įmanomos.
Kabalistai, kaip ir kiti mokslininkai, gali ginčytis tarpusavyje, kritikuoti vienas kitą. Tai gali pasireikšti žiniose, prielaidose, brėžiniuose – daugelyje dalykų.
Kabala – tai įprastas mokslas, ir žmogus susiduria su tuo, kad jam tenka atskleisti, kas nežinoma.
#229607

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Vienintelės Kūrėjo jėgos reikia ieškoti tik dešimtuko centre. Juk tai reiškia, kad esu vienos sielos sistemoje ir noriu susisiekti su jos vieninteliu šaltiniu, o ne su savo fantazijomis. Jei įsivaizduoju Kūrėją ne dešimtuke, tai bus iliuzija. Nesuprasiu, kas su manimi vyksta.
Kai laikausi už dešimtuko centro, man akivaizdu, kad bet koks nutikimas ir problema kilo, nes netekau ryšio su grupe. Nėra jokios kitos nemalonumų priežasties – tik dėmesio netekimas ir išėjimas iš dešimtuko centro. Ir čia pat randu kokią nors problemą, kuri skirta, kad sugrąžintų mane į dešimtuko centrą.
Įsivaizduoju save kaip dalį bendros sielos sistemoje ir tik joje galiu rasti save ir susieti save su Kūrėju. Tik taip galiu užmegzti ryšį su Kūrėju, juk neturiu jokios galimybės tiesiogiai užsikabinti už Šviesos šaltinio.
Visa kas vyksta su manimi – tai mano egzistavimo dešimtuko centre rezultatas. Nutolus nuo to centro, iškart jaučiu įvairiausias problemas. Tai ženklas, kad man reikia grįžti į dešimtuko centrą, į „Nėra nieko kito, tik Jis“, į tą tašką, kur bendra siela susiliejusi su Šviesa. Tai mano siela, mano Šviesa, ir kaskart organizuoju save, kad realiai dirbčiau su draugais.
Jei aš pats sau, atsiskyręs nuo dešimtuko, galvoju, kad viską siunčia Kūrėjas – taip juk kiekvienas gali pasakyti. Bet kuris žmogus pasaulyje sutiks, kad viskas iš aukštesnės jėgos.
O kas toliau? Kaip galima tai paveikti? Galima apie tai filosofuoti, tačiau kur mano darbo instrumentai? Kaip galima garantuoti sau gerą dabartį ir ateitį, kaip išgelbėti save ir padėti kitiems? Visa tai įmanoma tik per dešimtuką.
Visa, kas vyksta materialiame ir dvasiniame gyvenime, šeimoje, darbe – reikia suvokti kaip pagalbą, grąžinančią mane į dešimtuko centrą, į kontakto ir susiliejimo su aukštesniąją jėga tašką: „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma.“ Ir tuomet aš 24 valandas būsiu taip susiliejęs.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato centre tarp mūsų

Ateik ir pamatyk

Kritinis vienybės taškas

Kūrėjas – tai jėga, atsiskleidžianti idealaus dešimtuko centre, kur visi susijungia kaip vienas žmogus su viena širdimi. Ten mes visi egzistuojame lygiomis teisėmis, lenkiamės vieni prieš kitus, aukštiname draugus. Taip kuriame Kūrėjo pavidalą.
Jei teisingai sujungiame visus savo norus, sudedame visą tą dėlionę, tai mums atsiskleidžianti forma, paveikslas ir bus Kūrėjas. Kūrėjas (Borė) – tai mūsų teisingo susijungimo forma, „ateik ir pamatyk“ (bo-rė). Be šito nėra nieko daugiau, juk mes nepasiekiame pačios Šviesos.
Jei dedame tinkamas pastangas, tai susijungiame formoje, kuri vadinasi „Kūrėjas“, suvokiame Jį savyje. Todėl nėra kur dar ieškoti Kūrėjo, tik dešimtuko centre, kaip pasakyta „Kūrėjas yra savo tautoje“.
Dešimtuko centras – tas taškas, kur tarp mūsų egzistuoja pusiausvyra, lygybė, abipusė pagalba. Ši mūsų bendros vienybės, lygybės, abipusio palaikymo formulė piešia mums Kūrėjo paveikslą, idealią vienybę.
Vos tik pasiekiame tokį atskleidimą, iškart jo netenkame, kad vėl dirbtume ir atskleistume jį ant aukštesnio lygmens, didesne rezoliucija.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinis vienybės taškas

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rato centre tarp mūsų

Kai ateina įvairiausios mintys, problemos, kliūtys, reikia iškart išsiaiškinti, kiek jos mums padeda apibrėžti, kad „be Kūrėjo nėra nieko“.
Nesvarbi pati kliūtis ir situacija, svarbu, kiek ji atitraukia mane nuo principo „Nėra nieko kito, tik Jis“, o teisingai dirbant su ja, galiu grįžti prie jo ir apibrėžti, kad yra tik viena jėga.
Kitaip tariant, į visą savo gyvenimą reikia žiūrėti per šį vieną parametrą: kaip tai susieja mus su Kūrėjo vienatiškumu, arba kaip įveikti kliūtį ir per ją nukreipti save į „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir tuomet visą gyvenimą suvoksime kaip pakvietimą atskleisti vienintelę Kūrėjo jėgą visomis formomis.
Nekreipsime dėmesio į įspūdžius prote ir jausmuose, į gaunamas problemas, pakilsime virš jų tikėjimu aukščiau žinojimo ir viską susiesime tik su Kūrėju, siunčiančiu mums visa tai su vienu tikslu: padėti mums prisijungti prie Jo virš kiekvienos kliūties.
Tuomet kliūtys iš problemos virs pagalba, pagalbininku, nukreipiančiu mus į Kūrėją. Ir toks taps visas mūsų gyvenimas. Taip mes pateisiname Kūrėją, pateisiname kūriniją ir pakeliame save į teisuolio pakopą.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską valdo tik Kūrėjas

Kliūtys dvasiniame kelyje

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas. Kaip apibrėžiate, kokiame pasaulyje egzistuojame? Kam yra šis žemiausias pasaulis?
Atsakymas. Esame egoizme. Jis ir vadinamas „mūsų pasauliu“, kurį jaučiame savyje.
Mūsų žemesnysis pasaulis egzistuoja tik tam, kad iš jo galėtume pakilti į aukštesnįjį pasaulį, kad turėtume išeities tašką, į kurį galime kristi ir vėl kilti, kaskart nuo jo atšokdami į vis aukštesnę dvasinio pasaulio pakopą.
Klausimas. Jeigu gyvename egoizmo pasaulyje, kaip galima efektyviau išnaudoti jį, kad ateitume į dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Turime išnaudoti mūsų egoistinį pasaulį, nes mums reikia jame egzistuoti fiziškai. O visą likusį dėmesį nukreipti į savo būseną grupėje. Būtent priklausomai nuo mūsų tarpusavio ryšio, kursime dvasinį kli/indą, dvasinį jėgų tinklą, kur rasime Kūrėją.
#243214

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Iliuzinis pasaulis

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…