Klausimas. Ar jūs suinteresuotas, kad kažkas padėtų sufizmui atgimti? Juk tai taip pat kabala, tik islamiška. Ir be to – aiškesnė, nes ji turi būti skirta didelei žmonių masei. Jei kažkokiu būdu atgims sufizmas, ar galės šios dvi kryptys egzistuoti kartu nekonfrontuodamos?
Atsakymas. Visų pirma, sufizmas ir kabala niekada neprieštaraus vienas kitam. Tarp jų negali būti jokios konfrontacijos.
Antra, kaip sufizmas, taip ir kabala yra užspaustos, nes abiejų mokymų nekenčia islamo ir judaizmo religiniai veikėjai.
Trečia, kol kas negali būti jokio ryšio tarp sufizmo ir kabalos, nes joms reikalingas atgimimas. Reikia įkvėpti gyvenimą ir į vieną, ir į kitą. Sufizmas yra tremtyje.
Aš buvau susitikęs su sufijais užsienyje: Olandijoje, Anglijoje ir Amerikoje. Jie priversti buvo bėgti iš Irano ir Irako. Bet tai buvo seni arba pagyvenę žmonės. Aš nemanau, kad jie dar gyvena mūsų pasaulyje. Jie praktiškai neturėjo mokinių.
Bet aš labai tikiuosi, kad kaip judaizme atgimsta kabala, taip ir sufizmas atgims islame ir pasklis po visą pasaulį. Tie, kurie susidomės sufizmu, pradės studijuoti jį. Tie, kurie susidomės kabala, pradės studijuoti ją. Nesvarbu! Svarbiausia, kad žmogus dirbtų su savimi ir save gerintų.
Praktiškai ir sufizmas, ir kabala kalba apie vieną ir tą patį. Sufizmas taip pat, kaip ir kabala, prasideda nuo Abraomo. Tik jis perdavė sufizmą kaip dvasinį mokymą savo pirmajam sūnui, Izmaeliui, o kabalą – antrajam sūnui, Izaokui. Bet, praktiškai, tai – giminingos metodikos. Jose nėra jokių prieštaravimų. Svarbiausia, kad jos vystytųsi ir plistų.
Bet aš patarčiau jų nemaišyti. Leiskite joms išaugti. O paskui pradėsite galvoti ir suprasite, ar tinka joms sukryžminimas ir koks.
#243451

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Ar yra astrologija kabaloje?
Atsakymas. Ne! Jokios astrologijos kabaloje nėra. Yra tik kabala.
Joje nėra jokių spėliojimų iš žvaigždžių. Nesistenkite kabalos susieti su raudonais siūlais, Taro kortomis, mistika, meditacija, nors šiomis temomis galima rasti daug visokios pseudo literatūros.
Dvasingumas – tai, kas vystosi žmogaus viduje be kokių nors ryšių su mūsų pasaulio atributais. Kitaip tariant, nesusijęs nei su žvaigždėmis, nei su tuo, kas aplink mane, tik su tuo, kas manyje.
#247647

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Aš pažįstu žmonių, kurie per dvasines praktikas, atsisakydami savo norų, gyvena dėl Dievo ir patenka į dvasinį pasaulį. Tačiau nė vienas iš jų neužsiima kabalos mokslu. Kodėl jūs tvirtinate, kad tik kabalos mokslas padeda atskleisti Kūrėją?
Atsakymas. Aš nieko netvirtinu ir su niekuo nesiginčiju. Aš turiu savo žinias. Jei kas nors nori jas įsisavinti, tai gali studijuoti tą medžiagą, kurią mes skelbiame internete. O ginčytis, kokia metodika geriau užsiimti ir kaip ją įsisavinti, aš nenoriu.
Kodėl turėčiau kažką įtikinėti, kad jis teisus ar neteisus? Jei žmogus siekia tiesos, jis randa savo metodiką ir juda į priekį. Svarbiausia – nesustoti. Todėl, kuo jūs beužsiimtumėte, siūlau tik viena: gilinkitės, plėtokite ir nieko nebijokite.
Tora / kabalos mokslas nepripažįsta egoizmo atsisakymo, nes jis yra mūsų materija. Kuo labiau juo naudojamės, tuo turime didesnę galimybę pakilti.
Skirtingai nuo religijos ir kitų dvasinių praktikų, kabalos mokslas su džiaugsmu naudojasi egoizmu, nes tai – Kūrėjo dovana. Juk būtent egoizmu žmogus ir visi kūriniai skiriasi nuo Kūrėjo. O jei norėsime sunaikinti ego ar anuliuoti patį norą, tai kas iš mūsų liks?
#230801

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Kabaloje nėra meditacijų

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi?

Klausimas. Kai žmonėms pasakoji apie galimybę pasiekti tobulumą ir begalybę šiame gyvenime, tai nedaro jiems įspūdžio! Tačiau, kai jiems sakoma: „Tu numirsi ir gyvensi po mirties“, tai sukelia jiems galybę emocijų. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Todėl, kad tai jų neįpareigoja kažką konkretaus daryti.
Klausimas. Bet žmonės stengiasi daryti gerus darbus, gyventi pagal įstatymus…
Atsakymas. Kabalos mokslas neturi su tuo nieko bendra. Dar prieš gimstant abraomiškoms religijoms, visos tautos visose šalyse, visuose kontinentuose, išvystė tikėjimą, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas, anapusinis pasaulis.
O kai atsirado Abraomas su savo metodika, tai šis mokslas pirmiausia atskyrė jo grupę nuo visos žmonijos, nes Abraomas teigė: „savo pasaulį pamatysi dar šiame gyvenime“.
Antra, Abraomo grupė egzistavo aukštame lygmenyje ir patirdavo Aukštesnįjį pasaulį, gyvendami mūsų pasaulyje, ir tam nereikėjo jokio perėjimo. T. y. gyvūninis lygmuo – gyvūnui, dvasinis – sielai, o kai kūnas numirdavo, su ja nieko neatsitikdavo.
Didysis kabalistas Baal Sulamas sakė, kad jam visai nesvarbu, kur užkas maišą su jo kaulais. Todėl apie jokius šventus palaikus ir ypatingą požiūrį į kūną negali būti jokios kalbos. Toks kabalos mokslo požiūris. Atskleisti dvasinį pasaulį – mūsų užduotis ir galimybė.
Jei žmogus jau pasiekė būseną, kai jam būtina rasti gyvenimo prasmę ir tikslą, jis jos ieškos, ir jo nedomins pomirtinis gyvenimas. Vėliau, besivystydamas jis iš vidaus pajaus, kad jokio pomirtinio gyvenimo nėra.
Viskas priklauso nuo vidinio žmogaus išsivystymo. Ir mūsų penkiais jutimo organais tuo įsitikinti ar įtikinti neįmanoma.
Kabalistas jau mūsų pasaulyje pradeda jausti bendrą pasaulėdaros sistemą, o tai parodyti paprastam žmogui – neįmanoma. Lygiai taip pat mes negalime pasakyti tikinčiajam, kad pomirtinio gyvenimo nėra, kad jis – neteisus.
Komentaras. Taip, tačiau tokių žmonių – milijardai, ir jie tiki į rojų ar pragarą. Žmogui norisi, kad ten kažkas būtų.
Atsakymas. „Labai norisi“ – tai dar nereiškia, kad taip turi būti. Nėra „ten ar čia“, yra žmogaus suvokimas. O po žmogaus mirties galimybė patirti, suvokti dingsta iki kitos gyvenimo būsenos. Ateis nauja reinkarnacija su dvasiniais informaciniais duomenimis (rešimot), ir žmogus pradės nuo tos vietos, kur baigėsi jo ankstesnis įsikūnijimas.
Klausimas. Taigi, viskas priklauso nuo žmogaus išsivystymo, o ne nuo jo paties?
Atsakymas. Viską duoda gamta, išskyrus valios laisvę.
Klausimas. Tai mus gali išgirsti tik žmonės su tašku širdyje?
Atsakymas. Taip. Žmonės, neturintys taško širdyje, laikui bėgant mus palieka. Be to, jie pradeda mūsų nekęsti, nes mes neigiame jų įsivaizdavimą apie rojų, būsimą gyvenimą ir visa kita.
O mes, tvirti materialistai, kurie, priešingai materializmui, mano, kad šį pasaulį galima pakeisti ir padaryti jį Aukštesniuoju, dvasiniu, amžinu.
#223021

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Klausimas. Meditacija – tai irgi vidinis susitelkimas. Kuo ji skiriasi nuo tos kabaloje?
Atsakymas. Kabaloje nėra meditacijų. Kartais meditacija vadina maldą, kitaip tariant, prašymą, noro pakėlimą iš žemesnės pakopos į aukštesniąją. Tai vadinama malda. Kitos meditacijos nėra.
Daug girdėjau apie meditacijas. Mane net mėgino jų išmokyti. Bet visa tai greitai baigėsi, nes studijuoju tik klasikinę kabalą ir mokau tik jos.
Tai, kas išgalvota žmogaus, ir jam atrodo, kad tai egzistuoja, man nėra įrodymas. Todėl nesuprantu, kaip galima medituoti, kitaip tariant, lavinti savo vaizduotę tiek, kad ji ima tave veikti: įsijungi į tam tikrą ciklą, kur pats save pažadini, ir neva persikeli į kitas menamas erdves. Kabala su tuo nesitaiksto, nes ji – mokslas.

#230808

Iš 2018 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinė meditacija

Ar meditacija riboja žmogų?

Meditacija ir kabala

Klausimas. Ką daryti paprastam žmogui, kai jį užvaldo neapykantos jausmas, o jis dar ne kabalistas? Ar reikia kovoti su šiuo jausmu?
Atsakymas. Kaip gali kovoti su neapykanta, jei neturi jai priešingos savybės?
Kovoti galima tik tuo, kad grupėje vystai priešingą jai savybę, pritraukdamas per draugus Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Šviesa suteikia tau teigiamą jėgą, kuri atsveria neigiamą, ir tarp šių dviejų jėgų tavo varikliukas, tavo siela, pradeda vystytis, suktis. Taip tai veikia.
Klausimas. Vadinasi, jūs esate priešininkas žemiškų draudžiamųjų praktikų – etikos ir panašių, kurios graso pirštu: „Ne, negalima!“?
Atsakymas. Visa, kas išgalvota Žemėje visokiausių filosofijų, teorijų, metodikų, egzistuoja tik dėl to, kad kažkaip suminkštintų egoizmą, pagrąžintų jį, paslėptų. Tai tik atitolina mus nuo jo ištaisymo ir teisingo panaudojimo. Šiandien tokių praktikų neįgalumas atsiskleidžia visiškai atvirai, ir mes matome visą tokių bandymų menkavertiškumą.
Žmonės bandė kažkaip tai spręsti, rimtai domėdamiesi įvairiausiais mokymais, mistikomis ir t.t. Bet šiandien jie šito atsisako, pereina prie narkotikų. Egoizmas taip išaugo, tai taip slopina mūsų gyvenimą, kad paprasčiausia priemonė jam nuraminti – narkotikai.
Komentaras. Bet nesilaikydama elgesio normų, šiandien negali egzistuoti nė viena visuomenė. Visi vieni kitus išžudytų.
Atsakymas. Palaipsniui taip ir vyksta: žmonės pasirengę užmušti vienas kitą. Kokios gi elgesio normos? Jei visuomenė nėra auklėjama iš esmės, tai viskas pagrįsta tik baime.
Pažvelkite, kas vyksta su vaikais mokykloje. Kuo viskas pagrįsta? Bausmės baime! Galbūt, dar kažkiek paskatinimais. Bet ne supratimu, kiek teisingas vienoks ar kitoks elgesys.
Mūsų sistema nustojo veikti, nes egoizmas tapo per daug didelis. Jis visą laiką auga, ir todėl mums nieko nelieka, kaip tik taikyti jam atitinkamus metodus. O tai reiškia – tik atsverti jį teigiama jėga. Jis tiek pakilo, kad mes negalime suminkštinti ar paslėpti jo neigiamos jėgos kažkokiais papročiais ir geromis manieromis.
Moralė, etika šiandien nustoja veikti. Egoizmas jas peraugo. Vadinasi, mums liko tik viena: ištraukti išorėn priešingą jėgą ir naudotis ja. O tuo užsiima tik kabalos mokslas.
Bet kabala reikia dar išmokti naudotis. Mes pirmieji, bandantys tai atlikti. Nėra taip, kad jau mokame naudotis ja ir pritaikyti visiems visuomenės sluoksniams ir bet kokiam vystymuisi, bet kuriai kultūrai. Mes patys dar tik pradedame ją naudoti.
Todėl negalime sakyti, kad viskas jau baigta ir padaryta. Tačiau tam tikri pradiniai rėmai pakilimui aukščiau egoizmo jau sukurti, ir mes visą laiką auginame šią praktiką.
Mes nenaikiname ego, kaip tai yra daroma kitose praktikose, nemažiname jo, kaip Rytų kultūrose: mažiau kvėpuok, mažiau galvok ir t. t. Jokiu būdu! Mes einame teisingo ego naudojimo link.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis auklėjimo iš Kūrėjo

Altruistai – egoistai

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Klausimas. Toroje paprasti žmonės vadinami „erev rav“ – „didysis kratinys“, o žmonės, siekiantys Kūrėjo – „bnei Israel“ („Izraelio sūnūs“). Tai lyg dvi visuomenės vienoje tautoje.
Atsakymas. „Bnei Israel“ – tai tie, kurie savo vidumi, savybėmis, panašumu siekė susilieti su Kūrėju. Jie naudojosi kabalos mokslo teorija ir praktika. O „erev rav“ – tai žmonės, kurie tik formaliai, kasdieniškai laikėsi tradicijų ir priesakų. Jie buvo vadinami tiesiog žmonėmis, liaudimi.
Tokia padėtis egzistavo prieš Antrosios Šventyklos sugriovimą ir baigėsi maždaug prieš 2000 metų. Nuo tada absoliučiai visi liovėsi jautę Kūrėją ir Aukštesnįjį pasaulį. Ir tik kabalistai, kiekvienoje kartoje gyvenusios išskirtinės asmenybės, stengėsi pakilti virš mūsų pasaulio, tapti panašiais į Kūrėją ir susilieti su Juo.
Kadangi šiais laikais visa tauta dėl savo egoizmo neteko gebėjimo jausti Aukštesnįjį pasaulį, ji natūraliai save priešina su kabala. Žmonės gali teigti, kad tai ypatingas mokslas su pamokomais tekstais ir pasakojimais, bet prie jo nieko neprileidžia, tvirtindami, kad to verti tik giliai tikintys judėjai.
Toks požiūris egzistavo nuo išėjimo iš Egipto laikų ir taip paplito, kad dabar jo laikosi ne tik visa Izraelio tauta, bet ir visas pasaulis, manydamas, kad kabala – slaptas, tamsus mokslas.
Beje, visi kabalos priešininkai Egipto laikais ir vėliau nuolat stengėsi ją paneigti, tvirtindami, kad tai nėra mokslas apie valdymo sistemą, artėjimą prie Kūrėjo ir Aukštesniojo pasaulio atskleidimą, o kažkokia mistika.
Mūsų laikais tam pasitarnauja ir vadinamosios popžvaigždės, kurių visose kartose būdavo ganėtinai daug. Įvairūs šarlatanai, kerėtojai ir t. t., naudodamiesi „kabalos“ vardu, kėlė savo reitingus ir uždarbį. Tai tęsiasi iki šių dienų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijoma kabalos, I dalis

Kodėl bijoma kabalos, II dalis

Kodėl bijoma kabalos, IV dalis

Žmonija juda pirmyn. Kažkada ji tikėjo tik dvasiomis, paslaptingomis gamtos jėgomis: vėju, saule, mėnuliu, žemės drebėjimais, aukojimais ir kitkuo.
Iki šiol žemėje gyvuoja daugybė panašių tikėjimų. Yra tokių, kurie išnyks tik atsiskleidus Kūrėjui. Bet žmonijai vystantis, ego reikalauja vis didesnių atskleidimų, pasiekimų, didesnio bet kokių veiksmų pagrindimo.
Žmogus tampa tingesnis, egoistiškesnis, jis reikalauja apdovanojimo, reikalauja tikslaus supratimo, žinių, atlyginimo už tai, ką daro.
Todėl senovėje per daugelį amžių susiformavo įvairios kryptys, kartos, susijusios su tomis kiekvienos tautos savybėmis, kurios buvo naudingos jų elitui.
Bet svarbiausia, kad visi šie tikėjimai vadinami „tikėjimu“. Kitaip tariant, kalbama apie aklą tikėjimą tuo, ko žmogus neatskleidžia, nemato, nejaučia.
Bet kai jis pradeda su tuo dirbti, jame paprasčiausiai psichologiškai viskas susiformuoja į tam tikrą žinojimą, įsitikinimus, – tokio aiškumo, kad jis pasiruošęs paaukoti tam gyvenimą.
Klausimas. Kitaip tariant, aklas tikėjimas artėja prie tikėjimo su žinojimu?
Atsakymas. Nėra jokio žinojimo, nes niekas neatskleidžia Kūrėjo. Bet palaipsniui žmogus pasiekia būseną, kai jam pasidaro būtina tai atlikti.
Pirmasis Kūrėją atskleidė Adomas, viso labo, tik prieš 6000 metų. Nors jau ir anksčiau daugelį amžių žmonija siekė suvokti Kūrėją, bet buvo tikėjimo, o ne žinių būsenoje.
Adomas Rišonas buvo pirmasis, kuris suvokė Kūrėją, kitaip tariant, gavo tikslias žinias, abipusio bendravimo galimybę: aš Jam ir Jis man. Taip komunikuodamas Adomas ir pradėjo dirbti.
Kai žmogus taip suvokia Kūrėją, tai šiame pasaulyje vadinama „kabalos mokslu“. Štai tada jau pereiname nuo tikėjimo prie žinojimo.
Visas kabalos mokslas pagrįstas žinojimu.
Jis kviečia kiekvieną žmogų pakilti arba iš netikėjimo lygmens, kas taip pat yra tikėjimas, kad neegzistuoja Aukštesnioji jėga, vystymosi programa ir t.t., arba iš lygmens, kuriame Aukštesniosios jėgos priimamos kaip aklas tikėjimas, – iki būsenos, kai žmogus atskleidžia Kūrėjo valdymą ir pradeda atitinkamą tarpusavio komunikaciją.
Taigi, mūsų pasaulyje yra dvi visiškai skirtingos elgesio metodikos.
Todėl egzistuoja didžiulis kiekis įvairiausių tikėjimų, daugiau nei 3000. Mes matome, kaip jie skiriasi įvairiuose pasaulio regionuose.
Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje priimta iškasti iš žemės savo protėvių kaulus, nuplauti juos išreiškiant pagarbą ir vėl užkasti. Kinijoje praktikuojami kiti garbinimai, Japonijoje – dar kiti.
Visi užsiima tuo, kad išsigalvoja įvairiausias metodikas. Tai – viena linija.
Antroji linija – tai kabala. Ji skirta tiems žmonėms, kurie negali dirbti aklai, jiems reikalingas suvokimas.
Kabalos mokslas veda juos į Aukštesniosios jėgos atskleidimą. Ne į tikėjimą ja, kai žmogus išsigalvoja sau įvairiausių metodikų, elgesio sistemų, tarpusavio veiksmų, o būtent į atskleidimą.
Žmogui atsiskleidžia elgesio su Aukštesniąja jėga modeliai, abipusio suartėjimo, bendravimo, vystymosi ir t.t.
Klausimas. Kitaip tariant, kur Baal Sulamas rašo „religija“ vienareikšmiškai reikia suprasti „kabala“?
Atsakymas. Baal Sulamas turi omenyje būtent kabalą, kadangi niekas kitas nėra susijęs su Aukštesniąja jėga.

Iš 2017 m. liepos 10 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brendimo laikas

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Klausimas. Kas nutiks, kai islamo pasaulis iškels pretenzijas Izraeliui? Kokią religiją pasirinks žmonija?
Atsakymas. Žmonija neateis nė prie jokios religijos, nes ir judaizmas, ir iš jo kilusi krikščionybė bei islamas yra žmogaus tikėjimas tuo, kas jam papasakota. Ne daugiau.
Kitaip tariant, man kas nors ką nors pasakė, ir aš tuo tikiu. Mano psichologija pataria patikėti tarsi tai egzistuotų. Juolab, jei tai paslėpta, juk niekas neįrodė, kad Kūrėjas egzistuoja, ir koks Jis, tad kiekviena religija, savaime suprantama, pretenduoja būti teisi.
Todėl negali būti jokių pretenzijų kabalai. Kabala nekalba, kas teisus, kas kaltas. Ji siūlo atskleisti Kūrėją. Ir tuomet atrasite, kokia jėga persmelkia visą kūriniją, valdo visą pasaulių sistemą. Tai turite suprasti ir atskleisti, o ne tikėti vienos, kitos ar trečios religijos dievu. Pasaulyje jų šimtai!
Esmė ne ta. Baal Sulamas rašo, kad kiekvienas žmogus gali likti savo religijos rėmuose, nes tai tik duoklė tradicijai, kultūrai, tam tikram šeimos gyvenimo būdui. Būkite su tuo, bet kartu atkleiskite aukščiausią jėgą, valdančią jus ir visą pasaulį. Kabaloje ši jėga vadinama Kūrėju.
Ji viena visiems, ir visi atskleis, kad tai davimo ir meilės savybė. Ir net kai atskleis, vis tiek liks prie savo religijos, nes tai padeda žmogui laikytis tam tikrų ribų, ugdyti vaikus. Juk ne visi esame atskleidę Kūrėją.
Ir kai Kūrėją atskleis absoliučiai visi, tuomet, žinoma, religijoms nebeliks vietos. Jos susivienys su kabala, ir tarp jų nebus prieštaravimų. Suprasime, kad aukščiausia jėga judaizme, krikščionybėje ir islame yra viena ir ta pati.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikalingos religijos?

Skiriant islamą ir musulmonus

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Pranašų laikais, VII-VIII a. prieš mūsų erą, nemažai įvairių pasaulio tautų atstovų, norėjusių susipažinti su mokslu apie Aukštesnįjį pasaulį, keliaudavo mokytis pas kabalistus.
Kabala visada buvo visiems atvira, kadangi ji kalba apie bendrąjį valdymą, bendrą jėgą, visiems vienodą bendrą Aukštesnįjį pasaulį. Ji norėjo, kad visas Babilonas pasiektų tokią būseną. Todėl mokytis kabalos nebuvo uždrausta.
Daug mokslininkų, ypač iš Senovės Graikijos atvykdavo pas kabalistus mokytis. Būtent senovės graikų filosofai rašė, kad mokėsi kabalos, o patį žodį „kabala“ išvertė į graikų kalbą kaip „filosofija“.
Iš čia ir kilo pasaulinė filosofija. Aišku, vėliau ji pasikeitė, nes mokslininkai, nors ir suprato, kas yra kabala, bet, patys neatskleidę dvasinio pasaulio, viską iškraipė.
Pamažu, amžiams slenkant, filosofija virto žmogaus ryšio su kažkuo nežinomu paieškomis. O mūsų laikais už jos gali slypėti bet kas, kiekvienas gali filosofuoti, kiek tinkamas. Todėl reikia suprasti, kas nutiko praktiniam mokslui apie aukštesnįjį valdymą.
Vis dėlto, jis nepasiekiamas paprastam žmogui, kad pažiūrėjęs ar pasiklausęs jis galėtų papasakoti tai kitam. Dėl to reikia dirbti su savimi: keisdamasis ir savybėmis tapdamas panašus į aukštesnįjį valdymą, žmogus atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį.
Labai nedaug žmonių taip dirbo su savimi ir tapo kabalistais, likusieji apie kabalą galvojo, kaip norėjo. Per praėjusius tūkstantmečius žmonija prikūrė tiek įvairiausių knygų, kad neįmanoma jų nė išvardinti, nė aprašyti.
Tačiau šalia to visais laikais buvo ir tikrų kabalistų. Tai išskirtinės asmenybės, kurių vardai mums žinomi. Jie dirbo su savimi, kad pakiltų į Aukštesnįjį pasaulį, ir taip papildė kabalos mokslą kiekvienoje kartoje iki pat didžiojo XVI a. kabalisto Ari.
Būtent nuo jo prasideda šiuolaikinė kabala. Jo knygos tapo pagrindu šio mokslo vystymuisi. XX a. pradžioje Ari darbus papildė kitas didis kabalistas – Baal Sulamas, antroje XX a. pusėje Baal Sulamo sūnus, žymus kabalistas Rabašas, šį mokymą perdavė mums, o mes studijuojame toliau.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą: pirma – dėl to, kad žmonija nugrimzdusi į egoizmą, jos požiūris į kabalą yra neigiamas ir kitoks negali būti.
Antra – nepaisant to, kad religija kilo iš kabalos, ji kabalos bijo ir jokiu būdu nenori šios atskleidimo, nes yra jai visiškai priešinga. Nuo Pirmosios Šventyklos sugriovimo laikų ši konfrontacija suskaldė tautą į kabalistus ir ne kabalistus. Mūsų dienomis kabalistais save laiko tik vienetai iš milijonų gyventojų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijoma kabalos? I dalis

Kodėl bijoma kabalos? II dalis

Pareiga pakilti su visu pasauliu