Klausimas. Jei nejaučiu baimės Kūrėjo atžvilgiu, ar tai reiškia, kad dabar esu prie Jo prilipęs?
Atsakymas. Klausimas tas, ar jaučiate ne baimę, o virpulį.
Turi atsirasti būsena, kai galvojate, rūpinatės, jaudinatės dėl to, kaip elgiatės su Kūrėju. Norite Jo atžvilgiu būti mylintis, rūpestingas, trokštate Jam suteikti malonumą, kitaip tariant, norite būti Jo kūrinijos teisingas elementas.
Baimė dingsta, virsta virpuliu, o tai jau visai kitos jausmas: aukštesnis, geresnis.
Juk baimė priklauso gyvūniniam lygmeniui: bijau dėl savęs. O kai nebesijaudinu dėl savęs, tuomes jaučiu Kūrėją kaip amžiną, tobulą ir iš savo tobulybės Jis niekam negali pakenkti, tuomet gyvūninė baimė dingsta, nuslopinama Kūrėjo suvokimu. Ir tuomet jaučiu tik virpulį, nes baimė pereina į Jo tobulumo pojūtį.
Baimė ir tobulybė gimdo virpulį.
#253319

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokso rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virpulys, kurio nejaučiame

Pajausti Kūrėjo žaidimą

Nepavesti grupės

Klausimas. Ką reiškia „pajausti draugus“?
Atsakymas. Tai reiškia, kad nuolatos rūpinuosi kaip su juo susijungti. Kai to siekiu, tai savo siekyje juos jaučiu: prie ko turiu prisijungti, į ką turiu įsilieti, kam priklausyti.
Todėl jaučiu jau ne save, o savo siekį jų atžvilgiu, norą juos jausti. Tai vidinis jausmų judėjimas.
Klausimas. Turiu jausti draugo siekį?
Atsakymas. Turite jausti savo siekį susijungti su draugu.
#253287

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. iš pamokos Nr. 0 Moldovos kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti kitų norus

Vienintelis tobulėjimo kriterijus

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

„Ir svarbiausia, mano didžiausias prašymas – sustiprėkite ir būkite drąsūs ir su jumis bus Kūrėjas. Kvieskite visų nusilpusių draugų širdis vienytis su jumis ir tegu išveja svetimas baimes iš savęs.
Juk jeigu išlaisvins šventyklą ir bus vieta stabams, tenepabūgsta kardo karščio, kuris sukasi gyvybės medžio kelyje.
Ir jei norite žinoti, pranešiu jums, kad visiškai ir niekaip nesu nutolęs nuo jūsų, o tas kas jaučia nutolimą, priežastis jis pats, ir pakanka suprantančiam.“ Baal Sulamas Laiškas Nr. 12
Baal Sulamas rašo savo mokiniams, būdamas toli nuo jų ir todėl nurodo jiems nieko nebijoti.
Problema ta, kad Kūrėjas išbando žmogų, ar jis pasirengęs visur matyti tik vieną aukštesniąją jėgą ir jokiu būdu nieko kito vietoj jos.
Tik susivienijus su grupe jis galės kreiptis į Kūrėją tiesiogiai, kitaip, jo kreipimasis labai silpnas, nes praeina per visą sudužusio kli (indo) sistemą.
Čia neturi būti jokių baimių. Sakant „baimės“ omenyje turimos pašalinės jėgos, ne Kūrėjas. Nėra jokių kitų objektų, kurie galėtų veikti žmogų, tik pats Kūrėjas per kokias nors pastatytas marionetes. Tai gali būti artimi ir tolimi žmonės, giminės, draugai ir priešai, bet visi jie valdomi vienos vienintelės jėgos.
Todėl, jeigu žmogus „išlaisvina Šventyklą“ (t. y. vietą, kur atsiskleidžia Kūrėją) nuo įvairiausių stabų, kitaip tariant, nuo įvairiausių pašalinių šaltinių, kurie gali jį veikti, tai taip išvalo vietą, kurią galiausiai užpildo Kūrėjas.
Be to, Baal Sulamas rašo: negalvokite, kad esu toli nuo jūsų, nors jums ir atrodo, kad aš toli. Taip jums atrodo jūsų neištaisytose savybėse, o aš jus jaučiu savo savybėse, ir todėl esu tarp jūsų, visiškai šalia, kartu, tiesiogiai kontaktuoju su jumis.
#251054

Iš 2019 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Reguliuodamas savo savybes, galiu valdyti tai, kokius tikrovės vaizdus matysiu ir jausiu visuose gamtos lygmenyse, taip sukurdamas savo paties tikrovę?
Atsakymas. Taip, absoliučiai aiškiai.
Jei esu dvasinės būsenos, t. y. su geru ketinimu, galiu suderinti įvairiausias jėgas ir tai vadinasi „dešimt sfirų“, kurios taip tarpusavyje man pieš ateitį. Aš jį piešiu.
Juk žmogus yra visatos centras. Mes galime tai atlikti.
#250594

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Matyti ateitį ir ją keisti

Patiems kurti ateitį

Ketinimo jėga

Klausimas iš Facebook. Ar yra bent hipotetinis variantas, kada žmonėms nereiktų kentėti? Kaip nors tolygiai, be sukrėtimų.
Atsakymas. Be sukrėtimų tai neįvyks. Mes egoistai. Niekaip neįstengsime atsiplėšti nuo savo egoizmo, neimsime kitaip galvoti vieni apie kitus ir elgtis vieni su kitais. O mums teks atsiplėšti nuo ego.
Tačiau tai galima atlikti be sukrėtimų, be kančių, jei imsime vienytis tarpusavyje. Ir tuomet mūsų „žvaigždėlaivis“ sklandžiai pakils iš šios planetos ir mes tarsi persikelsime į visiškai kitą erdvę. Tai įmanoma. Bet viskas priklauso nuo to, kiek būsime tarpusavyje susiję.
Mūsų kosminis laivas, kuris neš mus į dvasinį pasaulį, turi būti pastatytas iš mūsų gerų tarpusavio santykių.
#250430

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Kodėl reikalingos kančios?

Iš anksto nulemtas kelias

Klausimas. Kaip apsisaugoti nuo nusilpimo dėl negatyvių žodžių ir emocijų, kuriuos neretai gaunu per kitus studijuojančius kabalą žmones?
Atsakymas. Į tai reikia žiūrėti labai paprastai: nėra nieko kito, yra tik Kūrėjas. Jis apsivelka į visus kitus draugus, kurie tau atrodo kaip egzistuojantys ir per juos atlieka su tavimi savo pratimus.
Staiga tau atrodo, kad draugai kažką tau sako, ar kad vengia tavęs, ar kad tave žemina. Iš tiesų tai ne jie, o Kūrėjas taip elgiasi su tavimi. Todėl visuomet kreipk dėmesį į juos, tačiau turėk omenyje, kad tai gauni iš Kūrėjo.
Tad už kiekvieno draugo reikia matyti Kūrėją. Ir tuomet jiems neturėsi jokių pretenzijų, tik pretenzijas sau ar Kūrėjui.
Klausimas. Ir visa tai kyla iš Kūrėjo, kad mes eitume pirmyn?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Nejau žeminimas veda žmogų pirmyn?
Atsakymas. Visos mūsų gyvenimo akimirkos skirtos tam, kad vestų mus pirmyn. Kūrėjas nuolatos traukia mus pas save, netgi tada, kai to nejaučiate. Tik tuo Jis ir užsiima.
#251635

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Vystydamasi siela praeina skirtingas transformacijas. Žvelgiant iš religinio požiūrio taško pragaras ir rojus – tai tam tikras sielos vystymosi etapas. Norėtųsi žinoti, ką tai reiškia pagal kabalą?
Atsakymas. Nieko to, apie ką kalba religija nėra.
Rojus – tai malonumo, gaunamo duodant kitiems, būsena. Pragaras – tai būsena, kai tiesiog degu iš gėdos.
Pragaras – tai gėda, rojus – tai pasitenkinimas iš meilės. Tačiau visa tai – dvasiniai lygmenys. Nieko daugiau nėra.
Klausimas. Kas sukelia gėdą?
Atsakymas. Gėda kyla, kai matai, kiek esi priešingas Kūrėjui.
„Įvade į kabalos mokslą“ studijuojame, kad pirmasis apribojimas (cimcum alef) įvyko dėl to, kad kli/indas pastebėjo esąs priešingas Kūrėjui ir pajautė gėdą, atliko sau apribojimą.
#251420

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Sukurti Kūrėjo pavidalą

Ir visa tai – manyje?!

Klausimas. Ko reikia norint vystyti sielą? Kaip vyksta pats vystymosi procesas? Kaip suprasti ir pajausti, kad esi teisingame kelyje?
Atsakymas. Norint vystyti sielą būtina tik viena – pradėti vystyti ją suartėjant su kitais.
Tam paprastai kuriame nedideles grupes, vadinamas „dešimtukais“, nes pageidautina, kad grupė būtų sudaryta iš 10 dešimties žmonių, bet galima ir mažiau. Suartėdami tarpusavyje dešimtuke, žmonės ima jausti tam tikrus joje veikiančius dvasinius dėsnius.
Tai itin įdomi būsena. Galime iš savęs atlikti laboratoriją, kurioje jausimės esą veikiami ypatingos jėgos arba Kūrėjo.
Kitaip tariant, pradėję suartėti tarpusavyje, imsime jausti kaip tarp mūsų atsiskleidžia Kūrėjas, o nutoldami vienas nuo kito – kaip Jis atitolsta nuo mūsų. Juk Kūrėjas yra šios mažos grupės centre, ir mes taip galėsime Jį apibrėžti, išsiaiškinti, atskleisti. Ši būsena ateina ne iškart, tačiau prie jos mums reikia prieiti. Pamėginkite.
Kurdami tarpusavyje ryšius nepaisydami atstumiančių egoistinių jėgų, imsime tai jausti. Būtent, suartėdami nepaisydami atstūmimo ims iššaukti mumyse tam tikrą jausmą, kad kažkas atsiskleis. Tas „kažkas“ ir bus Kūrėjo suvokimo šauklys. Tai nėra paprasta ir nevyksta iš karto, tačiau kaip tik tai ir yra mūsų praktikumas.
#251399

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas, kuris kyla visiems

Kaip vystosi siela?

Kaip suprasti, kad siela vystosi?

Anksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kiek suplanuota tikrovė? Kas mūsų valioje?
Atsakymas. Absoliučiai viskas mūsų valioje ir absoliučiai viskas suplanuota. Kitaip tariant, programa nuo pat pradžių nustatyta nuo pačio paprasčiausio, elementariausio sudužimo iki vis sudėtingesnio. Tai kyla iš paprasto gamtos dėsnio. O vienijimosi greitis priklauso nuo mūsų.
Mums nereikia lįsti prie taisymo, nes tai ne mūsų reikalas. Turime dėti pastangas vienytis, kur tik įmanoma! Tačiau jokiu būdu nekomanduoti ir iš anksto neapibrėžti, kokios turi būti vienijimosi pakopos. Tik spausti pirmyn.
Kas man atsiskleis pasiekus ištaisytą būseną, tą ir sveikinsiu.
#251396

Iš 2019 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės link – per dykumą

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną?

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis