Klausimas. Kodėl dešimtoji teveto mėnesio diena – Toros išvertimo iš ivrito į 70 kalbų diena – laikoma gedulo diena? Tarytum šią dieną Torą ištraukė iš jos vietos. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Nes šis išvertimas atėmė iš Toros jos tikrą dvasinį pagrindą, jos tikrą vaizdą. Liko tik paviršinis vertimas. Be to, jis negalėjo būti tikslus net ir didaktiniu požiūriu, nekalbant jau apie tai, kad dvasingumo negalima išversti į jokią kalbą.
Net ivritas – tai irgi ne kalba, bet kodas – raidės, kurios viena po kitos eina tam tikra seka, pagal tam tikras taisykles. Jų negalima sukeitinėti. Kiekviename žodyje egzistuoja tam tikra šaknis iš dviejų ar trijų raidžių, vadinamoji „binjan“ („sandara“).
O verčiant iš ivrito visa tai atmetama, ir iš kalbos praktiškai nieko nelieka. Tu imi paprastą šio žodžio vertimą, kuris būdingas mūsų pasauliui, nors tekstas apskritai nieko nekalba apie materialius dalykus, ir priskiri jam kažkokią mūsų pasaulio kopiją.
Komentaras. O kiek paskui diskutuojama, kad moteris sukurta iš vyro šonkaulio arba kad pas Mozę bolavo ragai. Ir viskas – dėl neteisingo vertimo.
Atsakymas. Nieko nepadarysi, yra tokia problema.
Klausimas. Ar žmonija, grįždama į dvasinį pasaulį, grąžins Torą į vietą?
Atsakymas. Nėra ko grąžinti! Su Tora nieko nenutiko. Tora – tai Aukštesniojo pasaulio sandaros aprašymas. Žmogus, jos mokydamasis ir kildamas, suvokia šią sandarą.
Bet kai jis mano, kad ši sandara jam priklauso kaip kažkokia knygutė jo kišenėje, ir dar parašyta ne ivritu, o išversta ir netekusi dvasinės prasmės, tada jis suvokia Torą kaip eilinį pasakojimą. Skaitydamas, kad iš pradžių Dievas sukūrė dangų ir žemę, jis mano: „Dangų aš žinau. Žemę – pažįstu. Važiuojame toliau“.
Todėl negalima įleisti į dvasinį pasaulį žmogaus, nenorinčio „preparuoti“ savęs.
#245214

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Ar dešimtuke, kaip dvasiniame vienete, yra vidurio linija?
Atsakymas. Esmė ta, kad dešimtuke nėra nei vidurio, nei dešinės, nei kairės linijos. Dešimtukas – tai tiesiog dešimt žmonių, dešimt norų, kurie tarpusavyje susijungia ir sudaro tam tikrą skeletą, sistemą.
Ar bus joje trys linijos, priklauso nuo jų. Ar bus juose viršutinė, vidurinė ir apatinė dalys irgi priklauso nuo jų. Tokį suskaidymą jie sukuria savo vienybe.
O apskritai tai tiesiog dešimt elementų, kuriuos reikia surinkti draugėn. Kai dešimtukas susirenka, jis pamažu formuojasi, ir jame atsiranda visos dešimt sfirų, o paskui dar ir trys linijos priklausomai nuo sfirų sudarytos kombinacijos. Tai dar priešakyje.
#249845

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Tapti viena visuma

„Jūs Mane sukūrėte“

Klausimas. Ar galime savo mintimis veikti kitus? Ir kokia mintis stipresnė: individo ar grupės?
Atsakymas. Individualios mintys palyginus su grupės mintimis neturi jokios galios, tik grupės mintys realizuojasi. Jei būsite tinkamai tarpusavyje susiję, tai galėsite realizuoti bet kokią savo bendrą teisingą mintį, maksimaliai nukreiptą į kūrimo tikslą.
O jeigu užsiimsite kokia nors kita mintimi, tai ji vis tiek atves jus į kūrimo tikslą, tik jau kitu, pašaliniu keliu. Visa žmonija juda į vieną tikslą, tačiau kažkokiais alternatyviais keliais, „kaimo keleliais“. Todėl tai labai lėta, itin blogai sprendžia pagrindinę užduotį – pasiekti tikslą!
Tarkime, yra tikslas, į kurį galiu eiti tiesiai, bet nuolatos atsitraukiu į pašalinius tikslus. O jei susirenkame į dešimtuką ir tinkamai nusitaikome į teisingą tikslą, tai visąlaik judame pirmyn ir tuomet kitos mūsų savybės, norai, įvairiausios aplinkybės išsisprendžia savaime.
#249335

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Minties jėga ir proto vystymasis

Klausimas. Ar su Rabašu aptarinėjote santykių tarp vyro ir moteris klausimus, kokia buvo jo nuomonė?
Atsakymas. Ne. Viena, ką galiu pasakyti – jo žmona, viena vertus, suprato, kuo jis užsiima, kita vertus, pati tuo neužsiėmė.
Jie gimė XX a. pradžioje. Tai buvo visiškai kitas laikas, kita epocha, kita visuomenė.
Klausimas. Tačiau jūs rašote savo atsiminimuose apie Rabašą, kad jo ir žmonos ryšys buvo itin tvirtas.
Atsakymas. Iš tiesų tarp jų buvo itin stiprus vidinis ryšys. Jie abu jautė vienas kitą, nors kartu neužsiėmė dvasiniais dalykais. Visa tai ateičiai. Todėl nepatariu jums dabar primesti tokių tarpusavio santykių šeimose.
#247578

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Jei atliksime teisingą, tikrą išskaičiavimą, iškart taps aišku, kad negalima prašyti už save. Juk taip atskiriu save nuo bendros sielos, kurioje yra Kūrėjas, nuo Šchinos. Prašydamas sau atskiriu save nuo Šchinos.
Reikia prašyti už visus. Kiek galiu susijungti su Šchina ir nuskęsti tame bendrume, pajausiu, kad tai Šchina, kur gyvena Kūrėjas ir galėsiu Jį atskleisti, priartėti prie Jo ir net susilieti su Juo. Viskas priklauso nuo to, kaip aš vis labiau prisijungiu prie bendro kli.
Todėl prašyti už save – tai atkirsti save nuo gyvenimo šaltinio. Tik mes šito nejaučiame ir painiojamės. Tačiau matantis sistemą žmogus supranta, kad ji itin paprasta ir joje yra Kūrėjas. Reikia prašyti tik vieno: priklausyti tai Šchinai, sistemai, į kurią visi esame sujungti, tik to neįsisąmoniname dėl paslėpties. Kvaila prašyti sau, juk šiuo prašymu žmogus atitolina save nuo gėrio.
#248734

Iš 2019 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema „Dešimtukas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys, skirtas sielai gimti

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs?

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Klausimas. Teigiate, kad Kūrėjo mūsų pasaulyje nėra. Kas tuomet stumia mus jį atskleisti?
Atsakymas. Taip galima paklausti apie ką tik nori. Pavyzdžiui, kas suka saulę? Kas suformuoja visus tuos dėsnius, suteikia energiją, kad visa tai egzistuotų? Iš kur visa tai kyla?
Esmė ta, kad mūsų pasaulėlis – itin mažas. Jis egzistuoja mūsų vaizduotėje. Jei nestebėtume mūsų pasaulio, jis neegzistuotų. Apie tai kabalistai kalbėjo dar prieš kelis tūkstantmečius, ir tik dabar mokslininkai ima tuo įsitikinti.
Mūsų pasaulis egzistuoja subjektyviai, mūsų vaizduotėje, ne daugiau. Norint išeiti už jo ribų, mums reikia įsikibti į grupę, su ja sukurti naują suvokimo sistemą. Taip pajausime tikrąją būtį, tikrąją sistemą.
#248685

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinkamas tikrovės suvokimas

Kas mato teisingą tikrovę?

Kiek tikra mūsų tikrovė?

Einšteino citata. „Visi žmonės meluoja, bet tai nebaisu, nes vieni kitų nesiklauso“.
Atsakymas. Baisu, kad nesiklauso, bet tai – tiesa. Klausytis, vadinasi, suvokti, suprasti. Ne sutikti, bet suprasti, ką kitas turi omenyje, kodėl tokia jo pasaulėžiūra.
Komentaras. Vadinasi, truputį jo įsileisti į save.
Atsakymas. Ne, tai net ne įsileisti. Įeik į jį ir suprask, kaip jis veikia, mąsto. Galbūt jo minčių formulavimas, požiūris į gyvenimą yra teisingi. Pabandyk su juo kaip nors pasiginčyti, solidarizuotis ir t. t. Taigi, klausytis kito, visų pirma – suprasti.
Klausimas. Kaip manote, žmonės klausosi vieni kitų ar ne?
Atsakymas. Ne. Egoistai negali klausytis vieni kitų. Jie iš anksto nusiteikę vien tenkinti savo egoizmą.
Klausimas. Įteigti savo nuomonę?
Atsakymas. Ne tik nuomonę – apskritai, siekti to, ko nori. Tai viso mano elgesio pagrindas, niekas manęs nenukreips kitaip. Tik veikiamas didelių kančių galiu keisti savo nuomonę, bet taip pat egoistiškai judėti į vieną arba į kitą pusę.
Komentaras. Iš esmės, tai absoliučiai visų nelaimių priežastis, kad žmonės vieni kitų nesiklauso.
Atsakymas. Mes taip sukurti. Juk atsiradome suskilus bendrai sielai, bendram norui. Todėl kiekviename iš mūsų – egoistinis noras, veikiantis tik savyje. Kiekvienas mūsų gyvename savo viduje.
Komentaras. Jei žmogus išgirstų, kad tai jo egoistinės prigimties pasekmė, ar nuo tos akimirkos prasidėtų bent mažas pokytis?
Atsakymas. Ne, tai nepadės. Gaila, bet girdėjimas nepadeda. Tam reikia Aukštesniųjų, slaptų gamtos jėgų, kurios padėtų mums tapti kitokiems – priešingiems dabartinei būklei. Tam yra visa metodika.
Klausimas. Kaip manote, ar Einšteinas suprato, kad yra slaptos gamtos jėgos?
Atsakymas. Galimybės keisti žmogų jis nesuprato.
Citata. „Manote, kad viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip“.
Atsakymas. Teisingai. Todėl, kad negalime įsivaizduoti, koks paprastas, artimas ir priešingas mums Aukštesnysis pasaulis – davimo, meilės pasaulis, kuriame viską pasiekiame susivieniję, o ne atsiskyrę, izoliuoti vienas nuo kito.
Komentaras. Sakome: „Meilė – taip paprasta! Susivienykime, pamilkime vienas kitą“. O jūs sakote: „Tai nėra paprasta!“
Atsakymas. Ne. Aš sakau: „Tai taip nepaprasta“, nes mes nepajėgūs to padaryti. Nereikia nuolat lipti ant to paties grėblio. Be to, meilė – ne tai, ką įsivaizduojame mūsų pasaulyje – kažkoks hormoninis, psichologinis ar seksualinis pasitenkinimas. Ne. Meilė – vidinis žmonių tarpusavio susivienijimas, kai jaučiame, kad ne mūsų kūnai (jie tarsi išnyksta), o mes patys vidumi susiję, kad mumyse vyksta kažkoks vidinis susijungimas, suaugimas, tarsi susikuria nauja bendruma – vidinė, dvasinė. Šioje vidinėje, dvasinėje bendrumoje pasijuntame, lyg gyventume kitame burbule – naujame pasaulyje.
Klausimas. Tai ir yra meilė?
Atsakymas. Tai pasiekiama meile. Toks ryšys vadinamas „meile“.
Citata. „Jei netvarka ant stalo reiškia netvarką galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“
Klausimas. Jūs visą laiką kalbate apie tikrovės suvokimą. Ką gi iš tiesų reiškia tuščias stalas?
Atsakymas. Čia – alegorija. O apskritai, žmogus be vidinių minčių, kovos, nuolatinio nerimo, ieškojimų nejuda pirmyn, nesivysto. Jis visą laiką turi abejoti savimi ir nuolat ieškoti atsakymų.
Klausimas. Tai jūs vadinate gyvenimu?
Atsakymas. Taip. Žiūrėdami į tokį žmogų galvojame: „Jis tikriausiai nieko nežino. Jis tikriausiai nėra įsitikinęs“. Iš tikrųjų, viskas yra priešingai. O gyvūninė ramybė viską nužudo. Tai, žinoma, siaubas! Tikėkimės, kad Kūrėjas mus sergės ir neduos ramybės.
#246073

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Likimas – nulemtas? Ar galiu jį veikti?
Atsakymas. Niekas nenulemta.
Yra būsenos, kurias turite praeiti tam tikra tvarka, jos jums pamažu atsiskleis. Jos jau egzistuoja, nes nėra dabarties, praeities ir ateities – visa tai tik mūsų atžvilgiu, ne daugiau. O tobuloje, amžinoje gamtos sistemoje šios būsenos visiškai vienareikšmės.
Tam nereikia būti kabalistu, pakanka šiek tiek susipažinti su fizika, kaip įeiti į būsenas, apie kurias Einšteinas rašė dar prieš šimtmetį: laikas – tai mūsų būsenų funkcija, jis neturi ko nors apibrėžto, tiesiog teka ir viskas.
Pagal Niutoną, laikas – absoliutus. Jis nulemiamas vien jūsų būsenos, ne daugiau.
#249598

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Iš anksto nulemtas kelias

Kaip rinktis likimą, IV dalis?

Klausimas. Egzistuoja dvi jėgos: gavimo jėga ir davimo jėga, gėris ir blogis. Jei visa tai Kūrėjas, tai kas tas, kuris suvokia tas dvi jėgas?
Atsakymas. Žmogus vysto savo įgimtą savybę, kurią vadiname „egoizmu“. Jį mums duoda Kūrėjas. Jis sukūrė mus šioje savybėje. Taip ir pasakyta: „Sukūriau egoizmą.“
Dabar turime tą savybę paversti į priešingą – į davimą ir meilę. O iš kur kyla altruizmo savybė? Irgi iš Kūrėjo. Tik egoizmas vystosi mumyse, net jei neprašome Kūrėjo, o altruizmas vystosi, tik jei atkakliai jo reikalaujame.
Mūsų darbas – kad virš egoizmo, kurį Kūrėjas nuolatos vysto mumyse, visąlaik prašytume Jo per grupę, kad Jis subalansuotų egoizmą altruizmu. Ir tuomet galėsime eiti kaip ant dviejų kojų, suprasdami ir jausdami visą pasaulėdarą, visus pasaulius už laiko, erdvės ir judėjimo ribų.
Šitaip abi jėgos išeina iš Kūrėjo. Viena jų – Kūrėjo jėga, davimo ir meilės jėga. Antroji – nuo nulio, iš nieko Jo pagimdyta egoistinė jėga.
#249233

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas. Sakėte, kad norint, jog žmogus taptų aristokratas reikia ugdyti daugybę kartų.
Atsakymas. Dabar tai jau nebe taip. Šiandien žmonės turi daug laisvo laiko, kurį galima skirti mokymuisi. Keletas kartų, kai žmonės daug ir ilgai mokysis, užaugins visiškai kitokius žmones.
Kodėl žydai laikomi protingais? Iš tikrųjų jie nė kiek neprotingesni už kitus, tačiau jie kelis tūkstantmečius skatino Toros ir Talmudo mokymąsi.
Ne buvo nė vieno vaiko, kuris nesimokė rašto, nemokėjo skaityti ir rašyti, ar nesimokė šių knygų. Jose išdėstyti teisminiai dėsniai, įvairiausios problemos, kurias reikia spręsti. Tai ir pasitarnavo jiems kaip intelektuali treniruotė.
Esu tikras, kad po 100-200 metų išvysime, kad žmonija taps kitokia. Tai, ką viena tauta praėjo per 2000-3000 metų, kiti praeis per du šimtmečius.
#248673

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.