Klausimas. Į šaltinį gražinanti Šviesa – kokia tai jėga? Į kokį šaltinį ji gražina?
Atsakymas. Į šaltinį gražinanti Šviesa – tai davimo ir meilės savybė, visų bendros sielos dalių teisingos komutacijos savybė.
Žmogus yra šios vienos sielos bendroje sistemoje. Savo atžvilgiu jis jaučia, kaip ši siela atskirta, ir tuo pat metu jaučia save ir vidinėje, ir išorinėje krizėje.

#230767

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime kartu su Šviesa!

Kaip pritraukti Šviesą?

Šviesa iš grupės centro

Atmintis – tai ne atminties zona mūsų smegenyse. Prisijungiame prie bendrųjų smegenų, kurios yra bendrame nore. Kas prie jų prisijungęs, iš ten gauna būtiną informaciją. Atsijungia – pamiršta. Ir taip kaskart iš naujo.
Tad nekyla klausimo, kaip praėjusiųjų amžių kabalistai galėjo parašyti savo knygas. Tais laikas buvo draudžiama užrašinėti, visko mokytasi žodžiu. Mokytojas kalbėjo, mokiniai suvokė ir prisiminė. Nebuvo tokios sampratos kaip „užsirašinėti“.
Klausai, suvoki, keitiesi pagal medžiagą, ji įsisavinama, pasijungi prie bendrojo sistemoje esančio proto, ir, kiek esi susijungęs su ja bei į ją panašus, tiek iš jos gauni dvasinės informacijos.
Tai ir yra Knyga – Dangaus Knyga. Mokytojas tik suteikia tau ryšio su šia Dangaus Knyga tašką, o tu turi toliau savo darbu prisijungti prie bendrojo proto, prie bendros atminties, ir būtent tai turi.
Juk bet kuriuo atveju mūsų smegenyse nieko nesaugoma. Mūsų protas – tai ne atmintis, jis tik valdo kūną. Viskas, ką įsimename, viskas, ko mokomės, ypač dvasinių dalykų, saugoma ne mūsų prote, ne mumyse.
Klausimas. Marchu (Chaim Vital) rašė knygose tai, ką pasakė Ari, ar jis pasijungė prie bendrojo proto, prie tos duomenų bazės ir iš ten gavo informaciją?
Atsakymas. Marchu iš Ari mokėsi visko, ko šis mokė. Tačiau tai nereiškia, kad jis įsiminė visą medžiagą. Jis iš Ari gavo prieigą – kaip pasijungti prie bendrojo proto. Pagal tai jis galėjo vėliau visas tas žinias perteikti raštu.
Ir mes lygiai taip pat. Jei pasieki dvasinį pasaulį, imi gauti įrodymus, kylančius ne iš žinojimo prote, o iš suvokimo. Suvokiama ne mūsų įprastiniame prote, suvokimas ateina prisijungus prie bendrojo proto.

Iš 2018 m. liepos 16 d. pamokos „Prisimenant Ari“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi!

Dvasinės informacijos perdavimas

Ilgas kabalisto kelias

Klausimas. Koks Jūsų požiūris į eutanaziją? Neseniai išrado mašiną, kuri leidžia beviltiškai sergantiems žmonėms absoliučiai be skausmo numirti per kelias sekundes. Žmogų galima iš karto palaidoti šioje mašinoje. Koks Jūsų požiūris į mirtį lengvai, ramiai, be baimės?
Atsakymas. Iš esmės, aš nieko negaliu pasakyti. Tai žmogaus pasirinkimas. Mirtis visada skausminga, visada nemaloni. Šiandien daugelis žmonių naudojasi įvairiomis priemonėmis, kad pereitų į kitą pasaulį be skausmo. Tai – viena vertus. Kita vertus, Baal Sulamas sako, kad neverta atsisakyti šio skausmo, jei tai įmanoma. Sunku taip kalbėti, bet privalau tai pasakyti žmonėms, nes šis skausmas – antiegoistinis. Jis apvalo žmogų.
Reikia taip padaryti, kad žmogus dar iki tol, kol palieka šį pasaulį, pereitų į kitą gyvenimą, ir tada išsiskyrimas su šiuo gyvenimu bus jam neskausmingas, tiesiog – išėjo, ir viskas.
Tikėkimės, kad dabar prieiname prie tokio laikotarpio, kai žmonija yra pajėgi atskleisti sau šią galimybę, ir bus paprasta ramiai pereiti iš vieno gyvenimo į kitą.
Iš esmės, eutanazija nereikalinga. Jei aš jau jaučiuosi kitoje būsenoje, tai tegul mano kūnas miršta. Aš žvelgiu į jo mirtį iš toli ir man nuo to visai neskauda, nebaisu, neliūdna. Aš jau gyvenu savo kitame kūne – dvasiniame, sieloje.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo mirties

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Amžinos sielos beieškant

Klausimas. Valios laisvė – paspartinti kūrinijos sumanymo realizaciją? Kiek šios realizacijos variantų?
Atsakymas. Vienas. Nėra jokių kitų variantų. Yra tik viena laisvės pakopa – per grupę pritraukti sau aukštesniąją Šviesą, kuri pakeltų mane į meilės ir davimo lygmenį. Tuomet išeisiu iš savo egoizmo ribų ir išvysiu pasaulį dvasine, o ne egoizmo sugadinta forma.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur slypi valios laisvė?

Laisvo pasirinkimo pakopos

Viską valdo tik Kūrėjas

Klausimas. Ar galima sakyti, kad pranašai buvo kabalistais? Jei taip, kodėl beveik visi pranašai skundžiasi?
Atsakymas. Pranašas – tai viena iš Kūrėjo suvokimo pakopų. Paėmę didaus XVII a. kabalisto Ramchalio knygą „Kūrėjo kelias“, pamatysime, kad jis aprašo dvasines pakopas, kurių viena taip ir vadinasi – „pranašystės pakopa“.
Tai viena iš kabalisto suvokiamų pakopų, jūs irgi galite pasiekti tokią būseną. Būdamas tokiame lygmenyje žmogus pranoksta laiko, erdvės, judėjimo ribas, ir todėl vadinamas pranašu. Kitaip tariant, jis mato tai, kas bus priešakyje, ir tai, kas liko užnugaryje, jo neriboja laikas ir netgi veiksmai.
Klausimas. Kodėl tuomet pranašai skundžiasi?
Atsakymas. Nes jie apgailestauja dėl to, kas vyksta su žmonėmis, kaip šie nesupranta, kad kenkia patys sau. Į tai žiūrėti labai apmaudu, kaip žvelgdamas į mažą vaiką supranti, kad jis pats stumia save į kokias nors nelaimes.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pranašai – dvasiniai futurologai

Kas mūsų laukia?

Išeiti už laiko ribų

Klausimas. Jeigu visas pasaulis manyje, vadinasi laikas taip pat manyje. Ar galima paaiškinti, kaip savyje valdyti laiką?
Atsakymas. Įsivaizduok, kad laiko nėra. Nėra kitos akimirkos, kaip sakoma „sustok, akimirka žavinga!“
Taip ir veik: laiko nėra, yra tik mano visiško ryšio su Kūrėju akimirka.
Laikas psichologinis reiškinys. Kabaloje laikas – dvasinių būsenų kaitos dažnumas, o ne tiksintis laikas. Kuo greičiau keičiasi būsenos, tuo greičiau eina laikas.
Klausimas. Išeitų, kad jeigu kažką darau ir laukiu, kad po mėnesio ar metų gausiu atlygį, tai pats laukimas ir yra laikas? O jei iš karto gaunu atlygį veikdamas, tai laikas tarsi išnyksta?
Atsakymas. Jei atlygis veiksme, kitaip tariant, veiksmas ir yra užmokestis, atlygis, tuomet laiko nėra. Tai ir yra žavingoji akimirka.
Klausimas. Vadinasi, ta sekundė – pati geriausia kabalisto gyvenime? Jis visiškai negalvoja apie ateitį?
Atsakymas. Esmė ta, kad kabalistas vienu metu patiria ir savo asmeninę, ir bendrą būseną. Jis turi galvoti apie bendrą pasaulio ištaisymą. Jam veiksmai vardan visuotinio ištaisymo – atlygis. Jeigu Kūrėjas suteikia jam galimybę – taip jį apdovanoja.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Kas yra laikas?

Dvasingumas – greičiau už šviesą

Kas yra nuolatinis susiliejimas su Kūrėju? Kuo galime suteikti Jam pasitenkinimą, ką galime duoti? Argi tobulam ko nors trūksta?
Kūrėjas tarsi tėvai, norintys tik vieno: kad vaikai būtų geri ir gerai gyventų – taip jie suteikia malonumą tėvams. Daugiau neturime nieko, ką galėtume duoti Kūrėjui, kuo galėtume Jį užpildyti. Tinkamai pripildydamas savo norus, užpildau Kūrėją, suteikiu Jam malonumą.
Džiuginti Kūrėją galima taisant sudaužytą, tuščią sielą. Ji tikslingai sukurta tokia, kad galėtume ją ištaisyti ir pripildyti, ir taip suteikti Kūrėjui malonumą. Kuo geriau sutvarkysiu savo dvasinį gyvenimą, tuo daugiau malonumo atnešiu Kūrėjui. Visai kaip mūsų gyvenime, kuo sėkmingesnis vaikas, tuo labiau džiugina tėvus.
Dvasiniame pasaulyje neperduodama aukštesniajam – viskas mūsų kli viduje, tik jį taisome, pripildome, todėl galime patikrinti, kokį malonumą suteikiame Kūrėjui: kaip išsitaisome, kad susijungtume ir duotume kitas kitam. Tad pasakyta: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui.“
Suteikdamas malonumą draugams galiu būti tikras, kad suteikiu malonumą Kūrėjui. Malonumą, kurį pažadinu Kūrėjuje, galima pamatuoti pagal tai, kiek išsitaisiau ir kokias šviesas gavau į ištaisytą norą.
Mums reikia ištaisyti savo įsivaizdavimą, kas yra taisymasis, juk tai vyksta viduje, todėl dvasinis darbas – vidinis. Dirbti reikia tik ties mūsų tarpusavio ryšiu, siela, ir pagal tai Kūrėjas „pajaus“, kokį darbą atliekame su savimi, kad suteiktume Jam malonumą.
Dirbame, kad pakiltume virš savo egoizmo, nuolatos mėginančio atitraukti mus į pašalinius dalykus, ir siekiame išsitaisyti, užsipildyti, bet tik tam, kad suteiktume malonumą Kūrėjui. Yra visiškai tiksli analogija tarp tėvų ir vaikų santykių ir mūsų santykių su Kūrėju.
Būti nuolatos susiliejus su Kūrėju – reiškia atliekant bet kurį veiksmą galvoti, ką daryti savyje, t. y. ryšyje su draugais, savo sieloje, kad suteiktum malonumą Kūrėjui. Jis tuo didesnis, kuo labiau prašau Kūrėjo padėti ištaisyti mano sielą, tarsi geras vaikas, prašantis tėvų pagalbos. Ir tėvai džiaugiasi jam padėdami, tai jiems malonumas.
Taip ir mes suteikiame Kūrėjui daugiau malonumo, labiau prašydami Jo padėti mums ištaisyti ryšius tarp mūsų, t. y. ištaisyti mūsų sielą. Jo malonumas matuojamas ateinančia ištaisyti mūsų sielas bei sujungti mus Šviesa ir ištaisytą sielą užpildančia Šviesa.
Nieko neturime, ką perduotume Kūrėjui – visas darbas vykstas tarp mūsų, mūsų tarpusavio ryšyje: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui“. Tik taip ji atsiskleidžia. Ir jei visuomet stengiamės tinkamai matyti mūsų susijungimo, mūsų darbo vietą, vadinasi esame nuolatos susilieję su Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip galima suteikti malonumą Kūrėjui?

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Atsakymo nėra – prašymas netikras

Klausimas. Visą gyvenimą jūs tyrinėjate gyvenimo prasmę. Argi gyvenimo prasmė kiekvienam nėra vienoda? Juk visas gyvenimas priklauso nuo mūsų auklėjimo ir supančio pasaulio, todėl mūsų sprendimai ir mintys priklauso nuo gyvenimo patirties.
Jei mes nuo pat pradžių turėtume altruistinių tikslų, kaip gyventume ir ką mums tai duotų?
Atsakymas. Visų pirma, gyvenimo prasmė ne ta, kad pragyventume gyvenimą, rastume tikslą, o paskui numirtume. Gyvenimo tikslas turi būti aiškus dar gyvenimo pradžioje.
Klausimas. Tai, vis dėlto, gyvenimo prasmė kiekvieno skirtinga?
Atsakymas. Kiekvienam – sava gyvenimo prasmė, net jei ji bendra visiems. Juk visi mes panašūs į gyvūnėlius, su labai panašiomis savybėmis. Nė viename ir niekur nerasi nieko ypatinga.
Egzistuoja viena Gamta, kuri iš tikrųjų turi gyvenimo prasmę – atvesti save į teisingą naują būseną, pakilti į aukštesnį lygmenį ir ten pakelti mus.
Turime suprasti, kur link vystosi mūsų evoliucija, kad pakiltume į šį lygmenį, ir nepereiti į jį taip, kaip įprastai tai vyksta gamtoje – per įvairiausius kataklizmus, kurie mums dabar gresia.
Darykime taip, kad nepraeitume šio laikotarpio ekstremaliose, staigiose, dramatiškose situacijose. Mes išgyvename krizę, pasiekėme aklavietę moksle, mene, žmonių visuomenėje, tarpusavio bendravime, tarp kartų. Visur!
Klausimas. Būtent dabar, priešais šią sieną, kyla klausimas apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Taip, ir ją reikia išsiaiškinti! Tai labai svarbu. Tuo užsiima kabalos mokslas. Todėl jis ir atsiskleidžia visiems, siūlosi žmogui.
Klausimas. Vadinasi, Gamtos gyvenimo prasmė – atvesti mus prie šio klausimo, o žmogaus gyvenimo prasmė – atskleisti šį klausimą. Vis dėlto, kur slypi gyvenimo prasmė?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė – pačiam pakilti į kitą evoliucijos pakopą. Kaip visą laiką mes kilome automatiškai negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame gamtos lygiuose, taip dabar, būdami žmogaus prigimtyje, turime pakilti į kitą, aukštesnę, pakopą.
Vadinkite ją dvasine, nors su religijomis tai neturi nieko bendra. Kitaip tariant, tai egzistavimas dvasioje, vidinėje žmogaus prasmėje, kai jis savyje atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį.
Jei galėsime pakilti aukščiau šios prigimties, kuri mumyse egzistuoja, tai pradėsime jausti visiškai kitą pasaulį.
Klausimas. Išeina, kad iki šiandien mus vedė mūsų egoizmas, kuris dabar užsidarė. Ir dabar turime gyventi ne egoistiškai?
Atsakymas. Mums reikia pakilti į kitą lygmenį, bet jau ne su egoizmo, o su ypatingos gamtos jėgos pagalba, kuri vadinama „Šviesa“, kurią mes turime sukelti, nukreipti į save. Ji ištaiso mus, keičia ir daro panašius į mūsų laukiantį aukštesnįjį lygmenį.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti gyvenimo prasmę

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Suvokti gyvenimo tikslą

Klausimas. Kodėl negalime suvokti, kaip Kūrėjas atlieka savo veiksmus, o suvokiame tik tai, kaip šiuos veiksmus matome mes?
Atsakymas. Nes šie veiksmai mumyse. Viršuje nėra jokio sumanymo ar plano, kuris nusileistų mums. Galime kalbėti apie tokį įvykių plėtotę, nes mums tai artimiau, aiškiau, tačiau iš tiesų – viskas mumyse.
Viskas išeina tik iš mūsų vidinių, nejaučiamų būsenų ir artėja prie labiau išorinių.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis pažinimas

Kaip pažinti Kūrėją?

Ar galima suvokti Kūrėją?

Klausimas. Kas yra meilė sau?
Atsakymas. Aukščiausia meilė sau – tai noras gauti Kūrėją, kad Jis būtų „mano parankiniu“.
Klausimas. Išeitų, kad visi ko nors iš Kūrėjo prašantys žmonės – patys didžiausi egoistai?
Atsakymas. Žinoma. Taip pasireiškia jų neapykanta Kūrėjui, nes jie nori, kad Jis jiems tarnautų.
Jie galvoja apie save, nesuprasdami, kodėl Kūrėjas davė jiems šią būseną. Savo prašymais reikalauja, kad Kūrėjas pasikeistų jų atžvilgiu. O Jis sako: „Ne, nieko nebus. Aš – Absoliutas, Aš nesikeičiu. Pasikeisite jūs ir išvysite, kaip jums tampu vis geresnis iki absoliučiai gero ir mylinčio. Tai priklauso tik nuo jūsų!“
Klausimas. Kas vyksta, kai imu keistis Kūrėjo atžvilgiu? Kam Jis tai daro? Kodėl keistis turiu aš, o ne Jis?
Atsakymas. Kai keičiuosi iš priešingo Kūrėjui į panašų į Jį, apimu visą pasaulių sistemą nuo minusio iki pliuso – absoliučiai viską, kas sukurta Kūrėjo, įimdamas į save visas Jo tiesiogines ir priešingas savybes. Ir tuomet tampu kaip Jis!
Toks ir yra Jo noras – kad tapčiau kaip Jis pagal aukštumą, dydį, galimybes, amžinumą ir tobulumą.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gyvenu?

Tobulybė

Būk aukščiau meilės sau