Klausimas: Skirtingai nuo paprastų įpročių ir papročių (gimtadienių šventimas, vestuvės, palyda į armiją, įvairūs ritualai) moralės normų laikomasi ne dėl įprastos visiems priimtos tvarkos, bet dėl to, kad jos randa idėjinį padrindimą žmogaus įsivaizdavimuose.
Kaip manote, kuo turėtų remtis visuomenės moralės pricipai?
Atsakymas: Bet kuri moralė turėtų būti grįsta tuo, kad kiekvieną savo raidos akimirką visuomenė būtų nukreipta į abipusį susiliejimą, meilę, draugystę, į tai, kaip pasiekti absoliutų, pilną, visą bendrą norą, vadinamą „siela“.
Gamtos tikslas – pakelti žmogų, o po jo ir visą gamtą į amžinybės ir tobulybės lygmenį. O geri santykiai tarp mūsų – būdas šiam tikslui pasiekti. Juk jeigu jo nebūtų, tai nebūtų ir jokio poreikio mylėti artimą, ir kokios nors moralės.

#274683

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Kas apibrėžia moralę?

Gamtos tikslas

Komentaras: Kabaloje sakoma, kad nusižengimas – kai žmogus neprašo Kūrėjo pagalbos.
Atsakymas: Kūrinijos tikslo siekiantys žmonės nori pajausti tinkamą būseną ir jie turi suprasti, kad jų siekis susideda iš dviejų krypčių.
Viena – judėti vieniems pas kitus. Kita – įsisąmoninti ir suprasti, kad to neįmanoma atlikti, nes mūsų prigimtis mums to neleidžia ir neleis. Kūrėjas stovi tarp mūsų ir neleidžia suartėti, sukeldamas įvairiausias problemas, kad žmogus suprastų: be Kūrėjo dalyvavimo nesugebės suartėti su kitais.
Nei žmogus, nei tauta, nei valstybė, nei visa žmonija nieko nepasieks, jei neims artėti tarpusavyje padedami Kūrėjo.
Štai tada ir atsiranda toks veiksmas, kaip priesakas, kitaip tariant, geras veiksmas, kai mėginu suartėti su kitais ir prašau Kūrėjo tame dalyvauti. Tuomet tikrai galiu tikėtis sėkmės.

#274686

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Kada ateina pagalba iš Kūrėjo?

Kada ateina pagalba iš Kūrėjo?

Malda – tai darbas širdyje, nes protas jam priešinasi, ir reikia eiti prieš jį. Kitaip tariant, prašau Kūrėjo to, kam priešinasi visa mano esybė, ir todėl kiekvienam maldai reikia ypatingo darbo širdyje, juk noriu eiti prieš savo protą, įrodinėjantį man visiškai priešingus dalykus.
Tačiau nenoriu suprasti protu, kad verta dirbti dėl Kūrėjo, noriu dirbti būtent tikėjimu aukščiau žinojimo.
Įdomu, kaip tai veikia, juk jaučiu, kad visa manyje tam priešinasi: nenoriu vienybės, mokytis, altruistinių veiksmų, platinimo, ryšio su draugais. Nenoriu pasitelkti jokių priemonių, kurios priartins mane prie Kūrėjo.
Ir šis vidinis priešinimasis kasdien vis akivaizdesnis, tačiau kaskart turiu elgtis priešingai. Matau tą nenorą viduje ir tiksliai įsivaizduoju, kur jis mano egoizme, bet iš išorės turiu daryti visiškai priešingai.
Niekas manęs į tai netraukia ir neįpareigoja, niekas neverčia, tačiau pats stengiuosi rasti jėgų tam, kad ką nors atlikčiau dėl davimo aukščiau savo proto. Būtent taip pereiname iš žinojimo į būseną „aukščiau žinojimo“, aukščiau noro. Tai ir yra perėjimas iš materialaus pasaulio į dvasinį. Visas dvasinis pasaulis sukurtas virš žinojimo, virš mano įprastinio noro.

#274374

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdyje slapta auganti malda

Vidinis darbas

Malda – pokalbis su Kūrėju

Protas neįpareigoja mūsų dirbti dėl davimo. Pastebime, kad esame visiškai nepasirengę to prašyti, nesame pasirengę duoti ir vienytis. Šį siekį dar reikia išauginti savyje, juk iš pradžių esame tiesiog egoistai ir tuo niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų.
Jei norime savyje atskleisti tašką širdyje – dievišką dalelę iš viršaus, davimo daigelį, tai privalome dėti daug jėgų ir vieni kitiems padėti grupėje. Auginame savyje davimo jėgą: iš mumyse slypinčio sėklos lašelio iki pilno dydžio, kuris vadinamas „siela“.
Kūrėjas neatsiskleidžia taip, tarsi būtų kur nors toli, ir aš pagaliau atėjau ten ir Jį radau. Turiu jausti Kūrėją savyje, pajausti savyje tą savybę. Dabar noriu gauti dėl savęs, o tuomet panorėsiu duoti – šios savybės atsiskleidžia žmoguje.
Kūrėjas „arti“ ar „toli“ nuo manęs – reiškia, ar noriu būti toks, kaip Jis, ar noriu, kad mane valdytų davimo savybė.

#274378

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Didi davimo jėga

Evoliucija būtinai atves mus į panašumą su Kūrėju, geruoju ar per kančias – yra tik du keliai. Iš pradžių visas pasaulis vystosi nesąmoningai, vien dėl gamtos jėgos. Tačiau pradedant tam tikru vystymosi etapu žmogus atsiplėšia nuo savo gyvūninės egzistencijos ir vysto žmogų savyje, į Kūrėją panašią dvasinę formą.
Tokie žmonės gali pritraukti sau aukštesniąją jėgą ir paspartinti savo raidą, o per save, kaip per atvirą kanalą, perduos šią vystymosi jėgą visiems kitiems. Galiausiai visas blogis virs gėriu, tačiau turime tai paskatinti, tapdami aktyviais šio proceso dalyviais.
Esame vystymosi proceso finišo tiesiojoje, todėl verta aktyviai dalyvauti, kad mūsų nenublokštų atgal. Kitaip, kyla pavojus, kad nutiks, kaip vaikų žaidime: kai žaidėjas keletą žingsnių eina pirmyn, bet po kauliuko metimo staiga grįžta atgal, vos ne į žaidimo pradžią.
Jeigu norime išvengti tokio baudos rato evoliucijoje, verta laikytis gamtos dėsnių, Kūrėjo dėsnių, ir stengtis vis labiau susivienyti ir susisieti su aukštesniąja jėga. Tuomet per mus tekės vis daugiau Šviesos į pasaulį.
Pasaulis niekuo dėtas, viskas priklauso nuo „Israel“ dalies, kuri siekia Kūrėjo – tų, kurie susieja visas tautas, visą tą ratą su Kūrėju per liniją, tiesioginį kanalą.

#274223

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Padėti žmonijai pakilti

Finišo tiesioji

Klausimas: Daugybė įvairiausių tobulinimosi mokyklų siūlo tokias sąvokas kaip gyventi sąmoningai, gyventi šia akimirka. Jie žada, kad ši būsena leis mėgautis gyvenimu, geriau jį jausti, valdyti. Kaip gyventi čia ir dabar?
Atsakymas: Reikia pradėti siekti gyvenimo prasmės čia ir dabar. Nieko daugiau nereikia! Noriu suvokti savo egzistavimo tikslą, ryšį su aukštesniąja, mane valdančia jėga.
O mus valdo gamta, ji ir yra aukštesnioji jėga. Suvokime, ko ji nori iš mūsų kas akimirką, kaip galime palaikyti su ja abipusį ryšį ir taip komunikuoti, kad suprasčiau, kaip gamta veikia mane, ir kaip turiu tinkamai į ją reaguoti.
Tuomet mano gyvenimas bus kupimas prasmės. Gamta taps mano partneriu ir pajausiu savo sąveiką su supančiu pasauliu čia ir dabar.
Klausimas: Šis siekis tam tikru būdu niveliuoja mintis apie ateitį?
Atsakymas: Noriu, kad ta ateitis realizuotųsi dabar, vietoje, čia. Tai ir yra mano ateitis.

#274183

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Tai turi nutikti čia ir dabar

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Klausimas: Ar yra tokia samprata, kaip laisvė nuo savęs paties?
Atsakymas: Taip. Jei priimi gamtos dėsnį, visuomenės integralios raidos dėsnį, tai šitaip atsijungi nuo savęs, pakyli virš savęs, kuri kitą save.
Komentaras: Sakėte, kad gamta suteikia žmogui veiksmų laisvę, tačiau, jeigu jis neišnaudoja jos, įsijungia kitas dėsnis, kuris veda žmogų į tą patį tikslą, bet per kančias ir smūgius.
Atsakymas: Žinoma. Tai taikome ir ugdydami vaikus, ir visuomenės atžvilgiu. Kitaip tariant, kur nepavyksta geruoju, bus bloguoju. Bet kuriuo atveju, tikslas turi būti pasiektas.
Klausimas: Jeigu staiga ima veikti dėsnis, kuris veda mus per smūgius, tai nebelieka jokios laisvės?
Atsakymas: Paprastai įsijungia toks dėsnis ir viskas. Reikia pasistenkti kuo greičiau juo sekti.

#273827

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima judėti į priekį be kančių?

Kodėl reikalingos kančios

Kelias į nubrėžtą tikslą

Klausimas: Jeigu visuomenė ar netgi mažas kolektyvas nori rasti kokį nors sprendimą, tai niekad nesuklys ėmę vienytis dėl aukštesniojo tikslo. Tuomet bendras sprendimas bus teisingesnis nei kiekvieno individualus?
Atsakymas: Savaime suprantame. Nereikia painioti dviejų dalykų: bendro sprendimo radimas sudėjus egoizmus ir bendro sprendimo radimas pakilus virš savęs, tikėjime aukščiau žinojimo.
Minios išminčiai būdinga, kad esant tam tikroms sąlygoms žmonės randa visų nuomonių vidurį, ir tuomet tai būna arčiau tiesos.
O norint suvienyti daugybę žmonių, kiekvienas turi anuliuoti savo egoizmą dėl aukštesnio tikslo.

#273891

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išminčiai priiminėjo sprendimus

Minios elgesio psichologija

Kolektyvinė ir individuali sąmonė

Klausimas: Ar yra ypatingi kabalistiniai metodai, kaip motyvuoti?
Atsakymas: Žmogų reikia patalpinti į aplinką, vertinančią tą tikslą, kurį norite jam įskiepyti, ir kad tame kolektyve jis būtų apsuptas jo gerbiamų žmonių. Tuomet jie pakels jo motyvaciją.
Iš esmės, jei žmogus yra aplinkoje, kurią ne itin gerbia, tai galima dirbtinai kelti kolektyvo narių svarbą ir tuomet jie vis dėlto jį paveiks.

#273884

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto motyvacija

Motyvacija – skatinimas veikti

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Klausimas: Ar verta apklausti tautą priimant tam tikrus sprendimus valstybiniu lygmeniu?
Atsakymas: Ne. Taip nieko neišspręsime. Paprastos minios, kuri nėra surinkta pagal tam tikrus dėsnius, nuomonė nieko neduos. Jų bendra nuomonė nebus didesnė nei kiekvieno asmeninė nuomonė. Visa tai jau praėjome.
Jeigu iš tikrųjų norime prieiti prie aukštesniosios nuomonės, tai turime pakilti virš savo egoizmo ir susijungti taip, kad mūsų antiegoistiniai norai virstų viena visuma. Tuomet galėsime išspręsti šią problemą aukštesniame nei žmogiškas lygmenyje.

#273943

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas tik vienas

Minties jėga ir problemų sprendimas

Sprendimas – tinkama aplinka