Ar gali darbas dešimtuke daryti įtaką visai žmonijai? Nėra skirtumo tarp mažo dešimtuko ir visos žmonijos. Jei aukštesniąją jėgą pažadiname savo veiksmais dešimtuke, tai per jį veikiame visą pasaulį. Toks integralios sistemos ypatumas, kad netgi dešimtukas apima savyje visas tikrovės dalis.
Jei dešimtuką pripildome Šviesa, tai jis išsiplečia iki visos žmonijos dydžio. Įsivaizduokite, kad kiekviename drauge yra milijardai žmonių. Pasaulyje yra daugiau nei aštuoni milijardai žmonių ir jie visi, išskyrus Kūrėjo tašką (Kėtėr) ir Malchut tašką, yra dešimtuko viduje.
Eidami pirmyn dešimtuke imsime atskleisti visą tikrovę, visą žmoniją, visus pasaulius – viskas yra jame, ir verta pasinerti į jį giliau.
#263418

Iš 2020 m. balandžio 20 d. rytinės pamokos, pagal straipsnį „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Mano mylimas pasaulis

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Klausimas: Ar dabar mums duodama galimybė susijungus sąmoningai melstis už visą pasaulį?
Atsakymas: Žmogui atrodo, kad jeigu jis kreipsis į Kūrėją kaip į kokią nors asmenybę, tai viskas bus gerai. Iš tiesų taip nėra.
Kreipiamės į gamtos sistemą, norėdami joje dalyvauti su kiekvieno ir visų kartu mikrosistemomis. Įsijungdami į ją, siekdami pusiausvyros su ja, teigiamai ją veikiame. Šis teigiamas ryšys atveda visą sistemą į pusiausvyrą.
Tai ir yra malda, tai ir yra mūsų poveikis sistemai. Būtent taip reikia melstis vieniems už kitus ir už visus, nes šiandien pasaulyje, dėl sugriautos didžiulės bendros pusiausvyros, esame itin priklausomi vieni nuo kitų.
Žmonės, kuriuos daugiau ar mažiau veikia kliūtis, vadinama koronavirusu, turi drauge padėti vieni kitiems.
Kliūtis visiems bendra. Sistema visiems bendra. Visi esame joje. Tad įsisąmoninkime, kiek veikiame kitas kitą ir esame tarpusavyje priklausomi. Ši sistema ima gana rimtai mokyti mus, kad esame mažas vientisas organizmas ant mažo rutulio, planetos Žemės, ir turime apie tai pagalvoti ir tuo pasirūpinti.
#263220

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atvesti pasaulį į pusiausvyrą

Už ką gamta baudžia mus, I d.

Jei norime būti sveiki…

Kas įeina į gydymo programą, kuri siūloma žmonijai? Visi žmonės nuolatos užsiims savo vienybe, išskyrus tą laiką, kuris būtinas gyvenimiškai svarbiai produkcijai pagaminti: maistas, rūbai, statybos būtinais mastais.
Tai pirmasis dėsnis, kurio reikia laikytis mūsų pasaulyje. O visą kitą laiką, didžiąją dienos dalį skirti mokymuisi, platinimui, vienybei, juk tam ir gimėme, ir tik tai pakelia mus į ateities pasaulio pakopą. Ir atlikti tai reikia gyvenant šiame pasaulyje.
#263812

Iš 2020 m. balandžio 26 d. rytinės pamokos, pagal straipsnį „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Kur mus veda koronavirusas?

Pradėkime pagaliau gyventi!

Žmogus turi visiškai nusivilti savo jėgomis. Bet būtent savimi, o ne keliu ar tikslu. Jei staiga jis nusivylė tikslu, tai turi daryti viską, kad sugrįžtų į pusiausvyrą, kitaip nebus teisingoje tikrovėje. Teisinga būsena – kai nelinkstu nei į kairę, nei į dešinę, o siekiu tik Kūrėjo didybės, kad susiečiau save su Juo.
O jei esu tame teisingame taške, tai pastebiu, kad ten neturiu jokių jėgų, jokio proto, jokių priemonių žengti nors žingsnį pirmyn. Tarsi kybau ore, ir tai itin svarbi būsena mums vystantis. Juk kai suprantu, kad nieko neturiu ir kad niekas nepadės, tai telieka viena – melstis.
Štai iš tokios būsenos kils tikroji malda, kuri padės, nes neturiu jokios atramos, jokių šansų pats žengti nė žingsnio. Tai šūksnis dykumoje, nusivylus savo bejėgiškumu.
Tačiau tai nėra silpnumo ženklas, kaip tai atrodo šiandien. Juk kol kas kliaujamės savo jėgomis. Bet kuo labiau priartėjame prie dvasinio pasaulio, tuo labiau džiaugiamės, atskleisdami, kad patys neturime savų jėgų, o tai reiškia, esame priklausomi nuo Kūrėjo.
Prie pat įėjimo žmogus mato, kad tik Kūrėjas gali jį išgelbėti, padėti jam ir visas klausimas – ar jis įstengs paprašyti pagalbos ar ne. Melstis įmanoma tik gaunant viso dešimtuko palaikymą – tai pirmoji sąlyga, kad kreiptumės su malda į Kūrėją.
Atlikti dvasinį veiksmą, kreiptis į Kūrėją, šlovinti Jį, prašyti, susisiekti su Juo galima tik dešimtuke. Be šito žmogus neįstengs pakilti virš savo egoizmo ir kreiptis į Kūrėją, nežinos, ko prašyti. Todėl akivaizdu, kad įeiti į dvasinį pasaulį galima tik per dešimtuką.
#260148

Iš 2020 m. vasario 12 d. rytinės pamokos

Klausimas: Dvasiniame pasaulyje viskas yra absoliučioje ramybėje. Kas yra absoliuti ramybė, jei yra kilimai ir kritimai?
Atsakymas: Dvasinė būsena – tai ramybės būsena. Jei atmesime mūsų veiksmus, tai visas dvasinis pasaulis, Aukštesnioji šviesa, yra absoliučioje ramybėje. Tai reiškia, kad jis tobulas ir nesikeičia. O mes jame keičiamės.
Šviesos poveikis mums yra pastovus. Viskas priklauso nuo to, kaip mes keičiamės.
Klausimas: Pasakyta, kad šviesos pojūtis kyla iš tamsos pojūčio. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje taip pat negalime jausti kažko kaip vieno reiškinio, o turime viską suvokti lygindami, iš priešingybės.
Aš negaliu jausti juoda ar balta. Juoda atrodys juoda baltame fone, o balta atrodys balta juodame fone. Aš nejaučiu pačio reiškinio, galiu jį jausti tik kažko atžvilgiu.
Todėl visi kūriniai sudaryti iš dviejų priešingų savybių: šviesa-tamsa, davimas-gavimas. Aš turiu valdyti ir viena, ir kita, ir kurti iš šių dviejų savybių savo pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant, absoliuti ramybė – kai mano egoizmas yra pusiausvyroje su Kūrėjo altruistine jėga?
Atsakymas: Mano egoizmo ir šviesos savybės pusiausvyra, kai jos visiškai papildo viena kitą, vadinamas galutiniu išsitaisymu, viso vystymosi pabaiga.
#261877

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinė ramybė?

Tikroji ramybė, o ne laikinas užsimiršimas

Absoliuti ramybė begaliniame judėjime

Klausimas: Kokie metodai padeda išeiti iš kritimo?
Atsakymas: Efektyviausias metodas – turėti tinkamą aplinką. Baal Sulamas rašo savo straipsniuose, kad aplinkos poveikis žmogui yra svarbiausia, stipriausia priemonė išeinant iš bet kokios būsenos, nes tu įsijungi į grupę, ir ji priverstinai tempiasi tave su savimi.
Vienminčių grupėje jūs praeinate įvairias būsenas, kartu mokotės, dalyvaujate seminaruose, atliekate tam tikrus veiksmus, tegul ir mechaniškai. Tokiu būdu grupė darys jums poveikį ir kiekvienas galės „išeiti iš savęs“.
Klausimas: Ir tada kritimas praeis?
Atsakymas: Taip, bet kas būtent praeis? Jei tu ateini į tam tikrą bendruomenę, kuri užsiima dvasiniu tobulėjimu, tai galiausiai kartu su jais pradedi kilti. Tai pirma.
Antra. Jei šalia nėra grupės, tai aš patariu nedelsiant užeiti į mūsų tinklalapį internete ir ieškoti įvairiausių pamokų. Visų pirma, rekomenduoju skaityti „Nieko nėra, išskyrus Jį“.
Klausimas: Vadinasi, galima atsiversti ir knygą?
Atsakymas: Žinoma, juk tu tarsi susijungi su autoriumi. Todėl aplinka gali būti ne tik žmonės, nors tai veiksmingiausia, bet ir informacijos šaltiniai.
#261573

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakelti kritusį draugą

Ką daryti, jei nukritai…

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Klausimas: Remiantis kabalistine metodika galima pasakyti, kad kiekvieno grupės nario pareiga vaidinti, elgtis taip, lyg jo būsena būtų labiau ištaisyta nei iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip, nes tuo aš rodau pavyzdį savo draugams, o jie rodo man pavyzdį, ir taip mes kylame. Nors tai tik pavyzdys, be to, suvaidintas, juk aš nesu tokios būsenos, kurią rodau draugams, bet stengiuosi taip, kaip vaikai stengiasi žaisdami.
Sakykime, vaikas vairuoja žaislinę mašinėlę ir burzgia. Jam rodosi, kad jis važiuoja su šia mašina. Dėl ko, kai jis apsimeta suaugusiuoju, jis vystosi, auga? Todėl, kad jis taip pritraukia Aukštesniąją šviesą ir Ši jį augina.
Taip ir mes vienijimusi pritraukiame Aukštesniąją šviesą ir Ji iš mūsų formuoja vieną bendrą norą, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas. Tai dvasinis, labai atsakingas, didis žaidimas.
Klausimas: Bet tuo tarpu mano vidiniai norai lieka egoistiniai, nors išorėje aš galiu atlikti tam tikrus altruistinius veiksmus ir tuo rodyti pavyzdį kitam?
Atsakymas: Taip. Aš tiksliai suprantu, kad negaliu pasikeisti savo vidinių norų. Bet aš noriu pakilti į kitą būseną, todėl stengiuosi elgtis taip, tarsi joje būčiau. Tarsi. Tai juk žaidimas. Ir tiek, kiek stengiuosi taip elgtis, mane veikia Aukštesnioji šviesa.
Klausimas: Kitaip tariant, viduje aš nieko negaliu padaryti, aš nevaldau savo norų?
Atsakymas: Absoliučiai niekaip.
Klausimas: Bet išoriškai aš galiu, pavyzdžiui, organizuoti pietus, pakviesti draugus, bandyti kažką dėl jų daryti, rodydamas, kad juos myliu ir palaikau?
Atsakymas: Taip, tai būtent taip ir veikia.
#261104

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dirbti išvien su Kūrėju

Draugai, įjunkite Šviesą!

Kūrimo kryptimi

Klausimas. „Mylėk savo artimą kaip pats save“ – tai galutinis Gamtos tikslas. Tačiau galioja dar ir preliminarūs priesakai, kurių vienas yra „nedaryk kitam to, ko pats nenori“. Ką tai reiškia, apie ką kalbama?
Atsakymas. Kalbama ne apie meilę, o apie blogio nedarymą. Tai yra pirmasis mūsų priesakas.
Komentaras. Bet ir to žmogus nesugeba. Jeigu esu egoistas, tai rūpindamasis savimi vis tiek darau žalą kam nors kitam. Vadinasi, mums duoda įstatymus, kurių iš pat pradžių negalime laikytis.
Viena vertus, sakoma, tu turi tai padaryti, kita vertus, negali to padaryti, nes tai prieštarauja tavo prigimčiai.
Atsakymas. Jei turi tam kokių nors polinkių, užuomazgų, norų, siekių, jei studijuodamas kabalą pradedi suprasti, kad tau to reikia, kad tai išties yra pasaulio tikslas ir niekur nuo to nepabėgsi, kad visas pasaulis turi tai pasiekti, tada reikia ieškoti, kaip tai įgyvendinti.
Ir tai gali būti padaryta tik pasitelkus Aukštesniąją jėgą, kuri mums leis veikti aukščiau savo prigimties.
Tarkime, priešais mus yra geležies gabalas. Žemės gravitacija jį traukia žemyn. Bet jeigu laikysiu virš jo magnetą, geležis pakils ir pakibs ore. Taigi abi jėgos bus subalansuotos tarpusavyje, o geležies gabalas bus tarp jų.
Lygiai taip pat bus ir tuo atveju, jei mano egoizmas liks žemiau, o virš jo bus naudojama priešinga jėga. Tada aš pats „pakibsiu“ ore ir egoizmas man nedarys spaudimo, būsiu nuo jo nepriklausomas, kažkur per vidurį. O jeigu Aukštesnioji jėga bus tokia stipri, kad prilipsiu prie jos ir visas mano egoizmas liks žemiau, tada tapsiu visišku teisuoliu.
Vadinasi, turime rasti šią jėgą, kad ji paveiktų mus. Nieko daugiau nesugalvosi.
#256820

Iš 2019 m. vasario 7 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikslas – meilė artimui

Gyvenimo tikslas

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Virusas mus išskirsto į skirtingas puses ir sako: „Jei norite būti sveiki, negalite liesti vienas kito. Laikykitės dviejų metrų atstumo tarpusavy.“ Tačiau tokia forma netinka daugeliui darbų, negali normaliai funkcionuoti žmonių visuomenė: valstybė, šeima ir pasaulis. O ką daryti?
Galima prieiti arčiau, bet tik tuo atveju, jei nori gero artimui. Jei priartėsiu prie kito ne tam, kad jį išnaudočiau, o jo labui, pastebėsiu, kad taip virusas neužkrečia, neišskiria mūsų, bet leidžia palaikyti ryšį. Tik todėl, kad artėjame dėl egoistinio savanaudiškumo, norėdami išnaudoti kitus, virusas mus užkrečia ir susargdina.
Prieštaravimas slypi tame, kad gamtoje visi esame susiję vienas su kitu, tačiau mūsų vidinė prigimtis atmeta šią abipusę priklausomybę ir pripažįsta tik savanaudišką ryšį. Jei norime susivienyti dėl bendro gėrio, kad visiems būtų gerai, virusas mums netrukdys. Priešingai, jis taps naudingas ir tik stiprins mūsų ryšį.
Tačiau nereikia tikėtis, kad koronavirusas leis mums priartėti vienam prie kito ir surasti vakciną nuo jo, jei patys nepasikeisime. Juk jei mes gyvensime kaip gyvenę, tai kam jis tada atsirado?
Virusas mus paliks ramybėje tik su sąlyga, kad pakeisime požiūrį į gamtą. Jis parodo, kad tokie egoistai kaip mes negali būti arti vienas kito, ir siunčia mus namo į karantiną. Jis suteikia mums galimybę susipažinti su nauja tikrove.
Koronavirusas sako: „Ar manote, kad reikia kurti vis daugiau ir daugiau naujų verslų? Neteisinga! Liaukitės niokoti žemės rutulį, nuodyti orą ir vandenį. Privalote sukurti kitokį gyvenimą, naujovišką.”
Gamtoje veikia pusiausvyros tarp visų jos dalių formulė. Ją galima pastebėti visuose gamtos dėsniuose: fiziniuose, cheminiuose, biologiniuose, zoologiniuose. Visi dėsningumai pagrįsti teigiamų ir neigiamų jėgų, pliusų ir minusų, gėrio ir blogio, davimo ir gavimo pusiausvyra.
Todėl koronavirusui nieko negalime padaryti. Mes peržengėme raudoną liniją, sutrikdydami gamtos pusiausvyrą, užteršėme vandenynus ir atmosferą. Subjaurota viskas, ką žmogus palietė savo nešvariomis rankomis. Turime ištaisyti savo požiūrį į gamtą ir vienas į kitą.
Nemanau, kad įmanomas greitas sprendimas. Tikriausiai koronavirusas tarp mūsų išliks daug mėnesių. Yra keli kovos su virusu būdai: įvesti visuotinį karantiną, kaip įprasta daugelyje šalių, arba tęsti normalų gyvenimą tikintis, kad epidemija vieną dieną pasibaigs savaime, kaip buvo nuspręsta padaryti Švedijoje.
Tačiau vienintelis veiksmingas metodas – pakeisti žmogaus prigimtį, jo požiūrį į gamtą, į negyvąjį, augalų, gyvūnų pasaulį ir ypač į žmonių santykius.
Žmonija privalo egzistuoti kaip integrali visos tikrovės dalis, tai yra, veikti jos labui, užuot naikinus vargšą Žemės rutulį. Visi turėsime mokytis žvelgti į gamtą kaip gyvą organizmą, mokytis aiškių pusiausvyros palaikymo formulių.
Koronaviruso tikslas – pakeisti žmogaus prigimtį. Juk žmogus – vienintelis kenkėjiškas gamtos elementas. Jis vienas nėra pusiausvyroje su gamta.
Žmogus turi laisvą valią, jis nėra valdomas įgimtų instinktų kaip negyvoji materija, augalai ir gyvūnai. Todėl jis privalo pats kontroliuoti save, o jis to nedaro nė vienoje šalyje. Todėl virusas kol kas niekur nedings.
Ką reikia padaryti, kad virusas išnyktų? Viskas labai paprasta. Gamta – integrali sistema, kurioje visos dalys susietos ir palaiko viena kitą. Žmonija taip pat turi tapti tokia šios sistemos dalimi, kuri palaiko, sieja, subalansuoja, skatina vis didesnę visų gamtos elementų integraciją. Tai yra mūsų, žmonių, atsakomybė.
Mūsų rankose – didžiulės jėgos, todėl turime būti atsargūs gamtos, kaip motinos, tobulos integralios sistemos atžvilgiu. Jei tai darysime sąmoningai ir supratingai, gyvensime laimingai. O jei ne, tada vienas po kito rasis nauji virusai, kurie mus nušluos nuo žemės paviršiaus…
#262977

Iš 2020 m. balandžio 10 d. programos „Globalios perspektyvos“

Keturi faktoriai, lemiantys mūsų pasirinkimą
Komentaras: Stebėdami savo gyvenimą matome, kad ne taip jau dažnai ką nors jame renkamės.
Galbūt mums taip atrodo, bet net naujausi tyrimai atskleidžia, kad gimimą, mirtį, charakterio bruožus, netgi politines pažiūras lemia visuomenė arba genai. Vadinasi, gamta mums nesuteikia jokio pasirinkimo.
Didysis XX a. kabalistas Baal Sulamas šia tema parašė straipsnį „Valios laisvė“, kuriame aprašė keturis faktorius, veikiančius mūsų vystymąsi ir lemiančius pasirinkimą.
Pirmasis faktorius vadinasi „žmogaus pagrindas“ arba paveldėta informacija.
Atsakymas: Iš tiesų, kiekviename mūsų yra informaciniai įrašai, kabaloje vadinami „rešimot“.
Komentaras: Baal Sulamas sako, kad idėjos, mintys, nuomonės – visa tai praranda savo ankstesnę formą ir tampa žmogaus savybėmis jam gimstant. Mes nesirenkame, tai nulemta gamtos.
Antrasis faktorius šiek tiek įdomesnis – tai nekintančios savybės. Kiekviename pagrinde yra kintančių ir nekintančių savybių.
Atsakymas: Žmogus gimsta su konkrečiai nulemtais bruožais, su tam tikru charakteriu. Šiuose rėmuose jis gali kai ką keisti, bet pačių rėmų – ne. Net iš savo gyvenimiškos patirties matome, kad turime tokių pradmenų, kurių neįmanoma pakeisti.
Komentaras: Baal Sulamas pateikia pavyzdį, kaip iš kviečio grūdo visada išauga kvietys.
Atsakymas: Taip. Niekas kitas neišaugs. Galime aplinkos poveikiu arba kitokiomis įtakomis pakeisti tam tikras vidines grūdo savybes, ne daugiau. Priklausomai nuo aplinkos, kurioje jis augs.
Komentaras: Taigi, čia jau trečiasis faktorius, kai įgimtos savybės gali keistis dėl aplinkos poveikio.
Pavyzdžiui, jei iš prigimties šykštų žmogų apgyvendintume perteklinėje aplinkoje, visai gali būti, kad ši jo savybė pasikeistų į kardinaliai priešingą arba iš viso nesivystytų.
Ir ketvirtasis faktorius, lemiantis kūrinio vystymosi stadijas, – tai išorinis poveikis: klimatas, visuotinis atšilimas, krizės ir t. t. Tarkime, jei gyvename normalioje visuomenėje ir viskas gerai, tai ji stabili. O jei prasidės pasaulinė krizė ir kils problemų, tai visai įmanoma, kad ji pasikeis.
Kaip šie keturi faktoriai veikia žmogų?
Atsakymas: Vienu metu ir dažnai nesuprantamais deriniais. Mes aiškiai nesuvokiame, kas vyksta.
Viena, ką turime išsiaiškinti, kiek mes nuo jų priklausome ir kokioje būsenoje bet kada galime juos paveikti atskirai, t. y. konkrečia kryptimi, konkrečiu tikslu.
Svarbiausia – kaip išsiaiškinti, ko norėtume gauti iš savęs paties ar iš kitų, tarkime, vaikų, iš auklėjimo, kaip juos paveikti bet kuriuo metu, kokiame lygmenyje ir t. t.
Komentaras: Išeitų, kad vienintelis faktorius, kurį galime pakeisti – aplinka?
Atsakymas: Tik ji!
Tačiau kalbame ne apie įprastą aplinką. Pirmiausia turime išsikelti galutinį tikslą, suprasdami, ko norime pasiekti savo veiksmais. Galbūt labai daug investuosime į auklėjimą, o po to nieko negausime, – žiūrint, į ką koncentruosimės, ką norėsime pakeisti.
Reikia suprasti savo galimybių ribą, kokias optimalias priemones tam turime, kaip bendrauti su žmogumi, kad jis pats dalyvautų savo pokyčiuose. Vadinasi, viskas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo paties objekto bei supančios aplinkos.
Laukite tęsinio…
#256804

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsivaizduojamos laisvės įkaitai

Valios laisvės paieškos, I d.

Valios laisvės paieškos, II d.