Klausimas iš Facebook. Kaip galima mylėti kitus, jei pats nemoki mylėti savęs? Manau, kad pirmiausia turime išmokti mylėti save, o paskui – artimą.
Atsakymas. Turite pernelyg daug savimeilės, o tam, kad imtumėte jausti pasaulį nesavyje, turite pasitreniruoti mylėti kitus.
Mylėdamas kitus ugdote savyje davimo savybę, tikros meilės savybę, ir iš savimeilės pereinate prie meilės artimui, ir per tai pajaučiate, kas iš tiesų yra ne jumyse.
O už jūsų yra didžiulė Šviesa, aukštesnysis pasaulis, amžina būsena. Prie to ir veda jus.
#249681

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti save?

Nusikaltimus uždengti meile

Mylėti – užpildyti artimo norus

Kas iš tikrųjų siekia pradėti dirbti dėl Kūrėjo, kad susilietų su Juo savybių panašumu, įeitų į Kūrėjo rūmus, tas ne iš karto gauna tokią galimybę. Tikrina jį, – galbūt jis turi kitų norų be noro susilieti su Kūrėju. O kaip tikrina žmogų, ar jis turi tik vieną norą? Sukuria jam kliūtis tuo, kad duoda pašalinių minčių ir atsiunčia jam pašalinių žmonių, kad sutrukdytų, kad mestų jis savo kelią ir eitų gyvenime kaip visi. (Baal Sulamas, „Šamati“, 70 straipsnis)
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje viskas suvokiama per susidūrimą. Gyvenimas – tai kova, tik ne su kuo nors kitu, o su pačiu savimi. Jeigu žmogus teisingai tai supranta, tada viskas einasi normaliai.
Viskas priklauso nuo to, kaip susikoncentruoti į tai, suprasti, kad pasaulyje viešpatauja dvi jėgos: gavimo ir davimo. Gavimo jėga – tai mūsų didžiulis egoizmas. O davimo jėgos mumyse nėra. Mes turime palaipsniui vystyti ją. Tai nėra paprasta.
Dėl to mums reikia kažkaip sąveikauti grupėje, stengiantis suartėti tarpusavyje. Mes to nenorime. Būtent tame taške, kai aš jaučiu, kad nenoriu, bet per jėgą stumiu save suartėti su draugu, aš turiu kreiptis į Kūrėją ir prašyti Jo duoti man galimybę to panorėti. Jeigu aš nepasitraukiu iš kovos, o pagaunu save ir pasilieku tame, aš galiu įgauti pusiausvyrą vidurinėje linijoje.
Klausimas. Kas yra pašalinės mintys?
Atsakymas. Tai bet kokios mintys, kurios nukreiptos ne į susiliejimą su Kūrėju, ne į panašumą su Juo, ne į davimo savybę.
#241815

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rasti pusiausvyros tašką

Klausimas. Kas yra „tikėjimas virš žinojimo“?
Atsakymas. Tikėjimas virš žinojimo reiškia, kad aš pakylu virš savo prigimties ir pasiekiu būseną, kurioje yra Kūrėjas.
Kūrėjas – tai davimo, visuotinio ryšio, meilės savybė. Iš pradžių aš neturiu šios savybės. Tačiau, jei kažkokiu būdu sugebėsiu sukurti, atskleisti ją savyje, tai ji bus virš mano egoistinės prigimties ir vadinsis „tikėjimu virš žinojimo“.
Juk žinojimas yra tai, kas vyksta mano prigimtyje, egoizme, suvokime ir jausmuose. O kai aš pakylu virš to, norėdamas veikti atvirkščiai, tada būsiu savybėje, priešpastatytoje žinojimui, tikėjime virš žinojimo. „Atvirkščias“ nereiškia „priešingas“.
Apskritai, mūsų paprastame gyvenimo supratime yra tiek daug tokių prieštaravimų, kuriuos pirmiausia reikia apeiti, ir tada pabandyti pajusti, nes tikėjimas virš žinojimo yra jausmas, kad yra tokia būsena, kaip Aukštesnysis pasaulis, pakilimas virš savęs, gyvenimas dėl davimo, ir tokią savybę tu nori pasiekti.
Kai žmoguje atsiranda toks vidinis judesys, jis pradeda ruoštis išėjimui iš egoistinės vergovės. Tai įvyksta dėl konkretaus, bet ilgą laiką vykstančio poveikio jėgos, vadinamos Aukštesniąja jėga.
Šią jėgą sukelia žmogaus noras ir veiksmai siekiant pakeisti save. Ir nors jie egoistiški viduje, tačiau jų tikslas – altruistinis.
Jei žmogus gauna tokį poveikį iš savo darbo grupėje, kai praktikuoja kabalą, norėdamas įgyti papildomos jėgos, nežemišką savybę, tada jis palaipsniui pradeda vystytis, kaip vaisius įsčiose. Vėliau ši savybė – tikėjimas virš žinojimo – pradeda egzistuoti savarankiškai. Tai vadinama siela.
Kalbant kabalos mokslo kalba, žmogus prilimpa prie Binos ir tarsi atsikabina nuo Malchut. Todėl tikėjimas virš žinojimo – Binos savybė, kuri vyrauja virš Malchut. Arba galima pasakyti, kad tai – davimo savybė, kuri realizuojasi virš gavimo savybės; arba noras duoti, kuris organizuojasi virš noro gauti.
Tokiu principu sukurta bendros sielos konstrukcija. Taip mes egzistuojame dvasiniame pasaulyje. Tai mes turime savyje sukurti. O iki tol nė vienas iš mūsų sielos neturi. Yra tik fizinis kūnas, kuris kabalos moksle iš viso neminimas.
Kabalos moksle kaip „kūnas“ suprantamas egoistinis noras gauti, mėgautis, jis nesusijęs su gyvūniniu kūnu.
#242486

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Judėti labiau tikint

Klausimas. Kodėl šiame pasaulyje vidinį darbą mes galime dirbti tik grupėje, juk požiūris į kitus šio pasaulio žmones taip pat neištaisytas?
Atsakymas. Dvasinis pasaulis – tai davimo savybė, veiksmas nuo savęs, nuo savo egoizmo. Jei jūs nesate grupėje, nesate susijungę tarpusavyje ir neugdote savyje šios savybės, jūs negalite duoti. O be grupės, jūs dar turite būti susieti su Aukštesniąja šviesa, kuri jums duos šią galimybę. Todėl reikia labai rimtai dirbti su savimi, ir čia susiduriate su labai sunkiomis būsenomis, kai jums šito visai nesinori.
Žinoma, jūs galite tik studijuoti kabalos mokslą, bet nenaudoti praktiškai. Tai jums daug ką paaiškins apie pasaulį, suteiks nusiraminimą, savarankiškumą, jūs teisingai reaguosite į gyvenimo įvykius. Jūs daug ką sužinosite, net nepasiekę dvasinio pasaulio. Jums bus įdomu gyventi. Tačiau, jei jūs norite tapti aktyviu Aukštesniojo pasaulio sistemos dalyviu, jums reikia būti su draugais ir visomis jėgomis siekti davimo savybės.
#242155

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Galimybė valdyti blogį ir gėrį

Meilės ir davimo formulė

Bandymų ir patirties esmė ta, kad žmogus neturi galimybės nuspręsti ir pasirinkti, jis negali suvokti Kūrėjo noro ir mokytojo ketinimo.
Ir nors jis gali atlikti darbą, tačiau nesugeba suprasti, kiek tas darbas reikalingas, ar jis sutampa su Kūrėjo noru. (Baal Sulamas, „Šamati“, 187 straipsnis „Pasirinkimas –didesnė pastanga“)
Klausimas. Ar galima kažkaip pamatyti, kad aš veikiu tinkamai?
Atsakymas. Ne, nes tai bus tavo egoistinis atlygis. Jei iš tiesų esi duodantis, tau visiškai nesvarbu, kokios yra davimo pasekmės. Tu tik nori žinoti, ar duodi tinkamai.
Nieko nepadarysi. Tai – rimta sistema. Jei nori būti duodantis, turi pakilti ir išeiti iš savęs. Tu turi tokią galimybę. O jei ne, tai būk, koks esi.
Gali tiesiog studijuoti kabalą. Tai – žinių šaltinis, tai metodika, kuri paaiškina ir istoriją, ir geografiją, ir žmonių santykius, ir dabartį, ir net ateitį. Norisi, kad visi pasaulio žmonės įgytų tų žinių iš kabalos, net netobulėdami dvasiškai, o tiesiog studijuodami, kaip bet kokį kitą mokslą.
Klausimas. Taigi, žmogus nežino, ar teisingai eina. Tai už ko jam laikytis?
Atsakymas. Nėra už ko. Už oro, už Kūrėjo. Tik grupėje, kai susijungi su draugais ir jiems dirbi, o jie dirba tau, jūs sukuriate „laidavimą“, – už jo ir galima laikytis.
#242206

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis atlygis

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Efektyvaus darbo sąlygos

Klausimas. Jeigu žmogus atskleidžia amžinybę, dvasinį lygmenį, tai šis materialus pasaulis lieka, koks buvęs, ar išnyksta?
Atsakymas. Viena kitam netrukdo.
Klausimas. Kitaip tariant, mes jo nepaliksime?
Atsakymas. Šį pasaulį paliksime tada, kai turėsime palikti. Nėra taip, kad mano fizinis kūnas turi numirti, nes aš pasiekiau tam tikrą dvasinės raidos pakopą, o toliau dvasinį darbą tęsiu kitaip. Ne, vienas kitam netrukdo.
Galite suvokti absoliučiai visas dvasines pakopas iki pat aukščiausio lygmens ir vis tiek liksite gyventi fiziniame kūne, nes jis leidžia mums ne tik pasiekti dvasines būsenas, bet per save praleisti Šviesą kitiems.
Ir todėl, jei mums reikia likti šiame pasaulyje – liksime, jei ne – ne. Šiuo atžvilgiu nėra jokių išskaičiavimų – tik davimas.
#246028

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada išnyks materialus pasaulis?

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Kaip kabaloje atsikleidžia džiaugsmo sąvoka? Tarkime, tikėjimas – tai meilė ir davimas. O džiaugsmas?
Atsakymas. Džiaugsmas kyla, kai galiu atlikti davimo veiksmus. Taip ir pasakyta: „Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas.“
Kai darote gerus darbus: duodate, mylite, apsikabinate, padedate, stumiate pirmyn, tada jaučiate džiaugsmą.
#245985

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Pirmasis dvasinio darbo etapas – įsisąmoninti darbą dešimtuke. Svarbiausia, kad kiekvienas palaikytų savo dešimtuką, ir neleistų niekam prarasti grupės, Kūrėjo, kelio didumo, mūsų ypatingo likimo kaip didžiulės dovanos svarbos.
Ir tai tikrinama per nuopuolį, kai nejaučiame pripildymo, tačiau esame pasirengę likti „duoti, kad duotum“ (Chafėc chėsėd) būsenos.
Kitaip tariant, visko netekau, „paskutinių marškinių“, tačiau nejaučiu jokio trūkumo. Nėra – tai nėra, yra – tai yra, stengiuosi laikytis tokios „dietos“, kai džiaugiuosi tuo, ką gaunu ir nereikalauju daugiau. Kaip pasakyta: „Chasidas – tas, kuris patenkintas tuo, ką turi.“ Džiaugsmas – tai Chasadim Šviesos, mažos būsenos ženklas.
Jei man niekas nešviečia ir negaunu jokio pripildymo, tai man irgi gerai. Suvokiu tai, kaip iš aukščiau duotą galimybę patikrinti dėl ko tai darau. Ar esu Chasadim, mažos būsenos? Jei esu nepatenkintas ir reikalauju pripildymo, keikiu tamsą, vadinasi, nepasiekiau mažos būsenos.
Iš tikrųjų nesu tamsoje, juk Šviesa užpildo visą pasaulių sistemą. Aukštesnioji Šviesa – tai gailestingumas, Chasadim, ir tik aš jos nejaučiu. Todėl visas darbas prasideda pasiekus būseną Chafėc chėsėd. Tai jau tikėjimas, kas kad nevisiškas, kur bus Chochma švytėjimas, o kol kas tik Chasadim.
Ir tikrinama ji tuo metu, kai Šviesa išeina, ir jaučiame tamsą savo gaunančiuose noruose. Ar galime sutikti su tuo, kad daugiau mums nieko nereikia – tik likti kelyje, prilipti prie draugų ir Kūrėjo nepaisant tamsos?
Kitaip tariant, dirbame „naktį“, išrenkame teisingą kryptį, kad „padarytume sau Ravą ir nusipirktume draugą“, kasdien būtume pamokose. Toks santykis į visas būsenas, per kurias mus veda Kūrėjas, bus teisingas savo darbo patikrinimas.

* * *
Pirmiausia pasiekiame mažą būseną Chafėc chėsėd, davimas dėl davimo, Chasadim. O paskui šios Chasadim Šviesos viduje gauname Chochma švytėjimą, kad perduotume ją kitiems. Norint duoti kitiems, mums reikia išjudinti savo pačių ACHAP.
Kitiems perduodame Chasadim, taisydami juose duodančiuosius norus, tačiau tam mums būtina išnaudoti savo gaunančius norus. Mūsų ACHAP viduje atsiskleidžia Chochma Šviesa, o iš jo žemesniosios pakopos GE viduje perduodame Šviesą Chasadim. Tai reiškia, kad „kraujas virsta pienu“.

* * *
Visas savo jėgas turiu perduoti dešimtukui, kad atvesčiau draugus į vienybę. Iš jų imu jų norus, Kūrėjo didumą, tikslo didumą, kaip pasakyta: „Tegu žmogus padės artimui.“ Niekas negali padėti pats sau. Kiekvienas pavieniui gali pasiekti Chafėc chėsėd būsenos, davimą dėl davimo tik viename taške ir ne daugiau.
O toliau jis turi vystyti save dešimtuko atžvilgiu, atvesdamas juos į būseną, kai draugai neturi jokių trūkumų. Mes susiję tarpusavyje tik dėl tarpusavio davimo. Nieko nenoriu sau, tačiau turiu duoti kitam, ir todėl atveriu savo gaunančiuosius norus dėl davimo ir leidžiu draugui duoti man.
Pavyzdžiui, kai atvažiuodavau pas mamą jos aplankyti, visuomet sakydavau, kad esu alkanas, kad ji galėtų mane pavaišinti ir gauti malonumą. Man tai ne gavimas, juk žinojau, kad ji nori mane pavaišinti labiau nei aš noriu valgyti, ir turiu jai suteikti tokią galimybę.
Taip ir tarp draugų, juk kitaip mes neišvystysime vienas kito. Pasakyta: „Eikite ir užsidirbkite vienas iš kito.“ Niekas negali uždirbti pats už savęs.
#240080

Iš 2019 m. sausio 24 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Pasidaryk sau Ravą ir nusipirk sau draugą“

Klausimas. Ką gali paskutinės pakopos kabalistas ir ko negali vidurinės ar žemesnės pakopos kabalistas?
Atsakymas. Duoti. Viskas įvertinama ir matuojama tik pagal galimybę duoti. Kuo didesnis žmogaus egoizmas, tuo labiau jis duoda, vadinasi, jo pakopa aukštesnė. Taip jis labiau atskleidžia aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją ir savo būseną Kūrėjo lygmenyje.
Klausimas. Kaip apibrėžti mano egoizmo jėgą?
Atsakymas. Dabar kol kas negali išmatuoti savo egoizmo jėgos. Ją galima apibrėžti, tik būnant trijose linijose: dešinėje, kairėje ir vidurinėje. Tuomet mes gausime galimybę, vieną pusę pasverti kitos atžvilgiu ir pagal tai atsiras dvasinės pakopos. Taip ir matuojamas egoizmas.
#242792

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Linkstu duoti

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Klausimas. Kaip jaučiama dvasinio kilimo būsena?
Atsakymas. Jausti dvasinį pakilimą reiškia jausti pasaulėdaros vieningumą, jausti, kad visi egzistuojantys susiję viename ryšio, abipusės meilės lauke. Šis laukas ir vadinasi „Kūrėjas“.
Žmogus aiškiai jaučia, esąs Kūrėjuje. Praktiškai visi be išimčių yra šios būsenos. Mes ir neišeiname iš jos. Tik yra žmonių, kurie tai jaučia, ir yra tie, nuo kurių tai paslėpta. Kiekvieno ir visų kartu užduotis – visiškai atskleisti Kūrėją, ir kad mes egzistuojame Jame.
Klausimas. Kaip žmogus apibrėžia, kad tai, ką jis jaučia dabar – iš Kūrėjo? Kas yra Kūrėjas šiuo atveju?
Atsakymas. Davimo ir meilės savybė, kuri ima šviesti žmogui, praeina pro jį, apsivelka į jį ir pavergia savo geru švytėjimu – tai pirmasis susitikimas su Kūrėju.
#241648

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pirmas susitikimas su Šviesa

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų