Klausimas: Kūrėjas siunčia kliūtis, norėdamas sumenkinti egoizmą, parodyti jo niekingumą, jį anuliuoti?
Atsakymas: Esmė ta, kad Kūrėjas veda žmogų per įvairiausius kritimus ir kilimus, todėl negaliu pasakyti, kad egoizmas – tai blogis.
Tu turi pasinerti į jį, atsiduoti jam, būti jame. Juk kai esi egoizme, tavyje staiga iškyla mintis apie Kūrėją, apie kūrimo tikslą, apie tai, ką darai, kokius gyvūninius veiksmus dabar atlieki, ir tada vyksta ego atstūmimas ir grįžimas į dvasinį judėjimą.
Klausimas: Vadinasi, kliūtis – kaip kompasas, kuris padeda mums pasiekti tikslą? Bet kliūtis gali ateiti nebūtinai kaip smūgis, bet ir kaip malonumas. Pavyzdžiui, aš galiu išlošti loterijoje keletą milijonų.
Atsakymas: Tai ir yra smūgis. Be to, siaubingai painiojantis smūgis. Kai kažkas tave bara ar su tavimi vyksta kažkas nemalonaus – tai gera kliūtis, nes ji tiksliai matoma. O jei ji atneša tau kažkokių pajamų arba tu staiga atlieki kažką neįtikėtino, arba tave kviečia, pavyzdžiui, į Holivudą, tai – komplikuotos kliūtys.
Klausimas: Kitaip tariant, parodyti jums pagarbą ar panašiai, tai tas pats kaip pakenkti Jums?
Atsakymas: Taip. Parašyti apie mane laikraščiuose pagiriamųjų straipsnių, pakviesti filmuotis į Holivudą kabalistiniame filme ir t.t. Aš net neįsivaizduoju, kas dar? Žinoma, mažai tikėtina, kad aš su tuo sutikčiau.
Klausimas: O jei iš tikrųjų pakviestų? Kur paimti jėgų, kad su kliūtimi susitvarkytum?
Atsakymas: Reikia viską labai rimtai pasverti. Aš turėjau tokių akimirkų. Mane viliojo likti dirbti ir Rusijoje, ir Amerikoje. Čia, Izraelyje, taip pat turėjau galimybę priartinti žmones prie kabalos ir per religiją, ir per mistiką, bet galiausiai aš visa tai atmečiau. Žinoma, su Kūrėjo pagalba.
Aš tikiuosi, kad mano kelias sukasi tarp „drakonų“, kurie stengiasi visa tai atplėšti nuo manęs, o aš vis tiek, kaip mažas berniukas praslystu tarp jų taip, kad jie manęs nemato, ir einu pirmyn.
#260135

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūčių tikslas

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Kliūtys dvasiniame kelyje

Klausimas: Kai plėšrūnų, tarkime vilkų, egoizmas pradeda dominuoti, kiškių miške sumažėja, o tada patys vilkai stimpa iš bado, bet gamta vėl visa tai kompensuoja, subalansuoja. Ar galima sakyti, kad žmonių visuomenėje taip pat galima nustatyti pusiausvyrą tarp altruizmo ir egoizmo, gaunant ir duodant, pavyzdžiui, pasitelkus koronavirusą?
Atsakymas: Žmonijoje procesai vyksta daug sudėtingiau nei gyvūnų pasaulyje, nes yra daug daugiau pusiausvyros veiksnių, o mes to nematome.
Mes turime laisvos valios galimybę – ne taip, kaip gyvūnai. Galime pasakyti, kad jie yra vienoje sistemoje, todėl daro abipusę įtaką ir subalansuoja vienas kitą. Jiems yra bendra taisyklė, bendra formulė.
Bet taip nėra žmonėms. Žmonės negali tokiu būdu susibalansuoti, nes egoizmo savybė yra gauti, praturtėti kito sąskaita, valdyti kitą, pavydėti kitam. Štai ko gyvūnai neturi. Žmoguje vyrauja egoizmas, kuris ir veda jį į visišką sunaikinimą.
Klausimas: Bet mes vis dėlto esame gamtos dalis?
Atsakymas: Taip, mes esame jos dalis ir turime kuo greičiau ją papildyti, teisingai įsilieti į integralų visos gamtos paveikslą.
#266073

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Visuotinė pandemija

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Klausimas: Kaip suprantu, teigiama gamtos jėga, kurią turime pritraukti, reiškia, kad privalome pradėti gerbti gamtą? Žmonės gamtoje palieka daug šiukšlių, ir nedaugelis pagalvoja, kad reikia susitvarkyti.
Ką reiškia panaudoti teigiamą energiją? Ir kaip mes galime pasakyti, kad štai nuo šiandien aš prisiimu atsakomybę, būsiu sąmoningas žmogus, suprantantis gamtos jėgas ir gyvenantis aukštesnėse vibracijose?
Atsakymas: Dėkoju už klausimą, bet mes kalbame apie visiškai kitą poveikio gamtai lygmenį. Juk mūsų žmogiškoji prigimtis – absoliutus egoizmas. Ir visi mūsų iš pažiūros pozityvūs, geri, malonūs darbai, meilė vaikams, pasauliui ir pan. kyla tik iš egoizmo. Mūsų pasaulį valdo tik viena jėga. Antra jėga yra paslėpta, ir reikia ją atskleisti, todėl žmonės nesupranta, ką jiems daryti.
Neužtenka vien to, kad gražiai elgiamės vieni su kitais, nuo to niekas nesikeičia. Tokių bandymų istorijoje jau yra buvę daug. Turime išmokti iškviesti teigiamą gamtos jėgą – pliusą, kuris pradėtų veikti kartu su minusu, ir mes egzistuotume tarp šių dviejų polių.
Tada iš tikrųjų sužinosime, kas yra tobulas, amžinas pasaulis, amžina egzistencija. Mes suprasime, kad žmogus egzistuoja ne tik žemišku pavidalu (fiziniu kūnu), bet jame yra kažkas amžino, vadinamo siela, ir tai turi būti atskleista gyvenant šiame pasaulyje dabar, šiandien, čia.
Turime atskleisti savo būsimas būsenas, tai yra amžiną, tobulą pasaulį, esantį aplink mus, kurio mes nematome, nes žiūrime į jį per savo egoistines savybes. Visa tai turime įvaldyti ir palaipsniui paaiškinti žmonėms.
Ir jie turi suprasti, kad žmogus, gyvendamas šiame pasaulyje, turi pakilti į naują lygmenį ir pradėti jausti tikrąjį pasaulį.
Tai yra įmanoma. Aš turiu mokinių, kurie tai supranta. Sistema, kurią mes studijuojame ir įgyvendiname, vadinama kabalos mokslu. Ji leidžia tai padaryti.
Klausimas: Ar jūs kalbate apie visuotinę meilę, kurią galima pavadinti „absoliučia meile“?
Atsakymas: Ne, to negalima vadinti absoliučia meile, nes aš nemoku mylėti blogio. Aš tik noriu, kad žmonės elgtųsi vienas su kitu su gerai, kas būdinga visai gamtai.
Ir tada per teisingą gėrio ir blogio sistemą galėsime pamatyti kaip juodą ir baltą tikrąjį pasaulio vaizdą. Virš mūsų kabantis šydas išnyks ir vidiniu bei išoriniu regėjimu pamatysime, kad egzistuojame ne mažoje planetoje, ne kažkokiame uždarame erdvės tūryje, bet visiškai kitose, aukštesnėse dimensijose. Tai turime atskleisti dabar, šiandien, šiame gyvenime.
O dėl ko gi mes vis dar egzistuojame? Kad pasitenkintume mažais malonumais ir ramiai numirtume?
Klausimas: Jūs sakote, kad neturėtume mylėti blogio. Tačiau pasaulyje yra daug agresyvių žmonių, iš kurių kyla šis blogis. Kas pagimdo šią agresiją? Kaip ją išgydyti?
Man atrodo, kad tikroji absoliuti meilė padeda apšviesti tamsiąją žmogaus sielos pusę. Kaip galima išgydyti šią agresiją ir blogį?
Atsakymas: Kantrybė ir pavyzdys. Kantrybė, priešpastatyta žmogaus blogiui, ir geras pavyzdys, kurį jis galėtų suprasti. Nieko daugiau.
#264366

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė transformacija

Ar žmogus taps gamtos karaliumi?

Atversta gamtos knyga

Manau, kad pati didžiausia mūsų problema – žiniasklaida.
Tai didžiulė jėga visame pasaulyje! Jie nori ne pateikti informaciją, o komanduoti žmonių dvasiai ir mintims per tai, kaip tai pateikia.
Klausimas: Kitaip tariant, jiems kas nors už tai moka?
Atsakymas: Kas moka, tas ir užsako, tai suprantama.
Klausimas: Manote, kad ši sistema papirkta?
Atsakymas: Visiškai parsidavusi sistema.
Klausimas: Kodekso nėra?
Atsakymas: Koks gali būti kodeksas, jeigu jie gali ištepti purvu bet kurį teisėją, bet kurį advokatą. Gali paimti bet kokį žmogų ir taip išjuodinti jį žiniasklaidoje, kad net jeigu jis nesiekia būti išrinktas, jo jau nepriims į atsakingą darbą. Eisi dirbti gatvėje, valyti šaligatvius.
Tai žiniasklaidos ryšys su didžiuliais turtais ir valdžia. Ir visi šie trys veiksniai valdo tautą taip, kaip nusprendžia tarpusavyje. Beje, situacijoje, kurioje dabar yra pasaulis, tai itin pavojinga.
Klausimas: Manote, kad 2020 m. jų poveikis paaštrės?
Atsakymas: Taip, žinoma.
Klausimas: Nesumažės?
Atsakymas: Ne! Kaip jis gali sumažėti? Mūsų egoizmas auga. Ir problema ta, kad nors jis ir auga bei jaučia didžiulę savo tuštumą, tačiau kad kaip nors užpildytų šią tuštumą, jie turi sugalvoti vis daugiau ekscesų.
#259081

Iš 2019 m. gruodžio 30 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, II dalis

Kas yra blogio įsisąmoninimas?

Žiniasklaida – dėžutė su dvigubu dugnu

Kas praeidamas čiumpa šunį už ausų, tas įsikiša į svetimą kivirčą. Karalius Saliamonas.
Klausimas: Taigi, žmogus gadina savo likimą?
Atsakymas: Žinoma! Jei kišatės į kito asmens ginčą, jūs sukeliate jo pyktį šuns lygmenyje. Mes žinome, kad geriausia – ne įsikišti, o suteikti žmogui galimybę išsiaiškinti, kur jis yra, be jokios išminties ir patarimų, kitaip tapsi priešu abiem.
Klausimas: Tarkime, kyla ginčas. Ką veikia žmogus?
Atsakymas: Pašalinis – nieko. Palieka juos ir atsitraukia. Policija ar kažkas kitas, kas turi galių sušvelninti situaciją, yra jų reikalas, o pašalinis neturi teisės kištis.
Klausimas: Kadangi jis nežino, kas teisus, o kas kaltas?
Atsakymas: Apskritai neturi teisės kištis. Priešingu atveju šios būsenos neras savo sprendimo.
Klausimas: Karalius Saliamonas sakė, kad ginčas kyla manyje. Koks kivirčas egzistuoja žmoguje?
Atsakymas: Nuolatinis, nes žmogus yra sukurtas iš dviejų norų: egoistinio ir altruistinio. Tačiau tikrasis žmogus yra tas, kuriame visada vyksta vidinė kova tarp gėrio ir blogio, kuris konkrečiai nukreipia savo gėrį į blogį. Blogis kyla nuolat, norisi visko sau. O žmogus, kuris nori save ugdyti, nuolatos vysto savyje gėrį ir pastoviai būna šioje vidinėje kovoje. Todėl visos tokios sakmės kaip apie Saliamoną yra pagrįstos žmogaus blogio atskleidimu tiek, kiek jis bando savyje atskleisti gėrį.
Klausimas: T. y. manyje blogis, egoizmas, yra visada, tai – mano prigimtis?
Atsakymas: Taip. O tu prašai Kūrėjo, kad jis suteiktų tau ir gerąją prigimtį, kad galėtum subalansuoti šias dvi prigimtis!
Galima būtų pasakyti: „Aš prašau Kūrėjo, kad pašalintų iš manęs šią piktą prigimtį“. Ne! Tai – neprotinga. Reikia prašyti, kad duotų gerą prigimtį ir kad šios dvi prigimtys egzistuotų pusiausvyroje. Ne vieną, didesnę už kitą, nereikia, kad teigiama būtų aukščiau už neigiamą.
Vidurio linija tarp jų yra nuostabi būsena! Ir aš visada esu šioje pusiausvyroje. Ant dviejų kojų stoviu virš jų. Tik tada aš galiu iki galo jausti minusą ir pliusą bei visą gamtą, esančią po manimi.
Klausimas: Vadinasi, žmogus, turintis savo prigimtį ir Kūrėjo prigimtį, yra harmoningas žmogus?
Atsakymas: Žinoma! Tada jis vadinasi „Adomu“ – panašiu į Kūrėją, nes jo vidinė savybė, kuri priešinga Kūrėjui, taip pat tampa panaši į Kūrėją.
#260367

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras: Šiais metais Nobelio premiją gavo mokslininkai iš Amerikos ir Japonijos už jonų baterijos linijos sukūrimą. Jie sako: „Mes padarysime žmoniją laisvą“.
Prieš tai žmonija visada buvo pririšta prie elektros lizdo ir iš jo gyveno. O dabar jie sukūrė tokių baterijų liniją, su kuriomis žmogus gali laisvai keliauti po pasaulį.
Atsakymas: Šiais laikais, žinoma, labai daug reiškia, kad žmogus yra laisvas nuo elektros lizdo vietos. Tačiau kas toliau?
Nemanau, kad šis atradimas išlaisvins žmoniją. Tiesiog pavergs kitu būdu. Viskas krypsta į tai, kad parodytų žmogui, jog laimė ne baterijoje.
Juk matome, kad žmonija netampa laimingesnė. Priešingai, kuo daugiau žaislų, įrangos ir kitų daiktų turi, tuo labiau ji savo gyvenime painiojasi.
Klausimas: Jūs visada pabrėžiate, kad joks išradimas žemiškame lygmenyje jums nieko nereiškia?
Atsakymas: Tai nieko neduos. Visiškai!
Bet tai paskatins žmoniją suvokti blogį. Viskas, ką mes sugalvojame, tariamai savo egoizmo labui, vis tiek galiausiai veda mus prie blogio ir to blogio suvokimo.
Komentaras: Kitaip tariant, jei žmonija sustos, nieko neišradinės…
Atsakymas: Negalime sustoti, nes tas pats egoizmas verčia mus progresuoti, kad suprastume, jog mums nelieka nieko kito, kaip tik ištaisyti būtent ego.
Klausimas: O kodėl žmonija visą laiką išranda vis daugiau ir daugiau?
Atsakymas: Ji nori pasiekti ramų, gerą gyvenimą. Bet galiausiai gaunasi priešingai.
Komentaras: Iš tiesų: branduolinė energija taikiems tikslams ir čia pat branduolinė energija, kuri viską naikina.
Atsakymas: Taip, ir šitaip visur. Žmogus negali išrasti ko nors gero. Nieko!
Klausimas: Kokį išradimą jūs pavadintumėte amžinu, naudingu žmonijai ir tam, kad ji vis dėlto pasiektų laimę?
Atsakymas: Blogos žmogaus prigimties ištaisymas – tik tai. Nieko kito nėra.
Komentaras: Tačiau žmogus pirmiausiai turi suvokti, kad jo prigimtis bloga.
Atsakymas: Tai ir verčia galiausiai jį tą suvokti. Pasaulis yra tokios būsenos, kad jau nebežino, ką su savimi daryti.
Kažkada galvojome, kad mus išgelbės socializmas, komunizmas arba kapitalizmas, ar dar kažkas: kokia nors laisvė, liberalumas ir kita. Bet viskas labai greitai pasiekia blogio suvokimą.
Komentaras: Jūs sakėte, kad anksčiau žmonijos vystymasis vyko kaip linijinis egoizmo vystymasis: toliau bus geriau, paskui ateis komunizmas. O dabar egoizmas tarsi užsidarė.
Mes visi tapome susiję kaip vienas kaimas, ir vis tiek tęsiasi visi tie patys tyrinėjimai, žmonija nesuvokia savo prigimties blogio.
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tokią būseną, kai žmonija pasakys: „Geriau būtume to neišradę!“ Dėl atomo ji jau dabar gali taip pasakyti. Ir tą patį pasakys apie visa kita.
O kuo blogai buvo olose? Visiškai niekuo. Kai žmonės žino, ką turi, supranta, kad to jiems pakanka.
Klausimas: Kitaip tariant, susispaudę tarpusavy, prie laužo žmonės buvo laimingesni už tuos, kurie šiandien bėgioja su elektros baterija?
Atsakymas: Žinoma! Be jokios abejonės. Ten buvo daugiau galimybių būti laimingam.
Na, ką padarysi. Apie tai pasakyta, kad „dauginantis žinias didina kančią“.
Klausimas: Jūs manote, kad ši patarlė ir šiandien aktuali?
Atsakymas: Ir net labai!
Klausimas: Nedauginti žinių mes negalime. Egoizmas mus varo.
Atsakymas: Negalime. Mes negalime nedauginti nei žinių, nei turto. Egoizmas visada mus stums to link.
Tikslas – atvesti mus prie blogio suvokimo, kad jis yra būtent mūsų prigimtyje, nes mes manome, kad tobulinti reikia būtent pasaulį, kuriame gyvename. O jo patobulinti nepavyks, reikia pakilti virš jo.
Klausimas: Kitaip tariant, keisti patiems save. Mes vis dėlto tai pasieksime šiame gyvenime? Norėtųsi įsitikinti jūsų žodžių teisumu…
Atsakymas: Netikiu, kad tai įvyks taip greitai. Bet manęs asmeniškai tai nejaudina. Koks skirtumas, kada tai atsitiks? Kad ir kokių būsenų būsime, vis tiek tai įvyks su mumis visais.
#256885

Iš 2019 m. spalio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Ar aš laisvas?

Gyvenimo programa I dalis

Klausimas: Kas lemia pažangos greitį kabaloje? Ar turime žinoti ir jausti, kaip judame: greitai ar lėtai?
Atsakymas: Kuo labiau priartėsime vienas prie kito ir užmegsime ryšius virš atstumiančių egoistinių jėgų, tuo greičiau žengsime į priekį.
Egoizmas mumyse ir toliau augs ir tolins vieną nuo kito, todėl turime pritraukti Aukštesniąją šviesą ir šioje šviesoje, virš egoizmo, davimo savybėje, kurti naujus tarpusavio ryšius.
Taigi, apačioje mes būsime neapykantos lauke, o aukščiau jo – bendrumo ir meilės lauke. Šie du priešingi laukai kurs Kūrėjo atsiskleidimo jėgą mumyse.
Turime pradėti artėti prie būsenos, kai statome dvi sistemas, du laukus, dvi plokštumas.
Žemutinėje plokštumoje yra mūsų egoistiniai santykiai, norai, viskas, kas susiję su atstūmimu vienas nuo kito, o viršutinėje plokštumoje mes vystome savo santykius kitokiu pavidalu – meilės ir vienijimosi pavidalu.
Tarp šių dviejų plokštumų, teisingai derindami jas vieną virš kitos, mes atskleisime bendrą jų šaltinį – Kūrėją.
Turime tai padaryti. Prie to artėjame.
#259487

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Viršelis, už kurio slepiasi Kūrėjas

Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pat pradžių moteris yra labiau išsitaisiusi dvasine prasme, nei vyras?
Atsakymas: Viena vertus, taip. Kita vertus, vyrui suteiktos didesnės galimybės ištaisyti save, nei moteriai. Taigi, galiausiai negalima sakyti, kad vyrai turi daugiau sąlygų ir galimybių, nei moterys.
Moterys turi labiau subalansuotą egoizmą ir daug mažiau sąlygų, o vyrai – priešingai, bet ir tarp vyrų, ir tarp moterų yra didžiulis skirtumas – visa egoistinių būsenų paletė.
Tęsime…
#264090

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyras ir moteris dvasiniame pasaulyje

Klausimas: Ar gali žemiškoje moteryje vystytis ir gavimas, ir davimas? Ar moteris, mokanti gauti, kad duotų, bus harmoninga?
Atsakymas: Jei mūsų pasaulyje vyrai ir moterys skirstomi pagal išorinius biologinius požymius, tai dvasiniame tai visiškai nesvarbu.
Dvasiniame pasaulyje kiekviename iš mūsų (nesvarbu, ar tai žemiškas vyras, ar moteris) formuojasi siela iš noro gauti ir ketinimo duoti. Todėl galite būti dvasine vyriška dalimi, t. y. duodanti, o jūsų vyras, gyvenimo palydovas – moteriška dalimi. Vėliau galite susikeisti vietomis, priklausomai nuo jūsų pastangų ir būsenų. Tai neturi nieko bendra su fiziologine lytimi.
Jei kartu su vyru norite užsiimti dvasiniu darbu, tai jau esate grupė. Grupę sudaro mažiausiai du žmonės, gali būti ir dešimt, bet ne daugiau. Grupėje kiekvienas duoda ir kiekvienas gauna.
Todėl kiekvienas atlieka gaunančio vaidmenį kaip moteris, tai vadinama „moteriška dalimi“, ir duodančio vaidmenį, o tai – „vyriška dalis“. Ir šitai neturi nieko bendro su jų lytimi. Tad viskas yra labai sąlygiška.
Mūsų pasaulyje skirtumai tarp vyro ir moters griežtai apibrėžti vien pagal fiziologines savybes. O dvasiniame pasaulyje per vieną minutę galiu iš vyro virsti moterimi, o iš moters – vyru. Viskas priklauso tik nuo to, kiek manyje pasireiškia egoizmas ir kiek galiu pakilti virš jo.
Linkiu jums visoms būti dvasiniais vyrais, o žemiškame pasaulyje išlikti nuostabiomis moterimis.
Bus tęsinys…
#263292

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Klausimas: Kaip suprasti, kad jaučiu tinkamą džiaugsmą, nekylantį iš egoizmo?
Atsakymas: Tai reikia išsiaiškinti pamažu. Būna taip, kad žmogaus blogos būsenos tęsiasi dieną, dvi, tris. O po to viskas praeina, jis supranta, kad visąlaik buvo ypatingai valdomas Kūrėjo ir mato, kiek tai jam padėjo.
Svarbiausia nulenkti galvą ir praeiti visas tas būsenas. Nėra nieko bendresnio, ką galėčiau patarti būnant bet kokios būsenos. Svarbu, visuomet jausti, kad tai kyla iš Kūrėjo, o tu palenki galvą ir eini pirmyn.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad dvasiškai džiaugiesi? Kaip patikrinti save?
Atsakymas: Yra džiaugsmas, kylantis dėl gerų poelgių, kai per žmones artėji prie Kūrėjo, – tai ir yra dvasinis džiaugsmas.
#266315

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Džiaugsmas „Achišenos“ kely

Kas valdo mūsų gyvenimą?