Klausimas. Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?
Atsakymas. Noras gauti – tai natūralus noras. O egoizmas – tai malonumas kito sąskaita.
Pavyzdžiui, jeigu alkanas vilkas užpuola avį ir ją nudobia, kad papusryčiautų, tai bus vadinama noru.
O žmogus nori pažeminti kitą, užsidirbti iš kito, gauti kito sąskaita. Jis mėgaujasi ne pačiu gavimo procesu, o tuo, kad tai darydamas pakyla virš kitų. Tai – egoizmas.
Kitaip tariant, yra prigimtinis noras pasisotinti, prisipildyti, ir yra egoistinis noras.
Jeigu noriu tiesiog gauti malonumą, tai šitai elementari būtinybė mano egzistavimui. O jei noriu ką nors gauti kitų sąskaita, nepaisydamas kitų, kad pakilčiau virš jų, tuomet tai egoizmas.
#239851

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Teigiamas egoizmas

Klausimas. Kaip pakelti tašką širdyje, jei jis egoizme ir yra jo valdomas?
Atsakymas. Šis taškas, mūsų dvasinio gyvenimo pagrindas, dabar yra egoizmo nelaisvėje. Turime išeiti iš egoizmo, pakeldami tašką širdyje virš jo.
Tai darydami neprarandate egoizmo, jis lieka, niekaip negalėsite jo nustumti nuo savęs. O pakilti virš jo galėsite, kad patys jį valdytumėte.
Klausimas. Ar pats taškas juda egoizme?
Atsakymas. Taip. Taškas širdyje – tai mūsų dvasinio kli (indo), mūsų sielos pagrindas. Bet ji – kaip sėklos lašas, iš kurio išsivysto embrionas. Tad turime imti jį vystyti, ir pamažu jis pakils virš ego.
Šio taško išėjimas iš egoizmo alegoriškai vadinamas „išėjimu iš Egipto“, iš faraono – mūsų egoizmo valdžios. Tik taip tapsime laisvais žmonėmis. Jei ir toliau ją auginsime, ji „išbrinks“, ir joje pajausime dvasinį pasaulį.
#239714

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Dvasinis indas ir klipa

Sujungti taškus širdyje

Klausimas. Kodėl vieniems žmonėms kabala tampa gyvenimo prasme, vertybe, o kitiems – nepriimtinu dalyku?
Atsakymas. Tie žmonės, kuriems kabala nepriimtina, dar nejaučia noro, sužadinamo dvasinės Šviesos, todėl šį mokslą atmeta.
Žmogus, iš prigimties būdamas egoistas, nenori apie tai galvoti. Kabala jį erzina, nesąmoningai kažkam įpareigoja, nukreipia visai ne į tą sritį, kuri jį traukia. Jis nenori, kad ši sritis egzistuotų, kad būtų siela, būsimas pasaulis, jam norisi būti savo susigalvotoje terpėje. Tai – pirma.
Antra – žmonės, atėję į kabalą ir ją studijuojantys, ten staiga aptinka, kad turi keistis! „Atėjau čia gauti ir atskleisti žinias, savybes, jausmus, t. y. prisipildyti. O čia man sako, kad turiu pildydamas kitus pripildyti Kūrėją ir tik taip, judėdamas „nuo savęs“, galėsiu pajausti dvasinį pasaulį.
Kažkodėl tam nejaučiu jokio potraukio, noro. Taigi, atleiskite, likite su savo kabala, o aš geriau išeisiu“.
Tokių žmonių labai daug. Išeidami jie jaučiasi apgauti: iš pradžių lyg ir susižavėjo, įsitraukė, o po to staiga pamatė, kad visai ne to tikėjosi, – tik iššvaistė laiką ir jėgas. Ir išeina labai nusivylę.
Jiems atrodė, kad tuoj pat sučiups Kūrėją „už barzdos“, gaus šį ir būsimą pasaulį, viską valdys, atskleis kažkokias paslaptis, kad pripildytų save – brangiausią, mylimiausią.
O pasirodo, kad viskas ne taip. Dvasinis pasaulis yra kitame – davimo – lygyje, tuo pačiu jis susietas su mūsų pasauliu, kaip elektros variklyje.
Todėl jie išeina labai nusivylę ir tampa mūsų priešininkais.
Tačiau mes vis tiek tai palaikome. Sakoma, kad tūkstančiai ateina mokytis, ir tik vienas pasilieka. Nesvarbu, kad jie ima nekęsti kabalos. O kaip gi dar gali reaguoti egoistas?
Užtai žmogui lieka kontaktas su kabala, ir palaipsniui į jį šis tas prasisunkia. Net būdamas mūsų oponentu, toli nuo mūsų, jis vis tiek turi su mumis ryšį, – jame jau ima reikštis įgyta kibirkštis.
#221637

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Jei aš paskiriu savo gyvenimą mano artimųjų gerovei, mano draugams, mano miestui, mano tautai – kodėl jūs mane vadinate egoistu?
Atsakymas. Žmogaus prigimtis – egoizmas. Todėl viskas, ką jūs darote dėl savo prigimties, yra ego. Visi mes esame absoliutūs egoistai. Nepaisant to, neturime naikinti savo egoizmo. Pakanka jį subalansuoti su priešinga savybe ir tarp jų atskleisti Aukštesniąją jėgą. Tada pasieksime visiškai naują būseną, amžinybę, tobulumą ir pradėsime jausti kitą išmatavimą.
Klausimas. Kokiu būdu galime pajausti Aukštesniosios šviesos veikimą?
Atsakymas. Atskleisdami savybę – gebėjimą suprasti kitą, pajausti draugo norą.
Klausimas. Kaip teisingai balansuoti tarp šio pasaulio gyvūninio malonumo ir Kūrėjo atskleidimo?
Atsakymas. Padarykite taip, kad materialūs malonumai netrukdytų jūsų dvasiniams siekiams. Nereikia nieko atsisakyti, tik vartoti saikingai. Duokite kūnui tai, ko jam reikia, o visa kita skirkite sielai.
#228135

Iš 2018 m. vasario 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską nukreipti aukštyn!

Pakeisti žmogaus prigimtį

Kai aš jau nebebūsiu „aš“

Klausimas. Kodėl materialiam egoizmui ištaisyti nereikia Šviesos?
Atsakymas. Mums nereikia taisyti materialaus egoizmo. Šis pasaulis visiškai neturėtų mūsų dominti. Daryk jame tai, kas būtina norint egzistuoti, kaip ir bet kuris gyvūnas, ne daugiau.
Klausimas. Kodėl tada kabalistai, įskaitant Baal Sulamą ir jus, rašo apie santykį su materialiu pasauliu ir tai, kokie procesai jame vyksta?
Atsakymas. Nes iš šio pasaulio pradedame dirbti, kurti grupę, mokyti. Tačiau kiek jis mane domina? Tik tiek, kad egzistuodamas jame, kiltum iš jo aukštyn.
#237846

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Kaip būti neutraliam?

Ką taisyti?

Klausimas. Kodėl egoizmas traukia mus prie tokių aukštų idėjų kaip meilė, kurią jis išnaudoja savigyrai?
Atsakymas. Neverta taip iškelti hormoninių poreikių, kuriuos vadiname meile. Viskas priklauso nuo to, kaip sudarytas tavo organizmas. Pertvarkyk save ir pamatysi, kad visa tai tėra nustatymas, kuris nukreiptas tavyje į meilę, kitame – į mokslinius pasiekimus, dar kitame – į saviraišką muzikoje ir t. t.
Meilė negali būti gyvenimo tikslas. Tai tėra vienas iš malonumo tipų, duotas mums tam, kad galėtume pertvarkyti save į duodančiuosius. Meilė – tai tiesiog egoistinis žmogaus noras, kai jam malonu, kad jį myli – ne daugiau.
Klausimas. O aukštos idėjos? Jos traukia žmogų.
Atsakymas. Aukštos idėjos mūsų pasaulyje – tai egoistiniai poreikiai. Tiesiog juos laikome arba pakiliais, arba juose sunku įžvelgti egoistinį posluoksnį. Žmogus nori užsimoti, plėtoti, daryti atradimus. Rizikuodamas gyvybę įveikia kalnus, skrodžia jūras marias. Tačiau tai ne daugiau nei egoizmas.
Netgi veikti pasišvenčiant tautos, gimtinės, pasaulio labui – tai pakeitęs pavidalą, bet vis dar tas pats egoizmas.
#237544

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala apie žemišką meilę

Meilė meilei nelygu

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

„Tačiau kaip žmogus gali laikyti draugą didesniu nei jis pats, kai mato, kad turi daugiau privalumų nei šis: yra talentingesnis ir iš prigimties jo savybės geresnės.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Tai teisinga. Egoizmas visuomet taip mus nuteikia. Tačiau veikiant Šviesai viskas keičiasi.
Mes tesame egoistinės būtybės. Manyje be šimtaprocentinio egoizmo nėra nieko kito. Kiek mane veikia Šviesa, tiek ji susilpnina mano egoizmą, ir aš pajuntu, kad kiti aukščiau manęs.
Imu suprasti: tai, kad anksčiau mačiau taip, o dabar kitaip, priklauso tik nuo to, kaip intensyviai Šviesa veikia mane. Ir jokios tiesos nėra.
Todėl trokšdamas būti arčiau Kūrėjo, prilygti Jam, noriu, kad Šviesa kuo labiau mane veiktų. Tuo pat metu suprantu, kad tuomet atrodysiu pats žemiausias, atsilikęs, nesuprantantis ir nežinantis. Bet dėl to nesijaudinu, priešingai, – džiaugiuosi, mat atskleidžiu tiesą, jog be egoizmo manyje nieko nėra.
Tad pirmasis Šviesos poveikis – pojūtis, kad manyje viskas iš egoizmo. Antrasis – kad vietoj egoizmo manyje ima formuotis Šviesos savybė.
#237363

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Noriu pamatyti duodantį save

Rato centre tarp mūsų

Teisingas dešimtukas

Vienybę galime pasiekti tik atakuodami. Juk mumyse yra jėga, kuri visokiais būdais priešinasi vienybei. Bet ši jėga mums niekur netrukdo šio pasaulio ribose. Žmogaus egoizmas netrukdo jam šiame pasaulyje, o tik padeda vystytis.
Todėl visai neblogai, kad mumyse yra egoizmas. Priešingai, jei vaikas nieko nenori, nesiekia užkariauti viso pasaulio, vadinasi, jis dar nėra išsivystęs, ir tai kelia nerimą.
Kuo didesnis šio pasaulio žmogaus egoizmas, tuo didesnės galimybės padaryti pažangą. Reikia tik nukreipti savo egoizmą teisinga tėkme, kad nebūtų destruktyvus ir nedarytų visuomenei žalos. Bet jei egoizmo padedamas žmogus atliks didelį darbą ir daug pasieks, tai bus tik gėris ir jam, ir pasauliui.
Tiksliau sakant, tai netgi ne „egoizmas“, o vystymosi jėga, slypinti evoliucijos programoje, visoje gamtoje ir taip pat kiekviename žmoguje. Tikrasis egoizmas, apie kurį yra pasakyta: „Aš sukūriau blogio pradą ir priedą jam, Torą, kaip priemonę jam išsitaisyti“, kuri pasireiškia tik tada, kai mes siekiame vienybės. Šioje vienybėje atskleidžiame jėgą, kuri jai trukdo.
Noras vienytis – tai mūsų siekis ištaisyti bendrą sielos sistemą, pirmąjį žmogų, Adomą, kuris sudužo. Mūsų pareiga ištaisyti jį, juk Kūrėjas paruošė mums sudužimą, kaip darbo vietą, kad mes sujungtume visas sudužusias dalis.
Siekdami jas sujungti, mes ir atskleidžiame jėgą, kuri priešinasi vienybei. Būtent ši jėga ir yra egoizmas. Tik prieš ją yra jėga, vadinama Tora, Šviesa, grąžinančia į šaltinį. Reikia žinoti, kaip atskleisti savyje šį blogio pradą, šią gyvatę, trukdančią mums susivienyti.
Reikia vertinti jėgą, kuri priešinasi vienybei, ir nenaikinti jos. Reikia surinkti šias jėgas iš visų ir pasistengti jas įveikti. Ir tada išsiaiškinsime, kad negalime su ja susilyginti, juk tai jėga, sukurta Kūrėjo, ir todėl prieš ją reikalinga Tora, išsitaisymo Šviesa.
Tik tiems žmonėms, kurie suvokė vienijimosi būtinybę, reikalinga Tora, Aukštesnioji šviesa, kuri veda mus į vienybę ir išsitaisymą.
Nepaisant didžiulės egoizmo jėgos pasipriešinimo, Toros jėga sujungia mūsų akmenines širdis, sušildo jas, ištirpdo, paversdama į verdančią lavą, vieningą jėgą. Ir tada mes ateiname į vieną dvasinį indą (kli) iš dešimties sfirų, parcufą, dalį Adomo Rišono, kurį Kūrėjas sukūrė ir suskaldė.
Taip judame pirmyn, ir viskas prasideda nuo mūsų siekio vienytis. Nereikia ieškoti blogio prado daugiau niekur, o tik vienybėje. Tokiu būdu ji atsiskleis. Mes neieškome blogio, o ieškome gėrio, susijungimo, vienybės, ir tada atskleidžiame blogį.
Mes visada einame dešiniąja linija, o jei joje atsiskleis kairioji linija, vadinasi, ji turi egzistuoti lygiagrečiai dešiniajai ir būtina mums. Tada dirbame viduriniojoje linijoje, kad teisingai išnaudotume kairiąją ir dešiniąją linijas, kaip vieną visumą.
#227991

Iš 2018 m. birželio 8 d. pamokos pagal temą „Vienybės ataka“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Ataka dėl susivienijimo

Gydymas nuo egoizmo sanatorijos režimu

Iš pamokos tema „Ataka dėl susivienijimo“
Kai žmogus pajunta beviltiškumo būseną, be jokios prošvaistės ir palaikymo, kai jaučiasi bejėgis, susipainiojęs mintyse, nesuvokiantis, kokiame pasaulyje egzistuoja ir kas su juo atsitiks, kurio siela ir protas tarsi rūke, jam gali padėti tik vienas dalykas: nežiūrint į nieką, rasti siūlo galą, rišantį jį su Kūrėju.
Juk tai Kūrėjas pasiuntė jam tokią būseną. Ir vien tik nuo tokios minties, kad tai atėjo iš Kūrėjo, užsidegs šviesos kibirkštis, spindulys prasimuš pro plyšį, ir žmogus pradės kilti.

***
Kiekviename iš mūsų slepiasi gyvatė, tačiau be jos dar yra kibirkštis, duota Kūrėjo. Ir jei mes norime sujungti mūsų kibirkštis kartu į vieną didelę kibirkštį, tai visos mūsų gyvatės irgi susipins į vieną kamuolį. Ir tada mes pajusime, kiek jos priešingos mūsų bendrai kibirkščiai.
Vadinasi, yra viena didelė gyvatė ir viena didelė kibirkštis, o mes pradedame dirbti: turėdami kairiąją ir dešiniąją linijas, prašome trečiosios – Kūrėjo jėgos. Tai Jis sukūrė blogio pradą, visas šias gyvates, ir Jis patalpino mumyse dalį savęs – dieviškąją kibirkštį. Todėl mes galime per šią kibirkštį kreiptis į Jį ir paprašyti prilaikyti šią gyvatę.
Kūrėjas vis labiau atskleidžia savo didybę, ir tai mums leidžia kilti aukščiau gyvatės. Pirmas pakilimas virš egoizmo – tai pakilimas į pirmąją dvasinę davimo pakopą. Ten mes jau turime tikėjimą aukščiau žinojimo ir norime viską padaryti dėl Kūrėjo, kurį matome kaip didingą.

***
Jei staiga atsiskleidžia neapykanta draugams, tai reikia melstis, kad ta neapykanta virstų meile. Neapykantos atskleidimas – tai pažangos ženklas. O jei norime iš tiesų judėti į priekį, turime neapykantą paversti meile.

* * *
Žmogus turi matyti save padalintą į dvi dalis: apačioje gyvūnas, asilas, o viršuje ant asilo sėdi egoizmas, milžiniška jėga, neduodanti susijungti su kitais, ir taip pat kibirkštis, kuri traukia susivienyti. O dar aukščiau – Kūrėjas.
Asilas gyvena šio pasaulio viduje, ir aš jį aprūpinu viskuo, kas būtina, optimaliu būdu. Virš šito yra mano egoizmas ir taškas širdyje, o Kūrėjas – aukščiau visko šito.

Mano pirmas veiksmas – aprūpinti asilą viskuo, kas jam būtina, kad liktų ramus. Kaip pasakyta: „Nėra duonos, nėra Toros“. Ir tada jau aš galiu galvoti tik apie tai, kaip užauginti tašką širdyje, sujungti jį su kitais taškais dešimtuke ir atskleisti Kūrėją.
Tada įvyksta trečias veiksmas: pabunda mano egoizmas ir neleidžia man to padaryti. Tada aš turiu galimybę kreiptis į Kūrėją su malda ir gauti jėgų iš viršaus, kurios leidžia taškui širdyje valdyti dalį egoizmo. Iš egoizmo statoma apatinė parcufo dalis, o iš taškų širdyje – viršutinė dalis, plius dalis, iš kurios aš kreipiausi į Kūrėją.
Tada aš turiu visas dvasinio statinio dalis: roš-toch-sof ir pradedu statyti dvasinį parcufą, sielą. Visa tai reikia dabar įvykdyti praktiškai, mes stovime pačiame dvasingumo prieangyje.
#227998

Iš 2018 m. birželio 8 d. rytinės pamokos

Klausimas. Gamtoje yra tam tikri „jutikliai“, pagaunantys gėrio ir blogio jėgas. Pavyzdžiui, augalai jaučia, žmogus geras, ar blogas. Ar gali žmogus su savo ribotais jutimo organais atskirti gėrį ir blogį?
Atsakymas. Atpažinti gėrį ir blogį labai sudėtinga. Kabala teigia, kad visa mūsų prigimtis – blogis, nes ji absoliučiai egoistinė, tai tik noras mėgautis. Taip esami sukurti, užprogramuoti ir su tuo nieko nepadarysime.
Jei norime, kad mumyse susidarytų kitokia atskaitos sistema – gėrio, išėjimo iš savęs, jutimo už savo ribų, tai tokia sistema susiformuos tik veikiant išoriniam laukui – Aukštesniajai jėgai, davimo ir meilės jėgai. Ji sukūrė mus egoistais tam, kad mumyse būtų šios dvi jėgos, tarp kurių priimtume sprendimą savanoriškai, teisingai vystytis.
Todėl svarbiausia – pritraukti sau aukštesniąją, teigiamą jėgą, kad ji mumyse imtų kurti naują sistemą – lygiagrečią mūsų egoistinei.
Tai bus įmanoma, jei sukursime labai paprastą laboratoriją. Ją sudaro dešimt žmonių (gali būti šiek tiek mažiau ar daugiau, bet pakanka maždaug tokio skaičiaus), kurie pagal kabalos metodiką mėgina sistemingai užmegzti tarp savęs altruistinius ryšius, teikti tarpusavio pagalbą.
Jie tiria, kaip funkcionuoja aukštesnysis laukas, kaip pakilti virš savęs, virš savo egoizmo; kaip kito atžvilgiu išeiti „iš savęs“; jausti ne save, o jį; bandyti jį užpildyti. Tai ir vadinasi „artimo meilė“, kai pagal savo galimybes užpildai jo norus. Jei taip veikiame tarpusavyje mažoje grupėje, to pakanka, kad imtume jausti aukštesniojo lauko poveikį.
Šis laukas mus keičia. Atsiranda nauji pojūčiai, nauji vidiniai pažinimo metodai. Tampame subtilesniais savo elgesio, įtakos, siekių ekspertais.
O tuomet atsiranda galimybė pamatyti save, savo egoizmą iš šalies ir taip judėti pirmyn, kuriant save tarp egoistinės gavimo ir altruistinės davimo sistemų.
Iš esmės galime eiti pirmyn tol, kol mūsų egoizmas bus sėkmingai panaudotas altruistiniam tikslui, juk jis bus reikalingas tik tam, kad jaustume pasaulį šalia savęs ir per save užpildytume aplinkinius. Todėl egoizmas nenaikinamas. Viskas priklauso tik nuo tinkamo jo panaudojimo.
Jei egoizmą naudosime šitaip, tai iš tikrųjų atskleisime, kad esame Aukštesniajame pasaulyje, kitoje erdvėje – davimo ir meilės savybėje, kuri suteikia amžinybės, begalybės, tobulumo pojūtį, leidžia pakilti virš visų neigiamų pojūčių, kuriuos šiandien pakiša egoizmas.
#220096

Iš 2017 m. lapkričio 24 d. TV programos „Kartu apie tai, kas svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, III dalis