Kaip išeiname iš egoizmo? Išeiname iš savo noro mėgautis ir siekiame būti mūsų tarpusavio ryšio viduje. Todėl kiekvienas jau nekreipia dėmesio į save, o tik į tai, kas yra tarp mūsų. O tarp mūsų ir yra dvasinė erdvė, juk ji ne manyje.
Aš – tai mano egoizmas, o už jo ribų – davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, vieta, vadinama aukštesniuoju pasauliu. Ten yra mūsų gyvenimo tikslas, kūrinijos tikslas, į kurį turime ateiti.
Kiek kaskart pakylame virš savo egoizmo, virš savo „aš“ ir žengiame žingsnį iš savęs artimo link, tiek imame jausti dvasinį pasaulį, aukštesniąją jėgą, tikrovę, esančią už mūsų, už ego ribų. Taip turime galimybę atitolti nuo koronaviruso. Šis virusas išstumia mus iš mūsų egoizmo, versdamas išeiti iš savojo „aš“ į išorę.
Tai efektyviausias, tinkamiausias vaistas. Išėjimas iš egoizmo yra visų problemų sprendimas, o virusas atsiųstas tam, kad išgydytų egoizmą. Jis rodo mums, kad reikia pakilti virš savo egoizmo, virš savojo „aš“ ir susijungti su kitais. Taip randame veiksmingą vaistą, tinkamai ištaisome savo būseną.
Turiu pabėgti nuo savęs, egoisto, į erdvę tarp mūsų, ten, kur yra dvasinis pasaulis, Kūrėjas, bet nesuprantu, kas yra „tarp mūsų“, nes tai tokia sritis, kurios egzistuojančios dar net nejaučiu. Tačiau turime siekti ryšio ir tada pajausime, kad virš šitos mano ir tavo egoizmo jungties yra aukštesnis pasaulis, kitas matavimas, kuris viena pakopa aukščiau už mus.
Ten rasime „Izraelio žemę“ („žemė“ reiškia „norą“, o „Israel“ reiškia „tiesiai į Kūrėją“, jašar kėl), ten įstengsime siekti Kūrėjo, Jį jausti, ten Jis yra. Tenai yra ateities pasaulis, mūsų dvasinis, amžinas gyvenimas – viskas yra tik ten, ryšyje tarp mūsų.
Todėl meilė artimam kaip pačiam sau yra pagrindinis visų ištaisymų, kur yra Kūrėjas, dėsnis.
Ryšys su draugais man tampa vis svarbesnis už mane patį. Ir kuo svarbesnis draugas, tuo labiau einu pirmyn ir tuo labiau tolstu nuo šio pasaulio – kol dvasinis pasaulis man tampa svarbesnis, kitaip tariant, davimas, meilė artimui, mūsų vienybė tampa svarbesni nei aš pats.
Tai reiškia, kad pralaužiu sieną tarp „Egipto“ ir „Izraelio“, pereidamas Raudonąją jūrą (heb. k. yam suf – baigtinė jūra – vert. past.), per galutinę sienos liniją, po kurios nebegrįžtama atgal. Juk iki to dar yra pavojus, kad galiu sugrįžti į „Egiptą“.
#262474

2020 m. balandžio 1 d. iš rytinės pamokos, tema „Pesachas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Žvelgti kitaip į kliūtis ir sunkumus

Mintys apie koronavirusą VI d.

Klausimas: Medicininių knygų skaitymas ir kalbos apie tabletes neišgydo. Kuo padeda pokalbiai apie gamtos integralumą?
Atsakymas: Skirtumas tas, kad kai kalbi apie tabletes, jos tavęs neveikia. O kai kalbi apie koronavirusą, tai norom nenorom, pažadini aukštesniąsias jėgas, kurios jį mums siunčia.
Kalbėdami apie ryšį, jį generuojame savyje, pažadiname žmonių norus, kad tas ryšys pakiltų aukščiau mūsų egoistinės prigimties. Išeitų, kad taip gydaisi ir tau nereikia jokių vaistų.
Šiandien pasaulyje išleidžiami milijardai dolerių tam, kad būtų išrasti vaistai nuo koronaviruso. Tačiau vaistas praktiškai yra ant tos bangos, apie kurią kalbame. Galite netikėti, galite juoktis, bet taip yra.
Jei pradėsime artėti vieni prie kitų, o tai įmanoma pasitelkus aptarimus, žaidimus, treniruotes, tai jokie virusai negalės išsivystyti ir įsitvirtinti tarp mūsų. O jeigu ir toliau kivirčysimės, tolsime vieni nuo kitų, suteiksime jam erdvės, tai jis viešpataus tarp mūsų, kad neleistų žmonėms suartėti.
Atkreipkite dėmesį, kaip jis veikia. Rekomenduojama nesiartinti vieniems prie kitų arčiau nei per du metrus. Pažiūrėkite, kaip gerai: bent jau nebus smurto, bet vis tiek galime bartis. O jei ir toliau barsimės, tuomet rasis dar sudėtingesnis virusas ir atsidursime vieni nuo kitų tokiu atstumu, kad bartis nebegalėsime.
Matau, kad virusas veikia taip, kad leistų mums suartėti tinkamai: širdimis, dvasiškai. Todėl turime jį laiminti ir vertinti. Tikiuosi, kad dar įvertinsime tai.
#263191

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Antikūnai prieš egoizmą

Mintys apie koronavirusą II d.

Gamta koronavirusu mums rodo, kad jei per savo egoizmą nutolstame nuo kitų, tai ir fiziškai neturime teisės prie jų artintis. Jei norime būti susivieniję, pirmiausia turime užmegzti vidinį ryšį ir teisingai, maloniai elgtis vienas su kitu. Kiek gero žmogus linki kitiems, tiek gali prie jų priartėti. O jeigu nenori mylėti kito ir jam padėti, tuomet negali prie jo artintis. Tegu pamato, kaip jo egoizmas jį atitolina.
Tai taip paprasta, mūsų pasaulyje jau pasireiškia Aukštesniojo pasaulio savybės, ir turime tuo naudotis, kad lavintumės, žinodami, kada priartėti arba nutolti. Įsivaizduokite, kaip gerai būtų, jei laikytumės tinkamo atstumo, artėdami ar toldami nuo žmonių pagal savo vidinį santykį.
Mes galime būti su tavimi dviejose skirtingose galaktikose, atskirtose daugybės šviesmečių, ir tuo pačiu metu jausti, kad esame susiję ir ateityje tikrai suartėsime, nes tai sužadina tarp mūsų esantis Kūrėjas. Ir tada kiekvienas iš savo galaktikos ieškotume, kaip nepaisant atstumo priartėti vienam prie kito, kaip išreikšti savo meilę ir atsisakyti savęs.
Taip pamažu priartėtume ir susijungtume į vieną parcufą, kuriame Kūrėjas atsiskleidžia visa galia, tai yra amžinoje ir tobuloje mūsų tarpusavio meilėje. Mes susilietume vienas su kitu širdimis ir troškimais bei atskleistume mus užpildantį Kūrėją. Tai – išsitaisymo pabaiga.
Bet pirmiausia turime suvokti, kokie mes skirtingi. Ir būtent tai daro koronavirusas. Bus ir kitų būdų, leisiančių pajusti mūsų nutolimą vienas nuo kito, kad galų gale suprastume, jog virusas yra susijęs su mūsų norais, su mūsų vidinėmis savybėmis, ir negalime priartėti vieni prie kitų, nes tokia tvarka.
Aš nenoriu artumo su juo, todėl ir fiziškai negaliu prie jo prisiartinti! Pasirodo, kaip mūsų pasaulis įgyja dvasinio pasaulio pavidalą.
Įsivaizduokite, kad visi esame pakibę vakuume, ir tiek, kiek norime tapti geresni ir artimesni vienas kitam, tiek ir artėjame. O jei blogai elgiamės vieni su kitais, tada tolstame. Vadinasi, viską lemia ne fiziniai šio pasaulio atstumai, bet mūsų vidinės, dvasinės savybės. Būtent tai šiuo metu vyksta pasaulyje, o mes galime pamąstyti apie savo pokyčius.
Tai visada buvo nuo mūsų paslėpta ir painu, o dabar viskas paaiškėjo. Noriu tapti artimesnis kitiems, nes taip galiu atskleisti Kūrėją ir savo aukštesnįjį pasaulį, kuris pasireiškia tik mūsų ryšiu. Tačiau norint suartėti neužtenka žengti kelis žingsnius, nekeičiant savo vidaus.
Pirmiausia turiu pakeisti save, savo požiūrį į kitus iš neapykantos į meilę, o tada tikrai priartėsiu prie jų. Mes artėjame arba tolstame vieni nuo kitų, priklausomai nuo savo ketinimų, požiūrio. Viskas tampa aišku ir suprantama, visas dvasinis darbas tampa atviras.
Todėl prašau draugų: pritraukite mane prie savęs, kreipkimės į Kūrėją kartu, kad padėtų mums! Taigi, mes dirbame, bet kol kas esame pakibę ore. Mes jungiamės tarpusavyje ir su Kūrėju, prašydami pagalbos, ir imame judėti vienas prie kito, tarsi plūduriuodami nesvarumo būklėje, kol susivienysime, atskleisdami savybę, vadinamą „Kūrėju“.
Visa tai jau yra čia pat, mūsų rankose. Dabar mums suteikta galimybė dirbti materialiame pasaulyje su dvasinėmis savybėmis. Įsivaizduojate, ką padarė koronavirusas!
#262832

Iš 2020 m. balandžio 7 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Po pandemijos

Du metrai neutralios zonos

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Priemonės nuo koronaviruso
Klausimas. Ar šiandien izoliacija – tai vienintelė priemonė nuo koronaviruso?
Atsakymas. Bet mes ir anksčiau taip sąveikavome, tiktai ne taip akivaizdžiai. Mums paprasčiausiai nebuvo už ko pasislėpti. Jeigu turėčiau kokį nors prietaisą, kad nukreipčiau į kiekvieną – su šiuo bendrauti, su šiuo ne, tai taip ir daryčiau. O iš esmės, ir be viruso visą savo gyvenimą žiūrime vieni į kitus: bendrauti su juo ar ne, ir iš kokio atstumo.
Klausimas. Kokius klausimus turi užduoti sau žmogus, kuris dabar sėdi izoliuotas namuose? O tokių jau tūkstančiai, milijonai.
Atsakymas. Šis virusas parodo, kokie blogi mūsų tarpusavio santykiai. Mums būtina juos pakeisti, ir tada, tarp kitko, iškart grįš visas gėris ir gerumas, kuris gali būti.
Klausimas. Ar jūs įsitikinęs, kad žmogus gali užduoti sau tokius klausimus ir prieiti prie išvados, kad kalti blogi mūsų tarpusavio ryšiai? Ar virusas gali sukelti tokias mintis?
Atsakymas. Kabaloje, ypač knygoje „Pranašai“, rašoma, kad žmonija gali ateiti prie siaubingų būsenų, kai žmonės tiesiog pradės ėsti vieni kitus. Tad turime pagalvoti ir apie tai. Šiandien mūsų būsenakol kas graži, kilni, kai galime pakeisti save ir užkirsti tam kelią.

#262091

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Koronavirusas keičia tikrovę IV d.

„Jei tik viskas nežlugs, tai atsigaus, – sako mums. Ir priduria, – kada nors“. „Neatsigaus“, – sakau aš. Bet ir žlugimas visai nebūtinas.
Kiekvienam iškyla uždavinys – išgyventi dabartinį laikotarpį su minimaliais praradimais. Tam reikia tausoti nervus ir išteklius, palaikyti kitus, mokėti atsipalaiduoti, bet ne nusišalinti. Turime suprasti, kas vyksta, kad krizės pasekmės neužkluptų mūsų netikėtai.
Pradžiai atsikvėpkime. Žmogus sukurtas ne blaškytis, o mąstyti ir veikti. Taigi, ką iš tikrųjų praradome? Kokią ateitį ruošėme vaikams?
Bendrai tariant, tiesiog tarnavome vieni kitiems už pinigus. Uoliai ar ne įgyvendindavome principą, tiksliai suformuluotą mūsų išminčių prieš tūkstančius metų: „Eikite ir užsidirbkite vieni iš kitų“. Mums atrodė, kad dirbame sau. Bet kokią meškos paslaugą sau padarėme, įsisukdami į vartotojo voverės ratą ir negalvodami apie nieką daugiau!
Jeigu sekundei atskristume iš labiau išsivysčiusios planetos ir pažvelgtume į žmoniją prieš mėnesį, ne pats maloniausias vaizdas mūsų lauktų. Ne, ne technine prasme, bet pačia visuotinės sumaišties prasme. „Nauda“ iš jos, kaip smogas virš žemės, išsisklaido jau dabar.
Ir štai atėjo virusas. „Sustokite, žmonės, – sako jis mums. – Pažvelkite, ką padarėte su planeta ir su savimi. Pažvelkite į rytojų“.
Jei iš tikrųjų pažiūrėsime, ir ne formaliai, tai pamatysime, kad judėjome ne tik į ekologinę krizę. Dar prieš ją būtų įvykęs karas. Iš esmės, įspraudėme save į karo glėbį, beviltiškos globalizacijos būseną, prieštaravimų aklavietę. Tokia žmogaus prigimtis: kai artėja žudynės, išstumiame jas iš sąmonės ir taip susitaikome su jomis, tikimės jų. Gremas Grinas puikiai aprašė prieškarinę atmosferą knygoje „Samdomas žudikas“: viskas jau buvo nulemta, bet niekas netikėjo, kad karas įvyks, jį atmetė, nekreipė dėmesio – ir taip priartino, prišaukė, laukė.
Iki šio etapo dar nebuvome priėję, bet nevaldoma vartojimo lavina įtraukė žmoniją į bedugnę. Kad ir kaip būtų keista, virusas išgelbėjo mus nuo to! Išgelbėjo nuo egoizmo, kuris reikalavo „nuodėmių atleidimo“, nuo vartojimo rinkų perkrovimo.
Tai ar verta grįžti atgal? Ką gero praeityje palikome?
Ar yra gyvenimas po viruso?
Dabar iš naujo susipažįstame su šeima, pasauliu, su savimi.
– Tu jau penktoje klasėje!?
– Palauk, kas su tavo šukuosena?
– Nežinojau, kad tu šitaip moki kepti kiaušinius.
– Niekada negirdėjau tiek daug anekdotų. Ir jie iš karto verčiami į visas kalbas.
– Jie ten sąžiningai sėdi namuose, o mes kuo blogesni?
Anksčiau daugelis iš mūsų namuose tik miegojo – dabar gyvena. Anksčiau naršėme internete dėl malonumo – dabar turime tikrų sąsajų, įsigiliname, jungiamės tarpusavyje.
Iš čia yra keletas kelių. Mums, žinoma, norisi atgal į voverės ratą su įprastomis jo rykštėmis ir meduoliais. Tačiau negalima pamiršti, kad gresia ir nusikaltimų įsisiautėjimas, neramumų slopinimas, tiekimo nutraukimas ir kaltųjų paieškos. Tačiau galime išnaudoti šį laikotarpį ir apmąstymams.
Žinoma, ne viskas klostosi sklandžiai, ne visi išlaiko smūgius, bet pati patirtis, tempo pokyčiai, nusistatymas suteikia mums ne tik atokvėpį. Ištuštėjusiomis darbo dienomis, keistoje popiečių tyloje girdisi naujovių aidas. Sėdime namuose, kaip vaikai suoluose, kad šio to išmoktume, kad šie pokyčių skausmai nepraeitų veltui.
Bet kokiu atveju mums nepavyks išeiti iš krizės taip greitai, kaip į ją patekome. Ir tai, kas dabar vyksta, nėra pauzė, atostogos ar karantinas, tai pabudimas. Virusas mūsų nenokautavo, bet gerokai sutrenkė ir sugrąžino į tikrovę. Suteikė galimybę patiems atsargiai pasukti vairą.
Šiandien mums kyla būtinybė pervertinti vertybes prieš naują epochą, kuri reikalauja kitaip elgtis vieniems su kitais, reikalauja rasti prasmę, kurios vengėme. Pokyčių vėjas sunaikino iliuzijas ir parodė mums tikrą vaizdą. Nejaugi leisime sąmonės smogui vėl aptraukti ją miražais? Nejaugi susitaikysime su praeitimi, su amžina sumaištimi, su išoriniu pertekliumi ir vidine tuštuma?
Pasaulis atsidūrė ant siauro tilto ir svarbiausia dabar – nebijoti atsisveikinti su praeitimi. Turime kitą rūpestį – kaip sutikti ateitį, kad nesusidurtume su ja nugara, o protingai įsilietume į neišvengiamą rytojų.
Patys sukūrėme voverės ratą – ir dabar galime išeiti iš jo be nereikalingų sukrėtimų. Juk svarbiausia tai, kas viduje: mūsų ryšiai, mūsų santykiai, mūsų dalyvavimas, tarpusavio meilė. Pakanka tik tai suvokti, ir visi mechanizmai – visuomeniniai, finansiniai, komerciniai – ims persitvarkyti pagal naują paradigmą.
Pagalvokime: kodėl gyvename ir kaip galime sukurti savo gyvenimą kitaip, kitais principais? Atsivėrė išėjimas iš beribio egoizmo, tai pasinaudokime tuo, kol jis yra nokdaune. Lėktuvai – žemėje, laivai – uostuose, mes – suoluose. Čia nėra nieko žeminančio. Priešingai, mums atsirado galimybė iš tikrųjų padaryti ką nors dėl savęs.
Visą gyvenimą užsiėmėme tik tuo, kad bėgome nuo klausimo apie mirtį: blaškėmės, kiek įmanoma teisindami save. Virusas mums duoda dar vieną užuominą: nuo mirties nepabėgsi. Kad įveiktume šią ribą, turime pakilti aukščiau egoizmo, kuris mus marina. Jis riboja mus vien kūno norais ir suteikia ydingą, apgailėtiną, ribotą pasaulio pojūtį. Imkime ir pajauskime pasaulį per mūsų bendrą vidinę struktūrą – per sielą. Tada mes pamatysime jį visiškai kitą – begalinį, amžiną, tobulą.
Tai neturi nieko bendra su religijomis. Kabalos mokslas nesiglaudžia prie jokių tikėjimų. Ji tiesiog vysto žmogaus sielą ir taip daro mus laimingus. Dabar, kai visi jaučiamės vienoje valtyje, reikia kartu užgulti irklus ir laikytis kurso į pasaulį, kuriame nėra sienų tarp širdžių. Tada išnyks ir kiti barjerai, skiriantys žmones. Rytojus formuojasi jau dabar.
#262055

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

O kodėl taip norite gyventi?

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Ar koronavirusas veikia tuos, kurie eina išvien su Gamtos programa?
Klausimas. 2020 m. pradžioje vykusiame kabalos kongrese vienijosi dešimtys tūkstančių žmonių. O po to rezultatas – pasaulinis epidemijos protrūkis: susivienijome, bet pažiūrėkite, kas nutiko!
Atsakymas. Ne, ne mes jį sukėlėme. Pirma, protrūkis prasidėjo dar prieš kongresą, tik jis nebuvo toks akivaizdus. Buvome tikri, kad kongreso dalyviams nieko neatsitiks. Kadangi dešimtys tūkstančių žmonių visame pasaulyje fiziškai ir virtualiai vienijosi vedami gerų paskatų, jokio pavojaus nebuvo. Esu tikras, kad nė vienas iš mūsų draugų, nesvarbu, kokiu būdu keliavo į veidrodinį kongresą, nesusirgo. Su niekuo nebuvo jokių problemų. Ir kaip jų gali būti, jei susirenkame tam, kad megzdami vis geresnius ryšius dar glaudžiau susivienytume? Mes einame išvien su gamtos programa, todėl negalime būti užkrėsti virusu, kuris pažeidžia egoistinius žmonių, visuomenės ir valstybių ryšius.
Klausimas. Ar galima išvesti tokią formulę: šis virusas neveiks tų žmonių, kurie ims mokytis teisingų santykių?
Atsakymas. Taip. Aš atsakingas už tai. Tik reikia suprasti, kad ne šimtu procentų, nes yra atskirų atvejų, kuriuos galime išsiaiškinti ir suprasti, kodėl tai įvyko mūsų gretose. Bet nemanau, kad išgirsime apie didžiulį užsikrėtusių kabalistų skaičių. Tai neįmanoma. Pagyvensime ir pamatysime.
#262188

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Mintys apie koronavirusą IV d.

Tarpusavio priklausomybė pasireiškia tuo, kad bijodami užkrėsti užsidarome nuo kitų, atsiribojame nuo neigiamo ryšio. Pradėkime atskleisti teigiamą tarpusavio priklausomybę! Jei teisingai susijungsime, pradėsime gaminti teigiamus virusus.
Dabar gamta atskleidžia mums kenksmingus virusus kaip blogio suvokimą. Tačiau turime tęsti šį suvokimo procesą, suprasdami gėrį, išsiaiškindami, kad susivieniję vienas su kitu galime pasiekti didžiulės sėkmės.
Pagrindinis veiksnys yra ne oro skrydžių nutraukimas ir paralyžiuota ekonomika, o žmonių tarpusavio ryšys. Virusas pradės nykti, jei bent šiek tiek pajudėsime susijungimo link ir gailėsimės, kad esame priversti nutraukti ryšius vienas su kitu, nes norime susijungti.
Mes panorėsime užmegzti ryšį ne dėl to, kad klaidžiotume po pasaulį nuo vieno galo iki kito, bet todėl, kad norėsime susijungti su žmonėmis. Ankstesnis ryšys buvo negeras, bet dabar mes sukursime gerą ryšį.
Būtent tokį vaistą mes norime vartoti, esant šiai kritinei būsenai: sugrąžinti ryšį, bet jau kitokios formos, geros, ne tam, kad išnaudotume vienas kitą. Jungdamiesi mes nugalime bet kokį blogį, bet kokį virusą ir pradedame gerai gyventi.
Gamta mus vis tiek atves į šį tikslą, ir jei mes patys norėsime judėti į priekį, tai mums nereikės užsikrėsti įvairiais virusais pakeliui. Viskas priklauso nuo mūsų prašymo ištaisyti žmonių santykius. Šios žinios turėtų pasklisti visame pasaulyje visomis formomis: mintimis, pokalbiais, veiksmais, o toliau viskuo pasirūpins Aukštesnioji jėga, gamta padarys savo darbą.
Aukštesnioji jėga sujungia visas kūrinio dalis. Ir mes norime ištaisyti žmogaus lygį, kur įvyko susiskaldymas, sugrąžindami jį į vienybę, kad pamatytume tikrąją formą, neiškreiptą savo egoistinio požiūrio. Taisydami save, mes taisome tikrovę.
* * *
Koronavirusas atskleidžia mums mūsų neigiamą priklausomybę vienas nuo kito. Pirmiausia pastebime, kad negalime išgyventi dirbdami ne kartu, neuždirbdami vieni iš kitų. Kiekvienam turėtų būti aišku, kad jis maitinasi iš viso pasaulio.
Bet visa tai gali būti tęsiama tik su sąlyga, kad mūsų ryšys taps teigiamas. Neigiamas ryšys sunaikina žmoniją, tad mes negalime toliau egzistuoti tokia forma. Pasaulis judės į tokią būseną, kad žmogus neturės ką valgyti ir kuo kvėpuoti.
Įsivaizduokite, koks gražus būtų gyvenimas, jei žmonija, kaip ir visos kitos gamtos dalys, būtų suvienytos kaip negyvoji, augalinė, gyvūninė į vieną vientisą sistemą, kurioje visi sujungia savyje visus. Kur pasisemti jėgų, kurios suvienytų mus į vieną kūną, susiūtų ir suklijuotų į vieną sistemą? Akivaizdu, kad tokioje tobuloje sistemoje visiems būtų gera.
Žinoma, jei aiškiai pamatytų, kad malonus žvilgsnis į kitą tuoj pat išgydo koronavirusą, visi žmonės iškart taptų teisuoliai. Bet ne to iš mūsų reikalauja Aukštesnioji jėga. Žmogus privalo suvokti, kad turi siekti įgyti davimo savybę, o ne ieškoti sau naudos, galvoti apie visus, o ne apie save. Kai visiems bus gerai, ir jis nustos sirgti. Kol epidemija tęsiasi, turime ko pasimokyti…
#261484

Daugiau šia tema skaitykite:

Ties raudona linija

Du metrai neutralios zonos

Skiepai nuo koronaviruso

Gyvename labai ypatingu laiku, kuris įeis į istoriją kaip „koronaviruso epidemija“. Paskelbta pasaulinė nepaprastoji padėtis, kuri tapo visuotinė. Ir viskas dėl vieno mažyčio viruso, kurio net neįmanoma pamatyti, tačiau jis sugebėjo padaryti didžiulę revoliuciją ir paralyžiavo visą mūsų gyvenimą.
Be pačios ligos keliamo pavojaus, ji naikina ir visas sistemas, kuriomis grindžiama žmonių visuomenė. Virusas kelia grėsmę visiems – nuo paprasto darbininko iki premjero.
Mums atrodė, kad mūsų pastatytos struktūros yra galingos ir nepajudinamos, tačiau paaiškėjo, kad mikroskopinis virusas sugeba jas gan greitai pakirsti. Valstybės uždaro sienas ir prašo piliečių izoliuotis. Visas pasaulis užsirakina ir slepiasi namuose.
Tai kas gi vyksta? Ateina mažas virusiukas ir nutraukia visus pelningus ryšius, kuriuos sukūrėme, kad užsidirbtume kitų sąskaita, tarpusavyje konkuruotume ir eksploatuotume vieni kitus. Ir, žinoma, tai nebuvo gera būsena, nes gamta visada stengiasi atkurti pusiausvyrą, kiek ji sugeba pasipriešinti mūsų egoistinei prigimčiai, norui visus išnaudoti.
Mes patys pagimdėme šį koronavirusą, pakeldami savo santykius į precedento neturintį egoistinį lygį. Dėl to atsirado virusas, biologinė dalelė, galinti nutraukti visus mūsų užmegztus egoistinius santykius.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur kiekvienas nori išnaudoti artimą ar net jį sunaikinti, nėra galo ginčams ir barniams. Egoizmas peržengė visas leistinas ribas, ir dėl to atsirado virusas. Integralus gamtos mechanizmas negalėjo pakęsti tokio lygio žmogiškų santykių ir reagavo koronavirusu.
Gero ryšio tarp žmonių nebuvimas sukelia blogus žemesnio lygio biologinius reiškinius. Žmonių santykiai yra aukščiausias gamtos lygmuo, veikiantis visus fizinius ir biologinius ryšius.
Epidemijos nėra naujiena mūsų pasauliui. Anksčiau buvo žiaurių epidemijų, nuniokojusių ištisus miestus. Kuo ypatinga ši koronaviruso epidemija? Jos mirtingumas nėra toks didelis, nes neišvengiamai kiekvienais metais tam tikras skaičius žmonių miršta nuo sezoninio gripo.
Tačiau problema ta, kad nors ir padarėme didelę pažangą, nesugebame susitvarkyti savo gyvenimo. Turėdami materialų turtą, neturime gerų žmonių tarpusavio santykių. Todėl negalime sukurti normalios visuomenės ir tinkamai auginti vaikų.
Dėl to kaltas žmogaus egoizmas. Gamta mums parodo, kad gydyti reikia tik mūsų egoizmą, todėl mums atsiskleidžia koronavirusas. Tai yra krizės esmė.
Gyvename globaliame pasaulyje, o epidemija atskleidžia, kad mūsų pasaulinis ryšys gali būti labai pavojingas. Tačiau neturime pasirinkimo: žmogaus vystymasis veda jį į tarpusavio ryšio suvokimą ir visišką priklausomybę vienas nuo kito.
Siekdamos sustabdyti epidemiją, šalys bando užsidaryti ir izoliuoti žmones, nutraukdamos ryšius. Tačiau įsitikinsime, kad to neįmanoma padaryti, nes tokiu būdu pasmerkiame save apgailėtinam gyvenimui, tarsi grįžtume į primityvius laikus.
#261628

Iš 2020 m. kovo 10 d. 1211-ojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip neutralizuoti virusą?

Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Visa šio pasaulio tikrovė turi būti įtraukta į mūsų santykius su aukščiausia gamtos jėga. Tačiau šiandienos tikrovėje yra labai daug tuštumų. Juk kas yra koronavirusas?
Virusas parodo, kad vietoj ryšio tarp mūsų yra tuščių sričių, kurias reikia užpildyti tinkamais santykiais. Atskleisdami šias spragas tarp mūsų, pastebime, kad per jas neįmanoma bendrauti, nes per šį sugadintą ryšį vienas kitam perduodame virusą.
Virusas atskleidė milžiniškus plyšius tarp mūsų, kuriuos reikia užpildyti draugiškais santykiais. Jei negalime sukurti tokių jungčių, geriau neiti į šias zonas, o likti namuose.
Atstumas tarp žmonių yra noras, kitaip tariant, virusas atskleidžia mums naujus norus, naujas savybes, naujus ryšius, kurie turi būti užmegzti tarp mūsų. Jei per šį dviejų metrų atstumą vienas nuo kito susisieksime nauju būdu, tapdami kaip vienas žmogus su viena širdimi, tada Kūrėjas atsivers tarp mūsų.
Virusas atskleidžia tuštumas, kurias reikia užpildyti gerais santykiais. Ir tada pasieksime naują ryšį, panašesnį į Adam Rišon sistemą. Visos šios bendros sistemos dalys pradės veikti kartu, vieningai, esant tarpusavio supratimui. Užuot primetęs kitam tai, kas gerai man, duosiu tai, kas gerai jam.
Ir tada atstumai tarp mūsų pradės nykti, pasaulis ims jungtis būtent per tarpus tarp mūsų. Visos tikrovės dalys susivienys ir suformuos naują, ištaisytą Adam Rišon sistemą, kurioje pasirodys Kūrėjas, organizuodamas mūsų ryšius ir užpildydamas juos. Tai nėra dviejų metrų atstumas, o norai, užpildyti aukštesniosios jėgos atskleidimu.
Prireiks laiko tai suprasti ir įgyvendinti, tačiau taip įvyks ir visas pasaulis ims apie tai kalbėti. Tiesiog dar nepradėjome taisyti šių tarpų tarp mūsų tinkamais, gerais, geraširdiškais santykiais. Bet vos tai nutiks, pasaulis iškart pamatys, kad būtent toks yra sprendimas, vaistai nuo koronaviruso, nauja tikrovė ir kad būtent toks turi būti pasaulis.
#262826

2020 m. balandžio 7 d. iš rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra siela?

„Už ką man ši bausmė?“

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentaras. Jei lauksime, kol virusas praeis, ir vėl grįšime į ankstesnįjį gyvenimą, tai atlikdami šį veiksmą, galime sukelti papildomą, stipresnį smūgį? Daugelis žmonių mano, kad epidemija greitai praeis.
Atsakymas. Nemanau, kad pandemija praeis lyg niekur nieko. Galbūt ji neištaisys žmonijos per kartą. Čia dar būtinas individualus, racionalus, sąmoningas žmonių, šalių, tautų – viso pasaulio dalyvavimas.
Esu tikras, kad dabar einame teisingu keliu. Pagaliau prasidėjo amžius, vadinamas paskutiniąja karta, kai žmonija ima išties atsitokėti nuo neteisingų, egoistiškų, vaikiškų santykių vieni su kitais, su pasauliu bei supančia gamta. Mūsų laukia puiki ateitis. Nebebus galima grįžti prie ankstesniojo gyvenimo. Niekaip!
Klausimas. Kodėl taip manote?
Atsakymas. Žmonės jau bus kitokie. Gamta juos perdarys. Šie smūgiai juos šiek tiek pakeis. Jie taip beatodairiškai jau neskraidys lėktuvais po visą pasaulį, norėdami nusipirkti kokių nors mažmožių egzotiškose šalyse ar panašiai. Juos domins gilesnis požiūris į gamtą ir save.
Klausimas. Sakote, kad virusas išgelbėjo gamtą nuo mūsų vartotojiško požiūrio į ją. Ir iš tikrųjų yra aiškių faktų, patvirtinančių, kad gamta atsigauna. Tačiau visus šiuos gamtos išteklius naudojo nedidelis žmonių sluoksnis, kad praturtėtų, o paprasti žmonės su tuo neturi nieko bendra. Bet smūgius gauna visi. Tad kodėl turime kentėti už kitus?
Atsakymas. Visi esame vienoje sistemoje ir gamta baudžia mus priklausomai nuo mūsų dalyvavimo. Tad negalima sakyti, kad tas, kuris prarado milijardus, kenčia mažiau nei tas, kuris neteko mėnesinio atlyginimo. Kas prarado milijardus, be abejo, nebadauja, tačiau jo kančios nepalyginamos su to, kuris prarado tik mėnesinę algą.
Kada nors atmerkę akis pamatysime visą gamtos vaizdą, suprasime, kaip teisingai ji veda mus tik į gerą savo būsenų supratimą ir teisingą elgesį.
Apskritai, priešais mus labai įdomus kelias. Ir kasdien gamta vis labiau nuteikia mus naujam požiūriui į save, į pasaulį, į gyvenimą, į mirtį – į viską.
Tikiuosi, kad žmonija daugeliu aspektu suaugs nuo šio neva smūgio. Pamatysime, kad tai ne smūgis, o vaistas. Tiesą sakant, tai, ką laikome liga, virusu, iš tikrųjų yra vaistas.
#263095

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Į senąjį pasaulį negrįšime

Ties raudona linija