Pasistenkite kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu, juk esame Jo sukurtame pasaulyje ir turime, į ką kreiptis. Tam mums reikia šiek tiek užlipti ant savo egoizmo, kuris visąlaik reikalauja ir reikalauja, dėl ko nuolatos liūdime, esame nepasitenkinę.
Liaukitės verkšlenę Kūrėjui, kad Jis neduoda užpildymo. Priešingai, jei galime kreiptis į Jį – tai jau džiaugsmas. Ir jeigu noriu džiaugtis galimybe susisieti su Kūrėju, tai šio džiaugsmo viduje imsiu gauti iš Kūrėjo, juk džiaugsmas taps tuo kli, kurį Kūrėjas galės pripildyti. Tai ne šiaip psichologija, tai dvasinis pratimas, ties kuriuo reikia visąlaik dirbti.
Kūrėjas duoda šį pratimą, kad užuot kreipę dėmesį į save, imtume kreipti dėmesį į Kūrėją. Užuot kapstęsis savyje ir liūdėjęs, kad mano egoizmas neužpildytas, kreipiuosi į Kūrėją su džiaugsmu ir tai tampa mano dvasiniu kli.
Žmogui reikia daug metų, kad jis suvoktų šį patentą. Bet jeigu jis išgirs ir atliks šį patarimą, tai tučtuojau eis pirmyn. Stenkitės kiaurą dieną kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu.
Visi patiria liūdesio ir abejonių laikotarpius, kurie gali trukti keletą metų. Bet vos tik žmogus įsisąmonina, kad kreipiasi į Kūrėją ir todėl visąlaik turi būti džiaugsme, juk yra priešais aukštesniąją jėgą – nuo tos akimirkos prasideda naujas jo gyvenimo etapas. Jis jau užmezga ryšį su Kūrėju.
Žmogus dar gali nejausti šio kontakto, kaip embrionas motinos įsčiose neįsisąmonina savęs. Bet jis jau dvasinio embriono būsenos ir jeigu išliks džiaugsmingas, nepaisant nieko, kas su juo vyksta, vadinasi jis pakils virš savo egoizmo ir pereis „susitraukimo“ ribą.
Kreiptis į Kūrėją norint Jį pradžiuginti, galvojant apie išorėje esantį Kūrėją, o ne apie tai, kas vyksta mano viduje, – tai svarbiausias perversmas, kurį mums reikia atlikti. Tai reiškia atsistoti ant dvasinio pasaulio slenksčio.

#289617

Iš 2021 m. lapkričio 7 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo arčiau džiaugsmo, tuo arčiau Kūrėjo

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Džiuginti Kūrėją

„Kur yra Dievas? Bet kuriuoje vietoje, kur Jam leidžia įeiti“. Menachėm Mendel iš Kocko.
Tai tiesa.
Klausimas: O mes neleidžiame įeiti?
Atsakymas: Mes Jį neigiame, atitraukiame Jį nuo savęs. Ir todėl esame savo nelaimingų fizinių dėsnių viduje.
O jeigu pamėginsime įnešti Kūrėją (t. y. davimo, meilės, suartėjimo, vienybės savybę) į mūsų pasaulį, jei leisime toms jėgoms mus veikti, tai išties atskleisime Jį.
Klausimas: Kas yra Jo atkleidimas? Aš Jį girdžiu, matau, jaučiu?
Atsakymas: Savyje. Jaučiuosi veikiąs pagal visuotinės meilės ir ryšio dėsnį.
Klausimas: Ir tai reiškia, kad atskleidžiu Kūrėją?
Atsakymas: Taip.

#289513

Iš 2021 m. spalio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Atskleisti Kūrėją

Nėra nieko didesnio, aukštesnio ir tobulesnio nei ryšio su Kūrėju trūkumas. Jeigu man trūksta susilieti su Kūrėju, tas gali būti geriau?
Jei priešais mane padengtas stalas, tai puiku, kad esu tiek alkanas, kad esu pasirengęs paskanauti visas vaišes nuo stalo ir taip suteikti pasitenkinimą Šeimininkui, kuris visa tai paruošė su meile.
Trūkumas – tik jį Kūrėjas ir sukūrė. Kūrėjui reikėjo vien trūkumo, ir todėl Jis jį sukūrė. O mums reikia tik išmokti dirbti su trūkumu. Tam ir skirta kabala, kuri moko, kaip suformuoti teisingą trūkumą. Reikia tik trūkumo, o užpildymas ateis.

#289418

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. rytinės pamokos pagal knygą „Šamati“, Nr. 45 straipsnis

Daugiau šia tema skaitykite:

Alkis – geriausias prieskonis

Alkis visiškame pertekliuje

Kenčiame, nes trūksta meilės?!

Egzistuojame, kad teisingai realizuotume ryšius tarp mūsų, ištaisytume sielą ir joje atskleistume Kūrėją.
Norint pamilti artimą ir dešimtuke atskleisti Kūrėją, reikia laikytis visų sąlygų, kaip susijungti su draugais, atskleisti Kūrėjo didingumą, rodyti pavyzdį draugams, kaip galiu nusižeminti prieš juos, kaip esu pasirengęs viskam, kad tik tarnaučiau jiems ir palaikyčiau grupę.
Būtina sąlyga dešimtuke – pasiekti abipusį laidavimą, kai kiekvienas anuliuoja save kitų atžvilgiu. Be to, visi kartu pamažu formuoja maldą Kūrėjui, kad Jis padėtų kiekvienam įgyti meilės kitiems draugams savybę.
Taip mumyse, teisingame dešimtuke, atsiranda Kūrėjo pojūtis, kuris visąlaik augs, kol visiškai ištaisysime egoizmą.

#289324

Iš pokalbio apie „Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia sąlyga

Apribojimas – vystymosi sąlyga

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Kabalistai rašo, kad Kūrėjas atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų, grupės centre. Ir viskas, kas vyksta tarp mūsų, mūsų grupės centre, yra suvokiama aukštesnėje už mus pakopoje, kuri vadinama „Kūrėju“.

Esame ant dvasinių laiptų, kuriais reikia pakilti į kitą, aukštesnę už mus pakopą, o paskui vis aukščiau. Ir visuomet gausime nurodymus, Šviesą, signalus ir pažadinimus iš aukštesniosios pakopos.

Tad reikia siekti užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, įsijungti į ją. Šis ryšys pasiekiamas dėl aukštesniosios pakopos didumo.

Aukštesnioji pakopa žemesniosios atžvilgiu visuomet yra Kūrėjas kūrinio atžvilgiu. Juk mes nusileidome tomis pakopomis iš Begalybės pasaulio per parcufus Galgaltą, AB, SAG iki šio pasaulio pakopos: per penkis pasaulius po penkis parcufus kiekviename pasaulyje ir po penkias sfiras kiekviename parcufe – dėl to 5х5х5=125 pakopos.

Tomis pačiomis pakopomis kylame atgal. Ir kaskart vis aukštesnė pakopa žemesniosios atžvilgiu vadinasi Kūrėju. Pirmiausia, todėl, kad ji išties pagimdė žemesniąją pakopą leisdamasi iš viršaus žemyn. O dar todėl, kad per ją galime pakilti atgal, ją suvokti, „ateiti ir išvysti“ Kūrėją (Borė). Iš jos galėsime pakilti dar aukščiau ir taip eisime pirmyn.

Kiekvienam dešimtukui yra gija, nutiesta iš Begalybės pasaulio. Ir per tą giją turime pakilti iki Begalybės pasaulio iki taisymosi pabaigos. Jei pildome kabalistų patarimus, tai kaskart kylame iš pakopos į pakopą: nuo Malchut prie Binos, ir vėl nuo Malchut prie Binos.

Žemesnioji pakopa vadinasi Malchut aukštesniosios pakopos (Binos) atžvilgiu. O kilimo jėga – vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, Binos jėga, kuri aukščiau už Malchut jėgą, norą mėgautis. Jei teikiame pirmenybę norui duoti, draugų vienybei, tai galėsime pakilti nuo Malchut prie Binos, nuo žemesnės pakopos prie aukštesnės.

#288292

Iš 2021 m. spalio 7 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 19

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo teorijos prie praktikos

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Klausimas: Prie kur atvedė Kūrėjo ir kūrinio savybių taisymas?
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu kūrinys tik gavo, o paskui Kūrėjo altruistinės savybės susimaišė su kūrinio egoistinėmis savybėmis, o tai ir sukėlė sudužimą.
Kitaip tariant, noras gavęs dėl kitų, kad perleistų per save visą aukštesnįjį malonumą, ėmė gauti dėl savęs, neperduodamas to kitiems.
Mūsų pasaulyje sudužimas atsiskleidžia taip: nūnai kiekvienas žmogus gali ne tik gauti, bet ir duoti – tik su egoistiniu ketinimu.
Tačiau dėl šito tarp mūsų egzistuoja ryšys. Jei kiekvienas tik gautų, tarp žmonių visai nebūtų ryšio, kaip tarp mažų vaikų, nesuprantančių ir nejaučiančių vienas kito. Norint ką nors imti arba duoti reikia jausti kitą.

#285615

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Sujungiant dvi savybes

Meilė – tai aukščiausia vienybės forma, maksimaliai galima tarp dviejų priešybių. Mes visi visuomet augame savo egoizme ir turime jį ištaisyti, kad susivienytume nepaisydami egoizmo.
Išeitų, kad viduje tampu vis egoistiškesnis ir tarsi atsiskiriu nuo kitų. Bet drauge, turiu sukurti tokius santykius, kurie priartina mane prie visko, kad visas mano egoizmas virstų davimu.
Viduje tampu vis grubesnis egoistas, bet iš išorės pridedu susitraukimą, ekraną, supančią Šviesą ir vienybės jėgas tiek, kad pasiekiu meilę. Viduje liepsnoja neapykantos ugnis, o išorėje – meilės liepsna. Tai vadinama noro gilumu, susitraukimu, ekranu, atspindėtąja Šviesa, vedančia prie vienybės ir susiliejimo.
Taip šitai išsiverčia iš vidaus į išorę. Ir žmogus jaučia skirtumą tarp visų šių būsenų, iš to suvokia kūrimo gelmę, kūrinijos medžiagą ir Kūrėją, sukūrusį visą šį procesą, šią sistemą iš išorės į vidų ir žmoguje iš vidaus į išorę.
* * *
Reikia stengtis už kiekvieno draugo matyti Kūrėją, kuris slepiasi už jo. Juk Kūrėjas slepiasi taip: Jis neturi pavidalo, neturi galimybės atsiskleisti. Ir todėl Jis kuria tokį ypatingą apvalkalą ir projektuoja save per jį, per visą žmoniją, per Visatą, per visus šio pasaulio reiškinius.

#283677

Iš 2021 m. birželio 15 d. TV laidos „Eiti pergalint“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilėje virš neapykantos

Neapykantą paversti meile

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Visi esame sujunti baigtiniu, tobulu ryšiu. Taip buvo sukurta nuo pačios pradžios, tačiau mums šis ryšys atsiskleidžia kaip sugedęs, nutrukęs, kad patys panorėtume pamatyti save susijusiais, priklausomais, padedančiais kitas kitam ir dirbančias vienoje, idealioje, integralioje sistemoje.
Patys turime to panorėti, ir tuomet iš tamsos atskleisime šviesą, ir mums atsivers tobula sistema tiek, kiek sutiksime, norėsime, sieksime išsitaisyti. Ištaisyti reikia tik mus pačius, nieko daugiau. Nieko nereikia taisyti, tik mūsų suvokimą.
Jeigu net viena mašinos dalis neištaisyta, tai visa mašina neveiks. Tad mums reikia kiekvienam ištaisyti savo dešimtuką remiantis kabalistų patarimais. Jei ištaisysime tą tarpusavio ryšį, tai surasime savo ryšį su Kūrėju. Prašome Kūrėjo ištaisyti mus ir žiūrime, ar Jis mus sujungė, ar ne.
Užmegzdami tarpusavio santykius ir taisydami bendrą sistemą, užmezgame ryšį su Kūrėju. Juk visąlaik turime kreiptis į Jį ir prašyti pagalbos. Taip vis labiau su juo susisiejame – ir tai reikšmingiausia! Svarbiausia, ne pats mūsų tarpusavio ryšys, o tai, kaip mums reikia Kūrėjo, kad jį užmegztume, ir susisiejame su juo. Čia visa esmė!
Taisydami ryšį tarp mūsų, iš esmės atskleidžiame Kūrėją, išsiaiškiname, kad aukštesnioji jėga egzistuoja ir nulemia viską, kad visas priklauso nuo Jo ir mums tereikia Jo paprašyti. Ir aš – irgi ne aš pats, o tai, ką ta aukštesnioji jėga man duoda. Ir mano santykį su draugais ir draugų su manimi taip pat apibrėžiame ne mes patys, o Kūrėjas.
Iš to matyti, kad visoje tikrovėje egzistuoja tik Kūrėjas ir nėra nieko kito.

#275929

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. rytinės pamokos „Aš esu tarp savo tautos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Atskleisti Kūrėjo didybę

Sprendimas – tinkama aplinka

Žmogus sukurtas nore gauti. Kaip šis noras performuojamas į gavimą dėl Kūrėjo, kad Jam prilygčiau?
Esmė ta, kad manyje formuojasi ypatingas priešiškumas paprastam noro naudojimui. Atmetu tą norą mėgautis, atstumiu jį nuo savęs, noriu apriboti. Tačiau apriboti taip, kad paskui galėčiau jį performuoti į norą gauti, net su ketinimu duoti Kūrėjui.
Po to, kai save apriboju, turiu pajausti Kūrėją, ir tiek, kiek jaučiu, kad pripildau Jį, tiek leidžiu sau mėgautis. Todėl Kūrėjas pajaučiamas mano malonume, kuris kilo iš Jo. Ir turime dvigubą dovaną nuo mylinčio manęs. Todėl sakoma, kad teisuoliai laimi dvigubai.
Ši dovana sukelia man ne dukart, o milijardus kartų didesnį malonumą, nes jaučiu jame mylimojo santykį. Tuo pat metu jaučiu, kad Jam irgi duodu, suteikiu malonumą, mėgaudamasis iš Jo.
Abipusė malonumo cirkuliacija atveda prie tokios vidinės integracijos, kuri vadinama susiliejimu. Tai ir yra pati aukščiau kūrinio būsena Kūrėjo atžvilgiu.

#275851

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išsipildytų kūrinijos užmanymas

Mėgautis meile kitiems

Mėgautis vienybe

Klausimas: Sakykime, jaučiu, kad nei protu, nei širdimi negaliu pateisinti Kūrėjo. Bet vis dėlto tai juk sąmoninga būsena?
Atsakymas: Taip. Čia yra labai sklandi gradacija, kuri gali pereiti nuo dvigubos paslėpties prie viengubos ir atgal prie dvigubos, ir vėl prie viengubos. Mat, kai einame į priekį, nuolat taisydami savo pojūčius, ištaisome juos kildami ir krisdami, kildami ir krisdami.
Kilimai ir kritimai leidžia pajausti dvigubą ir viengubą Kūrėjo atskleidimą, paskui – paslėptį, po to – atskleidimą. Kitaip tariant, šios būsenos visą laiką kaitaliojasi.
Nepaisant to, kad paslėptis mane atstumia ir nematau Kūrėjo, nesuprantu Jo, nuolat abejoju ir jaučiu prieštaravimus, bet vis tik nepalieku šio darbo ir atkakliai siekiu Jį suvokti bei apibrėžti. Tada Kūrėjas pamažu atsiskleidžia man.
Pradedu jausti, kad viskas išeina iš Jo ir turi savo priežastis, kurios specialiai man taip pasireiškia, suteikdamos galimybę būti ir dviguboje / vienguboje paslėptyje, ir dvigubame / viengubame atskleidime, kad visuomet jausčiau kontrastą tarp šviesos ir tamsos. Juk būtent iš šių kontrastų imu suprasti, kaip Jis valdo mane ir kaip turiu reaguoti grįžtamuoju ryšiu.
Iš principo man reikia pasiekti būseną, kai nei dviguba, nei vienguba paslėptis neužstoja Jo nuo manęs. Kildamas aukščiau savęs bet kokioje tamsoje, jausiu, kaip turiu tinkamai elgtis ir tamsa niekaip neatskirs manęs nuo Kūrėjo. Priešingai, ji man padės, kad, kildamas virš jos, vis tiek būčiau susijęs su Juo.

#274951

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slėpynės su Kūrėju

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu