Virusas atskiria mus fiziškai, bet dėl to imame ieškoti, kaip labiau susijungti viduje. Fizinio ryšio trūkumas žadina mus ir padeda suprasti, kad mums reikia vidinio artumo.
Tegu tarp mūsų bus begalinis atstumas, o mes vis tiek peršoksime per jį ir pasijausime kaip vienas žmogus vienoje širdyje, o ne viename kambaryje. Ir tuomet toje bendroje širdyje pasijausime esą drauge su Kūrėju.
#261881

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Viruso trajektorija

Koronavirusas dėl pusiausvyros gamtoje nebuvimo

Gyvenimo tikslas pagal aukščiausią sumanymą
Klausimas. Per visą istoriją žmonės ieškojo gyvenimo prasmės.
Senovės Graikijoje ir senovės Romoje buvo manoma, kad visų žmogaus poelgių tikslas – ieškoti laimės, nors laimę kiekvienas suprato savaip.
Kinikai tenkinosi mažu – vengti blogio.
Stoikų gyvenimo idealai – išlaikyti nedrumsčiamą ramumą, ramybę iš išorės ir iš vidaus dirginančių veiksnių atžvilgiu. To paties laikosi ir dauguma Rytų metodikų.
Viduramžių Europoje ir Indijoje gyvenimo prasmės įsivaizdavimas buvo siejamas su protėvių garbinimu, religinių idealų sekimu. Iš vėlesnių religinių pažiūrų ir teorijų, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė – Dievo pažinimas. Žinoma, kiekvienas suprato savaip, kas yra Dievas, tačiau teisuoliškas gyvenimas, priesakų laikymasis, meilė Dievui buvo jų egzistavimo esmė.
Pagal Budos mokymą prasmė ir aukščiausias tikslas gyvenime – liautis kentėjus. Kančios nebuvimas – tai jau iš esmės malonumas. Savaime suprantama, nebekentėti – tai nustoti naudotis savo egoizmu, noru gauti.
Anot Konfucijaus, svarbiausias žmonijos egzistavimo tikslas – sukurti idealią visuomenę, kur žmogus yra „sraigtelis“ ir taip pasiekiama harmonija.
Pagal apklausas, 26 % šiuolaikinių žmonių mano, kad šis pasaulis yra beprasmis, 32 % tvirtina, kad gyvenimo prasmė – mylėti, 22 % – pažinti pasaulį ir perduoti žinias kitiems, 8 % ieško bendravimo su Dievu pilnatvės.
Kokia gyvenimo prasmė pagal kabalą?
Atsakymas. Yra kūrinijos tikslas, nuo pat pradžių numatytas kuriant žmogų ir pasaulį. Kitaip tariant, vystydamiesi šiame pasaulyje, būdami esamoje aplinkoje tarp negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, apsupti žmonių turime atskleisti Kūrėją, kuris visa tai valdo.
Egzistavimo tikslas – pasiekti ir suvokti Kūrėją, kol gyvename šį materialų gyvenimą.
Klausimas. Kuo tai skiriasi nuo kitų metodikų, kur irgi skelbiama apie Kūrėjo suvokimą, meilę Jam, Jo priesakų laikymąsi?
Atsakymas. Kabaloje omenyje turimas absoliučiai aiškus Kūrėjo atskleidimas visur, kas mus supa, kai suvokiame Jį taip, kaip bet kurią kitą akivaizdžią gamtos dalį.
Klausimas. O kur tai pasiekiama? Aš Jį matau, jaučiu, girdžiu?
Atsakymas. Tai pasiekiama tame, kas vyksta manyje ir aplink: visur atskleidžiu aukščiausią valdančią jėgą, kuri yra visuose veiksmuose, visose savybėse, visuose reiškiniuose. Aukštesniosios jėgos pasireiškimas suteikia man supratimą, kad esu visiškai naujame pasaulyje – pasaulyje, kuriame yra jį Valdantysis.
Aukštesniosios jėgos valdymas atsiskleidžia absoliučiai visose savybėse, pokyčiuose, gamtoje, manyje, mano prote ir jausmuose, visur, kas vyksta su kiekvienu šio pasaulio gyventoju.
Dar daugiau, ji pasireiškia per juos ir taip atskleidžia savo tikslą: atvesti nesuskaičiuojamą daugybę kūrinių skirtinguose lygmenyse (negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus) į absoliučią harmoniją, į tarpusavio ryšį, į visišką integralią sąveiką.
Šis vienos jėgos, vieno tikslo, vieno plano suvokimas, kai visi veiksmai susijungia praktiškai į vieną, ir viskas susiveda į vieną būseną, kurią visi turime pasiekti pagal aukščiausią sumanymą, ir vadinasi „Kūrėjas“.
Mes pasiekiame būseną, kai aiškiai matome, jaučiame, suvokiame, kad be Kūrėjo daugiau nieko nėra. Egzistuoja tik ši jėga, kuri tikslingai sukūrė mus, kad parodytų mums savo vienybę, savo didybę, savo jėgą, savo universalumą.
#255544

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Atskleisti gyvenimo prasmę

Dvasinis darbas priklauso nuo to, kaip mes sukuriame grupę, kaip save joje valdome, kaip keičiame visus įmanomus ryšių ir derinių variantus grupėje. Šia prasme mes kaip laboratorijoje pradedame jausti Kūrėjo įtaką mums: daugiau–mažiau, arčiau–toliau ir pan.
Visos mūsų grupės pasaulyje gali jau organizuoti tokias sąlygas, kuriose jie pradės tyrinėti Kūrėją. Ir artėjant, plečiantis, tolstant vieniems nuo kitų, žmonės pradės Jį jausti.
Kūrėjas yra tiesiog bendra jėga, o mes esame tie, kurie gali ją pajausti ir pakeisti savyje. „Savyje“ reiškia grupėje, mūsų ryšyje, kuriame atskleidžiamas Kūrėjas.
Todėl mes visada patariame kurti grupes ir vienytis jose pagal mūsų kabalos mokytojo Rabašo rekomendacijas. Jei taip dirbsime, tada artėdami ir toldami vienas nuo kito, nors ir dirbtinai, pradėsime jausti Kūrėjo atsiskleidimą mumyse. Tada įgysime patirties, kaip galime su Juo dirbti.
Tai labai įdomus veiksmas, kuris vadinamas „dvasiniu darbu“. Jis vykdomas tol, kol mus užpildo Kūrėjas. O mes, užsipildydami Juo, pasijausime esantys aukštesniuose pasaulėdaros lygmenyse, aukščiau mūsų pasaulio.
Šiandien mes irgi esame užpildyti Kūrėju, tačiau pačiame žemiausiame, gyvūniniame lygmenyje, o šis lygmuo nesuteikia mums amžinybės, tobulumo jausmo. Kadangi visi esame Kūrėjo sukurti vienodai, kaip žmonės, kurie yra panašūs vienas į kitą ir kažkaip sujungti vienas su kitu būtent Kūrėjo, mes nejaučiame tos vienybės ir Kūrėjo.
Tačiau, kai pradėsime vienytis tarpusavyje, tada iš karto Jį pajausime. Todėl kiti lygmenys, kurie priklauso nuo mūsų didesnio susivienijimo, pasireikš mumyse kaip pažinimas.
#258781

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su savo egoizmu

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Idealus ateities visuomenės principas

Klausimas. Kūrėjas valdo mane malonumais ar tuo, kad pakiša man norą kaip naują ruošinį į stakles ir ima apdirbti?
Atsakymas. Antrasis variantas. Kaskart Kūrėjas įdeda tau naują norą, o paskui Jis jį ir apdirba.
Tačiau vis tiek gali dalyvauti šiame procese, būti Kūrėjo partneriu. Tuomet pastebi, kad drauge su Juo dirbi išvien. Tai pati teisingiausia dvasinė būsena.
#246867

Iš 2019 m. vasario 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai Kūrėjas tampa partneriu

Pagauti bangą su Kūrėju

Partneiai: aš ir Kūrėjas

Visatos vystymosi teorija
Komentaras. Yra daugybė pasaulio raidos teorijų. Labiausiai paplitusios yra kreacionizmo ir, žinoma, Darvino teorija, kuri šiandien nagrinėjama beveik visose mokyklose. Analizuodamas Darvino ir kabalos teorijas radau, kad kabala neprieštarauja Darvino teorijai ir neneigia aukštesnės jėgos, kuri viską sukūrė, pasireiškimo.
Atsakymas. Abi teorijos neprieštarauja viena kitai. Darvinas nerašo apie tai, kokia jėga verčia materiją vystytis, jis sako, kad ji tiesiog vystosi. Kas sukelia šį vystymąsi, jis nežino. Todėl jis kaip mokslininkas to neteigia.
Jei paimtume Torą kaip pirminį šaltinį, tai joje sakoma, kad Kūrėjas ir Gamta pagal savo gematriją (skaitinę žodžio reikšmę) yra lygūs. Tai reiškia, kad Kūrėjas ir Gamta yra vienas ir tas pats, t. y. vidinė gamtos jėga vadinama Kūrėju. Ji veikia visą gamtą taip, kad ši vystosi.
Gamta yra aukščiausia pradžią duodanti jėga, veikianti kiekviename jos elemente ir visuose juose kartu, ir dėl jos viskas vystosi.
Komentaras. Tačiau dauguma žmonių, bent jau religingų, mano, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas tiksliai taip, kaip aprašyta Penkiaknygėje.
Atsakymas. Jie gali tikėti ar manyti, ką nori, o kabala išvis nekalba apie laiką. Koks gali būti laikas prieš mūsų pasaulio gimimą? Diena ir naktis yra grynai sąlyginės sąvokos: „Ir buvo rytas, ir vakaras – diena viena“.
Kur?! Dar nebuvo Saulės, Mėnulio, Žemės, o jau „diena viena“. Kokia diena? Kokia naktis? Jos atsiranda tik mūsų, gyvenančių šioje planetoje, atžvilgiu, kai viskas yra savo vietose.
Klausimas. Kas yra šešios dienos? Apie ką čia kalbama?
Atsakymas. Apie gamtos jėgas! Neturimos omenyje planetos, žvaigždės.
Klausimas. Taigi, kalba eina ne apie materialų visatos vystymąsi, o apie kažkokias dvasines žmogaus būsenas?
Atsakymas. Kabala ir Tora kalba tik apie tai, kaip gamtos jėga vysto visatą.
Materija pradeda vystytis po to, kai išsivysto gamtos jėgos, pagal tuos pačius dėsnius ir taisykles. Tačiau sąvokos „diena“ ir „naktis“ bei kiti apibrėžimai – jau ne tie patys.
Turime išstudijuoti, ką reiškia Tora, ir apskritai viską, ką ji aprašo, nes joje nekalbama apie mūsų pasaulio objektus.
#248313

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas. Jeigu žmogus protu pateisina Kūrėją, tačiau vis tiek kenčia, vadinasi, jis nusižengia?
Atsakymas. Jei išties pateisintų Kūrėją – nekentėtų. Kaip tai įmanoma? Tai juk vidinis prieštaravimas.
Komentaras. Protu jis tarsi sako, kad viskas iš Kūrėjo, „nėra nieko kito tik Jis“.
Atsakymas. Vadinasi tai dar neįėjo į norą. Svarbiausia – noras, o ne mintys. Mintys gali tik nukreipti, o norai užbaigia veiksmą.
Todėl jeigu nore dar nejaučiama pasklidusi Kūrėjo savybė, Kūrėjo jėga, gerumo savybė, tada tai dar nevadinama baigtu veiksmu ir žmogus kenčia.
#259259

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pateisinti Kūrėją jausmuose?

Sutikti su Kūrėju

Nereikalingos kančios

Klausimas. Ar Kūrėjo įsisąmoninimas atsiskleidžia kūryboje?
Atsakymas. Jeigu žmogus priartėja prie Kūrėjo, tai šitai veikia ne tik jo pasaulėžiūrą, bet ir visus jo kūrinius šiame pasaulyje, tai, ką jis daro, kuria, gamina. Juk žmoguje vyksta itin gilūs vidiniai pokyčiai.
Todėl pageidautina, suvokti Kūrėją. Tai paveiks pasaulį ir viską, ką kuriame, rašome, kalbame, kaip mokome, gydome kitus žmones, t. y. kad ir ką darytume, visur atsiskleis Kūrėjo egzistavimas mumyse.
Šie veiksmai taisys pasaulį ir pritrauks kitus atskleisti Kūrėją.
#257357

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Kas yra dvasingumas?

Kabalistinė kūryba

Klausimas. Iš kur kyla būtinybė matyti Gerą ir Kuriantį gėrį?
Atsakymas. Kūrėjo paieška kyla mumyse, kai norime pajausti savo egzistavimo tikslą: kam gyvenu, kam man visa tai duota, kam šis pasaulis. Žmogus vystosi tūkstantmečiais, ir galiausiai pasiekę būseną, kai klausia savęs apie tai.
Tačiau pasaulis ne tik, kad jam neatsako, bet priešingai, parodo jam savo betiksliškumą, beprasmiškumą. Ir tuomet žmogus nežino, ką daryti, tiek, kad baigia gyvenimą žmogžudyste, ima vartoti narkotikus ir t. t., mat nėra dėl ko gyventi.
Būtent tokioje kartoje ima atsiskleisti kabalos mokslas, kuris pasakoja žmogui apie gyvenimo prasmę.
#258327

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Atskleisti Kūrėją

Jei panagrinėsime begalybės sąvoką, tai pamatysime, kad praktiškai ši sąvoka neegzistuoja. Ji yra tik mūsų dar nesusiformavusiuose noruose.
Sakydami terminus „begalybė“, „beribiškumas“ turime omenyje būseną, kai Šviesa šviečia be apribojimų ir mes visiškai atviri jos poveikiui. Paprastai pateikiame tokį pavyzdį: jeigu pilnai pripildysime stiklinę, tai jos būsena bus begalinė – nes neribos to, kuo ji užpildyta.
Kitaip tariant, begalybė, beribiškumas reiškia „be galo“, „be ribų“. Iki tokios būsenos mums reikia ateiti ir atskleisti save be apribojimų Kūrėjo suvokimui.
O kaip suvokiame Kūrėją savyje? Viską, ką suvokiame savo ribose, įvardijame pagal tas savybes, kokybes, kurias išjudiname, kad ką nors suvoktume. Todėl matuojame Kūrėją, kuris užpildo mus, itin tiksliai: pagal dydį, svorį, pagal mūsų norus. Ir taip einame pirmyn.
Visuomet Kūrėją apibrėžiame raidėmis, t. y. pagal tai, kaip Jį suvokiame savo savybėse. Ne pagal tai, koks Jis pats savaime, juk Jis pats neturi savybių, vardo, tam tikrų ypatybių. Sakome apie Jį, kad Jis „Geras ir Kuriantis gėrį“, „užpildantis“, „gydantis“ – iš esmės viską, ką jaučiame savimi. O koks Jis pats Savaime – suvokti negalime.
#257961

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apribojimas – vystymosi sąlyga

Tarsi žuvys šviesos vandenyne

Besiplečianti begalybė

Komentaras. Kabalistinės knygos parašytos pakankamai gudriai, jose dažnai naudojamos sąvokos „aš“ ir „Kūrėjas“.
Atsakymas. Sąvokose „aš“ ir „Kūrėjas“ turimas omenyje mano poveikis mano ryšiui su kitais žmonėmis ir per juos su Kūrėju.
Tai ir yra kolektyvinis „aš“. Iš prigimties žmogus yra grynas egoistas. Egoizmas – tai absoliučiai neigiama jėga. Jei aš atskirai darysiu poveikį Kūrėjui, tai remsiuosi tik savo ego.

O jei aš darysiu poveikį Jam ne nuo „aš“, o nuo „mes“, tai jau yra teigiama jėga. Žinoma, tada mes gausime iš Jo teigiamas savybes ir veiksmus.
Klausimas. Ir vis tiek: kas yra „mes“ kabaloje, jei visas pasaulis ir visi žmonės – tai vidinio mano „aš“ pojūčio dalelės?
Atsakymas. Jei tu savyje sujungsi šias daleles, tada tai ir bus „,mes“.
Klausimas. Aš gerai suprantu, kai šis „aš“ kreipiasi į Kūrėją – tai kalinio monologas kalėjime, o kai kreipiasi į Kūrėją „mes“ – tai jau sielos dialogas su Kūrėju? Kokios sąlygos reikia „aš“, kad papultų į „mes“?
Atsakymas. Anuliuotis prieš kitus.
#247950

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas stumia – aplinka gaudo

Kaip paveikti Kūrėją?

Nuo „aš“ iki „mes“