Klausimas: Žinome, kad mūsų pasaulio struktūra – atomai. Jie susideda iš branduolio, pastarasis iš protonų, neutronų ir elektronų. O kokia dvasinės materijos struktūra?
Atsakymas: Dvasinė materija – tai noras.
Klausimas: Bet iš ko jis susideda?
Atsakymas: Noras egzistuoja pats savaime. Jį sukūrė Kūrėjas ir todėl daugiau nelieka jokių klausimų apie tai, kas tai yra. Tai pats gamtoje egzistuojantis, ir visa gamta susideda iš jo.
Beje, šis noras – tai noras prisipildyti, mėgautis, gauti, užsipildyti kuo nors, kas už jo ribų. Be to yra noras duoti, prisotinti, pripildyti. Iš šių dviejų norų ir susideda visa, kas egzistuoja.

#309568

Iš 2023 m. vasario 12 d. TV laidos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Klausimas: Rašėte, kas yra sudaužyta širdis. Man patiko pasakymas: „Sudaužyti širdį – reiškia pasiekti tokį tašką, kuriame kadaise buvome viena vienintele siela“.
Vadinasi, kai žmogus jaučiasi atplėštas nuo visų kitų žmonių ir yra „mano sudaužyta širdis“, ar taip suprantu?
Atsakymas: Taip. Tik šie du sakiniai kartu sudėti ne labai neteisingai skamba.
Mes visi atsiradę iš vienos būsenos – iš vienos širdies, vieno noro. Po to šis noras sudužo į daugybę dalių. Šis veiksmas vadinamas sudužimu. Po jo kiekvienas iš mūsų egzistuoja savo atskirame egoistiniame nore.
Tai ir vadinama „sudaužyta širdimi“, kai kiekvienas jaučia tik save, o ne visą sistemą, kurioje yra Kūrėjas.

#306131

Iš 2022 m. lapkričio 27 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo link su sudaužyta širdimi

Nėra nieko vientisiau už sudaužytą širdį

Žmonijos sielos struktūra

Klausimas: Tarkime šiame pasaulyje gyvenantis žmogus jaučia kokius nors kritimus, pakilimus: yra geros ar blogos nuotaikos, jam susiklosto kokios nors situacijos. Visa tai Šviesos poveikis?
Atsakymas: Taip, žinoma. Taip jaučiame Šviesą. Ji transformuojasi mumyse į įvairias scenas, pavidalus.
Bet iš principo, be Šviesos ir jai priešingo noro daugiau nieko nėra. Gamtoje egzistuoja tik šios dvi priešingos savybės – Šviesa (noras duoti, pripildyti) ir priešingas jai noras gauti, t. y., teigiama ir neigiama savybė. Jų tarpusavio kombinacija atrodo mums kaip įvairūs objektai ir reiškiniai.

#301039

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos gavimo suvokimas

Vidinės ir išorinės Šviesos susidūrimas

Priartėti prie Šviesos

Klausimas: Iš kur žmogui kyla vidinės tuštumos jausmas?
Atsakymas: Mumyse noras nuolatos auga. Jis turi užaugti tiek, kad imsime reikalauti šviesos taip, kad tai pranoks mūsų pasaulį, tuomet nevalingai teks išeiti iš tų rėmų, kuriuose gyvename ir pakilti į kitą matavimą.
Šis pakvietimas į kitą lygmenį jau yra žmoguje, todėl jis jaučia tuštumą.
Jis žaidžia gyvenimą, jaučia, kad nėra kuo užsipildyti. „Kol kas gyvensiu taip. Ką padarysi? Tiesiog taip baigti gyvenimą? Bet už to niekas nešviečia. O taip nors kaip nors užsižaidžiu, užpildau laiką.“ Žmogus turi savisaugos instinktą.
Bet iš principo, iš vidaus jį kankina dvasinis alkis, kuris kviečia pasiekti ko nors aukščiau. Ir šis noras vystosi kito lygmens, didesnės šviesos porcijos link, kitaip tariant, kito gyvenimo link.
Klausimas: Išeitų, kad neturime jokios valios laisvės gyvendami?
Atsakymas: Valios laisvė – pagreitinti savo raidą. O pagreitinti galima tik per tam tikrą aplinką.
Sukurdami aplink save tokią aplinką – knygos, mokytojas, draugai – galėsime pakelti savo norą, tinkamai jį nukreipsime, labiau suformuosime jį, jis bus didesnis, tikslingesnis. Ir tuomet greitai išeisime iš mūsų pasaulio į kitą matavimą.

#298571

Iš 2011 m. vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kai jauti tuštumą?

Virš prasivėrusios tuštumos

Materialusis ir dvasinis augimas

Manęs dažnai klausia: kas yra dvasinis pasaulis, kaip jį įsivaizduoti? Tai labai paprasta. Šis pasaulis – tai mūsų vidinis pojūtis, kuriam esant, mums atrodo, kad kažkas vyksta viduje.
Tačiau iš tiesų visa, kas vyksta, pradedant didžiule Visata su visomis žvaigždėmis ir tuo, kas vyksta ant Žemės rutulio (negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės ) – visa tai man atrodo mano nore mėgautis. O jei galėčiau atjungti savo egoistinį norą, tai nejausčiau nei savęs, nei išorinio pasaulio.
Ir visas šis paveikslas, atsiskleidžiantis man mano noro mėgautis viduje jo pirminiu pobūdžiu, kaip sukurta Kūrėjo, be mano darbo ir ištaisymų, o tik kaip pažadinimo iš aukščiau pasekmė, vadinasi „šiuo pasauliu“. Žinoma, mes visąlaik jaučiame pokyčius, bet tai pokyčiai mūsų nore gauti. Ir todėl mums atrodo, kad pasaulis juda. O iš tikro niekas nejuda, tiesiog keičiasi įspūdžiai mūsų nore mėgautis, nes kinta noras.
Tačiau su dvasiniu pasauliu yra visai kitaip. Dvasiniame pasaulyje aš ne tik gaunu įspūdžius iš aukštesniosios pakopos poveikio, bet drauge ir pats veikiu. Jei visas šis pasaulis yra aukštesniosios jėgos veiksmų pasekmė, tai dvasinis pasaulis – sąveikos, ryšio tarp mano veiksmų ir Kūrėjo veiksmų rezultatas. Ir kuo labiau atitinku Kūrėją, tuo labiau atskleidžiu dvasinį pasaulį, priklausomai nuo savo panašumo į aukštesniąją jėgą.

#290136

Iš 2021 m. lapkričio 16 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 59

Daugiau šia tema skaitykite:

Materialus ir dvasinis sapnas

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Ar dvasinį pasaulį gali atskleisti pats?

Klausimas: Kartais tau kyla klausimas ir net neuždavęs jo po kiek laiko randi į jį atsakymą. Kaip paaiškinti tokį fenomeną?
Atsakymas: Jei jumyse iš tikrųjų susiformavo klausimas, tai jis tikrai turi atsakymą. Šviesa, kuri davė pradžią klausimui jumyse, būtinai nusileis ir užpildys jį atsakymu.
Klausimas – tai pačios Šviesos sukurtas ir vėliau užpildomas chisaronas, noras, tuštuma. Taip gaunate ir klausimą, ir atsakymą.

#289321

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pokalbio su MAK studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Pats teisingiausias klausimas

Klausimas – atsakymas

Atsakymai, į neužduotus klausimus

Klausimas: Ką reiškia „Izraelio žemė“?
Atsakymas: Izraelio žemė hebrajiškai – „ėrėc israel“. „Ėrėc“ – kyla iš žodžio „noras“ (racon). Kitaip tariant, „žemės“ sąvoka neturi jokio ryšio su dirva ar žeme, kur gyvename, – tai „noras“.
„Izraelis“ (Isra-ėl) – iš žodžio jašar kėl, „siekiantis Kūrėjo“.
Todėl bet kurio žmogaus ar žmonių grupės noras, siekiantis Kūrėjo, panašumo ir ryšio su Juo– tai noras nukreiptas į Jį arba „ėrėc israel“.

#289556

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. TV laidos „Amžinos Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir Izraelio žemė nusities per visą pasaulį

Kada pasiekiama Izraelio Žemė?

Žydų vieta – Izraelio žemėje pagal gamtos dėsnį

Kabala sako, kad jeigu kas nors atsirado, tai iš tam tikros pirminės būsenos, kai dar nieko nebuvo. Ši būsena yra pirminė viskam, kas egzistuoja.
Galime kalbėti tik apie tai, kad egzistavo aukštesnioji jėga, iš kurios paskui viskas prasidėjo. Ir tau jau galime tirti.
Kabaloje aukštesnioji jėga – tai absoliutaus davimo savybė. Stebėdami Kūrėjo veiksmus kūrinio atžvilgiu, prieiname prie išvados, kad Jis absoliučiai geras, daro tik gera. Visas Jo rūpestis, visi Jo veiksmai nukreipti į tai, kad sukurtų į Save panašų kūrinį.
Kūrėjas sukūrė kūrinį „iš nieko“, nes tai buvo Jo noras.
Kūrinio medžiaga – noras gauti. Pačiame Kūrėjuje tokio noro nėra. Savo noru duoti, savo ketinimu kurti Jis sukūrė norą gauti, nes būtent to Jam trūko. Tačiau tokio noro Jis neturi, todėl tai vadinama „esantis iš nieko“.
Taip noras gauti kilo iš Kūrėjo noro duoti.

#289461

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – kūrinio viduje

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Nuo ko prasideda kūrinys?

Klausimas: Prie kur atvedė Kūrėjo ir kūrinio savybių taisymas?
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu kūrinys tik gavo, o paskui Kūrėjo altruistinės savybės susimaišė su kūrinio egoistinėmis savybėmis, o tai ir sukėlė sudužimą.
Kitaip tariant, noras gavęs dėl kitų, kad perleistų per save visą aukštesnįjį malonumą, ėmė gauti dėl savęs, neperduodamas to kitiems.
Mūsų pasaulyje sudužimas atsiskleidžia taip: nūnai kiekvienas žmogus gali ne tik gauti, bet ir duoti – tik su egoistiniu ketinimu.
Tačiau dėl šito tarp mūsų egzistuoja ryšys. Jei kiekvienas tik gautų, tarp žmonių visai nebūtų ryšio, kaip tarp mažų vaikų, nesuprantančių ir nejaučiančių vienas kito. Norint ką nors imti arba duoti reikia jausti kitą.

#285615

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Viename iš komentarų jūsų vaizdo klipui „Metas mokytis valdyti pasaulį“ rašoma: „Aš noriu dvasinio pasaulio“. Ką reiškia „aš noriu“?
Atsakymas: Iš tiesų tai itin teisingas jausmas. Žmogus ima jausti, kad būtent aukštesniojo pasaulio nejautimas sukuria jame tuštumą ir todėl juda jo suvokimo link. Žmogus negali paaiškinti kodėl, tačiau jam tai tiesiog būtina.
Jis nori suprasti save, suprasti Kūrėją, suprasti savo paskirtį, suprasti, kaip pasiekti tobulumą, gyvenimo tikslą, gyvenimo prasmę – dėl ko jis gyvena.
Klausimas: Šis noras tuo pat metu gali ir traukti ir gąsdinti žmogų?
Atsakymas: Taip, tačiau bendrai jis traukia.

#285661

Iš 2021 m. liepos 19 d. TV programos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Dar kartą apie gyvenimo prasmę

Kokia gyvenimo prasmė