Klausimas. Kur visų neišsitaisymų šaknis?
Atsakymas. Visų gedimų šaknis – žmogaus širdyje, jo egoizme. Egoizmas – tai ne noras papramogauti, pasilsėti ir pan., egoizmas – tai, kas atsirado sudužus sielai į daugybę dalių.
Bet kaip tai apibrėžti? Jei mėginsime susirinkti į vieną sistemą, į vieną sielą, tuomet tai, kas mums trukdys bus vadinama egoizmu.
Kabaloje egoizmas nėra tai, ką kiekvienas žmogus patiria gyvendamas: pavydėti kitiems, konkuruoti, norėti asmeninių pasiekimų. Tai įprastiniai gyvūniniai instinktai, kurie yra kiekviename iš mūsų. Jie niekur nedingsta. Laikui bėgant jie keičiasi, galime juos šiek tiek suspausti, tačiau iš esmės tai ne ego.
Egoizmas – tik tai, kas trukdo mūsų taisymuisi, bendros sielos atkūrimui. Tad jei grupėje imame siekti teisingų ryšių, tuomet tam prieštaraujanti jėga ir yra egoizmas. Ji atsiranda tam, kad prašytume Kūrėją mus ištaisyti, nes patys neturime jokių galimybių ką nors daryti prieš tikrąjį ego.
Toroje taip ir pasakyta: „Sukūriau egoizmą ir daviau Torą jam ištaisyti.“ Kitaip tariant, egoizmą veikia tik viena priemonė – aukštesnioji Šviesa, kurią galima gauti, jei atrasime ego ir prašysime Kūrėjo/Šviesos jį ištaisyti.
Todėl visas mūsų darbas – grįžti į vienos bendros sielos būseną, taip tarpusavyje susijungti, kad nebūtų jokio atotrūkio.
Klausimas. Visų neišsitaisymų šaknis kyla iš kūrimo sumanymo?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu Kūrėjas nebūtų sugadinęs viso kūrinio, negalėtume Jo atskleisti, iš tamsos pasiekti Šviesos, pajausti aukštesnįjį pasaulį. Viskas pasiekiama iš tamsos ir šviesos kontrasto.
#234623

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Ypatingas egoizmo tipas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas. Ką reiškia anuliuoti save grupės atžvilgiu?
Atsakymas. Visas savo savybes nukreipti, kad tarnautum grupei, kad jos vienybėje maksimaliai būtų realizuotas Kūrėjo (davimo, meilės, ryšio, abipusiškumo) pavidalas.
Pirmasis veiksmas – kai draugai anuliuodami save vieni kitų atžvilgiu randa rato centrą. Ir tuomet anuliuodamiesi ima atskleisti Kūrėją, Jo pirminę savybę.
Klausimas. Kas motyvuoja žmogų, kuris tinkamai anuliuoja save?
Atsakymas. Tiesa, kad tik tai ir egzistuoja, o visa kita mums duota tikslingai kaip antimaterija, kad virš jos atskleistume davimo ir meilės savybę.
Klausimas. Kaip žinau, kad iš tikrųjų noriu tinkamai anuliuoti save dešimtuko atžvilgiu? Apie ką galvoju: apie Kūrėją, save, draugus, materiją? Koks turėtų būti vektorius?
Atsakymas. Tai nuolatinis darbas, kai žmogus įsivaizduoja, kaip jis džiaugiasi tuo, kad vietoj savęs ima jausti visą pasaulėdarą kaip vieną, visą grupę kaip vieną. Tai pojūtis, kad atitrūksti nuo egoizmo, kai visi susijungia kaip lygūs ir yra noras atskleisti Kūrėją.
Kūrėjas atsiskleidžia su sąlyga, kad visas dešimtukas rūpinasi ne savimi, o kitais – tai kitos pakopos būsena. Bet kai visi iš tikrųjų anuliuoja save – tai jau dešimtuko centras, jų bendras įsijungimas į jį vadinamas sėklos lašo prilipimas gimdos įsčiose. Jie jaučia, kad yra aukštesniajame parcufe, kad turi kontaktą su juo.
Klausimas. Tarkime, galiu anuliuoti save, tačiau juk neatsakau už kitų draugų tokią būseną?
Atsakymas. Tau tik atrodo, kad yra kiti draugai, kaip kad tau atrodo, kad egzistuojame. Mes egzistuojame tavyje! Todėl turi įsivaizduoti, kad visi mūsų pavidalai tavo vaizduotėje tarsi anuliavo save ir egzistuoja centre tarp mūsų. Tai ir yra tikroji realybė.
#235105

2018 m. balandžio 12 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio

Laidavimas: ištirpti visuose ir kiekviename

Amžinas variklis

Klausimas. Jeigu siela tai mes visi, vadinasi, ji turi skirtingas savybes, juk mes visi skirtingi, išeitų, kad ji visuomet yra, mums tereikia išvysti jos daugiapusiškumą?
Atsakymas. Mes visi labai skirtingi ir visi vienodi. Mes skiriamės savo egoizme, nes kiekvienas nori truputį sau, kaip jam lengviau, kaip paprasčiau.
O jei kalbame apie davimo ir meilės savybę, tai viskas tampa kur kas paprasčiau, nes turiu įimti į save kito norus, savybes, rūpesčius ir pasistengti juos užpildyti dėl kito, o ne dėl savo naudos.
Tuomet išeina, kad naudojuosi visomis savo jėgomis ir galimybėmis, įsijungiu į jį taip, kaip mama nori įsijungti į savo mažylį ir atiduoti visą save.
#235055

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiausios lygybės principas

Kas yra lygybė

Kiekvienas turi išvystyti savo sielą

Klausimas. Kaip kaupiamas sielos potencialas?
Atsakymas. Per nuopuolius, kai žmoguje atsiskleidžia naujas egoistinis sluoksnis.
Tarkime, pakilau metru, o mane meta į egoizmą du metrus. Paskui pakylu į altruizmo savybę dviem metrais, o krentu gilyn tris metrus ir t. t.
Per nuopuolius įgaunu didesnį egoizmą ir taip galiu pakilti aukščiau, bet ne aukščiau savo dabartinio ego lygmens. Jei būčiau „minus du“ pakopoje, tai pakilčiau į „plius du“, jei „minus trys“ – tai į „plius trys“, bet ne daugiau.
Todėl nuopuoliai tokie svarbūs. Juos reikia gerbti, mylėti, nors tai itin nemaloni būsena: atsijungimas nuo tikrovės, jėgų nebuvimas ir t. t. Kita vertus, tai itin naudinga – nuopuoliai ugdo.
#235092

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasivaikščiojimas kalneliais

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Zigzagas

Klausimas. Kodėl turiu tiesiog egzistuoti, užuot mėgavęsis šiuo pasauliu, Kūrėjo sukurtu, kad kūrinys patirtų malonumą?
Atsakymas. Eik ir mėgaukis. Kodėl nesi patenkintas? Mat Kūrėjas jau duoda tau tokius norus, kurie reikalauja kitokio pobūdžio malonumų.
Kūrimo tikslas – pripildyti kūrinius pačia aukščiausia būsena. Mums tereikia įsisąmoninti, kokia būsena aukščiausia. Tai ne savęs ribojimas, ne atsiskyrimas vienutėje, ne lankstymasis meldžiantis. Kūrėjas iš mūsų tenori vieno – kad pasiektume Jo lygmenį!
Įsivaizduojate, apie ką kalbama? Tobula, beribė, amžina jėga nori, kad mes čia, būdami šios būsenos, kaip esame dabar, taptume tokie, kaip Jis. Prašom mėgaukitės! Kitų malonumų nėra.
Be to, egzistuoja kūrimo programa, ir todėl tau neleis mėgautis, kuo užsimanysi, vys iš būsenos į būseną, iš vietos į vietą, kol nerasi, kaip realizuoti save kūrinijos programoje.
#235058

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis kilimo tako gale

Amžinas malonumas

Kaip mėgautis amžinai?

Klausimas. Visų atsinaujinimų šaltinis – tai ir atsinaujinimų vieta?
Atsakymas. Atsinaujinimų vieta visada apibrėžiama iš aukščiau ir kyla iš vieno šaltinio. Visa, kas yra aukštesniajame pasaulyje, pamažu išsivynioja,nusileidžia ir pasiekia mus.
Sakoma, nėra nieko naujo po saule – viskas nusileidžia iš aukštesnės programos, kuri užprogramuota nuo kūrimo pradžios iki pabaigos. O mes šią programą atliekame arba nenorom, kaip visi žmonės, arba kaip kabalistai, kurie jau supranta ją, prisitaiko prie jos, o paskui adaptuoja ją sau ir taip juda pirmyn.
Atsinaujinimai atsiskleidžia būtent žmonėse, o ne pasaulyje. Bet pagal mūsų vidinius pokyčius kaskart matome pasaulį kitokį. Tarsi priešais mus baltas ekranas ir priklausomai nuo to, kaip projektuojame savo mintis ir norus, galime matyti jame bet kokius vaizdus.
#234871

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – išsiaiškinti savo paskirtį

Nieko naujo po saule…

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Klausimas. Kurioje noro dalyje įsisąmoninama? Kodėl vieni įsisąmonina daugiau, o kiti visai nieko?
Atsakymas. Apie kiekvieno iš mūsų asmenines savybes nieko negalime pasakyti. Mes visi labai skirtingi. Iš kur mums žinoti, kodėl vienas ar kitas žmogus sukurtas taip, o ne kitaip. Tai mums paaiškės, tik kai imsime vienytis kaip dantratukai, kurie įsikimba vienas į kitą.
Mes pirmoji karta, mėginanti suformuoti bendros sielos skeletą. Mūsų šimtai, tūkstančiai Žemėje, ir kai imsime rinktis vis daugiau, išvysime šią struktūrą: kaip nuostabiai Kūrėjas stumtelėjo mus vienus pas kitus, susodino į vieną „dėžutę“, kad joje pamažu susijungtume tarpusavyje.
Tačiau dabar šito negalime suprasti, nes manyje nėra to, ko man reikia, – manyje yra, ko reikia tau!
Klausimas. Vadinasi visko, kas yra manyje, reikia tam, kad tarnaučiau kitiems?
Atsakymas. Žinoma! O kam gimei? Kam užsiimi kabala? Kad duotum. Visas mūsų gyvenimas – tarnauti kitiems žmonėms.
Klausimas. Sąmoningai ar nesąmoningai?
Atsakymas. Tik sąmoningai! Kitaip būtum it skruzdėliukas – šmirinėtum tai šen, tai ten, vis tempdamas viską į savo skruzdėlyną.
Visų sielų vienybė vadinasi Šchinos švytėjimu, sielos švytėjimu. Kai žiūri, kaip visos sielos dirba drauge, matai amžinybę ir tobulybę, kaip darbiai jos funkcionuoja su visomis savo priešingomis savybėmis, papildydamos kita kitą. Būtent tai absoliučiai užpildo žmogų.
#235206

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsikirtę dantimis arba susikibę dantukais

Gyvenimo tikslas

Gyvenimas duodant: lengvai ir gražiai

Klausimas. Kodėl negalima pasakoti vienas kitam apie savo dvasinius pojūčius?
Atsakymas. Mes visi – egoistai, ir todėl negalima dalintis savo asmeniniais pasiekimais. Galima kalbėti apie tai, ko mokomės, nes tada išsisakome knyginėmis frazėmis, o apie tai, ką jaučiame asmeniškai, kalbėti negalima.
Komentaras. Tačiau jūs kongreso metu dažnai klausiate: „Papasakokite, ką jūs pajutote“, tada kiekvienas atsistoja ir pasakoja.
Atsakymas. Na, tai yra bendri pojūčiai, o ne asmeniniai išgyvenimai, kurių geriau nepasakoti draugams.
#226229

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Sakote, kad mūsų laikais egoizmas skiriasi tuo, kad į pasaulį nusileido žemos sielos, egoizmas išaugo, šoktelėjo aukštyn. Ką turite omenyje?
Atsakymas. Turiu omenyje, kad pasiekėme būseną, kai mums reikia veržtis į Aukštesnįjį pasaulį.
Su mūsų mažu egoizmu, nukreiptu į tai, kaip daugiau užsidirbti ir kad kur nors pasisektų, šito nepasieksi. Per gyvenimą tau iškyla visokių tikslų, pirmenybių, vertybių, ir visą gyvenimą maskatuojiesi tarp jų.
Tačiau žemiški tikslai – tai ne egoizmas. Tikrasis egoizmas atsiranda dvasinės žmonių tarpusavio vienybės atžvilgiu – ten, kur rimtos kliūtys.
Klausimas. Ar yra egoizmas Kūrėjo atžvilgiu?
Atsakymas. Dar ir koks – noriu būti Jo vietoje! Juk Kūrėjas sukūrė egoizmą lygiu sau, todėl ego jaučia tokį impulsą.
Klausimas. Vadinasi, kabalistai turi ryšį su Kūrėju, ir jie nori Jį išnaudoti sau?
Atsakymas. Jei jau esi šioje sistemoje ir turi ryšį su Kūrėju, tai dvasinis egoizmas vadinasi „klipa“, ir tai visiškai kitokios, ypatingos kliūtys, kurias reikia ištaisyti.
#234982

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Artimas ryšys su Kūrėju

Visas dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo. Tikėjimu tai vadinama dėl to, kad jo nepateisina mano dabartinės, materialios juslės, tame nore, su kuriuo gimiau.
Tačiau iš viršaus gaunu tokį švytėjimą, kuris išlaiko mane vadinamosios „tikėjimo“ būsenos ir leidžia dirbti nepaisant to, kad nejaučiu aukštesnės pakopos.
Aš ir pats nenoriu jos jausti, nenoriu dirbti dėl savo malonių pojūčių, tapdamas jų vergu, bet siekiu pakilti virš jų, aukščiau savo prigimties. Ir todėl prašau duoti man tikėjimo jėgą.
Nepaisant to, kad nematau, negirdžiu, nesuprantu, kaip veikia davimo jėga, tačiau noriu veikti pagal jos dėsnius, kad ji įsivilktų į mane.
Šio pasaulio žmonės yra visur vedami gavimo jėgos, nukreipiami savo noro mėgautis ir nesąmoningai paklūsta jam kaip lėlės, užmautos ant lėlininko rankos. O aš noriu apsirengti kitą Jo ranką, kuri vadinasi tikėjimu, kad ji imtų mane valdyti, apimtų visą mano protą ir širdį.
Tačiau taip darydamas nepalieku savo ankstesniosios prigimties. Noriu jausti ją ir palyginti, kaip viena prigimtis skiriasi nuo kitos, kad dirbčiau tikėjimu aukščiau žinojimo. Turėsiu protą ir tikėjimą, jis bus aukščiau proto, kitaip tariant, davimo jėga valdys gavimo jėgą. Žinosiu ir suprasiu, kaip veikia davimas ir imsiu pats jį nukreipti. Kontroliuosi jį.
Tikėjimu tai vadinama todėl, kad nereikalauju žinoti, kaip veikia davimo jėga, tenoriu, kad ji pranoktų gavimo jėgą.
Todėl visas dvasinis darbas prasideda nuo to, kad įgyju tikėjimo jėgą, davimo jėgą virš gavimo jėgos, kuri vadinasi žinojimu. Tuo pat metu lieku protingu žmogumi, neskraidau padebesiuose tarsi eičiau vien tikėjimu ir būčiau pasirengęs bet ką atiduoti. Niekam nesu pasirengęs, visiškai realiai žiūriu į daiktus. Tikėjimas aukščiau žinojimo remiasi realia jėga, dar galingesne nei gavimo jėga.
Dirbu su pilnai įjungęs jausmus ir protą, su savo aplinka, su visu pasauliu, tačiau pagal naują metodą, keisdamas darbo stilių. Taip prasideda dvasinis darbas.
#235385

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Davimo mokslas

Darbas Kūrėjo pasaulyje