2016-05-12 
Klausimas. Ar įeiti į dvasinį pasaulį reiškia būti abejingam šiam pasauliui?
Atsakymas. Ne, tai ne abejingumas. Iš tikrųjų mūsų pasaulis labai svarbus. Dėl jo kylame į aukštesnįjį pasaulį, kuriame savo sielą, imame ją jausti, auginame.
Kuo daugiau žmogus dvasiškai vystosi, tuo labiau jam reikia mūsų pasaulio, jis jį vertina, moka tinkama išnaudoti. Todėl jokiu būdu neignoruojame savo dabartinės būsenos.
Komentarų nėra
2016-05-12 
Klausimas. Kas jūsų nuomone gali laikyti save dvasingu žmogumi?
Atsakymas. Tas, kuris pasitelkęs kabalos metodiką pakilo virš savęs, sukūrė savyje naują jutimo organą vadinamą „siela “, ir dabar davimo savybe suvokia dvasinę materiją.
Tokių žmonių mūsų pasaulyje nedaug, jų niekas nežino, jie niekam neatsiskleidžia ir niekieno nemoko.
Vienintelė organizacija, kuri rimtai tuo užsiima, – tai Pasaulinė kabalos akademija, ji iškėlė sau tikslą mokyti kitus žmones, nes tokią užduotį gavo iš aukščiau. Stengiamės sukurti sąlygas, kad kiekvienas žmogus, norintis pasiekti dvasinę būseną ir pajausti pasaulį už savo ribų, galėtų tai atlikti.
Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-05-4 
Klausimas. Kaip dvasinio pažinimo troškimas susijęs su Pažinimo medžiu? Ir kaip Pažinimo medis siejasi su Amžinybės medžiu?
Atsakymas. Tėra tik vienas – Gyvenimo medis. Tai sistema, kuria aukštesnioji Šviesa nusileidžia iš Kūrėjo.
Ji ateina per įvairių silpninančių šviesą filtrų sistemą, kuri suskaldo ją į daugybę skirtingų poveikių ir palaipsniui silpnina, kad ji ateitų iki mūsų pasaulio plačiai išskleista vėduokle ir paveiktų kiekvieną jo atomą ir elementariąją dalelę.
Taip mūsų pasaulyje mes po truputį pradėjome jausti šį poveikį: iš pradžių kaip paprasčiausiai egzistuojantį, paskui augantį mumyse, kaip augalus, vėliau judantį tarp mūsų, kaip gyvūnus, ir, galiausiai, bendraujantį tarpusavyje, kaip žmones.
Taip Šviesa augina egoizmą. Jo veikiamas egoistinis taškas pradeda vystyti iš apačios į viršų savo Medį, priešingą Gyvenimo medžiui, besileidžiančiam iš viršaus į apačią. Medis, augantis iš apačios į viršų, vadinasi (gėrio ir blogio) Pažinimo medžiu.
Abu Medžiai papildo vienas kitą ir tampa žmogumi. Kaip pasakyta: „Žmogus – tai medis lauke“. Tokiu būdu iš šių dviejų medžių susikuria sistema, kuri vadinasi žmogus, Adomas.
Iš 2016 m. sausio 10 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Atlaisvinti savyje vietą Šviesai
2016-05-2 
Klausimas. Kaip žmogus turi nusiteikti, kad priimtų tai, kas su juo vyksta?
Atsakymas. Apie tai rašoma pagrindiniame straipsnyje apie žmogaus dvasinį darbą „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“. Nuo ryto nuolatos nusiteikinėti, kad esi pasaulyje, kurį kuria ir valdo vienintelė jėga, valia – Kūrėjas.
Kad ir kaip suvoktum tai, kas su tavimi vyksta, privalai stiprinti savo siekį nuolat tai įsisąmoninti: visa tai, kas ateina iš žmonių, aplinkos ir vyksta tavyje, rengia Kūrėjas. Jis pirmas, paskui – visi tave „veikiantys“ jo šio pasaulio atributai.
Būtina be perstojo save tikrinti: ar nesiliovei kreipti dėmesio į savo vidinį kryptingumą, kad viskas, kas vyksta tavyje ir aplinkui, kyla tik iš vienintelės aukščiausios jėgos. O viskas vyksta dėl to, kad nepaisydamas vidinių ir išorinių pokyčių nekeistum savo požiūrio į Kūrėją kaip vienintelę priežastį.
Daugiau šia tema skaitykite:
Pasaulis, kuriame „Nėra nieko, išskyrus Jį“
2016-04-23 
Klausimas. Kaip savyje ieškoti atsakymų į klausimus?
Atsakymas. Savyje atsakymų į klausimus aš niekada nerasiu. Niekada. Kas aš toks, kad manyje būtų gatavi atsakymai?
Aš tik keliu klausimus. Ir tam, kad rasčiau atsakymus, turiu griežtai laikytis nurodymų.
Kabalos mokslas atskleidžia aukštesniosios jėgos poveikį man. Todėl turiu naudotis šiuo mokslu, ir tada tikrai galėsiu atskleisti aukštesniąją jėgą ir rasti atsakymus. Bet rasiu juos tik aš, ir niekas kitas.
Iš 2016 m. sausio 10 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-04-21 
Klausimas. Jeigu visi žmonės aplinkui – Kūrėjas, tai, kada artimas žmogus moraliai užgauna, įskaudina, nejau tai gerai mums? Ką be dvasinio skausmo tai atneša žmogui?
Atsakymas. Dažniausiai bet kokį skausmą reikia prisiimti sau. Tarkim, kas nors jus įskaudino, pasistenkite jam/jai atleisti, juolab, jei tai artimas žmogus.
Pamėginkite pakilti virš susidariusios situacijos, o skriaudėją iš nedraugo paversti draugu, priešą mylimuoju. Viską reikia paversti gėriu.
Taip žmogus keičiasi ir ima tinkamai suvokti tai, kad jį supantis visas pasaulis visada geras, užpildytas tik viena Šviesa .
Jeigu jis taip elgiasi žmonių atžvilgiu, tai pamažu ima teisingai suvokti supančią aplinką ir matyti pro ją didžiulį malonumą – Šviesą, užpildančią visą pasaulių sistemą.
Klausimas. Norite pasakyti, kad kiekvienas teisia pagal savo sugedimo lygį, ir jeigu jaučiu kažką neigiamo iš kieno nors pusės – tai kaltas aš?
Atsakymas. Žinoma. Jei dabar jautiesi blogai, vadinasi taip yra todėl, kad tu blogas. Nieko nereikia kaltinti, tik save.
Daugiau šia tema skaitykite:
Nuolaidžiavimai įstatymų ribose
2016-04-21 
Klausimas. Jeigu mes sukurti malonumams, tai kodėl jų tiek mažai mano gyvenime? Kodėl prigimtis, Kūrėjas neapsaugo nuo klaidų, kurios atneša vien kančias?
Atsakymas. Sakyčiau priešingai: visos mūsų problemos – iš Kūrėjo ! Tik jis viską valdo ir tvarko. Todėl kančios taip pat ateina iš Jo.
Ir viskas tik tam, kad nukreiptų jus ieškoti tikrųjų malonumų ir išlaikytų kelyje, kad nesitenkintumėte menkais, niekingais malonumais. Todėl Kūrėjas nuolatos „kiša mums koją“, kad imtume rinktis tarp gėrio ir blogio, kad imtume tinkamai spręsti, kuo iš tikrųjų verta mėgautis ir padaryti taip, kad ji iš tikrųjų būtų kupina malonumų.
Šito jums ir linkiu. Tačiau tam būtina itin rimtai žiūrėti į tai, kas su jumis vyksta. Pirmiausia, suprasti, kad viskas kyla iš Kūrėjo, ir tik Jo, kad tai Jis valdo jūsų protą ir jausmus kiekvieną akimirką. Kitaip tariant, nė sekundę neatsiplėšti nuo Jo, ir visąlaik palaikyti vidinį dialogą su Juo.
O paskui žiūrėti, kaip galima priartėti prie tinkamesnio malonumo. Jeigu malonumas tinkamas, tai jis neišnyks! Jūs nuolatos jį jausite, o jis visąlaik augs. Štai toks mūsų laukia vidinis, mus užpildysiantis malonumų pliūpsnis.
Iš 2016 m. sausio 31 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-04-19 
Klausimas. Ar galima tą patį tekstą ar knygą skaitant pakartotinai suprasti ir jausti kitaip, ir kodėl?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo žmogaus. Juk du tą pačią knygą skaitantys žmonės patiria visiškai kitokias būsenas.
Knyga parašyta kabalisto, pajautusio dvasinį pasaulį ir užrašiusio savo įspūdžius iš šios aukštesnės pakopos tam tikrais žodžiais, sakiniais, ženklais. Todėl skaitydami tą knygą turime maksimaliai prilygti tam kabalistui, kad bent iš dalies pajaustume jo būseną.
Tuo pat metu darome viską, kas priklauso nuo mūsų, laikomės mūsų mokytojų užrašytų patarimų studijuojantiems kabalą: susiburiame drauge, skaitome kabalistinius šaltinius, o paskui aptariame tas temas.
Visas mūsų gyvenimas sutelktas apie kabalistinius šaltinius ir mes kiek įmanydami siekiame savo santykius prilyginti dvasiniams kelim (indams) visiškai susijungdami, kad mes, dešimt žmonių, drauge susirinkę studijuoti tą šaltinį, stengtumėmės pasiekti dvasinę šaknį, t. y. knygą parašiusio autoriaus aukštumas.
Turime tarpusavyje susijungti, prilygti tai dvasinei būsenai laukdami, kad mus imtų veikti Šviesa, kurią tas kabalistas atskleidė ir aprašė savo knygoje.
Iš 2016 m. vasario 7 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-04-17 
Klausimas. Jei žmogus pradėjo rimtai studijuoti kabalą, ar įmanoma, kad jis paliks šį pasaulį dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo?
Atsakymas. O kodėl gi ne? Ar tai yra blogai?
Visi keikia mūsų pasaulį, visiems jame yra blogai ir tuo pačiu metu visi bijo, nenori jo palikti! Tai tik todėl, kad žmogus nežino ir nemato, kas ten toliau.
Ir nereikia nieko matyti! Tu tiesiog imk ir susikurk dabar savo ateities pasaulį, kad nebūtų jokio perėjimo iš gyvenimo šiame kūne į gyvenimą ne kūne. Iš tikrųjų gyvenimą kūne mums piešia mūsų egoistiniai norai. Neutralizuok juos – ir pajausi, kad esi dvasiniame pasaulyje.
Kodėl kai kurie žmonės kentėdami jautė dvasinius reiškinius? Mat patiriant dideles kančias jų kūnai tarsi neutralizavo, anuliavo save.
O mes pasiekiame tai labai lengvai – grupėje, kai sužadiname sau aukštesniosios Šviesos poveikį. Ir tada išeina, kad mes tarsi neturime kūno, jis yra kituose. Užuot jautę save, imame jausti kitus. Tai ir yra išėjimas iš kūno.
Iš 2015 m. gruodžio 20 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Nuo ko priklauso gyvenimo ilgis?
Būsimas pasaulis – šiame gyvenime
2016-04-15 
Klausimas. Kenčiu ir už tai dėkoju Kūrėjui? Ar tai teisingas požiūris?
Atsakymas. Jei žmogus tikrai gali dėkoti Kūrėjui, tada tai teisingas požiūris. O jeigu jis dėkoja Kūrėjui už tai, kad Jis sukelia kančias, kurios nukreipia į tikslą, tada žmogus turi jausti šių kančių saldumą.
Iš medikų ir biologų tyrinėjimų matyti, kad kančios ar malonumo pojūtis, iš esmės duoda tą patį rezultatą, nes smegenyse vyksta vienas ir tas pats procesas.
Klausimas. Nesuprantu, kaip galima dėkoti už kančias? Juk tai mazochizmas.
Atsakymas. Skirtumas tas, kad atskiriu kančių prasmę ir tikslą nuo to, kaip jas jaučiu, panašiai kaip sutinku darytis skausmingą operaciją ir dėkoju gydytojams už tai, kad jie mane gydo. Mūsų pasaulyje matome, kad už viską reikia mokėti: pastangomis, energija, kančiomis.
Kabalistas mato tikslą, kodėl jis kenčia, ir jau nelaiko to kančia. Jis supranta, kad jos padeda išsilaisvinti iš egoistinės prigimties. Tačiau, kol ši prigimtis „išeina“, tol jis kenčia.
Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio
rašykite
prenumeruokite
