Klausimas: Kodėl kabala platinama labai neįkyriais metodais, kreipiamasi tik į tuos, kurie nori girdėti, o religinė propaganda veikia taip primygtinai? Jeigu kabalos žinios tokios svarbios žmonėms, kodėl toks pasyvus priėjimas?
Atsakymas: Religijos veikia tokiais įkyriais metodais, nes joms nereikia taisyti noro, nereikia pažadinti žmogaus sąmoningumo, vystyti jame valios laisvės bei blogio įsisąmoninimo. Žmogus neturi priimti sprendimo laisvai rinkdamasis.
Religija primeta žmogui savo religinį apdangalą, uždengia jam akis, paperka jį įvairiausiais pažadais bei materialiomis lengvatomis, gąsdina bausme šiame ir kitame pasauliuose bei žada atlygį ir t. t. Visos šios metodikos ir tikėjimai veikia šio pasaulio rėmuose pagal „rimbo ir meduolio“ principą. Juk mūsų pasaulyje taip buvo priimta veikti prieš žmogaus egoistinį norą.
Bet kabalos mokslas greta žmogaus egoizmo nori išvystyti jo tašką širdyje, kad jis būtų tarp šių dviejų jėgų − „gėrio prado“ ir „blogio prado“. O tada, atsidūręs per vidurį, tarp ego ir taško širdyje, jis taps laisvas ir galės pats spręsti, su kuo norįs eiti. Jis galės išnaudoti savo egoizmą, blogio pradą gerojo prado labui, ir visą laiką taip vystytis.
Pasirinkimas visada liks jo rankose, jis patirs pakilimus bei nuopuolius, nuolatos spręs, ką jam pasirinkti, kam ir kodėl. Kabala žmoguje augina žmogų, panašų į Kūrėją, galvojantį laisvai ir nebijantį sakyti to, ką galvoja. Jis nebijo nieko – kitame pasaulyje nėra jokios bausmės ir atlygio, viskas priklauso tik nuo tavęs paties, nuo to, ką padarysi dabar.
Kabala priešais žmogų atskleidžia visą tiesą, ir dabar, kai matai, kad nėra jokios būsimos bausmės ir gali daryti viską, kas tau patinka, – dabar spręsk! Ir jeigu nusprendi, tai eini tikėjimu aukščiau žinojimo, kitaip sakant, įgyji visiškai kitokį požiūrį į gyvenimą, atskirtą nuo tavo dabartinės, egoistinės būsenos.
Kabala leidžia žmogui tapti asmenybe, sukurti naująjį save, kuris vadinsis „Žmogumi“ (adam), panašiu (dome) į Kūrėją. Šią formą jis turi gauti iš Kūrėjo.
Tai visai nepanašu į religijas, kurios įteigia žmogui, kokius materialius veiksmus šis turįs atlikti nuo ryto iki vakaro: kaip jam valgyti, gerti, kalbėti, galvoti. Čia viskas atvirkščiai, ir todėl pasakyta, kad „Toros nuomonė priešinga masių nuomonei“. Ir tai tinka visoms religijoms, tikėjimams bei dvasinėms metodikoms. Tai principinis jų ir kabalos mokslo skirtumas, nes kabala greta egoizmo vysto dar ir vadinamąjį „tašką širdyje“.
Ego reikia prijungti prie taško širdyje, įjungti į jį, ir tenai pritraukti taisančią Šviesą, o tada visa ši konstrukcija tampa panaši į tavo viduje atsiskleidžiantį Kūrėją.
Bet tokia užduotis – ne kiekvienam. Žmogui paprasčiau, kai kreipiasi tiesiogiai į jo egoizmą, norą mėgautis. Religija žada jam, kad jis laimės, jeigu laikysis jos nurodymų, gaus šį bei kitą pasaulį, ir rodo jam milijonus žmonių, kurie aplinkui jį taip pat elgiasi ir yra patenkinti savo gyvenimu. Jeigu taip kreipsimės į žmogų, turintį vien egoizmą, be taško širdyje, tai, žinoma, kad galima jį tuo papirkti, ir jį pagauna tarytum žuvį tinklu. Ir gerai, tegu būna religiniuose rėmuose, jeigu jam šito pakanka.
Bet tašką širdyje turinčio žmogaus tai nenuramins. Jis gali ateiti į religiją, patikrinti save ir eiti toliau – jis vis tiek ateis į kabalą. O visas šis „daugiasluoksnis filtras“ − kabalos naudai, kam jai tie milijonai, kurie neturi nieko bendro su savęs tobulinimu pagal Kūrėjo formą.
Todėl platiname kabalą visame pasaulyje ir norime, kad šios žinios pasiektų visus. O mokytis ateis mažas procentas (gal 1%) iš viso pasaulio. Ir šito pakanka! Juk visi kiti dėl jų darbo gaus viską jau parengta.

Iš 2011. vasario 20 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Aukštesniojo pasaulio atstovai

Pusiausvyra visuomenėje

Klausimas: Kaip teisingai pasirengti rytinei pamokai? Kaip suformuoti teisingą reikalavimą?
Atsakymas: Pamirštame apie tai, kad privalome atnešti pasauliui išsitaisymo metodiką, ir kad šiame procese labai vėluojame. Juk kol metodikos netaikysime sau, tol ji nesirealizuos pasaulyje.
Privalome ją taikyti sau su viltimi, su ketinimu, kad vidiniais kanalais, kuriais visi esame tarpusavyje susiję, ją kuo greičiau paskleistume pasaulio žmonėms. Turime perduoti jiems savo ryšį su Šviesa.
Be to, juos reikia rengti ir išoriniu lygmeniu: perduoti jiems mūsų medžiagą, išreikštą artimiausia ir labiausiai jiems tinkama forma, tada žmonės mus supras.
Visos mūsų grupės – tai tam tikras adapteris, jungiamoji grandis tarp dvasinio pasaulio ir likusios žmonijos, kurią privalome priartinti prie Kūrėjo.
Mes esame centrinė jėga pasaulyje, Kūrėjo atstovai ir privalome ištaisyti save, idant ištaisytume pasaulį, ir kad visi kartu susilietume su Kūrėju ir suteiktume Jam malonumą.
Baal Sulamas rašo, kad Šviesa būtent per mus turi pasklisti į pasaulį. Ir jeigu savo viduje susiorganizuosime taip, kad vidiniai dalykai taps viršesni už išorinius, tai ir pasaulis staiga ims didesnę reikšmę teikti vidiniams dalykams − juk būtent mes nulemiame jo elgesį. Mes jam nustatome vertybių skalę, mes jo atžvilgiu sprendžiame, kas svarbiausi, o kas yra antraeiliai dalykai.
Kai prie savęs pasaulį priartinsime išoriniu ir vidiniu lygmenimis, tai tapsime vieningu noru/kli. Kūrėjo atžvilgiu ir taip esame vienas kli, tačiau dabar jis taps vieningas dėl mūsų pastangų.
Jeigu iškelsime šį tikslą kaip patį svarbiausią ir teisingai susiorganizuosime, tai iš aukščiau mums atsklis ypatinga jėga išsitaisymui. O jeigu neprisijungsime visos žmonijos, tai šios jėgos negausime, juk mūsų paskirtis – ištaisyti ją – ACHAP, pasaulį!
Todėl, rengdamasis rytinei pamokai, turi galvoti apie tai, kaip prie Kūrėjo priartinti pasaulį, juk Jis nori būtent jo. O tu – „koenų  (šventikų) karalystė“, pastarieji tik tarnauja kitiems.
Būtent taip tu turi jaustis, ir tada pamatysi, kokią jėgą, kokį suvokimą tu staiga įgyji!
„Pratarmėje į knygą Zohar“ Baal  Sulamas rašo: „Ir jeigu kiekvienas iš mūsų aukštins kabalą, tada kiekvienas savyje sustiprins davimo savybę gavimo savybės atžvilgiu. Ir ši jėga taip pat pasireikš visame pasaulyje“.
Todėl teisingai pasirengti pamokai – tai galvoti apie tai, kaip visus šiuos norus („pasaulio tautas“ savyje) atvesti į susiliejimą su Kūrėju.

Iš 2011 m. vasario 11 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa ieško suvienytos širdies

Nepakišk Kūrėjui savęs

Aukštesniojo pasaulio atstovai

Pasaulinis kongresas „WE!“ Naujajame Džersyje, 1 pamoka

Šiandieną mes turime visas galimybes dvasiniam pakilimui ir kabalos mokslo platinimui visame pasaulyje.
Besivienydami tarpusavyje pasaulinėje grupėje, susiliedami dvasinėmis kibirkštimis – „taškais širdyje“, mes atstovaujame aukštesnei, dvasinei šio pasaulio sistemai. Be to, kartu platiname kabalos mokslą. Daugiau mums nieko nereikia.
Esame visos žmonijos vystymosi piramidės viršūnėje. Kiek susivienysime tarpusavyje – tiek tai paveiks visą pasaulį. Ir tą pasaulį turime pritraukti kuo arčiau savęs.
Bet neverta galvoti, kad visas pasaulis turi priartėti prie kabalos mokymosi, kad visiems žmonėms skirta suprasti, kas tai yra. Visiškai ne! Tai panašu į žmogaus kūną, kurio 99% sudaro smegenų valdoma materija. Smegenys – tai žmonės, trokštantys dvasingumo.
Visi likusieji priims tokią pasaulio sandarą, jiems persiduos šis suvokimas, kuris priartinantis juos prie mūsų. Šiandieniniame pasaulyje dauguma žmonių gyvena savo įprastą gyvenimą ir netrokšta jokių didelių pasiekimų, – taip  bus ir ateityje, jiems tik pasyviai dalyvaujant.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. kongreso „We!“ pamokos Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas žmogus gali sukelti pasaulio pakilimą arba kritimą

Pabudai? Pažadink ir kitus

Dvasinė lygybė

Klausimas: Sakėte, kad žiniasklaida privalo keistis ir užuot buvusi reklamine priemone virsti  šviečiamąją. Ko žiniasklaida mokys ir kaip auklės?
Atsakymas: Auklėti žmogų reikia palaipsniui įvairiausiais straipsniais, žiniomis, ypatingu priėjimu. Kitaip tariant, turinys gali likti toks pat, bet svarbiausia kaip jį pateiksi, į ką viskas nukreipta. Bet kokia žinutė laikraštyje, klipas, sensacingas pranešimas, netgi skelbimai – viskas priimama ir spausdinama tik su sąlyga, kad tai veda mus išsitaisymo link.
Viskam yra vietos, tiktai svarbu, kaip tai panaudojame, ko norime pasiekti, kokių pokyčių žmoguje laukiame. Ir užuot mėgavęsi visais neigiamais įvykiais ir šaukę: žiūrėkite, kas vyksta mūsų mokyklose, policijoje, varginguose rajonuose, turėtume šitai išnaudoti taisymuisi ir pažiūrėti, kodėl taip atsitiko, kaip tam pasipriešinti, ką galima padaryti, kad rytoj to nebūtų.
Masinės informacijos priemonės privalo kurti žmonių visuomenę, todėl jos ir vadinamos „ryšių priemonėmis“, juk visas išsigelbėjimas − kad būtume susiję vieni su kitais. Žiniasklaida turi mus mobilizuoti, kad susijungtume ir kartu gesintume tuos gaisrus, gydytume visas tas žaizdas, atsiskleidžiančias tai šen tai ten mūsų visuomenėje.
Žiniasklaida privalo statyti, o ne ištraukti kažkokį menką atsitikimą ir iš jo išpūsti didelį burbulą, kad brangiau save parduotų. Reikalingas visai kitoks priėjimas ir kiti spaudos šeimininkai. Masinės informavimo priemonės turi būti labai išmintingų žmonių rankose, kurie supranta kūrinijos tikslą ir žino, kur link žmonijai judėti.
Jie turi būti didūs auklėtojai, kad galėtų išnaudoti viską, kas tik egzistuoja pasaulyje. Juk galime spausdinti informaciją apie viską, nieko negalima slėpti, bet visas reikalas tas, kaip tai paaiškinti dvasinio tikslo atžvilgiu: iš kur tai išeina ir į kur tai veda, kaip daugiau nedaryti tokių klaidų, kaip įvykiai viename regione veikia visą pasaulį, kodėl šitai įvyko būtent ten, o ne čia ir t.t.
Turi būti išaiškinantis paaiškinimas, o ne paprasčiausias aistrų kurstymas dėl kažkokio įvykio. Atvirkščiai, reikia siekti, kad žmonės dalyvautų, susijungtų, pajaustų globalų pasaulį ir visuotinę priklausomybę.
Apie tai kalbėjau Arosoje dar prieš penkerius metus. Žiniasklaida praneš tas pačias naujienas kaip ir šiandien, visas skirtumas − kokioje šviesoje jas pristatys, kaip prie jų prieis, kaip atskleis ir pateiks. Tai visų svarbiausia!
Tai labai subtilu. Tai gali užimti keletą eilučių, bet jos bus taip pasuktos, kad teisingai orientuos žmogų.

Iš 2011 m. vasario 24 d. pamokos pagal straipsnį  „Įvadas į Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gelbstint gyvenimą

Didelis karas dėl mažo žmogaus

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Klausimas: Kokias vertybes visuomenė turi skiepyti žmogui?
Atsakymas: Tuščia kalbų, visuomenė žmogui privalo parodyti pavyzdžių. Visas auklėjimas yra paremtas pavyzdžiu.
Tarybų Sąjungoje buvo negailima gražių žodžių, tačiau gyvenimiški pavyzdžiai buvo nieko verti. Galų gale žmonės tik juokėsi iš kontrasto tarp šūkių ir tikrovės.
Žmogui reikia pavyzdžių, ir jų pateikti gali tiktai žiniasklaida: radijas, televizija, internetas, spauda. Visur žmogus turi girdėti, kad nieko nėra geriau už susivienijimą, bendradarbiavimą, interesų bendrumą. Tai gyvybiškai svarbu, ties tuo visi dirba, tuo paremti visi  ketinimai…
Tegul procesas dar nepaleistas, tegul tik pradėjome apie tai kalbėti, bet kalbame suderintai, choru, perspėdami, kaip apie rūkymą, kad neapykanta ir susipriešinimas – tai mirtis, juos būtina išnaikinti. Tada per kelerius metus neapykanta kaip rūkymas taps blogu tonu, gėdingu, visiškai nepriimtinu visuomenėje reiškiniu.
Svarbiausia – pradėti, užvesti globalaus auklėjimo procesą. Žmogus turi įsisąmoninti, kad gamtai iš mūsų reikia būtent susivienijimo. Tu iš žmonių nereikalauji neįmanomo, apskritai nieko nereikalauji – paprasčiausiai iš viršaus organizuoji atitinkamą aplinką, kuri tik apie tai ir kalba.
Tokiu atveju niekas negalės atvirai prieštarauti susivienijimui, kaip šiandien negali prieštarauti, sakykime, draudimui rūkyti transporte. Taip mes įvedame į visuomenę teisingus įstatymus.
Svarbu tik atkreipti dėmesį, kad to reikalauja gamta, tokia mūsų vystymosi tendencija. Mes ne šiaip kviečiame: „Vaikai,  gyvenkime draugiškai!“, bet gelbstime žmogaus gyvybę Žemėje.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos tema „Vieningo auklėjimo pricipai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Didelis karas dėl mažo žmogaus

Pavydėk Kūrėjui!

Vienijimosi alternatyva – pasaulinis karas

Artėja būsena, kai visas pasaulis norės tapti vieningas! Jis turi tapti vieningas, nes gamtai reikalaujant atsiskleidžia mūsų vidinis noras. Todėl mumyse pradeda vystytis protas, ir mes sugalvojame tai, kas mums gali padėti išgirsti vieni kitus per atstumą.
Taip prieš 150 metų išradome radiją. Tik prieš 150 metų! Mažiau nei prieš šimtą metų atsirado televizija, žmonės išgalvojo kiną, kad sukurtų judesio iliuziją, o prieš 25 metus atradome interneto ryšį. Visa tai – dėl mūsų noro, kuris vystosi ir reikalauja iš mūsų didesnės integracijos, didesnio tarpusavio susijungimo.
Šis noras vystosi ir mes negalime jo sustabdyti. Jis reikalauja iš mūsų pastovaus, nepertraukiamo, visuotino tarpusavio ryšio, 24 valandas per parą, visame žemės rutulyje.
Prieš 200 metų žmogus išvykdavo, sugrįždavo, nebūdavo mėnesį ir nežinodavo, kas vyksta. Šiandien tai neįmanoma! Dingsta knygos. Kol rašai, spausdini, siunti, kol kas nors perskaitys… Laikraščiai, naujienos, viskas vyks šviesos, elektroninio ryšio greičiu. Visa tai sukėlė būtinumas mums taisytis!
Mūsų prigimtis, atsiskleidžianti kaip vieninga integrali sistema, verčia mus susijungti kartu. Tai, kas vyksta vienoje vietoje, nedelsiant pagaunama kitoje ir viskas aplinkui ima „liepsnoti“. Kas meta šį degtuką, padegantį visą pasaulį? Niekas! Tai mes susiję tarpusavyje savo vidiniuose noruose.
Jeigu palygintum šių metų pradžią ir pabaigą, pamatytum visą pasaulį, visiškai sujungtą tarpusavyje. Juk turime eiti bendro išsitaisymo link, tapti kaip vienas žmogus su viena širdimi, pasiekti tokią būseną, kai esame Begalybės pasaulyje ir atskleisti vieningą tarpusavio ryšio jėgą.
Todėl turime vystyti mūsų televiziją ir interneto išteklius tokiu būdu, kad jie būtų kiek galima labiau interaktyvūs ir „gyvi“. Laidos tiesioginiame eteryje turi būti transliuojamos visą parą: tegul skambina žmonės iš viso pasaulio visomis kalbomis, kad niekas nejaustų jokio atotrūkio ir skirtumo. Tai turėtų vykti realiu laiku, o ne transliuojama iš anksto įrašyta ir iš archyvo ištraukta medžiaga, kad informacija nebūtų priimama kaip pasenusi, kad visi jaustų, kad tai – gyva!
Tavo noras gyvena dabartimi ir jau nepriima to, ką darei vakar. Jis pasikeitė, o tu parduodi jam tai, kas jau atgyveno.
Žmonės pajaus tai taip aštriai, jog negalės žiūrėti filmų! Pajausi, kad kinas, kuris anksčiau tave jaudino ir versdavo verkti, nesuteikia įspūdžių. Pamatysi, kad tai tavęs neveikia, nes buvo nufilmuota prieš keletą mėnesių ir yra negyva!
Viskas turi vykti šiuo momentu, kai perduodu tau savo pojūčius, o išorinė forma, per kurią esame vizualiai susieti tarpusavyje, tėra įrankis pasiekti vidinį ryšį iš širdies į širdį! Jei galėsime taip daryti, mums seksis platinti kabalos mokslą! Visas pasaulis to siekia! Jis dar apie tai nežino, bet būtent į ten veržiasi.
Duris į rytojų atvers tas, kas šitai supras ir žinos, kaip iš savo širdies papasakoti pasauliui teisingus dalykus, prie kurių šis veržiasi. Ir tai turi būti aktualu ne tik šiandien, bet ir rytoj (o tai gali suteikti tik kabalos mokslas)!

Iš 2011 m. vasario 10 d. savaitės skyriaus „Tecave“

Daugiau šia tema skaitykite:

Didelis karas dėl mažo žmogaus

Naujasis „Facebook“ veidas

Nelaukiant kritinės ribos

Klausimas: Supratau, kad visą žiniasklaidą norite paversti ugdymo priemone, tarsi kiekvienas žmogus turėtų sėstis į mokyklinį suolą. Bet nejaugi žmonės sutiks, juk jie ne mokytis nori, o pramogauti?
Atsakymas: Tu paprasčiausiai neįsisąmonini, kad prarydamas informaciją, kuria tave „linksmina“ dabartiniai laikraščiai, esi mokykloje – tik labai blogoje! Tu šito tiesiog nejauti, tačiau žiniasklaida su tavimi daro, ką panorėjus. Ji tave keičia, vadinasi, esi mokykloje, kurioje tave dar ir kaip moko!
Tu manei, kad už jos neslepiamas joks ketinimas, jokia politika? Kažkas už viską moka ir sprendžia, kokioje šviesoje žinios turėtų būti pateiktos. Nuo ryto ligi vakaro sėdi žmonės ir mąsto, kokia turėtų būti išleidžiamo laikraščio dvasia, tendencija. Taip yra visoje žiniasklaidoje. Nėra nieko, kas būtų spausdinama tik dėl pramogos. Pasidomėk pramogų verslu ir pamatysi, kokia už jo politika ir kaip ji susijusi su laikraščiais.
Mažas žmogus nesupranta, kokie dideli karai vyksta dėl teisės jį valdyti. Kasdien mokaisi rūsčioje mokykloje – jie tau plauna smegenis ir keičia tave iš pagrindų.
Ir ši žmogaus keitimo kryptis turi likti, bet keisti ji turi tik į gerą! Juk mes visi – masinių informacijos priemonių vaisiai. Pasižiūrėkite į mūsų visuomenę ir pamatysite, kur atėjome. Mokykla – ne tik ta, kai sėdžiu suole ir žiūriu į mokytoją. Visa, kas aplink mus, yra mokykla, viską kažkas organizavo, viskas remiasi ideologija.
Laikraštis skaitytojui turi likti patrauklus ir įdomus, bet jo kryptis turi būti gera. Tai didelis menas. Lengva nufilmuoti ir išspausdinti žmogžudysčių scenas. Daug sunkiau pateikti visa taip, kad žmogus nenorėtų, jog jos pasikartotų – tai prieštarauja mūsų egoizmui.
Dar sunkiau pažadinti žmogui gailestį dėl to, kas nutiko, idant jis imtų atjausti kitą, tada ryšio priemonės iš tikrųjų vienytų žmones.
Šiuolaikinė žiniasklaida augina žmogaus ego – kiekvieno norą mėgautis. O mes savo ruožtu turime veikti visais savo kanalais, visais mus tarpusavyje ir su pasauliu siejančiais ryšiais skleisdami kabalos išmintį.
Net jeigu žmonės nesupranta ir negirdi, tačiau kada nors staiga šitai ims skleistis, atgis juose, ir jie patys apie tai prabils nesuvokdami, iš kur atėjo tokios naujos mintys.
Kitaip tariant, reikalingi du dalykai: pasaulinis ego turi kiek galima greičiau išaugti, o mūsų platinimas turi augti greičiau už jį! Ir kai abu šie komponentai susijungs kiekviename žmoguje (didelis egoizmas ir mūsų pastangos nukreipti jį į davimą) – tai duos teisingus vaisius.

Iš 2011 vasario 24 d. pamokos  pagal straipsnį „Pratarmė Panim Meirot“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kreiptis į žmogų tiesiogiai

Pusiausvyra visuomenėje

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Klausimas: Jei internetas pamažu išsisemia, kokį naują pripildymą jame galima būtų pasiūlyti naujajai kartai?
Atsakymas: Internete reikia pateikti sprendimą naujajam norui, kuris bunda jauname žmoguje. Šioje didžiulėje pasaulinėje internetinėje visuomenėje bunda noras kažkokiam aukštesniam, vidiniam pripildymui. Ir jeigu žmonės negauna šito internete, praranda susidomėjimą juo. Galima įkelti dar tūkstančius klipų, filmų, naujienų – niekas nenorės jų žiūrėti, nes nejaus ten užpildymo.
Žmonėms reikia parodyti, kad šiame tinkle yra ne tik virtualus, elektroninis ryšys, persiunčiamos informacijos kiekiai, bet ir dar vienas komunikacijos lygmuo, kuris jungia virš materialių dalykų.
Čia kaip ir  kabalos pamokoje: norime atskleisti mus vienijantį vidinį tinklą, ryšį dvasiniame lygmenyje, ir pajausti jame savo buvimą, pripildymą Šviesa – kad mums atsiskleistų Kūrėjas. Tą patį reikia su visais atlikti internete – jis turi atskleisti žmonėms Kūrėją.
Kitame savo vystymosi etape, atsižvelgiant į žmogaus poreikius, internetas turi suteikti mums vidinio, mus vienijančio tinklo pagrindą. Todėl turime persikelti gyventi į internetą,  prasiskverbti į šią erdvę.
Žmogus ir dabar nori susijungti su kitais, bet tik savo sąlygomis.Todėl jis prisijungia prie Twitter ir Facebook − jis trokšta ryšio! Tik jam norisi slėptis už įvaizdžio, kurį pats susikūrė, už ypatingo internetinio žargono – bet visa tai pamažu praeina ir pradeda įgauti kitą formą.
Tik leiskite troškimui išsipildyti, pakilti iki naujo lygmens. Ir tada žmoguje pabus noras susivienyti dar labiau, būtent toks vidinis genas – rešimo atsiskleis jame.

Iš 2011 m. vasario 21 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, pagavęs kas 12-tą žmogų pasaulyje

Internetas – vystymosi greitintuvas

Kad pakiltume į naują egzistavimo lygmenį, privalome atlikti keletą veiksmų. Visų pirma turime pajausti, kad labiau priklausome vieni nuo kitų.
Ir iš tiesų dabar jaučiame, kad mūsų pasaulis tampa toks. Be to, turime išstudijuoti tokioje integralinėje sistemoje veikiančius dėsnius. Tokiu būdu realizuojame kabalos mokslą, jos rekomendacijas.
Iš vienos pusės palaikome tarpusavyje virtualius ryšius, kartais susitinkame netgi fiziškai. Iš kitos pusės studijuojame nūnai priešais mus atsiveriantį naują egzistavimo lygmenį − globalų ir integralų pasaulį, kuris diena iš dienos vis plačiau mums atsiskleidžia kaip teisingas ryšys tarp visų žmonių, visoje žmonių visuomenėje.
Suprantama, žinodami, kaip teisingai visa tai sujungti, galėsime labiau ištaisyta forma kurti ir šeimą, ir visuomenę, visas valstybes ir visą pasaulį. Ši mūsų tarpusavio priklausomybė padės mums! Ji dirbs mūsų naudai − juk mes sužinosime, kaip kiekvieną dalį panaudoti visų labui.
Iki šių laikų kabala buvo slepiama − juk jos visai nereikėjo. Bet dabar ji tapo absoliučiai būtina visiems, todėl privalome kiek galėdami greičiau platinti ją visame pasaulyje, kad žmonės pradėtų suprasti, jog gyvena naujoje realybėje! Mūsų neatitikimas šiam naujam pasauliui − visų mūsų problemų priežastis. Todėl verta kuo greičiau to išmokti, pagerinti savo būseną.
Jau artimiausiu metu mums teks išvysti, kaip visuotinė krizė apima pasaulį. Negalėsime tarpusavyje sudaryti nė vieno sandėrio, nė vieno susitarimo, jeigu nekreipsime dėmesio į šį globalų dėsnį. Problema ta, kad nei technikoje, nei medicinoje, nei socialiniuose tinkluose niekada nesame kūrę tokių integralių sistemų, nes pagal savo prigimtį esame individualistai. Todėl turėsime pakeisti visus tarp mūsų egzistuojančius ryšius.
Tikėsimės, kad greitai šito išmoksime ir sugebėsime tai įgyvendinti, kol Gamta neims mums rodyti mūsų su ja neatitikimo. Reikia ją aplenkti ir nelaukti, kol tai pasireikš problemomis ir kančiomis, revoliucijomis ir karais − kaip mūsų disbalanso ir disharmonijos su Gamta pasekmė buitiniame, bendražmogiškame, socialiniame, globaliniame ir ekologiniame lygmenyse. Tai kabalos mokslo paskirtis.
Iš to kyla daugybė pasekmių: naujas realybės suvokimas, naujas pasaulis, kurį atskleidžiame, jeigu žiūri į jį ne asmeniniu, egoistiniu žvilgsniu, o per savo ryšio su aplinkiniais prizmę.
Tikėsimės, kad mums pavyks išplėsti besidominčių ir užsiimančių šiuo mokslu apie naują pasaulį, naują išmatavimą žmonių ratą. Visiems kartu bus lengviau jį atskleisti ir atliksime tai greičiau visos žmonijos labui.
Mūsų Pasaulinėje kabalos akademijoje vyksta kasdieniniai užsiėmimai. Šios studijos laisvai prieinamos visiems ir verčiamos į visas pagrindines kalbas. Tikėsimės, kad vis daugiau žmonių imsis mokytis, o drauge ir platinti kabalos mokslą. Taip galėsime išspręsti daugybę problemų, egzistuojančių kiekvienoje valstybėje ir kiekvienoje tautoje.
Gamtos atžvilgiu galime eiti arba problemų kupinu keliu, arba geranoriško bendradarbiavimo keliu.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Dvasingumas – integrali sistema

Kilti šviesos greičiu

Šiandien žmonija išvysčiusi ištisą pramogų pramonę, kad pamirštų gyvenimo tuštumą: įvairiausi pasaulio čempionatai, visų rūšių varžybos – viskas vyksta tam, kad supainiotų žmogų ir kažkiek užpildytų jo gyvenimą.
Juk egoizmas išaugo ir reikalauja pripildymo. Viena iš vyriausybės užduočių – „susukti“ liaudžiai galvą, kad ją nuramintų ir kažkuo užimtų − kad tik ji neuždavinėtų klausimų.
Juk ką tautai atsakyti, jeigu ji ima klausti apie gyvenimo prasmę? Valdžia nieko negali į jį atsakyti, tačiau ji nenori, kad piliečiai išeitų į gatves ieškoti gyvenimo prasmės, praradę tikėjimą ir šiuo gyvenimu, ir ja.
Todėl ji palaiko populiariąsias „žvaigždes“, masinę kultūrą, masines informavimo priemones, aprūpinančias mus visokiausia niekam tikusia informacija, kad tik supainiotų mus ir truputį nuleistų mus nuo lygmens, iki kurio jau išsivystėme… Juk jeigu leistume žmogui dabar veikti pagal jo paties aiškų norą, jis pradėtų uždavinėti labai rimtus, brandžius klausimus.
Jis atskleis, kad neturi nei auklėjimo sistemos augančiajai kartai, nei kultūros, nei pripildymo, nei sveikos visuomenės – nieko! Jis supras, kad gyvena visuomenėje, kur viešpatauja visiška savivalė. Ir tada jis paklaus: ir tai vyriausybė, pasaulis, ir tai, kaip reikia gyventi?!
Ir prasidės revoliucijos ir riaušės. Todėl pagrindinis vyriausybės uždavinys yra „prikimšti“ tautai galvą ir taip visur, bet kurioje šalyje: Europoje, Amerikoje, arabų valstybėse.
Todėl, kai žmogaus noras tampa didesnis nei jis gali gauti iš gyvenimo šiame pasaulyje, tada pabunda kabalos mokslas ir atskleidžia jam tikrąjį tikslą.
Tačiau tada kyla problema, kaip žmogui pateikti šias žinias, juk su jomis neįmanoma kreiptis į masines informavimo priemones, nei į pop žvaigždes, nei į mokslininkus, nei į švietimo sistemą, nei į vyriausybę. Ir visi bus „prieš“ patys nesuprasdami, kodėl! Atsiveria visiškas susipriešinimas tarp kabalos mokslo ir visų gyvenimo būdų, kuriuos išradome šiame pasaulyje.
Bus neįmanoma remtis jokiais kanalais – tik tiesiogiai kreiptis į žmones, kad jie sužinotų, jog kabala turi visus atsakymus į jų vidinius klausimus. Visi kiti nori juos supainioti su šiais klausimais ir užčiaupti bet kokiomis priemonėmis, tačiau žmonės neišvengiamai kentės neradę atsakymo į šiuos klausimus.
Todėl kreipiamės tiesiogiai į kiekvieną žmogų. Nesugebėsime sau rasti jokių kitų sąjungininkų. Jūs dar pamatysite, kaip jiems visiems su mumis nepakeliui.

Iš 2010 m. gruodžio 19 d. pamokos pagal straipsnį „Tarnaitė – savo šeimininkės įpėdinė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Ko reikalauja žmonės aikštėje

Visiems kartu pro vieną „langą“ bežiūrint