Klausimas: Liko tik keletas dienų iki Berlyno kongreso. Mes norime jį pajusti jau dabar. Pajusti, kad visas pasaulinis kli yra tos pačios būsenos. Kaip tai padaryti?
Atsakymas: Visų pirma mums reikia suvokti, kaip smarkiai mes galime kas kartą sustiprinti savo tarpusavio ryšį ir vis intensyviau organizuoti kabalos platinimą pasaulyje. Būtent nuo to priklauso mūsų dvasinė būsena. Kita mūsų dvasinė pakopa priklauso nuo to, kaip stipriai mes išplisime pasaulyje, – tokiu lygiu mus ištaisys / pakels Šviesa. Nes mes egzistuojame ne dėl savęs, ne dėl savo pakilimo, o dėl to, kad išplistų kabala.
Baal Sulamas straipsnyje „Mozės ragas“ rašo, kad kabalos platinimas pasaulyje vadinamas ragu, kas reiškia Mozės kvietimą. Mozė – tai savybė, ištraukianti žmogų iš egoizmo (nuo žodžio „mošech“ – „ištraukti“). Štai tai mums reikia padaryti. Jeigu mes dar truputį padėsime pasauliui priartėti prie savojo egoizmo ištaisymo, tai ir mus pakels tiek, kiek pasaulis šito pareikalaus. O jei jis nepareikalaus, tai ir mūsų nepakels.
Kaip mirdamas sakė Ari? Taip atsitiko, kad tuo metu šalia jo nebuvo Chaim Vitalio, jo pirmojo mokinio, kuriam Ari perdavė šios išminties kelius. Baal Sulamas apie tai savo laiške rašo: „Icchakas Koenas, vienas iš Ari mokinių… įėjo pas šį jam mirštant ir verkė, kad dingsta viltis, kurią jie puoselėjo mokytojui gyvenant, pamatyti pasaulį, pilną gėrio, išminties ir Kūrėjo Šviesos. Ir atsakė jam Ari: „Jeigu atsirastų tarp jūsų bent vienas visiškai teisus – nepaimtų manęs iš šito pasaulio anksčiau laiko“…Ir sušuko mokinys: „Tai mes neturime jokios vilties?!“ Ir atsakė Ari: „Jei užsitarnausite, tai ateisiu pas jus ir mokysiu jus.“ Mokinys paprieštaravo: „Kaip gi tu ateisi mokyti mūsų, jeigu jau palieki šį pasaulį?“ Ir atsakė Ari: „Ką tu supranti giliose paslaptyse ir mano grįžimo pas jus keliuose!“ Pasakė ir iš karto numirė, kad gyventų kitame pasaulyje…“.
Tą patį sakė Baal Sulamas. Kadangi jo mokiniai buvo nepakankamo lygio tam, kad jis toliau su jais mokytųsi, jis mirė. Čia nėra jokių kitų išskaičiavimų. Jeigu žmogus reikalingas, tai jį laiko, duoda jam šią misiją, o jei ne, tai paima jį, – yra kito darbo. Todėl mums reikia suprasti, jog turime iš visų jėgų siekti išplatinti kabalos mokslą, ir tada mus pakels. Viena nuo kito visiškai priklauso! Ne tik nė vienas iš mūsų negalės pakilti (apie tai net nėra kalbos!), bet ir visa grupė stipriau nesusivienys, jei teisingai nedalyvaus kabalos platinime pasauliui.
Tikėsimės, kad šiais metais padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, ir tada iš tikro užsitarnausime išėjimą į Aukštesnįjį pasaulį.

Iš 2011 m. sausio 14 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Europa – bendri namai, bendra problema

Susitiksime Berlyne!

Kabalos mokslo platinimo svarba

Priartėti prie kitų – reiškia priartinti sau jų norus ir mintis, kad pajaustum jų norus lyg savo vaikų. Štai toks svarbus man turi tapti visas pasaulis, tarsi visi būtų mano giminės.
Vėliau vis labiau jaučiu šį „giminišką” ryšį, kol nepajaučiu, kad tai mano paties dalys ir net ne dalys – apskritai aš pats! Tai vien psichologinė problema.
Artėdamas prie jų jaučiu jėgą, kuri užpildo erdvę tarp mūsų – ten atsiveria Kūrėjas. Kuo daugiau man rūpės kiekvienas žmogus pasaulyje – tuo artimesnis tapsiu Kūrėjui ir tuo daugiau turėsiu galimybių Jį atskleisti.
O jeigu aš atstumiu kitus ir galimybę priartėti prie jų, apsupdamas save egoistiniais interesais, tai šitaip uždarau nuo savęs ir nuo kitų Kūrėją, gerovę ir gėrį, sukeldamas blogį ir kančias pasaulyje.
Jei nepradėsime naudoti kabalos mokslo, tai žmonija ims tolti tarpusavyje: ir žmonės, ir ištisos šalys. Tada virš mūsų susitelks daug didesnė nei dabar tamsa.
Kūrėjas vis labiau tols nuo mūsų, ir kai Jis kildamas pasieks kritinę ribą, tada ir prasidės pasaulinis karas. Viskas priklauso tik nuo šios Aukščiausios jėgos priartėjimo ar nutolimo: taip ji sukelia visus sprogimus, katastrofas, epidemijas, karus – pasaulinius taip pat.
Kol kas esame tiesiog „tremtyje” (praradę Kūrėjo pojūtį). Jis gana arti mūsų ir tyčia dar labiau artinasi, idant atvertų mums globalų pasaulio ryšį. Kol nevėlu turime suprasti, esą atsakingi už tai, kad skleistume šias žinias visiems. Ir čia viskas priklauso nuo mūsų noro.

Iš 2011m. sausio 13 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Tai ne šiaip sau žaidimas

Apie meilę ir neapykantą

Klausimas: Ar labai svarbu dalyvauti artėjančiame Europos kongrese Berlyne?
Atsakymas: Aš labai tikiuosi, kad visi besimokantys mūsų sistemoje supranta, kaip mums ir visai žmonijai yra svarbu, ypač dabartinėje situacijoje, kad Europa susivienytų dvasine prasme. Juk stovime ant itin sunkių įvykių Europoje slenksčio. Manau, kad visi jau pradeda tai jausti.
Visos šios padienės viltys, siejamos su bendra rinka, ima tirpti. Žmonės mato, kad po visu šituo atsiveria didžiulė neapykanta, tolstama tarpusavyje, auga protekcionizmas.
Todėl būtent dabar pats laikas iš visų jėgų, sparčiau platinti kabalos mokslą Europoje. Visi mūsų draugai, gyvenantys Europoje, turi tik taip matyti savo ir žmonijos ateitį. Kitaip Europoje vėl kils gaisras. Čia jau buvo kilę du pasauliniai karai, gali prasidėti ir trečiasis.
Ir aš manau, kad Vokietijoje geriau nei kurioje nors kitoje šalyje jaučiama kokia reali ir artima ši grėsmė.
Tačiau, kaip moko kabala, viskas priklauso, ar žmonės susijungs ir ar pasieks pusiausvyrą su gamta. O tai galima realizuoti tik padedant aukštesniajai jėgai, jeigu tik žmogus to nori ir siekia pritraukti šią jėgą studijuodamas kabalos mokslą.
Svarbiausia – platinti kabalą visomis formomis, kad ji pasiektų kiekvieną žmogų Europoje. Mes adaptuosime straipsnius ir intensyviai publikuosime juos internete visomis Europos kalbomis. Delsimas neleistinas, nes artimiausi pora metų bus lemiami taikai pasaulyje.
Pasaulio dar laukia dideli sukrėtimai. Ir norint juos praeiti teisingu keliu, kad jie nenublokštų mūsų į prarają, o priešingai, pastūmėtų tikslo link, būtina apsiginkluoti kabalos mokslu. Viskas priklauso nuo jūsų!
Tikėkimės, kad visi mūsų mokiniai Europoje, net iš pačių tolimiausių kampelių, dalyvaus kongrese. Laukiame visų jūsų! Viliuosi, kad pagaliau mūsų balsas bus išgirstas.

Iš 2011 m. sausio 4 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Kabalos mokslas ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Berlyno kongresas

Kur pasuks Europa?

Klausimas: Ar bus kokia nauda, jeigu savo pavyzdžiu paveiksime kitus žmones, kurių dauguma nesiekia dvasiškai vystytis? Ar tada visoje visuomenėje taip pat įsivyraus geri santykiai ir ryšiai?
Atsakymas: Taip, savo pavyzdžiu teigiamai paveiksime visą visuomenę. Baal Sulamas rašo apie tai straipsnyje „Paskutinioji karta“. Jeigu šiandien visa visuomenė nuspręs, kad negalime daugiau egzistuoti tokia egoistine forma ir turime pradėti kažkaip skaitytis vieni su kitais – tai bus didelis ištaisymas.
Jūsų gali paklausti: jei paprastas žmogus tai daro ne dėl to, kad atskleistų Kūrėją ir Jam duotų, ar tai nebus socialistinės Rusijos liūdnos patirties pakartojimas?
Tačiau šiais laikais jau yra mūsų didelė kabalistinė grupė, užsiimanti davimu ir kabalos platinimu. Ir kiekvienas, norintis įgyti gilesnį suvokimą, galės prie mūsų prisijungti. O visiems kitiems pakanka tiesiog padėti ir palaikyti mus, kaip kad paprastai elgiasi žmonės, nenorintys mokytis ir apkrauti savo galvos.
Jeigu yra tokia pusiausvyra visuomenėje, kai viena jos dalis tarsi „galva“ rūpinasi ketinimu ir visiems pritraukia taisančią Šviesą, o kita dalis atlieka kažkokius pagalbinius veiksmus, tai galime pasiekti gerų rezultatų.
Tikėkimės, kad tai pavyks. Žinant, kad visos žmonijos struktūra sudaro piramidę, būtent taip ir turi būti: tik nedaugelis kuria ryšį su Kūrėju ir praleidžia Šviesą masėms. (žr. Baal Sulamas „Paskutinė karta“)

Iš 2010 m. gruodžio 10 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiraminimas: dėl ko ir kam?

Vienas įstatymas

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Kabalos mokslo platinimas ir visuotinio požiūrio keitimas priklauso nuo mūsų pastangų kurti tarpusavio laidavimą.
Sėkmės raktas slypi laidavimo jėgoje, o ne tame, kiek žinome ir suprantame, ir net ne tame, kiek darome.
Laidavimo jėga pažadina viduje slypinčią Šviesą ir ji ima skverbtis tarp sielų, pažadindama žmones.
Iškviesti Šviesą galima tik per laidavimą. Tarpusavio laidavimas – tai priemonė grąžinančiai į šaltinį Šviesai pažadinti. Šviesa – vienintelė jėga, keičianti mūsų norus.
Mumyse yra didelis noras ir kibirkštys, kuriomis galime uždegti Šviesą, jei tik jas sujungsime.
Kai paliekame egoistinius norus apačioje ir virš jų sujungiame savo kibirkštis, jose atsiskleidžia Šviesa, kuri ir atlieka darbą.
Jei mes jos nepažadiname, tada nėra veikiančios jėgos. Vienintelis dalykas, galintis mums padėti – tai Šviesa. Noras – tik jos rezultatas.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 19 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabudai? Pažadink ir kitus

Kur ieškoti Kūrėjo?

Unikalus kiekvienos sielos diapazonas

Jei mes buvom dvasiškai pažadinti iš aukščiau, neturėtume laukti, kol taip pat bus pažadinti ir kiti.
Pirmoji pažadintųjų „greta“, siekiančių Kūrėjo, vadinama „Israel“, ir jie įpareigoti visą pasaulį vesti  tos pačios būsenos link, nelaukdami, kad pasaulis atsibus pats.
Tai atrodo keista: jeigu aš atsibudau tolimoje šalyje, jeigu pats nežinau, ko ieškau, ir dar nesuprantu, ką radau, –  kodėl kiti turi gauti tai „ant lėkštutės“: per laikraštį, TV kanalą, internetą?
Vis dėlto čia slypi priežasties-pasekmės tvarka: pažadintieji iš viršaus privalo perduoti savo pabudimą kitiems.
Žmonės, vadinami „Israel“, t.y. besiveržiantys „tiesiai pas Kūrėją“, davimo link, privalo visame pasaulyje platinti kabalos mokslą, Mesijo kvietimą. „Mesijas“ – tai davimo ir meilės šviesa, atsiskleidžianti pasaulyje. Ji pabudina žmones. O mes turime būti Mesijo pasiuntiniai.
Israel, jau atskleidę kūrimo tikslą ir jo siekimo priemonę, atsakingi už tai, kad ragintų save ir kitus judėti Kūrėjo link. Tai – mūsų laidavimo dalis.
Mes privalome dirbti dėl tų, kurie negali pabusti patys. Mes taisome save – kad ištaisytume pasaulį – kad suteiktume malonumą Kūrėjui. Jei nėra šios nuoseklios sekos, nėra ir tobulėjimo.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 19 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilsime kartu!

Jūsų siela pabudo? Neleiskite jai užmigti!

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Klausimas: Ar nemanote, kad būtina dar plačiau skleisti kabalą, net nenurodant jos pavadinimo, o tik paaiškinti jos idėjas, krizės priežastis, susivienijimo būtinybę globaliame pasaulyje ir t. t.?
Atsakymas: Visiškai sutinku su tuo, ką sakote, – jog reikia būti atviresniems platinant kabalą masėms. Sutinku, kad reikia parengti platinimo programas, ruošti specialistus.
Bet visų pirma mums būtina ištirti, ar nepaskęsime tame informacijos sraute ir vienijimosi šūkiuose, tarp viso to, kas jau pasakyta kitų, beje, gražiais žodžiais. Juk tokių organizacijų tiek daug! Internetas užpildytas ir niekas jomis nesinaudoja. Kodėl?
Nes visa gamta – tai noras. Noras mėgautis. Dėl savęs. Žmogus gali girdėti tik savo noro radiuso ribose, plačiau – negali. Toks tad šis kūrinys. Šaukti beprasmiška.
Dar Rabašas sakė, kad kol kas noro vaistinėje neparduoda ir todėl kalbėti galima tik „sergantiesiems“. Todėl niekam niekas nesvarbu, išskyrus patį save. Ir už tai žmonių smerkti negalima.
Kas gi mums lieka? Tiktai:
1. skleisti mūsų idėją ir sutelkti visus, turinčius „tašką širdyje“ žmones.
2. skleisti mūsų idėją šiek tiek plačiau nei turinčių „tašką širdyje“ žmonių ratas, tiems, kuriuose šis taškas greitai pabus. Galbūt jūs kalbate apie šitą gyventojų ratą?
3. Matome, kad žmonija nepripažįsta savo visuotinės krizės, bando ją slėpti. Viena, ko neįmanoma paslėpti ir tai betarpiškai junta kiekvienas – tai auklėjimo (ne švietimo!) krizė: padėtis mokykloje, šeimoje, asmeniniame gyvenime.
Jeigu parodysime, kad galima auklėti jaunąją kartą fiziškai, psichiškai sveiką, dorą, suprantančią savo gyvenimo prasmę ir tikslą kaip galima giliau ir plačiau, tai neabejotinai atkreipsime absoliučiai visų žmonių dėmesį.
Tokiu būdu per auklėjimą (grupėje, pritraukiant Or Makif ) galėsime išauklėti jei ne suaugusius, tai vaikus – kitaip tariant, naująją kartą, kuri po kelerių metų užims savo gimdytojų vietas.
Be to, auklėjimo sistemą, mūsų mokyklas, galime organizuoti visame pasaulyje. Per interneto tinklą kaip atvirą mokyklą visiems: įtraukiant auklėjimą ir švietimą, būrelius, bendravimą tinkle ir t. t., kas taip traukia jaunąją kartą. Ir pakelti juos iš materialios plotmės į virtualaus pasaulio erdvę, o paskui ir į dvasinį pasaulį.
Norėdami tai atlikti, turime sukurti virtualią mokyklą. Ir net jeigu pradėsime mokyti vien savo draugų vaikus visame pasaulyje – tai šimtai tūkstančių vaikų, kurie savo pavyzdžiu galės parodyti rezultatus, o paskui taps aktyviais, išsilavinusiais mūsų judėjimo nariais. Vystydamasis fiziškai vaikas augs ir dvasiškai!
Štai šį trečiąjį punktą, manau, galime pradėti įgyvendinti ir per jį pastūmėti pasaulį ištaisymo link, kaip pasakyta Biblijoje: „Sugrąžinti tėvų širdis sūnums, o sūnų širdis – tėvams“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Magiška dvasingumo trauka

Kelias, kurį tiesiame

Kaip auklėti vaikus?

Platindami kabalos žinias, mes vienijame mūsų sielas ir kuriame erdvę, kurioje Kūrėjas atsiskleidžia visiems kūriniams.
Taip mes įgyvendiname Jo norą ir suteikiame Jam patį didžiausią malonumą.
Jeigu sudėtume visas mūsų kančias ir padaugintumėme iš „Pi Tarach“ (620) kartų – tai būtų panašu į tai, ką Kūrėjas priverstas kęsti paslėptyje, norėdamas suteikti mums galimybę augti.
Kiekvienu į susivienijimą nukreiptu veiksmu mes sustipriname vienijimosi jėgą (masach ir or chozer), pridedame dar vieną sielą prie bendro sielų skaičiaus, reikalingo Kūrėjui atskleisti.
Tuo mes visose sielose sukelsime tokius pokyčius, kad visi staiga pajus Aukštesniąją jėgą, kuri veikia visą mūsų pasaulį, nulemdama kiekvieną būseną.
Ne šiaip sau vyksta žemės drebėjimai Naujojoje Zelandijoje, gaisrai Rusijoje, taifūnai Amerikoje – tai mūsų bendros būsenos dalys, Kūrėjo sukeliamos tam, kad pradėtume kilti Jo link.
O kai pradėsime kilti į dvasinę erdvę ir apie šį materialųjį gyvenimą galvosime tik kaip apie neišvengiamą sudėtinę dalį, nusipelnysime geresnio gyvenimo. Tik reikia bent truputį atskleisti Kūrėją.
Niekas daugiau negali padėti mūsų pasauliui – tik pojūtis, kad visoje Visatoje, gamtoje, tarp mūsų egzistuoja viską valdanti jėga.
Platindami kabalą mes artėjame prie šio tikslo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra tikrasis „platinimas“?

Gyvenimas ant ugnikalnio

Kelias, kurį tiesiame

Jeigu studijuosime kabalą tik dėl žinių, nenorėdami savęs ištaisyti – iš to nebus jokios naudos! Svarbiausia – pritraukti sau gražinančią į šaltinį Šviesą.
Todėl praėjusiais amžiais kabalistai slėpė savo knygas, nes žmonės dar nejautė taisančios Šviesos poreikio.
Ir kam tada duoti žmogui knygą? Jis matytų joje tik negyvas raides, tuščias akutes.
Todėl kabala buvo draudžiama! Jeigu žmoguje nesubrendo teisingas noras – kabala jam nebus naudinga, ji atneš tik žalos, nes žmogus studijuos ją mechaniškai, taip ir liks kaip buvęs materialiame lygmenyje.
Bet tada kyla klausimas: kodėl platiname kabalą visiems, neaplenkiant tų, kurie dar neturi dvasinio noro, „taško širdyje“?
Todėl, kad mūsų norą sudaro visi lygmenys. Bendras dvasinis indas apima visas sielas, visus žmones, netgi tuos, kurių sielose dar neatsiskleidė dvasinio taisymosi rešimot, šios sielos negali pradėti taisytis tiesiog dabar, nes nejaučia poreikio pasiekti dvasinį tikslą.
Tačiau kiekvienas žmogus turi sielą! Ir visos jos sudaro Begalybės pasaulio Malchut. Todėl, kai prisijungiame visas šias sielas, jos įsijungia į mūsų ratą, ir mes spinduliuojame jiems mūsų pritrauktą supančią Šviesą, veikiančią visus, kurie kaip nors su mumis susiję.
Supanti Šviesa neveikia jų tokia jėga kaip veikia mus. Mumyse ji betarpiškai veikia dvasinį rešimo, o juose šis rešimo dar neatsiskleidė, ir Šviesa jį veikia netiesiogiai, bet, nepaisant visko, artina juos prie ištaisymo ir jungia prie mūsų bendro, dvasinio organizmo.
Todėl tai anaiptol ne beprasmis darbas! Baal Sulamas rašė, kad kabalos mokslo platinimas plačioms masėms ir yra vadinamasis „Mesijo rago kvietimas“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažadinti gėrio jėgas

Kas yra tikrasis „platinimas“?

Kada mezgasi ryšys su Šviesa…