Klausimas. Ką turite omenyje rašydamas straipsniuose, kad visi žmonės turi susivienyti?
Atsakymas. Tai, kad kiekvienas imtų galvoti gerai apie kitą, o paskui pasiektų būseną, kurioje galėtų perleisti aukštesniąją Šviesą per save grupei ir visai žmonijai. Tai kiekvieno iš mūsų užduotis.

Įsivaizduokite, jei visa žmonija susikomponuotų taip, kad kiekvienas perleistų per save Šviesą visiems – tai ir yra visiško išsitaisymo būsena.
Klausimas. Kai Baal Sulamas rašo savo straipsniuose, kad visa žmonija turi tapti kaip viena šeima, jis turi omenyje, kad visi turės studijuoti kabalą?
Atsakymas. Studijuoti ją reikia ant savęs, čia nėra jokių gudrybių. Iš tikrųjų kabala – tai grynai praktiška metodika visiems: ir namų šeimininkėms, ir didiems protams. Visi žmonės šiame pasaulyje turės palaikyti tarpusavio ryšius pagal šią metodiką.
#237812

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo Šviesa

Švitras egoizmui – balzamas širdžiai

Vienijimasis it sugniaužtas kumštis

Klausimas. Ar galite išmokyti mane teisingai norėti, kad ir Kūrėjas būtų patenkintas, ir aš nekentėčiau?
Atsakymas. Tam reikia bendrauti su grupe, klausytis praktinių užsiėmimų. Tai rimtas darbas. Kas nori suprasti, kokia metodika, turi daugiau mažiau sistemiškai dalyvauti pamokose.
Dabar užsiimame, kaip praktiškai išeiti ant dvasinių laiptų. Žinoma, tai ne pradedantiesiems, tačiau vis tiek galite pamėginti, niekas jūsų neriboja.
Kalbama apie aukštesniojo pasaulio suvokimą su visomis jo 125 pakopomis. Tai jau pati tikriausia, praktinė kabala.
Patarčiau pradėti mokytis su mumis medžiagą. Ji sunki tuo, kad reikia su ja sutikti ir ją realizuoti. Bet apskritai, jos klausytis ne taip ir sudėtinga. Klausykite. Šviesa veiks ir pamažu imsite drauge su ja kilti.
#237541

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumą kuri tu!

Kaip pajausti dvasinį pasaulį

Kur rasti dvasinį norą?

Klausimas. Kaip tinkamai suderinti aktyvų dvasingumo siekimą ir aktyvumą šiame pasaulyje?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje aktyvumas reikalingas žmogui tam, kad daugiau mažiau užtikrintai pasirūpintų šiandienai ir šiek tiek rytdienai. O apie tai, kas bus toliau, užsiimdami dvasiniu darbu, galime nesirūpinti.
Mums reikia galvoti apie tai, kaip turėti specialybę, darbą, aprūpinti save ir šeimą, bet tik tiek, kiek būtina.
#237800

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Nepainioti dvasinių ir materialių dalykų

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Kaip galima būti vienos visumos dalimis ir tuo pat metu skirtis tarpusavyje, patirti individualią praeitį, dabartį ir ateitį?
Atsakymas. Iš tiesų esame absoliučiai priešingos dalys. Neturiu nė vienos savybės, pagal kurią būčiau lygus kitiems. Negaliu prilipti prie tavęs jokiu kraštu, kad rasčiau kokį nors bendrą sąlyčio tašką. Jo nėra. Jis aukščiau mano ir tavo prigimties. Kitaip tariant, ryšys tarp mūsų gali būti tik per Kūrėją.
Klausimas. Vadinasi visa sujungta mozaika – Kūrėjuje?
Atsakymas. Taip. Kaip pasakyta: „Jame džiaugsis mano širdis.“ Todėl tarpusavio ryšys užmezgamas tik per Šviesą. Ji mus sudaužė, kad priverstume ją mus sujungti. Tuomet imame suprasti savo ir jos savybes ir taip suvienijame visą gamtą, užtikriname visapusę komunikaciją. Taip suvokiame ir save, ir Kūrėją, ir ryšį tarp mūsų. Daugiau gamtoje nieko nėra.
#237767

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Klausimas. Viena vertus, kabala laikoma individualiu mokslu. Ir staiga ji ima kalbėti apie žmonijos integralumą, nors per daugybę metų žmonės gyveno nedidelėse gentyse. Tad žmogus nesuvokia frazių „integralus pasaulis“, „mylėti visą pasaulį“ ir t.t.
Atsakymas. Tiek, kiek mokome žmones, jie ima suprasti, kaip funkcionuoja žmonija bei visa pasaulių sistema. Juose susiformuoja negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus modelis, bendras pasaulio modelis.
Klausimas. Savo pirmose knygose rašėte: „Kabala – individualus raidos kelias“. Ką turite omenyje sakydamas „individualus“?
Atsakymas. Asmeninis kreipimasis į kiekvieną žmogų. Jei jis nori suvokti tikrovę, tai aiškinu jam, kaip jis turi savyje sujungti absoliučiai viską – negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmoniją, kad pasiektų savo tikslą: visiškai išsitaisytų ir susilietų su Kūrėju.
Klausimas. Kabala visiškai anuliuoja istoriją?
Atsakymas. Ne. Istorija vyko žemiškuose laiko rėmuose. Kabaloje šių rėmų nėra. Ten gali keliauti kur panorėjęs savo vidiniu „kosminiu laivu“.
#237809

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui reikia mūsų

Išėjimo iš krizės planas IV dalis

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Klausimas. Ar galima sakyti, kad dvasingumas – tai kažkas įsisąmoninto?
Atsakymas. Žinoma. Ne tik įsisąmoninto, bet tu pats jį kuri!
Klausimas. Mūsų pasaulyje 99% laiko egzistuojame nesąmoningai. Viskas vyksta automatiškai tiek kūne, tiek noruose.
Atsakymas. Mūsų pasaulyje egzistuojame nesąmoningai visus 100%, nes mintys, norai, veiksmai kyla mumyse iš aukščiau ir žmogus visiškai nieko neturi, ką būtų galima priskirti jam.
Dvasiniame pasaulyje – ne. Ten vyksta tik tai, kas atsiranda žmoguje (sieloje) jam dedant pastangas. Jeigu savybėmis priartėjai prie aukštesnės pakopos, tai jauti tai kaip judėjimą. Patirtų būsenų kiekis jaučiamas kaip laikas. O vieta gali būti keičiama į skirtingas puses priklausomai nuo savybių: gavimas, davimas, chasadim, chochma ir t. t.
Klausimas. Kitaip tariant norų taisymas – tai ir laikas ir tuo pat metu judėjimas?
Atsakymas. Laikas ir judėjimas susiję, tačiau nebūtinai pakeičia vienas kitą. Jie artimesni nei mūsų pasaulyje, mat jame yra ir erdvė.
Dvasinė erdvė – tai gryna aukštesnioji davimo ir meilės jėga, kurioje judu prie jo centro, prie šaltinio.
Klausimas. Išeitų, kad dvasiniame pasaulyje turiu nuolatos keistis? Ten nėra statiškos būsenos?
Atsakymas. Dvasinėje erdvėje ramybė – tai išnykimas, tu neegzistuoji. Jei nekeiti savo savybių, vadinasi, tavęs nėra. Kaip fotonas: jei jis liaujasi judėjęs – jo nėra. O mes kalbame apie šviesą. Dvasinis pasaulis – tai šviesa.
#237261

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskleidžiantis pasaulis

Kas yra laikas?

Atskleisti gyvenimo prasmę

„Tačiau kaip žmogus gali laikyti draugą didesniu nei jis pats, kai mato, kad turi daugiau privalumų nei šis: yra talentingesnis ir iš prigimties jo savybės geresnės.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Tai teisinga. Egoizmas visuomet taip mus nuteikia. Tačiau veikiant Šviesai viskas keičiasi.
Mes tesame egoistinės būtybės. Manyje be šimtaprocentinio egoizmo nėra nieko kito. Kiek mane veikia Šviesa, tiek ji susilpnina mano egoizmą, ir aš pajuntu, kad kiti aukščiau manęs.
Imu suprasti: tai, kad anksčiau mačiau taip, o dabar kitaip, priklauso tik nuo to, kaip intensyviai Šviesa veikia mane. Ir jokios tiesos nėra.
Todėl trokšdamas būti arčiau Kūrėjo, prilygti Jam, noriu, kad Šviesa kuo labiau mane veiktų. Tuo pat metu suprantu, kad tuomet atrodysiu pats žemiausias, atsilikęs, nesuprantantis ir nežinantis. Bet dėl to nesijaudinu, priešingai, – džiaugiuosi, mat atskleidžiu tiesą, jog be egoizmo manyje nieko nėra.
Tad pirmasis Šviesos poveikis – pojūtis, kad manyje viskas iš egoizmo. Antrasis – kad vietoj egoizmo manyje ima formuotis Šviesos savybė.
#237363

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Noriu pamatyti duodantį save

Rato centre tarp mūsų

Teisingas dešimtukas

Klausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Klausimas. Kaip įmanoma nepakenkti kitiems žmonėms, jei didžiausia jėga – mintis, o minčių nekontroliuojame?
Atsakymas. Ne, galime kontroliuoti, bet ne pačias mintis, o norus. Jeigu mano norai geri, tai blogų minčių nebus. Ir visa tai galima kontroliuoti tik tinkamai mokantis ir užmezgus tinkamą ryšį grupėje.
Visai nekviečiame užsiimti kokiais nors geranoriškais idealais: būti geram, visąlaik duoti, mylėti kits kitą – ne.
Kabalos mokslas – tai mokslas, kaip teisingai išnaudoti egoizmą. Mums reikia taip jį išnaudoti, kad atskleistume Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį, kad perprastume ir pajaustume anapusinę erdvę, aukščiau savęs, ne savyje, tarsi neegzistuotume.
Svarbiausia norime jausti pasaulį nesugadintą mūsų savybėmis. Todėl kalbame apie meilę, apie išėjimą iš savęs, kad pakiltume virš savo esmės.
#237652

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Minčių kryptingumas

Mintis – norų tvarkytoja

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės