Klausimas. Neseniai įvyko programišių kongresas. Ši naujiena sukėlė triukšmo šiuolaikinėje visuomenėje. Tačiau pasirodė, kad tokie kongresai vyksta jau 34 metus iš eilės! Jei 90-aisiais metais jame dalyvavo 150 žmonių, tai dabar susirinko daugiau nei 5000.
Kongresą suorganizavo tarptautinis klubas „Chaosas-kompiuteris“, kuris gina laisvo keitimosi informacija principus. Svarbiausias Chaoso klubo principas – visa informacija, išskyrus asmeninę, turi būti prieinama.
Ar kenkia visuomenei prieinamumas prie kiekvieno žmogaus visuomeninių duomenų? Kas turi teisę jais naudotis?
Atsakymas. Kyla problema: jei visuomenė būtų teisinga, tai visa informacija galėtų būti atskleista, ir viskas būtų teisingai suvirškinta, sumalta kaip mėsmalėje, ir išeitų geras maltinukas.
Bet kai ir visuomenė, ir įvairių šalių valstybiniai saugumo organai, ir advokatai, teismai, ir kita tik ir laukia, kad sumaltų viską savo naudai, tai nemanau, kad informaciją reikia atskleisti. Tokiu atveju, manau, internetas virsta šiukšlynu.
Jei atveri internetą ir viską ten pilti, įvyks tas pats, kas su vandenynais: skrendi virš jų ir matai plaukiant kalnus šiukšlių. Internetas – tai taip pat vandenynas. Jis iš tikrųjų gali priimti bet ką, bet galiausiai, net jei jis begalinis, beribis, jame susikaupia šiukšlių kalnai, stabdoma informacija, kemšasi šlamštas ir visa kita.
Todėl aš ne už absoliučią, o už išmintingą laisvę. Su žmogumi reikia elgtis, kaip su vaiku – leisti tai, kas naudinga jo vystymuisi. O jei viską atskleidžiame vaikui, jį žalojame. Taip ir šiuo atveju.
Žmonija – tai neišmintingi vaikai. Ją reikia auklėti ir tuomet kartu su tuo leisti internete viską, kas naudinga. Bet tik tiek, kiek atitinka išsiauklėjimą, kad žmogus gautų iš interneto tai, kas iš tikrųjų naudinga jam ir visuomenei.

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Internetas – vystymosi greitintuvas

Susitikimo vieta – internetas

Internetas eina per chaosą į Šviesą

Jeruzalė – Šventyklos vieta, bet drauge – sunaikinimo vieta. Turime pasiekti būseną, kai Jeruzalė (hebrajiškai ira šlėma – visiška baimė), įsiviešpataus mūsų širdyse, mūsų nore, ir su naujai įgytu ketinimu duoti sukursime tobulą dvasinį indą, vadinamą „Šventykla“.
Pirmasis dvasinis indas: gauti, kad duotum, antrasis – duoti, kad duotum, priklausė tik bendros sielos galvai. Trečiajame inde bus ir davimas vardan davimo, ir gavimas dėl davimo visoms tautoms, kaip pasakyta: „Mano namai vadinsis maldos namais visoms tautoms“, t. y. viso noro mėgautis, sukurto žmogaus lygmenyje.
Visi lygiai atskleis aukščiausiąją jėgą, drauge susivieniję. Skirtumas tarp žmonių išnyks, ir šis pasaulis išnyks taisymosi pabaigoje, kaip rašo Baal Sulamas. Liks tik bendras noras, kuriame visi susijungia tobuloje vienybėje, pilnai užpildytoje aukščiausia Šviesa.
Visi visiškai suvoks aukščiausiąją jėgą kaip viena širdis, be jokių skirtumų. O ankstesnioji atskirtis sustiprins vienybę, kaip pasakyta: „Meilė padengs visus prasižengimus“.
Tokia turi būti atkurtoji Jeruzalė. O kol kas, kaip matome, ji visiškai sugriauta. Visame pasaulyje nėra labiau susiskaldžiusio, stiprios opozicijos ir prieštaravimų draskomo miesto. Visa tai turi atsiskleisti kaip medžiaga taisymuisi.
Jeruzalės diena primena mums išsitaisymą, kuris iš tiesų būtinas. Išeitų, jog ši šventė ne tam, kad būtų pagerbtas pats miestas, bet tam, kad mums yra suteikta galimybė išsigelbėti.
Štai tai ir švenčiame: Jeruzalės diena kaip mums duota darbo vieta; vieta, kur ateityje įvyks išsitaisymas. Tuomet atsiskleis Izraelio tauta ir visos kitos tautos; Izraelio žemė ir visas pasaulis susilies su vienu Kūrėju.
Taip „Israel“ atliks savo paskirtį – tapti šviesa visoms tautoms. Izraelio tautos misija, kaip dvasinio parcufo galvos kūno atžvilgiu: ištaisyti visą žmoniją. Tačiau išsitaisymas turi pasklisti visose tautose, o Kūrėjas visa savo jėga atsiskleidžia bendros sielos kūne, t.y. pasaulio tautose.
Parašyta, jog taisymosi pabaigoje Izraelio žemė pasklis po visą pasaulį. Kitaip tariant, noras mėgautis, susijęs su Kūrėjo suvokimu, pasklis visoje pasaulėdaroje, ir visi susijungs draugėn ir taps Kūrėjo tauta, kaip pasakyta: „Visi pažins mane – nuo mažo iki didelio“.
Jeruzalė priklauso ne tik Izraelio, bet visos žmonijos vienybei. Šis ypatingas taškas, šis miestas egzistavo dar prieš tai, kol mūsų protėviai atėjo į Izraelio žemę, jie nesukūrė jo tuščioje vietoje.
Tai, kad pasaulio tautos, pavyzdžiui, JAV ir kt., perkelia savo pasiuntinybes į Jeruzalę, yra tam tikras simbolis. Tačiau tai netaiso – taisymas patikėtas Izraelio tautai. Atėjo laikas tiems, kurie yra ant Israel laiptelio (jašar kėl, t. y. siekiantys atskleisti Kūrėją), susivienyti tarpusavyje ir su Kūrėju, tampant dvasinio parcufo galva. Svarbiausia – mūsų vienybė. Nėra nieko svarbiau.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas dėsnis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio valstybė – vieta Kūrėjui atsiskleisti

Pradininkų tauta

Abraomo atradimas

Manęs Feisbuke klausia: „Ar gali dešimt atsitiktinių žmonių, nestudijuojančių kabalos, bet susivienijusių sielomis, pasiekti dvasingumą?
Esmė ta, kad sielų susivienijimui nėra kitos metodikos, tik kabalos mokslas. Visos kitos metodikos palieka žmogų žemiškame lygmenyje, ir tik kabala leidžia atskleisti savyje davimo savybę, pakilti aukščiau savo egoistinės prigimties ir jos apribojimų.
Ši davimo savybė, naujas tikrovės suvokimas, – ir yra „Kūrėjas“, absoliučiai realus, suvokiamas.
Kiti keliai veda mus tikėjimo kuo nors arba kažkuo link su pomirtinio apdovanojimo pažadu.
Bet ne, nieko nebus, sako kabalos mokslas, – kol nepakeisime pačių savęs. Nėra jokio anapusinio pasaulio, o yra egoizmas, kurį ištaisydamas atrandu Kūrėjo savybes. Šis pakilimas aukščiau egoistinio suvokimo išlaisvina mane iš materialių ribų, išveda už laiko ir erdvės – į amžinybę ir tobulybę.
To nepasieksime „atsitiktinio“ vienijimosi keliu. Dešimtukas turi sudaryti vieną visumą, vieną vieningą norą, kuriame kiekvienas „nulenkia galvą“, kad susilietų su kitais. Tada tarp jų kyla bendra būsena, bendras ryšių tinklas: kiekvienas ne dėl savęs, o tik dėl kitų devynių.
Taip jie sukuria ir sielą, indą Kūrėjo atskleidimui. Priklausomai nuo egoizmo dydžio, virš kurio jie pakilo ir pradėjo teisingai elgtis vienas su kitu, jiems atsiskleidžia Kūrėjas – meilės ir davimo savybė.

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Klausimas. Kas kabaloje vadinama suvokimu?
Atsakymas. Suvokimas, kad viskas, kas vyksta, kyla iš Kūrėjo, iki pačios mano norų, kuriuos tyrinėju, gelmės; visų pirminių, antrinių ir kitų reiškinių atsiskleidimas iki paties galo ir tarpusvio priklausomybėje ir yra suvokimas.
Klausimas. Galima sakyti, kad žmogus praeina tris etapus: iš pradžių žinių, paskui supratimo ir galiausiai suvokimo? Ar jis iš karto viską suvokia jausmais?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip žmogus dirba dvasinį darbą.
Klausimas. Sakykime, jei aš girdžiu, kad „Nėra nieko, tik Jis“ arba kažkokį kitą principą, vadinasi, dabar žinau, kad Jis egzistuoja, net nesuprasdamas?
Atsakymas. Jei žmogus tik pradėjo mokytis ir kol kas dar nieko nesuvokė, tada taip. O jei jis jau visa tai suvokia, jaučia ir turi dvasinius indus (kėlim) – apsisprendimo, jutimo ir atskleidimo priemones, – tai jo požiūris kitoks.
Žmogui, kuris pirmą kartą skaito ir girdi apie šiuos dalykus, visa tai atrodo nesuprantama abėcėle: „Kur tai vyksta? Kokiame pasaulyje? Su kuo?“. Jam reikia laiko. Tai, ko neleidžia protas, padaro laikas.
Jis pamažu pripranta prie kabalistinių terminų skambesio, žodžių ir žodžių junginių tarpusavio ryšių, paskui sakinių ir galiausiai prie sakinių ryšių. Visa tai įeina į jį palaipsniui, ir ne per protą, o per širdį.
Tiek, kiek žmogus bando būti kartu su savo draugais, susivienijusiais grupėje, padėti, duoti, palaikyti juos, tiek jis ima suvokti vidinę to, ką girdi, prasmę.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Kaip suvokiame gamtą?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Klausimas. Žmonija sugalvojo įvairių išeičių iš blogų būsenų. Pavyzdys – narkotikai. Kas atsitiks su narkotikų vartojimu 2018 metais?
Atsakymas. Ateinančiais metais narkotikų vartojimas, žinoma, padidės. Visame pasaulyje išplis daugybė opiatų, migdančių žmones.
O ką daryti? Žmonės neteks darbo, mažos pašalpos jų netenkins. Taigi, vartodami narkotikus jie užsimirš ir po truputį save marins. Šiandien mes jau matome, kad žmonija iš esmės neauga. Jei nebūtų Afrikos ir tam tikru mastu Okeanijos gyventojų, žmonija seniai būtų nustojusi didėti.
Tačiau tai – ne išeitis. Kaip rašo Baal Sulamas, Žemė gali išmaitinti dešimt kartų daugiau žmonių, net šimtą milijardų. Žemėje užteks vietos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšių.
Komentaras. Jūs ne kartą sakėte, kad Aukštesnioji jėga neleis žmonijai užsimiršti narkotikais. Neįmanoma, kad išsitaisymo procesas sustotų. Vienaip ar kitaip, jis vyks.
Atsakymas. Žinoma, programa bus įgyvendinama. Tačiau, kokiu būdu tai vyks, kokias kančias turės iškęsti žmonija, kol suvoks, kad to daryti negalima, – tai klausimas.
Šiandien daugybė žmonių vartoja narkotikus. Įsivaizduokit, kaip jiems sunku jų atsisakyti ir palaipsniui priimti integralios sąveikos metodiką, suvokiant, kad mes visi priklausomi vienas nuo kito, ir niekur nedingsi.
Aš neturiu pataikauti savo kvailam egoizmui, kuris mane stumia: ten padaryk taip, kitur kitaip, nesiskaityk su kitais. Aš turiu mokytis elgtis su visais, kaip su vieno mechanizmo dalimis, kuriame aš dirbu ir nuo kurių visiškai priklausau. Tai labai sudėtinga tarpusavio ryšių sistema. Todėl žmogų reikia ne tik apmokyti, bet ir palaipsniui pripratinti prie šios metodikos.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Legali žolė

Kova su narkotikais: nauji iššūkiai

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Klausimas. Kabalos mokslo ir psichologijos tikslai skirtingi. Kabalos tikslas – Kūrėjo atskleidimas, psichologijos – geriau įsitaisyti mūsų pasaulyje. Tačiau priemonės gana panašios – ir ten, ir ten vyksta grupinis mokymas, svarbus aplinkos poveikis ir t. t. Kas yra kabalos moksle, ko nėra psichologijoje?
Atsakymas. Grupinė psichologija tyrinėja, kaip susieti visus į vieną kolektyvą. To reikia visiems: įmonėms, mokykloms, vyriausybėms ir net šeimai, tačiau jie tuo užsiima paprastos psichologijos lygmenyje.
Kabalistinė psichologija reikalauja, kad grupėje būtų ne daugiau kaip dešimt žmonių. Tai – pirma.
Antra, pageidautina, kad grupės būtų sudarytos priklausomai nuo lyties: moteriškos ir vyriškos.
Trečia, susivienijimas pasiekiamas ne psichologiniu keliu, o padedant aukštesniojo pasaulio šviesai.
Toks susivienijimas vyksta visai kitame lygmenyje – ne psichologiniame, o dvasiniame.
Skirtumas yra tas, kad psichologinio lygmens ryšys pagrįstas susivienijimo nauda, nes žmogus įgyja ramybės, saugumo, paramos, sveikatos, geresnę šeimą, aplinką darbe, klasėje ir taip toliau. Tai palengvina kančią ir jo egzistavimą.
Kabalistinė psichologija remiasi kitu pagrindu – Aukštesniosios šviesos pritraukimu. Mes nesistengiame susijungti patys, o turime kreiptis į Aukštesniąją šviesą, kuri mus suvienija virš mūsų egoizmo altruistiniais ryšiais.
Taigi, aš susijungiu su tavimi ne, tarkim, dėl mūsų mažo verslo. Mes kuriame bendrą vienybę virš savęs su Aukštesniosios šviesos – ypatingos dvasinės energijos, kuri egzistuoja mus supančioje erdvėje, – pagalba. Mes Ją pritraukiame tam tikrais alternatyviais veiksmais, kad ši energija, vadinama Supančiąja šviesa, kuri neregimai egzistuoja aplink mus, nors mes jos nejaučiame, mus paveiktų ir suvienytų virš mūsų egoizmo.
Tada mūsų susivienijimas tampa altruistiniu, dvasiniu, ir jame mes pradedame jausti Aukštesnįjį pasaulį ir Kūrėją.
Klausimas. Ką jaučia žmogus, kai pritraukia Aukštesniąją šviesą?
Atsakymas. Kaip sakoma: „Mes gyvename, nejausdami po savimi žemės…“ Tu įeini į savo draugus, prilimpi prie jų. Juose tavo egoistinis išsigelbėjimas, tačiau, kai tai atsitinka, tu jau – ne egoistas.
Tokiu būdu kabalos mokslas ir psichologija skiriasi ne tik tikslu, bet ir jo pasiekimo priemonėmis. Mes nieko neimame iš šio pasaulio.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Ką žmogui duoda kabala?

Iš kabalos mokslo žinome, kad visa tikrovė yra žmoguje. Mes neturime kūno, kuriame save matome, nėra mūsų pasaulio.
Viskas, ką mes jaučiame savo penkiais jutimo organais, egzistuoja tik mūsų visaapimančio jutimo organo, vadinamo „noras mėgauti“, viduje, ir jame mums atrodo, kad egzistuojame šiame išgalvotame pasaulyje. Taip kabalos mokslas vadina šią įsivaizduojamą tikrovę.
Baal Sulamas rašo „Įvado į knygą „Zohar“ 34 punkte: „Pavyzdžiui, mūsų regėjimas, kai matome priešais save milžinišką pasaulį ir jo puikųjį turinį, – juk tai matome ne tikrovėje, o savyje. Tai yra savo smegenų pakaušinėje dalyje, kur yra kažkas panašaus į fotoaparatą, kuris piešia mums mūsų matomą vaizdą, o ne tą, kuris yra išorėje.
Be to, Kūrėjas sukūrė mūsų smegenyse tarsi objektyvą, kuris apverčia viską, ką mes matome, todėl atrodo, kad matome išorėje, o ne smegenyse.
Tai yra mano smegenyse ir širdyje vyksta įvairių reiškinių. Visi jie pakliūva į objektyvą, ir jis projektuoja vaizdą į išorę, nors tai vyksta manyje. Ir tada aš matau priešais save daugybę žmonių, negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą, ištisą pasaulį. Tačiau, ką aš matau iš tikrųjų? – Tai, kas vyksta manyje.
Ir taip kiekvienas iš mūsų. Jei kažkas kitas iš viso egzistuoja… Juk, jei aš į kažką kreipiuosi, – tai kreipiuosi į tą, kuris yra manyje, nors man atrodo, kad jis išorėje.
Tai reiškia, kad aš turiu ištaisyti save ir savo požiūrį į Kūrėją. Tačiau aš negaliu to padaryti tiesiogiai Kūrėjo atžvilgiu, o tik per iškylantį prieš mane paveikslą. Taip mes ir veikiame.
Tačiau žmogus – vientisas, ir viskas yra jame.
Straipsnyje „Kūrėjo paslėpimas ir atskleidimas“ Baal Sulamas aiškina, kaip priklausomai nuo žmogaus savybių keičiasi pasaulis, iškylantis mūsų akyse. Tai yra žmogus pakeičia savo vidines savybes, ir tada pasikeičia išorės projekcija. Pagal paveikslą, kurį jo savybės ja, projektuoja per objektyvą į išorę, žmogus gali suvokti, kiek jas taiso.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos pagal straipsnį „Kūrėjo paslėpimas ir atskleidimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzinis pasaulis

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Klausimas. Be pagrindinio tikslo – pasiekti dvasinį pasaulį, ar yra aukštesnių tikslų, susijusių su įgimtais talentais ir gebėjimais, kol žmogus dar neišsivystė tiek, kad imtų ieškoti aukštesniojo pasaulio?
Atsakymas. O kam žmogui blaškytis? Kad būtų puikus muzikantas? Tarkime, imsiu po 12-14 valandų per parą praktikuotis su muzikos instrumentu, kad po to gražiai gročiau. Ar tai yra gyvenimo prasmė?!
Ką tuo pasiekiu? Didžiulį egoistinį prisipildymą. Man lenkiasi, mane gerbia, pažįsta, uždirbu pinigus, einu į sceną – visi atsistoja, ploja!..
Komentaras. Ne tik. Žmonės klausosi šios muzikos ir lieka pakylėti.
Atsakymas. Taip, žmonės verkia iš susižavėjimo, tai nuostabu, o kas toliau? Galų gale ir aš, ir mano klausytojai laimingai pasimirsime ir tuo viskas baigsis. Ar tai gyvenimo prasmė?..
Visi pakliūna į šiuos „spąstus“. Tačiau yra žmonių, kabalistų, turinčių didžiulį norą pažinti būties esmę. Jie sako: „Mažiau mums netinka, būtinai turime atskleisti Kūrėją! Gyvenimo prasmė – suvokti tašką, iš kurio viskas kyla, ir ne mažiau“.
Klausimas. O jei žiūrėsime į mokslininkus, kurie, pavyzdžiui, išrado vaistus, padedančius pasveikti? Žmonės šimtmečiais juos vartojo. Argi tai neprasminga?
Atsakymas. Jie tik gerina gyvūninį žmogaus gyvenimą.
Mūsų pasaulyje nėra jokios prasmės, ir nereikia jame kapstytis! Matome, kas esą ir kaip viskas baigiasi. Žmonės gimsta, gyvena, miršta, ir taip iš kartos į kartą, kol žemė mus nešioja. Daugiau nieko nėra. Tad ar verta kalbėti apie baltyminės materijos egzistavimo šioje planetoje prasmę?!
Klausimas. Išeitų, kad gyvenimo prasmė – sužinoti šią prasmę? Kabalistai sako, kad tai susiliejimas su Kūrėju.
Atsakymas. Žinoma! Šiame gyvenime! Šiame pasaulyje!
Turi suvokti Kūrėją, atskleisti, pažinti! Taip pasieki amžiną, tobulą būseną! Ne mirdamas! Nesitapatindamas su kūnu, kuris lieka kaip visiškai nereikalinga dalis, tarsi atsiskirianti raketos dalis.
Privalai tai pasiekti. Beje, aiškiai, tiksliai it viską į burną dedantis vaikas, nes tik pagal skonį gali nustatyti, kas tai yra. Todėl tai vadinama taamei tora – „šviesos skoniais“.

Iš 2018 m. sausio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Gera gyventi turint prasmę

Klausimas. Ką daryti paprastam žmogui, kai jį užvaldo neapykantos jausmas, o jis dar ne kabalistas? Ar reikia kovoti su šiuo jausmu?
Atsakymas. Kaip gali kovoti su neapykanta, jei neturi jai priešingos savybės?
Kovoti galima tik tuo, kad grupėje vystai priešingą jai savybę, pritraukdamas per draugus Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Šviesa suteikia tau teigiamą jėgą, kuri atsveria neigiamą, ir tarp šių dviejų jėgų tavo varikliukas, tavo siela, pradeda vystytis, suktis. Taip tai veikia.
Klausimas. Vadinasi, jūs esate priešininkas žemiškų draudžiamųjų praktikų – etikos ir panašių, kurios graso pirštu: „Ne, negalima!“?
Atsakymas. Visa, kas išgalvota Žemėje visokiausių filosofijų, teorijų, metodikų, egzistuoja tik dėl to, kad kažkaip suminkštintų egoizmą, pagrąžintų jį, paslėptų. Tai tik atitolina mus nuo jo ištaisymo ir teisingo panaudojimo. Šiandien tokių praktikų neįgalumas atsiskleidžia visiškai atvirai, ir mes matome visą tokių bandymų menkavertiškumą.
Žmonės bandė kažkaip tai spręsti, rimtai domėdamiesi įvairiausiais mokymais, mistikomis ir t.t. Bet šiandien jie šito atsisako, pereina prie narkotikų. Egoizmas taip išaugo, tai taip slopina mūsų gyvenimą, kad paprasčiausia priemonė jam nuraminti – narkotikai.
Komentaras. Bet nesilaikydama elgesio normų, šiandien negali egzistuoti nė viena visuomenė. Visi vieni kitus išžudytų.
Atsakymas. Palaipsniui taip ir vyksta: žmonės pasirengę užmušti vienas kitą. Kokios gi elgesio normos? Jei visuomenė nėra auklėjama iš esmės, tai viskas pagrįsta tik baime.
Pažvelkite, kas vyksta su vaikais mokykloje. Kuo viskas pagrįsta? Bausmės baime! Galbūt, dar kažkiek paskatinimais. Bet ne supratimu, kiek teisingas vienoks ar kitoks elgesys.
Mūsų sistema nustojo veikti, nes egoizmas tapo per daug didelis. Jis visą laiką auga, ir todėl mums nieko nelieka, kaip tik taikyti jam atitinkamus metodus. O tai reiškia – tik atsverti jį teigiama jėga. Jis tiek pakilo, kad mes negalime suminkštinti ar paslėpti jo neigiamos jėgos kažkokiais papročiais ir geromis manieromis.
Moralė, etika šiandien nustoja veikti. Egoizmas jas peraugo. Vadinasi, mums liko tik viena: ištraukti išorėn priešingą jėgą ir naudotis ja. O tuo užsiima tik kabalos mokslas.
Bet kabala reikia dar išmokti naudotis. Mes pirmieji, bandantys tai atlikti. Nėra taip, kad jau mokame naudotis ja ir pritaikyti visiems visuomenės sluoksniams ir bet kokiam vystymuisi, bet kuriai kultūrai. Mes patys dar tik pradedame ją naudoti.
Todėl negalime sakyti, kad viskas jau baigta ir padaryta. Tačiau tam tikri pradiniai rėmai pakilimui aukščiau egoizmo jau sukurti, ir mes visą laiką auginame šią praktiką.
Mes nenaikiname ego, kaip tai yra daroma kitose praktikose, nemažiname jo, kaip Rytų kultūrose: mažiau kvėpuok, mažiau galvok ir t. t. Jokiu būdu! Mes einame teisingo ego naudojimo link.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis auklėjimo iš Kūrėjo

Altruistai – egoistai

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Klausimas. Visą gyvenimą domiuosi gyvenimo prasmės klausimu. Nejaugi gyvenimo prasmė yra ne kiekvieno atskira?
Atsakymas. Teisingai. Mes absoliučiai nepanašūs vienas į kitą, ir visi turi savo gyvenimo prasmę. Tačiau tam, kad ją surastume, yra sistema, vadinama „kabala“, kuri duoda mums į rankas instrumentą, kaip savo gyvenimo prasmę suvokti.
Kiekvienas turi savo sielą, savo sielos šaltinį, savo paskirtį, savo kelią į tikslą, gyvenimo prasmę, ir dėl to kiekvienas eina savo keliu.
Tačiau vis tiek svarbu žinoti, kaip eiti, kad nepatektum į akligatvį, neprapultum kur nors, nenukryptum nė vienu laipsniu, kuris virs vėliau didžiuliu nuokrypiu.
Tam, kad teisingai pasiektum tikslą, reikalingas tam tikras vedlys, įgūdžiai, ramstis kelyje, nukreipimas, azimutas, žemėlapis – viskas, kas reikalinga keliautojui. Tuo mus ir aprūpina kabala.
Kabala padeda atskleisti gyvenimo navigaciją savyje. Tuomet mes kaip mašinoje, kuri su navigacija vyksta į paskirties vietą, pamatysime, kokiu būdu judėti, kur, kaip nenukrypti į šoną, eiti trumpiausiu keliu, siekiant viso ko geriausio, teisingo gyvenimo tikslo link, kad navigacija parodytų mums, kur jis yra!
Gyvenimo tikslas – vienas: maksimaliai komfortiška būsena kiekvienam iš mūsų. Tačiau jis kiekvieno žmogaus individualiai suvokiamas, dėl to, kad kiekvienas turi savo sielą, savo šaltinį, savo parametrus. Dėl to pasiekti savo komfortiškos būsenos turi kiekvienas savaip, artėdamas į savo tašką.
Sėkmės! Ateikite ir pamatykite, kaip tai daroma.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Suvokti gyvenimo tikslą

Žmogaus paskirtis