Klausimas. Ar gyvūnai jaučia Kūrėją?
Atsakymas. Ne. Aukštesnioji jėga veikia juose tik automatiškai, kaip, beje, ir žmonėse. Mūsų pasaulyje manome, kad vienas žmogus blogas, kitas geras, vienas protingas, kitas kvailas, ir nė nenutuokiame, kai viską nulemia tik Kūrėjas, ir niekas daugiau. Niekas neturi valios laisvės, visi daro tai, ką jiems diktuoja aukštesnioji jėga. Tačiau tai nuo mūsų paslėpta.
Tai pamažu atsiskleidžia žmonėms, kurie artėja prie Kūrėjo jautimo. Jie ima jausti savo sąveiką su Kūrėju: ar jie tiesiogiai su Juo susiję, ar jie pildo Jo valią ir pan.
Klausimas. Ar žmonėms, kurie artėja prie Kūrėjo, gaila visų tų, kurie veikia kaip užprogramuoti robotai?
Atsakymas. Kai žiūri į savo mažąjį sūnų, matai, kaip jis valdomas. Ir kas iš to? Ar tau jo gaila?
Nereikia su paprastu žmogumi kalbėti šia tema. Tik tuo atveju, jeigu jam atsiras galimybė ištaisyti save. O jeigu jis nėra atitinkame kolektyve ir neturi tokio poreikio, tai jokiu būdu nereikia to daryti. Kaip pasakyta: „Nestatyk kliūčių priešais akląjį.“

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur slypi valios laisvė?

Ties pasirinkimo tašku

Aplenkiant likimo smūgius

Klausimas. Pasaulinės sielos vienybė reiškia, kas visų per istoriją buvusių kabalistų sielos dabar su mumis palaiko ryšį?
Atsakymas. Jie per modemą nesusisiekia su mumis, tačiau mes nuolatos esame viename bendrame tinkle.
Klausimas. Kažkada patarėte, kad mes jiems užduotume klausimus tiesiogiai. Kaip to išmokti?
Atsakymas. Užduokite, klauskite, ir jumyse ims vystytis tam tikri vidiniai pojūčiai.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Teisingas dešimtukas

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Klausimas. Dvasiniame pasaulyje nėra nuolatinio greičio, tik pagreitis. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje esi arba ramybės būsenos arba judi, o dvasiniame pasaulyje ramybė – tai iškart nulis, jis neegzistuoja. Kaip mikropasaulyje neįmanoma sustabdyti kokios nors elementarios dalelės – ji negali nejudėti, nes tučtuojau išnyks, – taip ir čia.
Klausimas. Tačiau elementari dalelė turi pastovų greitį, o mes kalbame apie pagreitį.
Atsakymas. Tai neturi reikšmės, ji negali likti sustingusi. Mūsų pasaulyje neva stebime nuolatinį skirtingų objektų judėjimą, tačiau dvasiniame pasaulyje pastovumo nėra – tik teigiamas greitėjimas.
Klausimas. Kas yra ramybė dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas. Ramybė – tai malonumo būsena, pasiekiama nuolatos dedant ir didinant pastangas, tai pasitenkinimas tuo, kad be perstojo ir vis daugiau dirbu.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Greitis ir pagreitis

Išeiti iš savimeilės kelio

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės

Klausimas. Kuo skiriasi baimė nuo drebėjimo?
Atsakymas. Drebėti – tai baimintis ne dėl savęs, jis grindžiamas meile, pagarba, Kūrėjo siekimu.
Klausimas. Kokios būna baimės Kūrėjo atžvilgiu?
Atsakymas. Jų neįmanoma išvardinti. Malchut įsijungimas į devynias pirmas sfiras įvairiausiomis variacijomis pagimdo daugybę pirminių, antrinių ir pan. baimių. Bet koks galimo neužpildymo jautimas vadinamas baime.
Pavyzdžiui, jautimas, kad negalėsiu pateisinti Kūrėjo, remiasi gyvūnine, visuomenine baime. O baimė, ar įstengsiu Jį užpildyti, – tai jau drebėjimas, kuris ateina mums per bendrą sistemą, nes Kūrėjas yra joje visoje.
Kiek lietiesi, jungiesi, tapatiniesi su visais, tiek atsiranda galimybė užpildyti Kūrėją.
Klausimas. Kitaip tariant, ryšys su Juo visada per kitą žmogų?
Atsakymas. Kitaip ir būti negali, juk Kūrėjas yra visoje sistemoje.

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Artimas ryšys su Kūrėju

Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio
Iš esmės, skirtumas tarp didžiausio gedulo, karčiausios dienos ir pačios saldžiausios, džiugesio dienos apibrėžiamas mūsų požiūriu į mums duotas sąlygas. Galima į jas žiūrėti ir jas priimti per savo egoizmą, blogąjį pradą, o galime ir per davimo savybę, gerąjį pradą, kitaip tariant, per mūsų susiskaidymą arba vienybę.
Ta pati Šviesa, kuri turėjo atsiskleisti vienybėje, atsiskleidžia susiskaidyme ir sukelia tragiškas pasekmes.
Negalime dėl savo bėdų kaltinti poveikio iš aukščiau, juk viskas priklauso nuo to, į kokius indus šį poveikį gauname. Iš viršaus visada nusileidžia vienas ir tas pats: aukštesnioji šviesa, gailestingumas, o rezultatą nulemia, kiek esame panašūs į šią Šviesą.
Šiuo ypatingu laiku ateina tas pats švytėjimas, kuris atvedė prie sudužimo. Tačiau jis turėjo atvesti prie išsitaisymo, jei nebūtų nusižengta su auksiniu veršiu ir akmens plokščių sudaužymu. Visuomet reikia taip žiūrėti į tai, kas vyksta, ir suprasti, jog viskas priklauso nuo mūsų vienybės. Joje, į tinkamą kli galime gauti tinkamą poveikį iš viršaus.
O jei nesame tam pasirengę, tai ta didžiulė Šviesa, kuri turėjo apsivilkti į tinkamą kli ir atnešti mums džiaugsmą, tobulėjimą, kilimą, atveda į griūtį, bėdas. Viskas priklauso nuo mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Linkstu duoti

Klausimas. Pažinti save – reiškia pajausti ir suprasti, kad negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir aštuoni milijardai žmonių – tai aš. Kūrėjas taip piešia man mano subjektyvų pasaulio vaizdą. Iš tikrųjų viso to nėra, įskaitant mane, yra tik aukštesnioji šviesa. Baugoka kažkaip.
Atsakymas. Jokiu būdu! Egzistuoju amžinybėje, tobulybėje, Kūrėjuje, kartu su Juo, būdamas panašus į Jį. Tik turiu apibrėžti save, surasti save. Ir aš, ir tu, ir mes visi, esame šioje sistemoje.
Tačiau sakyti, kad viso šito nėra ir manęs nėra – neteisinga. Mes amžinos būtybės, mums tereikia rasti šią būseną. Tam ir gyvename šiame pasaulyje, žemiausiame iš visų.

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti amžinybės alsavimą

Prisilietimas prie amžinybės

Kabalos mokslas:  kelias į aukščiausią harmoniją

Klausimas. Kokius pagrindinius kasdienybės dėsnius lemia dvasinio pasaulio įvykiai ir dėsniai?
Atsakymas. Visas mūsų pasaulis nulemtas dvasinio pasaulio dėsnių, nes jis vystosi egoistiškai, ir iš viršaus yra nuolatos pakraunamas Šviesa. Mūsų pasaulyje nėra jokių pašalinių, atsitiktinių judesių. Viskas vyksta tik veikiant aukštesniajam pasauliui.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad visi mūsų pasaulio dėsniai paklūsta vienam vieninteliam dvasiniam dėsniui?
Atsakymas. Taip, yra tik vienas dėsnis – atvesti visą materiją į tokią būseną, kai ji visiškai atitinka Kūrėją.
Klausimas. Kodėl tuomet jaučiame daugybė dėsnių: traukos, susiliečiančių indų ir t.t.?
Atsakymas. Mes visi esame sudužęs Adam (iš hebrajų k. žodžio „domė“ – panašus) indas, kitaip tariant, indas, kuris buvo panašus į Kūrėją.
Adam – tai vienas bendras noras, sudužęs į 613 egoistinių dalių – norų, kurie visiškai priešingi tarpusavyje. Todėl mūsų pasaulis atrodo mums toks daugiasluoksnis, daugialypis, sudužęs it stikliukai kaleidoskope su besikeičiančiais ornamentais ir spalvomis.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys kabalos postulatai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Dvasinius dėsnius suvoks visi!

Klausimas. Ar galima išnaudoti materialią gerovę, kad dirbtum dvasinį darbą?
Atsakymas. Savaime suprantama, jog kabalistas būdamas savo gyvūniniame kūne nori jaustis patogiai, kad kūnas netrukdytų dvasiškai dirbti. Niekas neturi veltui versti save kentėti.
Klausimas. Kaip kūnas gali trukdyti dvasiškai dirbti?
Atsakymas. Jei kūnas nekontroliuojamas, jis trukdo dvasiniam darbui. Bet jeigu žmogus jį valdo ir gyvūninius norus išnaudoja, kad nusiramintų ir padarytų taip, kad jo dvasiniai siekiai jį motyvuotų, tada viskas gerai.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Klausimas. Kokie pakitimai įvyks su žmogumi artimiausioje ateityje? Jūs sakote, kad mūsų laukia ryškus evoliucijos šuolis?
Atsakymas. Materialaus lygmens evoliucija jau pabaigta. Dabar visi pokyčiai vyks žmoguje, kuris vystosi bendruomenėje. Tai jutiminis ir intelektinis vystymasis, ir mūsų laukia staigus perėjimas.
Juk šis vystymasis vyksta ne grubioje, inertiškoje materijoje, o dinamiškuose ir lanksčiuose jausmuose bei prote. Ir todėl šis vystymasis vyksta kosminiu greičiu. Pagal įvykusių pokyčių kiekį nė neįmanoma palyginti XX amžiaus su visu ankstesniu laikotarpiu: kiek jame išgyventa revoliucijų, karų, naujų gyvenimo stilių, atradimų moksle ir žmonijos bendruomenėje.
Klausimas. Visa tai buvo praėjusiame amžiuje, o kokia esmė naujo šuolio, laukiančio mūsų artimiausiu metu?
Atsakymas. Visi vystymosi šuoliai, kurie jau buvo ir dar bus, kyla dėl atskleidimo mumyse naujo egoistinio noro, trukdančio mums gyventi, laidojančio mus po savimi.
Mes matome per šiuolaikinių socialinių interneto tinklų pavyzdį: „Facebook“, „Google“ ir pan., kurie, nespėję pasirodyti, jau tapo piktybiškais švietėjais. Mes galėtume džiaugtis virtualiais ryšiais, bet matome, kad šie tinklai ir ryšiai atsisuka prieš mus, naikindami žmonijos bendruomenę.
Melagingos naujienos, kurias kiekvienas laisvas publikuoti, kaip jam šauna į galvą, žlugdo mūsų gyvenimą. Jos sugeba privesti prie karo ir konfliktų tarp žmonių. Apie šį pavojų kalba net patys socialinių tinklų įkūrėjai. Blogio suvokimas, kuriam ankščiau prireikdavo daugelio dešimčių metų, dabar vyksta per kelerius metus. Ši būsena ruošia šuoliui ant kito laiptelio.
Klausimas. Ir į kur mums teks peršokti?
Atsakymas. Mes atskleisime, kad mūsų ryšys vienas su kitu yra blogas. Komunikacija tarp žmonių pagrįsta melu, ir su tuo reikia kažką daryti. Nebėra kur išsiskirstyti, pasitraukti vienam nuo kito, izoliuotis. Arba mums teks pasukti evoliuciją atgal, juk ji atvedė mus prie to, kad mes paprasčiausiai žudome vienas kitą.
Šiandien per sufalsifikuotas naujienas galima sudarkyti visas sistemas: paveikti rinkimų rezultatus, sukelti daugybę problemų. Žmonija gavo tokių galimybių, kad gali lengvai susinaikinti.
Jeigu kažkada cheminio ginklo turėjimas tarnavo kaip sulaikantis faktorius, leidžiantis laikytis „status-kvo“, tai šiandien viskas gerokai sudėtingiau. Melaginga informacija, akimirksniu paplintanti po visą pasaulį, gali suklaidinti žmones ir privesti prie sprogimo.
Todėl kitas žmonijos evoliucijos etapas – tai savojo blogio, nuodijančio gyvenimą, suvokimas. Visos šiuolaikinės technologijos pagrįstos ryšio tarp žmonių vystymu: internetas, masinio informavimo kanalai. O iš kitos pusės, mes nesugebame panaudoti šio ryšio gėriui.
Kažkada žmonės gyveno kaimuose, kur nuo namo iki namo buvo daugiau nei kilometras. Todėl jie netrukdė vienas kitam. O jeigu kaimynai pykosi, tai jie turėjo galimybę išsiskirstyti į skirtingas puses, kaip parašyta apie Abraomą ir Lotą: „Jeigu tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę“.
Bet šiandien jau negalime išsiskirstyti į skirtingas puses, mes sujungti interneto voratinkliu, kur galima nužudyti žmogų: apšmeižti jį, pažeminti, papasakoti apie jį bet kokį išsigalvojimą. Jeigu visi užsipuola žmogų, kuris visiškai priklauso nuo masinių informacijos priemonių, nuo kitų žmonių nuomonės apie jį, tai jo belieka tik gailėtis.
Melagingos naujienos geba pridaryti daugybę bėdų. Visi atsimena, kaip neseniai internete išplito informacija apie tai, kad Trumpas pasiruošęs įvesti amerikiečių kariuomenę į Šiaurės Korėją. Bet tai buvo visiškas melas, jis apie tai niekada nekalbėjo.
Tačiau kažkas pasakė, kad girdėjo iš Trumpo tokį pareiškimą, ir ši melaginga naujiena buvo pasigauta ir išplito po visą pasaulį. Tik įsivaizduokite, kas galėjo atsitikti, jeigu Šiaurės Korėjos lyderis būtų paspaudęs mygtuką?
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 932-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, I dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Klausimas. Mane žavi pirmeiviai, kurie įdėjo milžiniškas pastangas, kuriant Izraelio valstybę, nepaisant visų sunkumų. Kaip kabalistai suvokia Izraelio valstybės atkūrimo stebuklą?
Atsakymas. Tai iš tikrųjų buvo stebuklas, apie kurį žydai svajojo du tūkstančius metų. Buvo iš anksto žinoma, kad kažkada tai įvyks. Kabalistai buvo labai optimistiškai nusiteikę ir laukė šio įvykio visais laikais.
Dar XVI a., Ari laikais, kabalistai pajuto, kad ateina Mašiacho dienos ir laikas pradėti auklėti, ruošti žmones sugrįžti į Izraelio, kaip materialaus, taip ir dvasinio, žemę.
Kai prasidėjo judėjimas už sugrįžimą į Izraelio žemę (chalucim), pirmoji ir antroji Alija, kabalistai labai palaikė šį judėjimą. Jie matė tai, kaip žmonių įėjimą į paskutinį etapą prieš išsitaisymo pabaigą. Ši svajonė labai sujungė pirmuosius pirmeivius, visiškai netikinčius žmones, su kabalistais.
Mano mokytojui, Baruchui Šalomui Leviui Ašlagui, vyresniajam žymaus kabalisto Judos Ašlago, Baal Sulamo, sūnui, Izraelio valstybės suvokimas ir žydų gyvenimas Izraelio žemėje turėjo didžiulę svarbą, visų aukščiausią. Kabalistai visada kvietė žydus sugrįžti į Izraelio žemę, sukurti čia žydų valstybę ir kaip galima labiau susijungti tarpusavyje netikintiems ir tikintiems, juk jie – viena tauta.
Ravas Kukas labai palaikė Izraelio valstybės kūrimą. Tai iš tikrųjų buvo bendra brangi širdžiai svajonė ir noras iš aukščiau. Kabalos mokslas visiškai palaiko Izraelio valstybę ir visada buvo už sionizmą. Ant Baal Sulamo peilio, kuriuo šeštadieniais pjausto chalą, buvo parašyta: „Izraelio valstybė“, o tai kai kuriuose ortodoksų ratuose galėjo būti palaikyta net šventvagyste.
Kabalistai visada laukė, kad Izraelio tauta sugrįš į savo žemę ir įkurs ten valstybę, kurioje bus visko, kas reikalinga gyvenimui. Kitaip tariant, kad joje būtų galima auklėti žmones ir sujungti juos visus kartu, kad ji būtų pajėgi apsiginti ir sukurti sąlygas, kuriose Izraelio tauta taps Kūrėjo tauta.

Iš 2018 m. vasario 4 d. 958-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeruzalė – suvienytos žmonijos sostinė

Pradininkų tauta

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas