Kabalos mokslas: kelias į aukščiausią harmoniją

Dvasinis darbas, Grupė

Kongresas Gvadalacharoje „Viena širdis visiems“. Pamoka Nr. 1
Straipsnyje „Grupės tikslas“ Rabašas rašo: Susirinkome tam, kad paklotume grupės pamatą visiems tiems, kam rūpi Baal Sulamo aprašytas kelias ir metodika – kaip kilti žmogaus pakopomis ir nepasilikti gyvūno kategorijoje.
Mūsų pasaulyje yra negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis gamtos lygmenys. Jei norime pakilti virš žmogaus lygmens, turime tarpusavyje susivienyti.
Jei pakilsime virš visų kliūčių, priešiškumo, neapykantos, nenoro jungtis ir susivienysime, tai daugiau nieko ir nereikės. Kabalos mokslas nieko daugiau ir nemoko – tik susivienyti.
Jei bet kurioje grupėje, bet kuriame pasaulio taške žmonės sugebės pakilti virš priešiškumo kitiems ir susivienyti, tuomet atskleis Kūrėją, Aukštesniąją jėgą, aukštesnįjį pasaulį, amžinąjį pavidalą, vadinamą „siela“, nes tarpusavio ryšyje jie sukurs sąlygas Aukštesniajai jėgai atsiskleisti.
Kabalos mokslas universalus, nes jame nėra jokių apribojimų, išskyrus vieną: pakilęs virš savo egoizmo susijunk su tokiais pačiais žmonėmis, siekiančiais susivienyti, kad atsiskleistų Kūrėjas. Daugiau nėra jokių sąlygų.
Baal Sulamas priduria: Nesitikėkime, jog ateis laikas, kai galėsime kitokiu būdu pasiekti savo vystymosi tikslą. Be jokių abejonių, jį pasieksime tik vienydamiesi. Tuomet pamatysime, kaip Aukštesnioji jėga skatina visus vienytis – ir negyvąjį, ir augalinį, ir gyvūninį, ir žmogiškąjį lygmenis.
Matome, kaip visi jungiasi, norėdami to ar ne, vis labiau ir labiau, spaudžiami visokių problemų ir kančių. Pasaulis vis labiau vienijasi, ta linkme vystosi technika bei ryšio priemonės. Vienintelė Visatoje veikianti Aukštesnioji jėga visą pasaulį verčia vienytis, pasitelkdama didelį spaudimą ir kančias.
Tačiau mums atsivėrė naujas kelias: vienytis galime patys, didindami vienijimosi greitį, dirbdami vieni su kitais tarsi laboratorijoje – nuolat vis labiau vienydamiesi galime matyti, ką tuo pasiekiame.
Todėl, sekdami kabalistų patarimais, jungiamės į dešimtukus, mažas grupeles, kad būtų patogiau, lengviau, kad galėtume lanksčiau, parankesniu būdu vis glaudžiau jungtis ir matytume, kaip atskleidžiame Aukštesniąją jėgą. Ją atskleidžiame pagal mūsų susivienijimo tipą, kadangi mūsų indas lemia Šviesos atskleidimą.
Todėl mums nereikia per kančias judėti į galutinį tikslą, kuriame visos gamtos dalys susijungs integralia, globalia forma į nedalomą vienetą. Šį darbą galime atlikti ne kančių spaudžiami, o suprasdami, suvokdami, save kontroliuodami, galime pasirinkti judėjimo greitį ir matyti, kaip tai atliekame, paskui save patraukti visą žmoniją.
Juk jeigu juos prisijungsime, patrauksime paskui save, tapsime stipresni, o tuomet Aukštesnioji jėga atsiskleis su didesne galia, nes vienysis nebe tūkstančiai, kaip mūsų pasaulinėje grupėje, bet milijonai ir dar daugiau žmonių.
Šitaip atskleisime visą Aukštesniosios jėgos galią visose Jos sistemose, patirsime, kaip Ji viešpatauja ir viską valdo, kaip visa ši sistema veikia. Tai vadinama Šchinos atskleidimu.
Didžiulis malonumas matyti šią harmoniją, kai visos kūrinijos dalys – skirtingos, išsibarsčiusios, viena kitos nekenčiančios, nutolusios, – susijungia ir tarp jų atsiskleidžia ne paprastas ryšys, o tarpusavio meilė. Tai mus užpildo ir suteikia amžinojo gyvenimo pojūtį.

Iš Gvadalacharos kongreso I-osios pamokos, 2015 m. liepos 17 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas, vedantis amžinojo gyvenimo link

Iš absoliučios nežinios į kitą pasaulį

Krizė: ieškant išeities

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.