Klausimas. Kaip apsaugoti vaikus nuo mūsų žiauraus pasaulio?
Atsakymas. Tiktai duodant kabalistinių žinių. Ir niekaip kitaip!
Patikėkite, visos kitos žinios ir pamokymai neturi jokios jėgos. Tiktai tokiu atveju, jeigu supažindinate žmogų su kabala, ir jis pradeda suprasti, dėl ko ir kodėl viskas būtent taip vyksta pasaulyje, kur eina pasaulis ir kuo tai baigsis, – tokiu būdu vaikui duodate pačią geriausią apsaugą gyvenime.
Mūsų bendruomenėje labai daug vaikų, kurie joje gimė ir šiandien patys tapo tėvais. Aš laimingas, matydamas, kaip gimsta jau antra karta.
Prisimenu gimimą tų mažylių, kurie šiandien patys yra tėvai, ir matau, kad viskas ne veltui. Mūsų vaikai nenutolsta nuo mūsų. Būna, kad kokiu laikotarpiu atitrūksta, tačiau vis tiek grįžta į mūsų bendruomenę. Jie supranta ir pritaria mums.
Nepamatysite nė vienos bendruomenės pasaulyje, kurioje tėvai, vaikai, anūkai būtai taip susiję, dėl to, kad turime bendrus tikslus, bendrą metodiką, bendrą gyvenimą, bendrą grupę, bendrą Kūrėją – bendrumą.
Dėl to patariu: bandykite organizuotis ir tapsite unikalūs bet kurioje pasaulio vietoje, geras pavyzdys visiems.
Klausimas. Vadinasi, įmanoma tikra sūnaus ir tėvo draugystė?
Atsakymas. Negaliu nieko pasakyti apie tikrą draugystę, tačiau kabala kviečia žmones jungtis vienus su kitais. Tai bendra veikla ir tėvui, ir sūnui aukščiau mūsų pasaulio. Dėl to reikia visais įmanomais būdais mokyti to vaiką ir rodyti pavyzdį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausia dovana vaikui

Ateities žmogaus auklėjimas

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Malda – tai mano paskutinis veiksmas Kūrėjo atžvilgiu. Atsakydamas į maldą Jis jau ištaisys mus. Todėl viskas baigiasi malda, o iki jos reikia pasirengti, išsiaiškinti, ko tiksliai prašau, kokia forma, dėl ko.
Malda apima visus prašymus, kuriuos kūrinys kelia Kūrėjui. Žinoma, tai nenutinka per vieną kartą ir neperduodama kokiais nors žodžiais ar sakiniais, tai paremta nuosekliais išsiaiškinimais, prašymu padėti, kol pasiekiame tobulą maldą.
Kūrėjas – pilna AVAJA, kuri yra Begalybės pasaulyje ir savyje apima absoliučiai viską. Todėl jei norime iš ten ką nors gauti, tai it kompiuteryje turime tiksliai žinoti, kur kreiptis, su kokiu slaptažodžiu, kokia komandą naudoti, kad tai būtų tikslus prašymas.
Ir tuomet šis prašymas pereina per visas pakopas ir įeina į Begalybės pasaulio Malchut, ten begalinės galimybės, juk nuo pat pradžių ten yra visi kelim ir visos šviesos, kaip pasakyta: „Veiksmų pabaiga – pradiniame sumanyme“, kitaip tariant, egzistuoja galutinio išsitaisymo būsena visu savo nuostabumu.
Jeigu kreipiamės teisingai, įsijungiame į šią sistemą, esame joje pagal savo prašymą, esame tinkamoje vietoje ir iš tos bendros „atminties“ gauname tai, ko reikia, mat ten norai ir šviesa vienybėje. Ir tai veikia mus ir praktiškai veda į tą būseną, į kurią kreipėmės savo maldoje.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Jeigu mes „matricoje“, tai kaip susisiekti su jos kūrėju?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Klausimas. Buriantis į ratą itin svarbu tinkamai nusiteikti, kad jaustum tikrumą – rate galima išspręsti bet kokią problemą. Iš kur kyla šis tikrumas?
Atsakymas. Ratas – tai egoistų bendrumas, kai kiekvienas egoistas pakyla virš savęs, virš savo asmeninio egoizmo ir drauge su visais stengiasi sukurti bendrą vienybės tašką, kuriame pajaučiamas Kūrėjas.
Kiek jie atskleidė šią jėgą, šį lauką, tiek iš tikrųjų mato ir gali išspręsti visas problemas.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Vienykitės arba mirkite!

Pati pavojingiausia būsena – ne pakilimai ar nuopuoliai, o abejingumas. Juk neturime jėgų iš jo išeiti: nei į viršų, nei į apačią. Tai vadinama mirtimi. Apačioje, nukritęs, žmogus išgyvena įvairiais problemas, negatyvius poveikius, pašalines mintis – tačiau jis gyvena, jis nėra miręs. Mirtis – tai abejingumas.
Kūrėjas sako: „Eime pas Faraoną!“, kitaip tariant, Jis kviečia išsiaiškinti, kiek esame priešingi aukštesniajai jėgai, dvasiniam pasauliui, davimui ir meilei. Ir tuomet turėsime instrumentus darbui: Šviesa atsiskleis tamsos fone.
Antraip neįstengsime jos atskirti ir pajausti. Todėl „Egipto tremtis“ buvo būtina, juk joje atsiskleidė, kiek esame priešingi Kūrėjui, mat Faraonas – tai priešinga Kūrėjo pusė. Ir kai žmogus pažįsta visą šią priešingybę, jis yra pasirengęs išeiti iš Egipto.
Tačiau mūsų problema ne šviesa ir tamsa, o pilkos sutemos, abejingumas. Šiuo atveju nieko nepadarysi. Jei sėdžiu kalėjime, tačiau jaučiuosi uždarytas, stengiuosi iš visų jėgų, kad iš ten pabėgčiau. Jeigu nesijaučiu surakintas, kalėjime, atskirtas nuo tikrojo gyvenimo, ir esu pasirengęs likti kameroje amžiams, tai nėra blogesnės būsenos. Tai ir yra tikrasis kalėjimas, ir čia tik aplinka gali padėti žmogui.
Geros ir blogos būsenos veda pirmyn, tačiau abejingumo būsena statiška ir užima 90 % viso laiko. Ji praryja mūsų gyvenimą, palikdama be jokios vilties pasiekti kūrimo tikslą. Todėl esame priverti kovoti su juo – čia ir yra mūsų valios laisvės erdvė.
Tai vidurinysis Tifėrėt trečdalis, kai mūsų neveikia nei jėgos iš viršaus, nei iš apačios, esame tarp jų ir negalime niekur pabėgti. Tai ir yra tikrasis kalėjimas.

Iš 2018 m. sausio 18 d. pamokos „Nuo kliūčių prie pakilimų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Abejingumo dykynė

Belaukiant milžiniško efekto

Tegyvuoja neabejingumas!

Klausimas iš Facebook. Kam Kūrėjui toks kiekis žmonių planetoje Žemė?
Atsakymas. Žmonių skaičius Žemėje, įskaitant mirusiuosius ir tuos, kurie dar gims, griežtai apibrėžtas, mat tai priklauso nuo egoistinio noro (kurį turime ištaisyti) apimties. Kiekvienas iš mūsų – miręs, gyvenantis ir dar ne gimęs – šio noro nešiotojas.
Pagal tai artėjame prie išsitaisymo pabaigos. Noras tampa vis didesnis, tad kyla būtinybė jį padalinti į daugybę kūnų. Ir todėl mūsų pasaulyje auga gyventojų skaičius.
Klausimas. Vadinasi, jei būtų mažiau kūnų, jie neišlaikytų egoistinės įtampos?
Atsakymas. Žinoma. Viskas visiškai reglamentuota.

Iš 2017 m. lapkričio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos ir žmonių skaičius

Kelyje į užjūrio šalį

Sielos ir kūnai

Eiti pirmyn reikia „nuo kliūčių prie pakilimų,“ tačiau kliūtys – ne itin tikslus pavadinimas. Juk, jeigu tikrovėje veikia tik viena jėga, tai bet kokie teigiami ar neigiami poveikiai ateina iš Kūrėjo – gero ir kuriančio gėrį.
Ir tik žmogaus atžvilgiu, šis poveikis dalijamas į du: į malonų, ir nemalonų, kas nurodo nepakankamą žmogaus išsitaisymą, jo nesutapimą su Kūrėju.
Juk visa, kad ateina iš Kūrėjo, turime jausti kaip gera, o Kūrėją kaip nešantį visišką gėrį. Jei kas akimirką nesijaučiame esą laimės ir gėrio vandenyne, it vaisius motinos įsčiose, iš visų pusių apsuptas meilės ir gailestingumo, vadinasi mūsų norai neištaisyti.
Problema, kad nejaučiame būtinybės taisytis, ir todėl nieko negalime ištaisyti. Iš pradžių reikia pajausti stiprų poreikį taisytis. Protu sutinkame su tuo, kad mums bloga dėl mūsų neišsitaisymo, tačiau tai neįpareigoja mūsų tučtuojau imtis veiksmų.
Poreikis taisytis gali ateiti iš aukščiau, kitaip tariant, kančių keliu, o gali ateiti dėl mūsų teisingo ryšio su aplinka, kai pasitelkę pavydą, aistrą ir garbės troškimą ištraukiame save iš šio pasaulio į dvasinį. Tai vadinama laiko spartinimu, kaip pasakyta: „Israel šventina laikus“. Kas yra nukreiptas „tiesiai į Kūrėją“ (jašar kel) – sutrumpina laiką.
Viskas priklauso nuo laiko trumpinimo, juk galutinio išsitaisymo būsena jau egzistuoja. Klausimas tik tas, kada jį pasieksime: dabar ar po daugybės kančių, po daugybės metų ir gyvenimų. Svarbiausias karas – su abejingumu – ta dykynė mus praryja.

Iš 2018 m. sausio 18 d. pamokos „Nuo kliūčių prie pakilimų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Automtizmas ar sąmoningumas

Ilgas kelias vienybės link

Atėjo laikas pažvelgti tiesai į akis

Klausimas. 2018 metais depresija tarp masių augs ir kaip antidepresantai veiks normalų gyvenimą?
Atsakymas. Viena vertus, depresija stiprės. Kita vertus, ją labiau įsisąmonins. Žmogus pajaus, iš kur ji kyla ir ką turėtų su ją daryti. Tai svarbiausia. Kitaip tariant, blogis bus suvokiamas ir tuo pat metu įsisąmoninamas.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl anksčiau nebuvo depresijos?

Jaunimo depresija

Virš prasivėrusios tuštumos

Klausimas. Kodėl išėjusi iš Egipto Izraelio tauta nuolatos niurnėjo, jiems netiko jų ėjimas pirmyn?
Atsakymas. Taip dabartis vertinama praeities atžvilgiu, iš dviejų būsenų renkamasi valios laisvė.
Taip nutinka ant kiekvienos pakopos, kiekviename žingsnyje, nes egoizmas visąlaik auga ir reikia virš jo pakilti. Didelis egoizmas – didelis pakilimas. Ir taip tol, kol neįeisime į „Izraelio Žemę“. Po keturiasdešimtiems klajojimo po dykumą metų visi kylame į „Sinajaus kalną“.
Anksčiau kilo vienas Mozė, o dabar visus traukiame paskui save. Tai ir reiškia, kad jis veda tautą per dykumą.
Kilti į „Sinajaus kalną“, kitaip tariant, kilti virš neapykantos, yra žmogaus gyvenimo tikslas. Čia jau prasideda ir davimas, ir meilė, ir tarpusavio ryšys, visi susilieja į vieną visumą, ir tiek, kiek susilieja, – atskleidžia Kūrėją.
„Izraelio Žemė“ pasiekiame galiausiai, pasiekę meilę. O visas kilimas – pakilti virš egoizmo. Tai reiškia „turėti Chasadim savybę“.
Chėsėd ­– gailestingumas, kai jaudiniesi dėl kitų taip, kaip jie jaudinasi dėl savęs.
Tuomet, kaskart ant esamo lygmens savo poreikiai yra nuslopinami iš naujo įvertinant kitų poreikius, matant juos vertesniais, reikalingesniais. Kaip motina rūpinasi kūdikiu, kurio poreikiai svarbiau visko, tai ir mes elgiamės kitų atžvilgiu.
Tarsi įleidi kitą žmogų į save, visiškai atlaisvini jam vietą toje pakopoje. Tai atlikai ir akimirksniu tavyje kyla kitos pakopos egoizmas, toks stiprus, kad net nepastebi to žmogaus, o jeigu jis papuola į tavo akis, tai erzina, atrodo tau priešingas. Ir vėl imi ties tuo dirbti, kol jis tau netampa artimesnis net už save patį.
Tai reiškia, kad išėjai į naują pakopą. Ir taip kartojas vėl ir vėl.

Iš 2015 m. kovo 25 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš neapykantos kalno

Priešingybių vienybė

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Atskleisdami pačią mažiausią Šviesą, mažiausią sritį dvasiniame pasaulyje, per ją susisiejame su visa dvasine struktūra: su visais pasauliais, visais parcufais, sfiromis, iki pat Begalybės pasaulio. Tik šis ryšys kol kas neįsisąmonintas.
Juk kiekvienas, netgi mažiausias atskleidimas turi turėti penkias dalis, per kurias užmezgame ryšį su penkiais pasauliais ir galiausiai su keturiomis tiesioginės Šviesos stadijomis, iš kur viskas kyla.
Neįmanoma ištaisyti pačios menkiausios detalės apačioje, jeigu jos malda (MAN) nekyla į viršų iki Begalybės pasaulio Malchut, jei nėra atidirbama keturiose tiesioginės Šviesos stadijose, kur kūrinijos pradžia ir pabaiga, ir iš kur leidžiasi pas mus žemyn. Tai vadinama įrašu aukštesniajame pasaulyje, „Gyvenimo knygoje.“

Iš 2018 m. sausio 23 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvieną dieną – naujas dangus ir žemė

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Klausimas. Kodėl negalima tiesiogiai bendrauti su Kūrėju? Kam reikalingas tarpininkas – mokytojas?
Atsakymas. Iš esmės tai ne tarpininkas, o tavo ankstesnioji būsena. Esmė ta, kad visa kūrinija – sudužusi sistema, kuri ima taisytis nepertraukiama grandine – nuo mažiausio, beveik nepažeisto elemento, iki sudėtingiausio.
Ankstesnysis elementas visuomet perduoda savo žinias, tai, kas sukaupta, savo ryšį kitam elementui. Todėl taip vyksta, kad visuomet esame vorele susiję su savo mokytojais ir tampame kitos kartos ugdytojais.
Klausimas. Jei mokytojas – mano ankstesnioji būsena, tai kas mano būsimoji?
Atsakymas. Būsimoji – tu pats, kol judi dvasiniame pasaulyje. O vėliau – tai tavo mokiniai – tie, kas sudužusios sistemos pakopomis turi taisytis po tavęs. Jie randa tave arba tau dar gyvam esant, arba kokiu nors būdu dvasiškai su tavimi susiję po mirties.

Iš 2017 m. spalio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės informacijos perdavimas

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Vienintelė galimybė pasistūmėti