Klausimas. Ką kabalos mokslas kalba apie juodosios energijos ir juodosios materijos paslaptis?
Atsakymas. Kabala neliečia mūsų pasaulio reiškinių ir nieko apie juos nekalba. Galima išvesti tam tikrų paralelių tarp Aukštesniojo ir mūsų pasaulio, bet šie palyginimai reliatyvūs ir tiesiogiai nėra vienas su kitu susiję.
Klausimas. Ką tyrinėja kabala? Ar galima pasakyti, kad ji tyrinėja žmogaus sąmonę, ryšį tarp sąmonių?
Atsakymas. Ne. Kabala tyrinėja dvi noro savybes: savybę duoti ir savybę gauti. Abu norai yra mūsų prigimties pagrindas, ir atitikimas tarp jų, – kuri iš jų vyrauja, kokiu mastu ir t.t. – sudaro visas dalis ir visus kūrinio lygius.
Klausimas. Ką reiškia „kabala netyrinėja mūsų pasaulio“?
Atsakymas. Tuo užsiima mūsų pasaulio mokslai. O kabalos mokslas užsiima kitos, vadinamosios Aukštesniosios pakopos, tyrinėjimu. Bet dėl to reikia būti toje pakopoje, kurioje tu nori jos mokytis.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabalos mokslo ypatumai

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Šiandieniniame pasaulyje, t. y. mūsų pojūčiuose, kurie mums atrodo kaip išorinė tikrovė, karaliauja mūsų egoizmas, priešingos Kūrėjui savybės. Kiek ištaisysime savo norą, kad jis duotų, tiek galėsime sutikti ir išvysti, kad valdo ne egoizmas , ne faraonas , o Kūrėjas .
Viskas priklauso tik nuo mūsų: mes blogąjį valdytoją keičiame geru. Visas mūsų darbas – vietoj egoizmo valdžios atkleisti davimo, meilės valdžią. Ir tai priklauso nuo paties žmogaus, juk visas pasaulis – jo norų atspindys, kaip pasakyta: „Kiekvienas teisia priklausomai nuo savo trūkumų.“
Žmogaus užduotis – ištaisyti savo norą, kad netrukdytų Kūrėjui užpildyti jo taip, kaip Jis užpildo visą tikrovę. Tam reikia, kad nesijausčiau atskirtas nuo Kūrėjo. Tai tikrovės suvokimo klausimas, tai reikia ištaisyti taip, kad pajaustum, kaip „Visa žemė (noras) Jo kupina“, kitaip tariant, Kūrėjas atsiskleidžia visame žmogaus nore.
Mumyse atsiskleidžia sugadinti, savo forma priešingi Kūrėjui norai, ir turime pasistengti, kad vietoj jų mūsų nore įsiviešpatautų „Nėra nieko kito, tik Jis.“
Pats vienas žmogus to negali atlikti. Jis tegali prisifantazuoti, bet jei iš tikrųjų nori išsitaisyti, reikia, kad jo noras prilygtų Kūrėjui, t. y. davimui ir meilei. Tad čia būtinas bendras darbas su kitais, kad bendrame nore įsiviešpatautų Kūrėjas.
Taip kartas po karto taisome vis labiau sugedusius norus, atsiskleidžiančius iš sudužimo. Susijungdami su draugais susijungiame su Kūrėju, ir taip taisome tikrovę, kol išvysime, kad ji visa užpildyta viena jėga ir „Visa žemė kupina Jo didybės.“

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kurioje Nėra nieko kito, tik Jis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinijos dėsnis

Atskleisti tobulą tikrovę

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Nuo pat pradžių Kūrėjas sukūrė tobulą kūrinį, juk aukštesniosios jėgos neriboja laikas, vieta, būtinos išpildyti ypatingos sąlygos.
Tik mūsų atžvilgiu egzistuoja paslėptis, kad pasiektume, atskleistume, išmoktume ir įsivaizduotume tas sąlygas bei dėsnį „Be gero ir kuriančio gėrį Kūrėjo nėra nieko kito“, kitaip tariant, yra tik visiška tobulybė, ir prilygtume Jam.
Todėl, kol pasieksime išsitaisymo pabaigą, visa ši tikrovė egzistuos vien mūsų jutimo organuose. Ne mumyse yra tik Begalybės pasaulis, kur kūrimo pradžia ir pabaiga niekuo neatskirtos. Juk Kūrėjui nereikia jokių priemonių, veiksmų ar tarpinių būsenų tarp sumanymo ir jo įgyvendinimo.
Turime visuomet matyti save tobulos būsenos atžvilgiu, nors ir neįstengiame jos atskleisti, tinkamai pavaizduoti ar net įsivaizduoti.
Reikia nuolat prisiminti, kad visada stovime priešais tobulybę, kaskart nedideliais fragmentais atskleidžiame jos trūkumus tiek, kiek galime priešintis ir priartėti prie jos.
Todėl bet kokia būsena – norima. Reikia ją laiminti ir mokytis, kaip tinkamai priešintis pagal dvasinius ir materialius dėsnius, kurie irgi nustatyti pagal aukštesniosios jėgos norą. Ir todėl, jų laikydamiesi, turime ištaisyti save, kol kiekvienos mums duotos būsenos gale nuspręsime, kad „Nėra nieko kito, tik Jis .“
Iš to matyti, kaip reikia žvelgti į visus nemalonumus, pradedant sveikata ir baigiant išorinėmis, socialinėmis, šeimos problemomis, siekiant viską susieti su „Nėra nieko kito, tik Jis“ ir bendrai ištaisyti savo santykį. Juk viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio: kaip žiūrime į tikrovę, taip ji ir atrodo.

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kurioje Nėra nieko kito, tik Jis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Kūrėjas – kūrinio viduje

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Komentaras. Iki XVII-XVIII a. Vakarų civilizacijos žmonės gyveno jausdami, kad yra tam tikra kosminė tvarka visuomenėje, ir gamtoje, kad egzistuoja aukštesnioji jėga.
Atsakymas. Vakarų civilizacijos žmogus gyveno, kaip sakoma, su savo išgalvotu dievu. Tai buvo naudinga ir valdovams, ir šventikams, ir kitiems luomams. Valdovas turėjo legitimaciją, jis esąs Dievo vietininkas žemėje.
O vėliau viskas apsivertė, nes egoizmas išaugo, nebegalėjo išlaikyti žmonių pažabotais, dar atsirado įvairios srovės: kalvinizmas, liuteronybė ir t. t., tai stipriai stumtelėjo vystytis toliau.
Šios srovės ėmė labai energingai transformuoti religiją į naujas socialines formas, nes senosios nebetiko žmonių vystymuisi. Liaudis savo visuomeniniais, ekonominiais, politiniais santykiais peraugo senosios religijos rėmus, jai reikėjo kitokios religijos. Taip atsirado įvairūs tikėjimai.
Viduramžių laikotarpis pasižymėjo itin audringu vystymųsi. Mums tik atrodo, kad jis buvo pristabdytas, o iš tikrųjų vyko labai rimti procesai, davę esminį postūmį mokslų, menų vystymuisi, naujos laisvės gimimui. Žmogus ėmė vaduotis iš šventikų valdžios.
Tuomet kilo klausimas: kaip išlaikyti žmogų pažabotą? Štai taip atsirado įvairiausios nacionalistinės ir joms priešingos socialistinės bei komunistinės srovės.
Klausimas. Koks religijos atsisakymo tikslas? Paruošti žmones aukštesniam suvokimui?
Atsakymas. Gamtos tikslas – suteikti žmogui galimybę savo jėgomis išsiaiškinti likimą ir rasti atsakymą į pagrindinį gyvenimo klausimą: „Dėl ko aš egzistuoju?“.
Anais laikais jei ir kildavo toks klausimas, jis būdavo slopinamas baimėmis ir visuomenės nuomone. Tačiau po Viduramžių žmonėms labiau išsivysčius, egzistencinis klausimas ėmė reikštis taip rimtai, kad jie išdrįso skelbtis ateistais, nesusijusiais su Kūrėju. Teizmas – tai ryšys su Kūrėju, ateizmas – šio ryšio nebuvimas.
Klausimas. Juk ateistai irgi bandė sukurti tam tikrą visuomenės sistemą, paremtą morale, tik be aukštesniosios jėgos?
Atsakymas. Taip. Jie sprendė klausimą, kuo remiantis sukurti valstybę, jei nebus aukštesniosios jėgos nei Dievo, nei karaliaus pavidalu. Tai labai rimtas šuolis pirmyn, kai į pirmą vietą iškyla pats žmogus.
Tačiau žmogus negali savęs valdyti, jis nieko negali padaryti „be karaliaus galvoje“ ir be Dievo galvoje. Todėl atsirado įvairios teroristinės srovės, fašizmai, nacizmai ir t. t. Žmonės ieškojo būdų, kaip valdyti save, palaikyti tvarką sistemoje ir pamatė, kad jiems nesiseka. Taip ir ėjo – nuo vieno smūgio prie kito.
Todėl XX amžiaus pradžioje po audringo mokslo, kultūros, savimonės raidos ėmė skleistis kabalos mokslas. Pasibaigus mokslo ir menų sklaidos periodui, paaiškėjo, kad šie neatsako į gyvenimo prasmės klausimą, iškilusį dar prieš Viduramžius. Atsakymo nedavė ir Švietimo epocha.
Štai tada atsiskleidė kabalos mokslas ir ėmė aiškinti, kad turi problemų sprendimą. Bet jis žmogaus mąstymo būdui yra iracionalus, tai tas pats, jei reliatyvumo teoriją imtume taikyti kasdieniame gyvenime.
Juk mūsų pasaulyje jos nesupranta, arba supranta tik keletas žmonių. Ką tuomet kalbėti apie paprastą liaudį? Tačiau pagal kabalą į naują lygmenį reikia pakelti visus.
Taigi, nors kabala ir atsiskleidžia, panašu, kad turi praeiti nemažai laiko, kol žmonės supras, kad visuomenė turi remtis jos principais, kitaip nebus jokio gyvybingumo.
Žmonija palengva artėja to link, nors dar nepasiekė tos būsenos. Šiuo metu mūsų kabalos grupė modeliuoja tokias sąlygas, jas analizuoja ir tikrina savo viduje tarsi laboratorijoje. Bet iš esmės taip žmonija turi realizuoti pagrindinį gamtos dėsnį.
Kabalistai turi parodyti žmonėms, kad jų metodika – vienintelė, galinti atsakyti, kaip ateityje atrodys gamta, visuomenė, žmonija, šeima, auklėjimas. Be šios metodikos pasaulis nesugebės išsilaikyti jokiuose rėmuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės vienijimo metodika

Absoliutus tikėjimas

Kabala ir pasaulinės religijos

Klausimas iš „Facebook“. Nuolat kalbate, kad auklėjimas išspręs visas žmogaus ir pasaulio problemas. Apie tai jau kalbama daug dešimtmečių. Nežiūrint į tai, kad daugybė organizacijų užsiima auklėjimu, gyvenimas teka pagal savo dėsnius.
Atsakymas. Gyvenimas teka pagal egoizmo dėsnį. Reikia padaryti, kad jis tekėtų pagal altruizmo dėsnį: davimo, meilės, jungimosi. To nedaro niekas, ir niekas padaryti negali.
Vienintelis, kuris pasiekė laimėjimų šioje srityje prieš tris su puse tūkstančio metų, – Abraomas, kuomet pašaukė iš Babilono visus, kurie norėjo sumažinti ten įsiplieskusią įtampą dėl humanitarinės, bendražmogiškos, visuomeninės krizės. Iš prisijungusių prie jo žmonių sukūrė grupę, kurią pavadino ,,Izraeliu“, arba žydų tauta.
Abraomas tapo naujos auklėjimo sistemos pradininku. Nuo to laiko grupė jau egzistuoja tris su puse tūkstančio metų, ir negali išsiskirti ir niekur pradingti. Ji priešpastatyta visam likusiam pasauliui – tiems babiloniečiams, kurie išsiskirstė po visą pasaulį, ir jie mato, kad tai – kažkas ypatingo.
Reikia paimti tą metodiką ir pasiūlyti visam pasauliui, nes pasaulis jau suvokė, kad jam nėra kur dėtis, svarbiausia – susijungimas, kitaip žmonės suės vienas kitą.
Klausimas. Kuomet kalbate apie grupę, kuri egzistuoja ir žino šitą metodiką, turite mintyje visą žydų tautą?
Atsakymas. Ne! Nuo to laiko žydai prarado šią metodiką, išskyrus kabalistus, kurie iš kartos į kartą perduoda ir įsisavina ją kaip asmeninę patirtį. Jeigu jie vadovausis šia auklėjimo sistema ir ją perduos žmonijai, tuomet sulauks geros pabaigos – visiško susijungimo.
Klausimas. Manote, kad žmonės tai išgirs?
Atsakymas. Jeigu neišgirs, tai kils labai rimtų karų, kurie atneš tokių kančių, kad žmonės bus priversti išgirsti. Tačiau išmintingas mato šias kančias iš toli ir jų nepatiria.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės plana, I dalis

Neįmanoma, bet būtina

Nelaukiant kritinės ribos

Klausimas. Ką reiškia, kad mokinys anuliuoja save mokytojo atžvilgiu?
Atsakymas. Norint gauti iš mokytojo, reikia anuliuoti save jo atžvilgiu. Tai būtina sąlyga. Ką reiškia anuliuoti? Ne įprastiniame gyvenime, kuris neturi jokio ryšio su dvasiniu, o ten, kur kalbama apie tavo dvasines savybes.
Turi anuliuoti jas, tapti nuliu, „įeiti“ į mokytoją ir tada visiškai atsiduosi jo valiai ir jis iš tavęs padarys tavo kitą būseną.
Kūdikį glaudžia prie krūties ir jis žinda, gaudamas savo pirmąją porciją, dėl kurios gyvena. Lygiai tas pats ir čia – mokinys turi iš mokytojo gauti savo porciją, ir todėl turi anuliuoti save. Išsižioti ir gauti.
Klausimas. Ar pamenate, kada teko pirmąsyk anuliuoti save Rabašo atžvilgiu? Kaip tai pasireiškė?
Atsakymas. Man tikriausiai buvo kur kas paprasčiau, nes troškau turėti mokytoją, kuris sakytų viską, ką tik galima. Beje, Rabašas kalbėjo labai mažai ir kažkaip reikėjo suprasti, atspėti, išsiaiškinti detales.
Bet iš principo ieškai, kaip tapti nematomam šalia jo, kad tai, kas yra jame, automatiškai persilietų į tave.
Klausimas. Tai buvo sunku ar to norėjote?
Atsakymas. Iš pradžių labai norėjau. Nieko kito netroškau, kad tik įeičiau pas jį į „olą“ ir sėdėčiau greta jo.
Paskui pasidarė sunkiau, nes egoizmas nuolatos augo, kad virš jo pakiltum, kitaip tariant, kad būtų pasiektas toks egoistinio noro storumas, kurį galėtum anuliuoti ir joje iš mokytojo galėtum gauti tai, ką jis nori duoti. Todėl egoizmas turi visąlaik augti, o atstūmimas vis stiprėti.

Iš 2017 m. spalio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ilgas kabalisto kelias

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Kuris arčiau mokytojo?

Klausimas. Matome, kaip metai iš metų gerėja socialinės sąlygos. Dirbančiųjų gyvenimo sąlygos dabar ir prieš 100 metų visiškai nepalyginamos. Ar jos gerės ir toliau?
Atsakymas. Esmė ta, kad dabartinių sąlygų negalime lyginti su tuo, kas buvo prieš šimtmetį, ypač Afrikoje. Nūnai afrikiečiai veržiasi į Europą ir reikalauja europietiško gyvenimo lygio. Tu negali prieiti prie jų ir pasakyti: „Kaip galite to reikalauti?! Jūsų tėvai gyveno palapinėse drauge su ožkomis ir nieko daugiau nežinojo.“
Viskas keičiasi, kinta ir poreikiai. Šiandien žmonės visiškai kitokie. Jie globaliai jaučia žmoniją ir reikalavimai iš kito lygmens. Tad nuraminti jų pasakymais „gyvenkite, kaip jūsų protėviai“ – neįmanoma.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinis teisingumas

Kaip tapsime lygūs, jei esame skirtingi?

Aukščiausios lygybės principas

Jeigu mėginu savo problemas spręsti vienas, per savo vidinį asmeninį aiškinimąsi ir mokymąsi, tai darau sau tik blogiau! Juk visi aiškinimaisi, visi susiskaidymai susiję su tuo, kad norai buvo susilieję draugėn ir išsiskyrė.
Todėl veikti reikia tik per mūsų vienybę – nėra jokio kito sprendimo, tik mūsų vienybė. Susivieniję galime ištaisyti bet kokią situaciją.
Užuot aiškinusis reikia viduje susijungti, ir taip išspręsime visas problemas. Jeigu mėginu ištaisyti savo asmeninį, nemalonų vidinį pojūtį, tai tik griaunu būseną. Kaip sakoma „Prašantis už save, atneša žalos visiems ir sau pačiam.“
Visos būsenos kyla dėl atsiskleidžiančių informacinių įrašų (rešimot) iš sudužimo, kitaip tariant, mūsų norų atsiskyrimo vienas nuo kito. Ši atskirtis ir yra visų problemų priežastis. Dabar tau rodoma, kur yra atskirtis, ir tu jauti ją kaip problemą.
Tad prašome ištaisyti ją, imame veikti dėl vienybės. Tam reikia, kad kiekvienas melstųsi už kitus ir susijungtų dešimtuke padedant į Šaltinį gražinančiai Šviesai .
Problemą reikia nedelsiant ištaisyti, nukreipiant į mūsų vienybę, tai vadinama priesako laikymųsi. Išnaudoju kliūtį, kad susijungčiau grupėje, kitaip tariant, per ją išsiaiškinu, kur mūsų atskirties vieta ir semiu jėgą, kuri padės man išsitaisyti, susijungti.
Visas šis procesas vadinamas „priesaku“, kitaip tariant, vieno iš sudužusio rešimot taisymas. Šį priesaką būtina atlikti, išsitaisyti padedant Šviesai, gražinančiai į Šaltinį, – jėgai, kuri atsiskleidžia mūsų vienybėje, mūsų pastangose susijungti draugėn.

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kurioje Nėra nieko kito, tik Jis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti įmanoma tik dvasiniu lygmeniu

Kaip įsiskverbti į Visatos kompiuterį

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Klausimas. Ar gali būti, kad žmonės pasieks tokios būsenos, kuomet psichologinės ligos liausis gyvavę mūsų pasaulyje? Kaip tai nutiks?
Atsakymas. Psichologinės ligos gali išnykti itin greitai, jei tik tarpusavyje suartėsime. Ligos pasireiškia tik todėl, kad esame atsiskyrę vieni nuo kitų.
Vėl ėmus jungtis ar bent jau siekus mūsų bendros, vieningos būsenos, Šviesa ims valyti mus iš vidaus – visus kartu, ir mes darsyk imsime pildyti vieni kitus, kol sudarysime bendrą, organišką sistemą ir vėlei tapsime vienu, darniu organizmu.
Tuomet išnyks visos problemos. Juk visos ligos mumyse kyla dėl to, kad esame atsiskyrę, primename suskaldytą kūną.

Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl anksčiau nebuvo depresijos?

Vaistai nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Depresija – gyvenimo prasmės nebuvimo liga

Brangūs draugai,

Džiaugiuosi galėdamas pakviesti Jus į kabalos kongresą!

Galėsite susipažinti su kabalos mokslu, kuris kalba apie tai, kaip sudarytas mūsų pasaulis, kas yra už viso to, ką matome, jaučiame, kas valdo visus mūsų veiksmus. Galėsite prasiskverbti už šio pasaulio materijos į tą sistemą, kuri ją valdo. Sužinosite, kaip tinkamai ugdyti save, vaikus, kaip bendrauti su kitais žmonėmis, kaip iš mūsų būties gauti didžiausią naudą, kad būtų gerai mums ir visiems aplinkiniams.

Galėsite susitikti su kabalos studentais iš daugiau šimto šalių, galėsite pasikalbėti apie viską, sužinoti apie viską iš pirmųjų lūpų.

Tai mokslas, kurį slėpė tūkstantmečiais, ir šiandien jis atsiskleidžia. Džiaugsiuosi, jei atskleisite sau vidines pasaulio paslaptis.

Laukiame Jūsų! Iki pasimatymo!

Michaelis Laitmanas

Š. m. vasario 20-22 d. Tel Aviv, parodų rūmuose Merkaz HaYeridim Ganei HaTa’arucha, rengiamas pasaulinis kabalos kongresas, kuriame dalyvaus virš 7000 žmonių iš skirtingų pasaulio šalių. 

Registracija ir daugiau informacijos rasite čia: lietuvių k. anglų k. ir rusų k. 

Jei turite klausimų, kreipkitės info@kabala.lt