Klausimas. Rabašo straipsniuose rašoma, kad laiko ištęsimas pagal dvasinę šaknį priskiriamas klipot (netyroms jėgoms). Kas yra laiko ištęsimas?
Atsakymas. Esmė ta, kad laikas neegzistuoja. Viskas, ką darome šiuo metu, iš anksto nulemta ir žinoma. Be to, kaip yra judėjimas tiesiogiai iš praeities į ateitį, taip yra ir judėjimas atbulai – iš ateities į praeitį.
Iš principo ateityje galime keisti praeitį, kaip kad mūsų pasaulyje esame įpratę iš praeities keisti ateitį. Tai tarpusavyje susiję ir tarpusavyje keičiami procesai, tekantys abiem kryptimis.
Fizikoje, jei pasirenkame, kaip išmatuoti, tarkime, elektronus ar bangą, iš anksto  apibrėžiame, ar tai bus elektronas ar banga.
Kitaip tariant, dabar pasirenku matavimo prietaisą, o ta dalelė, kurią ketinu tirti, jau iš anksto iš praeities žino, ką pagalvosiu, ir taip performuoja save, ir aš ją matuoju kaip bangą arba kaip dalelių srautą.
O kabaloje tai vyksta praktiškai.

Iš 2012 m. liepos 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas egzistuoja tik galvoje

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Išeiti už laiko ribų

Teroro aktas Manhetene įvyko netoli tos vietos, kur kažkada stovėjo bokštai-dvyniai. Praėjus keletui metų po jų sugriovimo po pasaulį pasklido konspiracinės teorijos, kad žydai su tuo susiję.
Visur, kur bloga, pasaulis ieško „žydiškų pėdsakų“. Nesistebėsiu, jei ir šįsyk kaltę suvers mums – galbūt net greičiau nei praeityje. Kodėl?
Traktate „Jevamot“ pasakyta: „Bėdos į pasaulį ateina tik dėl Israel“. Žvelgiant iš sveiko proto pozicijų, skamba religingai, mistiškai, galiausiai absurdiškai. Tačiau faktas lieka faktu: taip pasaulis „tradiciškai“ supranta žydų tautos vaidmenį. Nepaisant visko, ką davėme, mumyse mato ne naudą, o žalą.
Tai akivaizdu socialiniuose tinkluose, spaudoje, politikoje, oficialiuose dokumentuose, tarptautinių organizacijų sprendimuose, net Holivude. Nuolat girdime, kad esame kalti dėl to, su kuo sakytum nesame niekaip susiję. O ypač ši tema tampa aktuali po tragiškų įvykių.
Tikroji jų priežastis – iš tiesų mes. Bet ne ta prasme, kaip tai atrodo susipainiojusiame pasaulyje. Tiesiog žydų tauta turi vienijimosi metodiką, gerų tarpusavio santykių, savitarpio supratimo potencialą, ko šiandien reikia visiems.
Tačiau mes ignoruojame šį lobį, apsimetame, kad jo visai ir nėra. Ir tuomet bėdos primena mums ir pasauliui, kad būtent Izraelio tauta gali duoti sveikų socialinių ryšių pavyzdį, parodyti, kaip pakilti virš neapykantos į vienybę.
Ne, žinoma, žydai neorganizavo teroro akto. Bet jie jo iš anksto nesustabdė, nors galėjo. Ir tai mūsų atsakomybė. Už tai mūsų nemyli dabar – pamils, kai išvys gerus veiksmus iš mūsų pusės.

Klausimas iš „Facebook“. Kūrėjas tam ir yra Kūrėjas, kad kurtų blogį. Jei reikia Dievą suvokti per nelaimes, mirtį ir kančias, tai ar Jis yra Dievas? Ar Jį žmonės garbina? Ar Jame yra meilės ir gėrio šaltinis?
Atsakymas. Kūrėjas jokiu būdu nekuria blogio. Atsiskleisdamas mums palaipsniui, Jis rodo, kokie mes esame Jam priešingi. Ir tai mes suvokiame kaip skausmą, blogį, kančias. Bet jei teisingai vystomės, teisingai tuo vadovaujamės, auklėdamiesi, leisdami mums daryti poveikį, tada suvokiame Jo laipsnišką atsiskleidimą, kaip skatinimą Jį suvokti, o ne kaip blogį, einantį iš Jo.
Atskleisdamas Save, Kūrėjas išryškina mumyse mūsų priešingą prigimtį ir taip pastūmėja mus išsitaisymo, panašumo į Jį link. Ir kai mūsų prigimtis tampa panaši į Kūrėjo, mes atskleidžiame absoliutų gėrį, malonumą, pripildymą.
Klausimas. Kitaip tariant, blogis tarsi išeina iš Jo, iš tikrųjų – blogis manyje. Ir Kūrėjas taip veikia nuolatos?
Atsakymas. Kūrėjo poveikis nekintamas, jis pasireiškia mums mažiausiomis dozėmis. Žmogui bloga nuo to, bet kartu jam suteikiama galimybė palaipsniui tapti panašiam į Kūrėją.
Ir kai žmogus tampa panašus į Kūrėją mažiausiu dydžiu, kuriuo Jis priartėjo, jis atskleidžia Kūrėją kaip gėrį, kuris vienintelis jam daro poveikį.
Kai žmogus atlieka šį darbą su savimi, truputį atskleidžia Kūrėją, truputį priartėja prie Jo, Kūrėjas dar daugiau atsiskleidžia. Ir vėl žmogus jaučia neigiamą pojūtį nuo savo priešingų savybių ir Kūrėjo, vėl turi save ištaisyti, kad atskleistų savybių panašumą, atskleistų Kūrėją.
Klausimas. Ką visų pirma turi atlikti žmogus, kuris iš tikrųjų jaučia, kad iš Kūrėjo tarsi išeina blogis?
Atsakymas. Jis turi dalyvauti normalioje darbinėje grupėje. Ten jam viską paaiškins, palaikys, nukreips. Svarbiausia – surasti grupę. O individualūs patarimai nieko neduos, nes žmogus gauna tam tikrą Kūrėjo poveikį ir, visų pirma, šį poveikį reikia spręsti kolektyve.
Klausimas. Kitaip tariant, manote, kad tai Kūrėjo veiksmas, pastūmėjantis žmogų susitikti su kitais?
Atsakymas. Būtinai. Taip yra parašyta ir taip žmogus turi veikti, nori ar nenori. Jis gali nesuprasti to, bet tik tokiu būdu tai yra įgyvendinama.

Iš 2017 m. rugpiūčio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Mes patys susikuriame kančias

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Komentaras. Pamenu, kai prieš 21 metus pirmą kartą atėjau pas Jus filmuoti siužeto apie kabalą, tikėjausi pamatyti įvairių kabalistinių ženklų: raudonus siūlus, šventą vandenį, degančias žvakes. Užėjau į Jūsų kabinetą, o ten – nieko nėra. Tada pamaniau: „Nėra ko filmuoti”.
Pasirodė, kad kabala – tai ne „šventieji atributai”, o žmonių vienijimosi pakopos.
Atsakymas. Išties Kūrėjas atsiskleidžia tarp žmonių, bet tik tarp tų, kurie pakyla į aukštesnįjį suvokimo, pažinimo lygmenį. Juk kabala kalba apie tai, kas yra virš mūsų sąmonės, virš materialaus supratimo.
Todėl du paprasti žmonės tarpusavyje pažįsta tik materialų pasaulį ir įvairias jo problemas. Tik tinkamai susivieniję, galėsime patirti ypatingą dvasinę būseną, kai mūsų ryšiai atskleis Kūrėją, o įvairios šių ryšių variacijos bylos mums apie Jį. Taip esame sukurti.
Praktiškai turi susirinkti dešimties žmonių grupė, tik ne aplink apskritą stalą su krištoliniais rutuliais ir degančiomis žvakėmis. Šie atributai visai nereikalingi. Tinkamai vienydamiesi žmonės nusiteikia altruistiniam tarpusavio ryšiui.
Bet tai nėra paprasta. Teisingas ryšys pasiekiamas studijuojant kabalos mokslą, suvokiant tolimesnį vidinį žmogaus vystymosi lygmenį – esantį aukščiau egoistinio, kai „išeinama iš savęs“, pakylama virš egoizmo, kiekvienas kitų savo draugų atžvilgiu, tam pasitelkus ypatingą aukštesniąją energiją. Atrodytų, kad kalbame apie kažkokią mistiką, bet taip nėra, tiesiog aukštesnioji energija yra ne mumyse.
Jėga, kurioje egzistuojame,– egoistinė gavimo jėga, bet yra ir priešinga jai altruistinė jėga, tik ji mūsų išorėje.
Kai pritraukiame altruistinę jėgą, bandydami tarpusavyje sukurti altruistinius santykius, aukštesnioji jėga veikia mus ir greta natūralių egoistinių ryšių palaipsniui užsimezga mums nenatūralūs altruistiniai ryšiai. Jie vadinami dvasiniais.
Tinkamas egoistinių ir altruistinių ryšių siejimas, persipindamas įvairiomis savo metamorfozėmis kaip juodas su baltu, leidžia mums suvokti Kūrėją, Aukštesniąją jėgą.
Iš vienos pusės, mes kaip kūriniai nepražūstame, nes mumyse lieka egoistinė jėga. Iš kitos pusės, įgyjame altruistinę jėgą ir joje suvokiame Kūrėją. Taip Jis ir atsiskleidžia – tinkamuose mūsų tarpusavio santykiuose.
Komentaras. Nuolat sakote, kad mumyse lieka egoistiniai norai, o kartu virš jų kyla priešingas jiems altruistinis antsatas. Tai labai sunku įsivaizduoti.
Atsakymas. Būtent tokia ypatinga ir didi yra kabalisto būsena. Jis ne šiaip nežinia kur išlekia, o greta savo egoistinio pasaulio suvokimo įgyja dar ir altruistinį suvokimą. Tarp šių dviejų suvokimų jis kuria save ir atskleidžia Kūrėją – susiliejantį su savimi.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Pagauk pokemoną – atskleisk Kūrėją

Už visko yra Kūrėjas

Klausimas. Kodėl dvasinis suvokimas nėra vaizduotės vaisius, kaip visa šio pasaulio iliuzija? Kaip atskirti suvokimo rūšis?
Atsakymas. Dvasinis suvokimas nėra įsivaizdavimas ar dar kas nors, nes jis kyla iš žmogaus pastangų pakilti virš savęs.
Tai vyksta, kai aš veikiu prieš savo prigimtį, ir tame ketinime, pastangoje pakylu virš savęs, gaunu davimo, meilės savybę ir joje jaučiu naują pasaulį. Jame egzistuoja savybės, priešingos toms, kurios yra šiame pasaulyje, ir aš pradedu jausti save ne kaip gaunantį, o kaip duodantį.
Klausimas. Kodėl kabalistai neparašė tokių knygų, kur paprastai ir gražiai aprašomas dvasinis pasaulis?
Atsakymas. Vis tiek nieko nesuprastume. Ir kaip jie galėtų aprašyti dvasinį pasaulį, kokiais žodžiais? Mūsų pasaulio žodžiais? – Tada įsivaizduotume mūsų pasaulį.
Viskas, ką galima pasakyti apie Aukštesnįjį pasaulį, aprašyta Toroje, Talmude, visose šventose knygose, pasitelkus alegorijas, nes tiesioginiu tekstu tai galima rasti tik „Mokyme apie dešimt sfirot“. Jame apibūdinama gryna mechanika: ekranų pakilimas–nusileidimas, norų mažinimas, šviesos atėjimas–išėjimas ir t. t. O kokie už to slypi jausmai, neįmanoma pasakyti, nes dar negalime jų adekvačiai suvokti.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Ką duoda dvasinio pasaulio jautimas

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Klausimas. Kaip turėtų atrodyti žmonių visuomenė, sukurta pagal gamtos pavyzdį?
Atsakymas. Visi turėtų būti absoliučiai lygūs ir susijungę tarsi vienas žmogus. Gamtos smūgiai nesibaigs, kol pasieksime tokią būseną.
Klausimas. Bet mokslininkai turi labai konkretų taifūnų atsiradimo priežasčių paaiškinimą. Karšto oro masėms nuo Afrikos pakrančių judant į vakarus virš šiltų pietinio Atlanto vandenų, susidaro sąlygos oro cirkuliacijai… O Jūs sakote, kad taifūnų atsiradimas priklauso nuo žmonių tarpusavio santykių? Ar taifūnai – tik vienintelis ligos požymis?
Atsakymas. Kiekviena liga turi išorinius požymius ir vidines priežastis. Nežinome nė vienos žmonių ligos vidinių priežasčių. Galima sakyti, kad jos kyla dėl disbalanso organizme, ir tai bus teisinga.
Taifūnai – ligos požymis, jie išnyks, jei dings jų vidinė priežastis – blogi žmonių tarpusavio santykiai. Taifūnai nėra vienintelis požymis. Gamta turi daugybę būdų išeiti iš pusiausvyros: ugnikalnių išsiveržimai, cunamiai, gaisrai, epidemijos. Sistema, jungianti žmonių mintis ir norus, veikia gamtą ir išveda ją iš pusiausvyros.
Klausimas. Kokie santykiai turi būti tarp žmonių, kad paveiktų gamtą teigiamai?
Atsakymas. Žmonių visuomenė turi tapti tokia pat integrali, kaip visa gamta. Pirmiausia turime suprasti, kad esame gamtos sistemos viduje, o ne stebime ją iš šalies. Tai didelis skirtumas: juk jei esame sistemoje, tai paklūstame jos dėsniams ir neturime galimybės rinktis, kaip elgtis. Pasirinkimo neturime, todėl privalome veikti pagal gamtos dėsnius.
Valios laisvės turime tik tam, kad kuo greičiau suprastume, kur esame ir ką reikia daryti. Juk lazda jau pakelta virš mūsų ir pasiruošusi kirsti kiekvieną sekundę. Turime nedelsdami tai suvokti. Jei žmonija pradės tai suprasti, viskas bus gerai. Jei ne – teks mokytis iš lazdos.
Tik kai žmonės ims tarpusavyje teisingai vienytis, supras, kaip teisingai susijungti su gamta. Iš to išvesime elgesio, vienijimosi, komutacijos dėsnius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, IV d.

Klausimas. Kas yra dvasinis parcufas?
Atsakymas. Išvertus iš hebrajų kalbos „parcuf“ reiškia „veidą“. Tad dvasinis parcufas – tai pavidalas, veidas, modelis.
Pirmojo Žmogaus (Adam Rišon) Parcufas – tai jo modelis sudarytas iš dešimties sfirų, kurios simbolizuoja jo dvasinį lygmenį, panašumą į Kūrėją.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano mintys Twitter (2017 10 06) II d.

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Žmonijos sielos struktūra

Klausimas. Kodėl samprotaudami neatsižvelgiate į Dievo valią?
Atsakymas. Kūrėjo statusas nesikeičia – Jis nori absoliučiai mylėti, duoti, užpildyti. Tad mes laikome jį nuolatiniu teigiamu šaltiniu. Jam nei pakenksi, nei gausi iš Jo daugiau ar mažiau.
Jeigu sakome, kad Jis neva pyksta, duoda/neduoda, siunčia kokias nors problemas – visa tai mūsų atžvilgiu. Taip suvokia žmogus.
Kūrėjas – Absoliutas, todėl pagal apibrėžimą negali keistis.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėjo didybę

Kas sukūrė Kūrėją?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gamta saugo mus, sukurdama mums paslėptis, kitaip tariant, mūsų poveikis gamtai pasireiškia tik pagal mūsų vidinio išsivystymo lygį. Gamta veikia mus kaip gailestingas teisėjas, skirdamas bausmę: įvertina ne tik pačius poelgius, bet ir mūsų gebėjimus juos suprasti ir suvokti.
Gamta tarsi praleidžia mūsų negatyvų poveikį per filtrą, palaipsniui susilpnindama jį milijardus kartų. Galiausiai, mes darome tik silpniausią poveikį ir tik tam tikra forma dėl to, kad pasimokytume ir suprastume, kad iš tikrųjų gamtą veikiame.
Visų pirma, iš mūsų reikalaujama integralaus dalyvavimo gamtoje žmogaus lygmenyje, kitaip tariant, žmogus turi suprasti, kad kartu su kitais žmonėmis yra vienas kūnas. Jis privalo pasirūpinti savo išsitaisymu ir nesitikėti, kad jam padės paprasta ekologijos (negyvojo, augalinio ir gyvūninio pasaulio) saugojimas. Tokia principinė nuostata.
Net jei išvalysime visą Atlanto vandenyną ir perdirbsime visas atliekas, tai nepadės mums išsaugoti gamtos. Integralus žmogaus požiūris į gamtą pasireiškia minties lygyje, noruose – čia slypi mūsų didžiausias poveikis gamtai.
Gamtoje veikia visuotinio integralaus ryšio dėsnis, juk gamta – tai Kūrėjas! Net jei vilkas papjauna avį ir suėda, tai jis daro pagal gamtos įsakymą, kuris nurodo užmušti sergančius gyvūnus.
Jei išnaikintume visus vilkus miške, tai gyvūnai susirgtų ir žūtų visas miškas. Gamtoje kiekvienas gyvena dėl kitų. Jis tai daro instinktyviai, nežinodamas apie tai. Vilkas nežino, kad gyvena dėl to, kad ėstų ligotus gyvūnus.
Bet žmonėms nereikia valgyti vieniems kitų, kad išgyventų. Jie kenkia vienas kitam tik dėl savo egoizmo.
Vietoj to, kad saugotume gamtą fiziniame lygmenyje, turime išmokti iš jos to instinktyvaus teisingo ryšio, kurį turi visos gamtos dalys, ir pagal gamtos dėsnius sukurti žmonių visuomenę. Tai, ką gyvūnai atlieka fiziniais veiksmais, mums reikia ištirti ir atlikti kaip dvasinius veiksmus.
Žmonių mintys ir norai atsispindi žemesniuose lygiuose, kaip aplikacijos negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame pasauliuose. Todėl turime sukurti integralios formos žmonių visuomenę ir žvelgti į gamtą, kaip į vientisą sistemą.
O ne vertinti ją iš aukšto, tarsi ne jai priklausytume. Reikia pajausti, kad visa gamta – tai Aukštesnioji jėga, Kūrėjas ir žmonija privalo tapti integralia jos dalimi. Kai įsitrauksime teisingai, visa gamta pasieks pusiausvyrą.
Gamtos disbalansas rodomas tam, kad žmogus pats susibalansuotų. Tada gamtoje atsispindės grįžimas į pusiausvyrą. Žemė virs Rojaus sodu, tobula sistema, jei išsitaisys žmogus.
Jei to neatliksime, gamta rūsčiai mokys mus, ką mes jau matome pastarosiomis dienomis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Klausimas. Šiandieninio pasaulio būsena primena krizę, kuri prieš keletą tūkstantmečių ištiko Senovės Babiloną. Kokiu būdu Abraomui pavyko pritraukti į savo grupę mokytis metodikos, susijungti, kad pakiltų virš atsiskleidusio susiskaidymo?
Atsakymas. Manau, kad žmonės jautė krizę ir artėjančią Senovės Babilono pabaigą. Abraomas tuomet pasiūlė metodiką, kad ištaisytų atskirtį visuomenėje. Nimrodas pasiūlė išsiskirti į skirtingas pasaulio dalis. Dalis žmonių pasirinko Abraomo metodiką ir nuėjo su juo, o dalis pasekė Nimrodu – kiekvienas pasirinko priklausomai nuo savo būsenos. Taip babiloniečiai suskilo į dvi dalis.
Klausimas. JAV labai stipriai jaučiama krizė, visuomenės poliarizacija. Toks pat susiskaldymas egzistuoja tarp Amerikos žydų. Nors jie ginčijasi ne dėl susijungimo metodikos, o kiekvienas įrodinėja savo tiesą. Dėl ko vyksta ginčas – dėl judaizmo esmės?
Atsakymas. Nėra dėl ko ginčytis, juk judaizmo esmė viena – vienijimosi metodika, meilė artimui kaip sau pačiam, kaip mokė Rabi Akiva. Nuo to laiko niekas nepasikeitė. Visi žydai turi žinoti, kad tiktai jie turi susijungimo, vienybės raktą.
Žydai, palaikantys Donaldą Trumpą, respublikonai, ir žydai, esantys liberalų pusėje, turi tarpusavyje susivienyti ir parodyti, kad įmanoma tai padaryti dėl geresnės ateities sau ir visam pasauliui. Tokia yra visų žydų misija, o likusiųjų pareiga – juos spausti.
Kol žydai nevykdo savo misijos, spaudimas iš pasaulio tautų bus vis didesnis, stiprės antisemitizmas. Jis neišnyks ir nenurims iki to laiko, kol žydai neištaisys situacijos ir nepasiūlys sprendimo. Pasauliui gresia sunkesni laikai.
Dėl to žydai, esantys tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, turi suprasti, kad svarbu ne prieštaravimai tarp kairiųjų ir dešiniųjų, liberalų ir konservatorių, o ištaisyti bendrą tikrovę. Amerika ištikta stiprios krizės, ir išsitaisymas galimas tik per susijungimą.
Jeigu žydai susivienytų ir tuo parodytų pavyzdį Amerikai, tai paveiktų visus. Aukštesniosios šviesos jėga pradėtų veikti pasaulį per susivienijusius žydus, esančius skirtingose stovyklose ir nekenčiančius vienas kito.
Dėl to jiems reikia susivienyti virš visų skirtumų, jų neištrinant, o ieškant, kaip pakilti aukščiau jų, susivienijus. Jeigu žydai tai suprastų ir pradėtų to siekti, tai viskas greitai nurimtų.
Juk Aukštesnioji šviesa, kuri pradės veikti per susivienijusius žydus, paveiks visus, ne tiktai Amerikoje, o visame pasaulyje. Nuo žydų, esančių dviejose skirtingose stovyklose, priklauso viso pasaulio likimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikai nauji, o aklumas – tas pats

Mano mintys Twiteryje (2017 03 03)

Vienybė per meilę arba neapykantą