Iki šiol pasaulis tebando išsisukti, apsisaugoti nuo būsimų gamtos smūgių. Bet smūgiai nesibaigia. Kelkime klausimą, kaip pasipriešinti šiam smūgiui savyje. Tokiu atveju būtų įmanoma pasiekti, kad net nepajaustume, jog gavome smūgį, jog buvo cunamis.
Jeigu mums pavyks valdyti savo vidinį pasaulį, pamatysime visai kitą tikrovę, kuri, kaip dabar atrodo, egzistuoja ne mumyse. Tada suprasime, kad iš tiesų išorėje niekas nekinta: visi cunamiai ir žemės drebėjimai vyksta mumyse, tik mūsų suvokime.
Ateitis – tai dėsnis, egzistuojantis mumyse, kurį įgalina bendra gamtos jėga, kurioje esame. Ši jėga pastovi ir nekintanti, o mes visą laiką keičiamės joje, todėl mums atrodo, kad pasaulis keičiasi. Bet tikrovėje yra ne taip: keičiamės tik mes.
Tokiu atveju mes galime nukreipti dėmesį į savo pokyčius ir pasistengti juos kontroliuoti, kad lemtume savo ateitį: ne tik, ar bus cunamis, bet, apskritai, gyvensime ar mirsime.
Mes galime paversti savo gyvenimą puikiu ir patogiu, ir tam neprireiks nei kondicionierių, nei šildymo – mes jausime tai, ką norėsime. Nesijaus nė mažiausio nepatogumo ir nemalonumo, galėsime susikurti tiesiog rojų.
Klausimas. O kas apskritai yra „laikas“?
Atsakymas. Tam, kad pradėtume teisingai suvokti tikrovę ir išmoktume valdyti laiko suvokimą, tai yra savo pokyčius, mes patalpinti į dvi sistemas: davimo ir gavimo. Esame tai vienoje sistemoje, tai kitoje, gerojoje ir blogojoje: altruistinėje davimo ir meilėje sistemoje ir egosistinėje – gavimo ir neapykantos.
Šį persikėlimą paeiliui iš vienos sistemos į kitą mes jaučiame kaip laiko tėkmę. Tai lemia laiko sąvokos buvimą šiame pasaulyje.
Laikas – tai mūsų pojūtis, o ne sukimasis saulės, mėnulio, žemės rutulio, kuris taip pat vyksta mumyse.
Klausimas. Saulės sistema taip pat egzistuoja mumyse?
Atsakymas. Žinoma, juk nieko nėra be žmogaus, kuris įsivaizduoja pasaulį.
Aš esu valdomas tai altruistinės davimo sistemos, tai egoistinės gavimo, ir šie svyravimai tarp dviejų sistemų tartum švytuoklė: tik-tak, tik-tak – duoda laiko pojūtį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-osios TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I d.

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų

Klausimas. Kuo skiriasi ir kuo matuojami sielos pažinimo lygmenys?
Atsakymas. Tai Kūrėjo atskleidimo lygmenys.
Esmė ta, kad atskleidžiame Kūrėją tik tiek, kiek esame į Jį panašūs, kaip su bet kokiais fiziniais dėsniais. Mums duodama itin paprasta savybė – davimo ir meilės savybė, emanacija. Ir tai turime savyje pasiekti.
Kiek įstengsime ją generuoti, tiek suvoksi ją pagal panašumo dėsnį. Kiek iš vidaus prilygsime jai, tiek ji atsiskleis iš išorės.
Iš esmės davimo ir meilės savybe užpildyta viskas, tačiau dabar jos visiškai nesuvokiame, nes esame jai priešingi. Kiek jai prilygsime, tiek imsime suvokti ir atskleisti aukštesnįjį pasaulį, kuriame egzistuosime šioje savybėje.
Klausimas. Ir tuomet visus išvysiu mylinčius?
Atsakymas. Taip. Visus išvysiu tokius, nes ištaisydamas savo savybes iš neapykantos į meilę, ištaisau visus priešus ir paverčiu juos mylinčiais. Taip išorėje nematysiu nieko blogo, o priešai taps draugais.
Apie tai pasakyta: neapykantą paverčiantis meile – herojus tarp herojų.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Pajausti kitų norus

Mano mylimas pasaulis

Klausimas. Fizikos dėsniai turi konkrečias formas, pavyzdžiui, visuotinės traukos dėsnis. Ar kabala, kaip mokslas apie visą pasaulių sistemą, tiria klausimą, kodėl būtent fizikos dėsniai yra tokių, o ne kitokių formų?
Atsakymas. Jeigu paimsite davimo savybę ir jai priešingą gavimo savybę ir imsite jas tarpusavyje gretinti, pamažu artindami jas iš jų priešingų būsenų į tam tikrą priklausomybę, tai gausite visus fizikos dėsnius Šviesos ir noro lygmeniu, ir jie vadinsis dvasiniais dėsniais.
O mūsų pasaulio lygmenyje jie vadinsis fizikos dėsniais. Biologijos lygmeniu – biologiniais dėsniais, zoologijos – zoologiniais, psichologijos – psichologijos dėsniais ir t. t.
Klausimas. Kitaip tariant, visuotinės traukos dėsnis – tai Šviesos dėsnio projekcija mūsų plokštumoje?
Atsakymas. Žinoma. Tai Šviesos ir noro sąveikos projekcija primityvioje materijoje. Kabala apima visus dėsnius.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Universali gamtos formulė

Tik vienas dėsnis

Mokslas apie dvasinio pasaulio dėsnius

Klausimas. Žmonėms labai sunku suprasti skirtumus tarp kabalos mokslo ir psichologijos bei filosofijos. Ar galėtumėte juos paaiškinti?
Atsakymas. Kabalos mokslas kalba apie pasaulėdarą, grindžiamą dviejų jėgų sąjunga ir susipriešinimu: davimo ir gavimo savybėmis – teigiamos ir neigiamos jėgos bei materijos, esančios tarp jų, kuri yra valdoma abiejų jėgų.
Ši metodika aiškina keturias tiesioginės Šviesos (davimo savybės) plitimo ant gavimo savybės stadijas, ir kaip šios savybės sąveikauja tarpusavyje, gimdydamos įvairias visų jėgų ir elementų variacijas.
Taigi, kabalos mokslas prasideda nuo pačios elementariausios pradžios ir aiškina, kaip viskas išplinta ir vystosi iki mūsų pasaulio.
Psichologija su filosofija su tuo neturi nieko bendra. Kabalos mokslas ypač logiškas. Žmogui, kuris šiuo mokslu užsiima, net jei jis šių jėgų nejaučia, dar neatskleidžia Aukštesniojo pasaulio, vis tiek šios žinios labai įdomios.
Todėl daugelis ateina ir studijuoja kabalos mokslą kaip teoriją, nors nesupranta, kas ten ir kaip. O yra žmonių, kurie mokydamiesi vystosi patys ir nori įgyvendinti tai praktiškai. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo jie siekia.
Mes mokome ir tuos, ir tuos. Nesvarbu, kurio tikslo siekia žmogus, jam suteikiame visas žinias. Pirmas kursas – „Aukštesniojo pasaulio struktūra“ – aiškina pasaulėdaros sistemą. Antrasis kursas – „Praktinis Aukštesniojo pasaulio atskleidimas“ – įveda į žmogaus darbą grupėje.
Bendrai, kabalos mokslas skirtas žmogų pakelti virš savo egoizmo, kuris trukdo mums susivienyti, o psichologija moko, kaip patogiai įsikurti egoizme. Psichologija ir filosofija negali už šių savo rėmų išeiti.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Klausimas. Ką reiškia „mylėti Kūrėją“?
Atsakymas. „Mylėti Kūrėją“ kabalos požiūriu reiškia pasiekti davimo artimui savybę tokiu lygiu, kai iš tikrųjų matai tobulumą šios savybės, kuri pakelia tave į aukščiausią tavo troškimų pripildymo lygį.
Net kalbėdami apie dvasinį pripildymą, apie dvasinę meilę, mes vis tiek kalbame apie tai, kas vyksta noruose, nes mūsų prigimtis yra vien noras mėgautis.
Bet teisingas, absoliutus ir galutinis šio noro pripildymas galimas tik tada, kai sujungiame savyje visus likusius norus, prijungiame juos prie savęs, nepaisydami savo egoizmo, t. y. praktiškai pasiekiame patį didžiausią egoizmą. Bet tai jau nėra laikoma egoizmu, nes einame nepaisydami norų, kurie yra kiekvienoje būsenoje.
Egzistuoja įvairių norų. Kiekvienas iš jų jaučia tik save. Jei šie norai galės išeiti iš savęs ir pradės jungtis vienas su kitu, tai sukurs tarpusavyje jėgų tinklą ir pajaus jį kaip bendrą siekį pripildyti vienas kitą. Šis tinklas ir vadinamas „Kūrėju“ arba „meile“.Kodėl taip vyksta? – Todėl, kad kiekvienas šių norų nešėjas viduje yra egoistas (minusas). Jis išeina „iš savęs“, kad pripildytų visus kitus.
Tačiau ir minusas lieka, o tarpusavyje jie kuria vieną didžiulį pliusą. Taip pliuso ir minuso priešpriešoje kyla potencialų skirtumas, kuris vadinamas meile, kartu pasireiškia visas ryšių tinklas tarp jų. Jis ir atsiskleis tarp jų kaip Kūrėjas.
Kitaip tariant, sakykime, aš – pliusas. Man reikia kažko, kas būtų minusas: draugas ar pasaulis – nesvarbu kas.

Tada tarp pliuso ir minuso turime sukurti tokią būseną: abipusį prigimtinį prieštaravimą, atitolimą, neapykantą ir kartu su tuo – stiprų pritraukimą, meilę. Būtent mūsų atskleidžiant minusą ir pliusą sukurtame lauke mes ir egzistuojame.
Mes jaučiame jį keliais lygiais. Tai ir yra Aukštesnysis pasaulis, o jo pripildymas – Kūrėjas.
Kabalos mokslas kalba tik apie tai, nes vystymosi procese nuo pirmojo taško (minuso mumyse) mes visą laiką judame pirmyn, kol pasieksime paskutinįjį tašką – pliusą. Bet šis pliusas egzistuoja vienu metu su dideliu minusu.

Egoizmas vystosi jau šešis tūkstančius metų. Pradėję nuo tam tikros būsenos, mes vis labiau jį suvokiame ir pradedame nepaisydami jo vystyti meilę, tarpusavio ryšį. Vadinasi, viena vertus, mes vystome egoizmą žemyn (pieš. mėlyna linija). Kita vertus, atitinkamai mes vystome pliusą (pieš. raudona linija).
Galiausiai mes pasiekiame labai stiprią pliuso ir minuso priešpriešą (pieš. žalia linija), kuri ir suteikia mums didžiulės meilės efektą.
Be to, bet kurią akimirką mes negalime vystyti savyje pliuso, jei neiname į minusą. Todėl mūsų judėjimas pirmyn nuolat pasireiškia kaip pakilimai ir kritimai.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Meilės atgimimas

Kaip prilygti Kūrėjui?

Klausimas. Kuo kabalistas skiriasi nuo fanatiko? Iš kur jis ima savo motyvaciją?
Atsakymas. Ankstyvuoju žmonijos vystymosi laikotarpiu mūsų egoizmas buvo itin mažas ir todėl žmonės buvo fanatiški.
Fanatikas – tai žmogus, gebantis įtikinti save kokia nors idėja, kurios nejaučia, bet laiko už aukščiausią tikslą. Anksčiau fanatikai vaikštinėjo gatvėmis, skleidė savo idėjas, agitavo ir t. t.
Bet tai jau praėjo, egoizmas išaugo, visos religijos jau nėra tokios stiprios, kad žmonės dėl jų aukotų savo gyvenimus, išskyrus islamą, nes tai sąlygiškai jauna religija. Bet jos karingumas – laiko klausimas, greitai ir tai praeis ir tuomet viskas nutils.
Kabaloje motyvacija itin paprasta: jeigu noriu prilygti Kūrėjui, atskleisti sau visą sistemą dabar, čia, šiame gyvenime, šiame pasaulyje, tai turiu siekti išpildyti sąlygą „pamilk artimą“.
Juk po mirties nieko naujo nebus, mirtis – kai baltyminis kūnas liaujasi egzistuojąs ir tik tai! Tad ką pasiekei – tą pasiekei ir turi vėl grįžti į šį laikiną kūną ir stengtis būdamas jame pakilti virš jo.
Kabalistas – tai žmogus, kuris labai realiai žiūri į pasaulį. Jam būtina pakilti aukščiau savo egoizmo. Ir tai įmanoma, jeigu iš aukščiau gausime tam tikrą jėgą vadinamą „supančia Šviesa“ (or makif), ji padės mums visiškai neatlygintinai atlikti meilės ir davimo veiksmus.
Įgyjame visiškai kitą prigimtį, kuri įeina į mus ir jos padedami veikiame.
Klausimas. O ankstesnis santykis ištrinamas, atšaukiamas?
Atsakymas. Niekas neištrinama, tiesiog žmogui duodama galimybė veikti savarankiškai. Ir tiek, kiek jam tai pavyksta, jis turi ryšį su Kūrėju.

Iš 2017 m. spalio 9 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Tikslas – meilė artimui

Svarbiausias dalykas studijuojant kabalą yra ne žinių įgijimas, o naudojimas stebuklingos šio mokslo savybės, vadinamos „sgula“, apie tai rašo Baal Sulamas įvade į „Mokymą apie dešimt sfirų“.
Per mokslą mus veikia jėga, kuri vysto mūsų altruistines savybes, meilę artimui. O jau per šias savybes mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį, mus valdančią sistemą.
Tai nepriklauso nuo išmoktos medžiagos apimties, o tik nuo tikro ketinimo širdyje, nuo stengimosi tapti tokiu duodančiu ir mylinčiu, apie kokį kalba išminčiai kabalistai.
Klausimas. Iš kur kabalistinės knygos turi jėgą, kuriančią tokius kokybiškus pokyčius žmoguje, kad jis atskleidžia naują tikrovę?
Atsakymas. Kabalistinės knygos buvo parašytos kabalistų, kurie pasiekė aukštų davimo ir meilės artimui pakopų ir aprašo visus šiuos dvasinius veiksmus. Skaitydami mes norime suvokti tai, ką suvokė jie, tapti taip pat duodančiais ir atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės neapsigauti, įsivaizduodami Kūrėją kažkaip kitaip, o tik kaip bendrą davimo ir meilės jėgą, į kurią norime būti panašūs.
Mes pradedame keistis davimo artimui kryptimi, suartėjame ir viską darome dėl vienas kito, kadangi tik tokiu būdu galėsime atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės įtikinti save, kad tokiu būdu judame pirmyn ir norime, kad mumyse įvyktų pokyčiai.
Kiekvieną dieną aš tikrinu save: ar pradėjau geriau elgtis su draugais? Aš ieškau, kaip galiu pasiekti meilės artimui kaip sau, kad nuo meilės kūriniams pereičiau prie meilės Kūrėjui.
Klausimas. Koks mokytojo vaidmuo studijuojant kabalą?
Atsakymas. Mokytojas siekia pabudinti žmoguje gebėjimą išgirsti, apie ką kalba kabalos mokslas. Juk žmogus klauso apie meilę artimui, bet žodžiai tarsi pralekia pro ausis. Bet jei žmogus neįvykdys šios sąlygos, tai neatskleis Kūrėjo, ir visas jo mokymasis bus veltui.
Klausimas. Kuo skiriasi paprastas mokytojas nuo kabalos mokytojo?
Atsakymas. Kabalos mokytojas – tai laidininkas, kuris veda žmogų per visas jo vidines ir išorines būsenas, kad jis galiausiai suprastų, jog svarbiausia yra meilė artimui.
Be mokytojo mokytis kabalos neįmanoma, nes žmogus šiame gyvenime vadovaujasi savo egoizmu. Ir todėl jis niekada negalės nukreipti pats savęs teisingiems veiksmams, kitaip tariant, meilei artimui, kuri atveda prie davimo Kūrėjui.
Klausimas. Kaip pasirinkti kabalos mokytoją ir patikrinti, ar jis tikras?
Atsakymas. Visų pirma, tai nustatoma pagal jausmą širdyje. Be to, reikia pasižiūrėti, iš ko šis žmogus pats mokėsi – tai labai svarbu. Žodis kabala ne veltui reiškia „gavimą“, juk ji perduodama kaip dvasinis paveldas iš mokytojo mokiniui.
Taip buvo anais laikais ir tik pastaruoju akivaizdžiai prasidėjo masinis kabalos mokymasis, didelėse grupėse. Todėl mokytojas perduoda savo žinias ne vienam mokiniui, o visai grupei.
Kabalą gali dėstyti tas, kas gavo ją iš pripažinto kabalisto, jos mokėsi daug metų ir gali paaiškinti tai, kas parašyta pirminiuose šaltiniuose.
Klausimas. Ar yra kokių reikalavimų pradedančiam studijuoti kabalą?
Atsakymas. Reikia būti normalios fizinės, psichologinės, psichinės būsenos. Daugiau nėra jokių sąlygų, nereikalaujama išskirtinių gebėjimų. Galiausiai visi žmonės turės tapti kabalistais ir atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje.
Klausimas. O jei žmogus nemėgsta ir negeba mokytis?
Atsakymas. Yra pasakyta, kad „ne protingas mokosi“, o tas, kuris vedamas širdies siekia sužinoti, dėl ko jis gyvena, kokia jo gyvenimo prasmė. Jei žmogų jaudina šie klausimai, tai rodo, kad jis pasirengęs dvasiniam vystymuisi.
Klausimas. Vaikai visada su nekantrumu laukia atostogų. Ar kabalos mokinys taip pat suvokia mokslą, kaip kažką apsunkinančio?
Atsakymas. Už kabalos mokymąsi neduoda premijos ir mokslinių laipsnių. Todėl žmogus, panorėjęs mokytis, turi sumokėti už tai savo laiku ir pastangomis. O vietoj to gauna dvasinį pasitenkinimą nuo to, kad užsiima didingiausiu reikalu, koks tik gali būti ne tik mūsų pasaulyje, bet ir apskritai visoje tikrovėje.

Iš 2017 m. liepos 20 d. 884-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Kabalos pamokos, II dalis

Kabalos pamokos, III dalis

Klausimas. Ką reiškia savybių panašumo dėsnis?
Atsakymas. Savybių panašumo dėsnis yra ir mūsų pasaulio fizikos dėsnis, kai teigiamos ir neigiamos kokybės, savybės, jėgos traukia ar stumia kits kitą.
Šis dėsnis leidžiasi mums iš dvasinio pasaulio. Tad jei norime prie ko nors priartėti, ar nuo kuo nors nutolti dvasinėje erdvėje, turime pakeisti savo savybes: tapti panašūs į tą, prie ko norime priartėti, arba priešingai – nutolti, tapus priešingu tam, nuo ko norime nutolti.
Tai matyti ir šeimoje tarp sutuoktinių, ir grupėje tarp draugų. Jei noriu suartėti su draugu, turiu kuo labiau tapti panašus į jį.
Taip norėdami prilygti Kūrėjui, priartėti prie Jo, turime sukurti tokį tarpusavio bendrumą, tokią sąveiką, kuri atitiktų aukštesniąją jėgą – davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Naujas laikas, nauji dėsniai

Gamta neišmokys blogo

Klausimas. Kuomet visi atsikratys egoizmo ir taps tobuli, ar tuomet gims vaikai, ar jie bus tobuli nuo gimimo?
Atsakymas. Taip, visiškai tobuli. Tuomet pasaulis taps gyvūniniu ir visi vienas kitam darys tik gera, jokio blogio nebus.
Klausimas. Tuomet, kaip sakoma, vilkas gulės šalia ožiuko, o mažas berniukas žais su juo?
Atsakymas. Jeigu egoizmas galutinai ištaisytas, kaip gali būti, kad vienas kenktų kitam?
Klausimas. Kuo tuomet mis vilkas? Kuo jis bus sotus?
Atsakymas. Tiktai davimu kitiems, nereikės jokio maisto, iš viso nieko.
Kai tik pasaulis pradės po truputį artėti link galutinio ištaisymo, visos jo detalės pradės nykti iš mūsų pojūčių. Negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus pereis į nematerialų lygmenį, nes egoizmo nebebus, nebebus materijos.
Materija tėra iliuzija, duota mums pajausti, kad turėtume su kuo dirbti, grąžindami save į altruizmą, įgydami davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakilti virš egoizmo?

Ateities žmogus

Didelis egoizmas – didelis ištaisymas

Klausimas. Hipotetiškai, ar galėjo Knygą „Zohar“ parašyti dešimt moterų?
Atsakymas. Hipotetiškai, taip. Tačiau mes taip sukurti, kad siekis susivienyti yra vyrų rankose, o palaikymo jėga ir vyrų susivienijimas – moterų.
Todėl mūsų pasaulis iš esmės yra padalintas į skirtingas savybes: vyriškas ir moteriškas, davimą ir gavimą. Kabalos moksle tai labai rimtai nagrinėjama, tai tarpusavio bendravimo kertinis akmuo.
Iš esmės, kaip du vyrai vienijasi? Vienas antrojo atžvilgiu yra tarsi moteris, kitas pirmojo atžvilgiu yra tarsi vyras. Turima omenyje ne fiziologija ar psichologija, ne mūsų pasaulio veiksmai, o būtent dvasinės savybės. Bet kuri dvasinė savybė, kurią atskleidžiame savyje, susideda iš vyriškosios ir moteriškosios dalių.
Mūsų pasaulyje, kol nesame Aukštesniojo pasaulio lygmenyje, vyrai, žinoma, iškeliami į priekį. Jie laikomi pagrindiniais ir svarbiausiais kabalistinėse grupėse.
O moterys susiburia aplink vyrus ir per juos pradeda jausti dvasines savybes, nes vyrai prasiveržia į dvasinį pasaulį, kaip ir mūsų pasaulyje, – visur ir visada jie yra atradėjai, statytojai, naikintojai, o moterys eina iš paskos.
Tačiau, kai vyrų proveržį seka moterų „batalionai“, ten jau gimsta dvasinės savybės ir ugdomos naujos sielos. Ten ima veikti moteriškosios dalies savybės, kurios yra ne papildančios, o išties rimtos, pirmaujančios ir veikiančios dvasinėse pakopose.
Klausimas. Vadinasi, esminis reikalavimas kyla iš moterų?
Atsakymas. Taip, Toroje ne kartą kartojama, kad reikia klausytis savo žmonos, moters. Tora parašyta labai įdomiai: nepaisant to, kad joje kalbama tarsi apie vyrus, tačiau visada atsiranda kažkokia moteris, kuri slaptai jiems vadovauja, kaip žmona šeimoje.
Vyras laikomas šeimos galva, tačiau kur aš tik nebuvau pasaulyje ir ko tik neklausdavau: ir indėnų Pietų Amerikoje, ir ko tik nori, įskaitant europiečius ir afrikiečius, moteris visur – gyvenimo, pasaulio pagrindas. Tas pats ir kabalos moksle.
Tačiau proveržį vykdo vyriškoji jėga, už kurios stovi, palaiko, pastumia, nukreipia ir net nurodo – moteriškoji.

Iš 2017 m. birželio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Moteriška jėga – kūrinijos jėga

Vyras ir moteris – tokie skirtingi pasauliai, I dalis