Klausimas: Sakote, kad norint „pamilti artimą, kaip save“ pirmiausia reikia pamilti save. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Prieš pradėdamas dirbti ties meile kitiems, turi pajausti, kiek myli save, visą laiką galvoji apie save, negali atsisakyti nieko savo. Tau svarbiausia patenkinti save, kad būtų gerai tau. Tu niekaip negali galvoti apie kitus.
Kai visą tai tikrini ir jauti, koks esi egoistas, tada imi suprasti, kad tau nieko nereikia, tik perkelti tokį požiūrį į save mylimą ant kitų.
O tas, kuris dar nejaučia, kad myli tik save, ir net labai stipriai, negali pradėti dirbti ties meile artimui. Jis nesupranta, kas yra meilė.
Meilės kategoriją pasiekiame iš meilės sau, kai visuomet esu apie save, visuomet dėl savęs. Pavyzdžiui, dabar sėdi patogiausioje padėtyje ir jau galvoji apie tai, kaip greitai grįši namo, pailsėsi, atsigulsi ant sofos. „Kur mano šlepetės, kur mano televizorius, kur mano vakarienė?“ Kitaip tariant, nuolat sieki komforto. Nori pralinksminti tik save mylimą, apklostyti, paguldyti į šiltą lovą.
Tai reikia gerai savyje pajausti. O pajausti tai galima dešimtuke.
Kai dešimtuke sieki galvoti apie kitus, tada tiksliai pajauti, kiek myli vien save. Tau nereikia draugų, nereikia nieko. Tu negali galvoti apie nieką – vien apie save.
Būtent iš šio blogio įsisąmoninimo jau gali kalbėti apie tai, kaip turi mylėti kitą. Tu turi meilės sau pavyzdį. O dabar padaryk taip, kad su kitu elgtumeisi taip pat, kaip elgiesi su savimi. Tai nėra paprasta.

#259685

2019 m. gruodžio 29 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk save

Mėgautis meile kitiems

Iš meilės sau

Klausimas: Ar dirbdami dešimtukuose, galime taip prilipti prie savo draugų, kad perimtume iš jų baimingą santykį su mokytoju? Ar tai neįmanoma?
Atsakymas: Įmanoma. Galime padėti vieni kitiems savo dvasiniame kelyje ir ramiai eiti pirmyn. Jei nukritęs žmogus nusilenks prieš grupę, tai ši žmogui parodys, kaip imti klausytis mokytojo. Ir tuomet iš šito mokinio gali išeiti tai, kas ir iš kitų.
Klausimas: Kitaip tariant, nesvarbu, koks tu: protinguolis, jautrios širdies. Bet jei tinkamai nusiteikęs, gali gauti visiškai visas sąlygas, kad priliptum prie mokytojo?
Atsakymas: Taip. Protinis išsivystymas čia nesvarbus.
Klausimas: Tarkime, žmogus žino, kad jis viduje dar neatidirbo, kad yra tinginys. Bet jis labai nori! Ar jis gali su šiuo savo noru prilipti prie mokytojo ir viską gauti?
Atsakymas: Tik per grupę! Grupė – tai ryšys su mokytoju, o per mokytoją su Kūrėju. Kitų kelių nėra.
Klausimas: Vadinasi, žmogus eina į grupę, o grupė padeda jam išgirsti mokytoją, prilipti ir ateiti pas Kūrėją. Ir nesvarbu, kas ir kaip, kur tu esi, net jeigu esi atsiskyrėlis. Jei panorėsi – įstengsi?
Atsakymas: Visi atėjome iš vienos sistemos – dešimtuko, sielos, kuri sudužo į daugybę dalių. Todėl susiburdami į tokius dešimtukus, vėl atskleidžiame Kūrėją, susijungiame su Juo.

#278390

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Stipriau prilipti prie Kūrėjo

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Dešimtuko centre sutelktas visas ryšys tarp mūsų ir tarp mūsų su Kūrėju. Dešimtuko centras – tai taškas, per kurį Kūrėjas kreipiasi į kūrinius, į tą vietą, kur yra Kūrėjas (Bo u rė – ateik ir pamatyk), kitaip tariant, ten, kur Jį atskleidžiame.
Dešimtuko centras – tai vieta, kur atsiskleidžia Kūrėjas kūriniams. O iki to – Kūrėjas tėra abstrakti sąvoka, kurios neįstengiame niekaip pajausti ir suvokti. Todėl dešimtuko centrą reikia nuolatos laikyti tikslu, kurio visąlaik siekiame.
Visa, kas vyksta, reikia susieti su dešimtuko centru: ir pasinėrimą į tamsą, ir nušvitimą Šviesa. Tarytum paukščiai, viską nešantys savo lizdan: maistą paukščiukams, šakeles, taip ir mes į dešimtuko centrą nešame savo aiškinimusis: ir teigiamus, ir neigiamus. Mes skaitome, kas sukelia mūsų tarpusavio atitolimą (tai irgi į naudą, nes suteikia mums norą, avijut), ir kaip galime suartėti virš tų kliūčių, pastatę virš jų ekraną, susivieniję.
Ir kai mūsų vienybė taps pakankamai tvirta, atsiskleis Kūrėjas ir paaiškės, kad būtent Jis sukėlė mums atstūmimą, susvetimėjimą, visas egoizmo pakopas nuo 0 iki 4; Jis ir padėjo mums susivienyti virs šio išsiskyrimo, statydamas mums ekraną tiems patiems lygmenims nuo 0 iki 4.
Šiame kontraste tarp egoizmo ir tyrumo pradedame suvokti Kūrėją, juk turėsime dvi formas atskleidžiančias mums sąvoką „Kūrėjas“ (ateik ir pamatyk). Jau bus priešingi poliai: išsiskyrimas ir sujungimas, paslėptis ir atskleidimas, tarp kurių galime apibrėžti savo ryšį, visus prasižengimus padengdami meile, ir taip atskleisime Kūrėją dviejų priešybių pagrindu.

#277718

Iš 2021 m. sausio 29 d. rytinės pamokos „Visus prasižengimus uždengs meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateik ir pamatyk

Rato centre tarp mūsų

Praėjimas į kitą matavimą

Klausimas: Ką daryti, kai žmogus jaučia, kad draugai jį atstumia, ir nors supranta, kad jie – vienintelis raktas dvasiškai tobulėti, tačiau nieko su savimi negali padaryti?
Atsakymas: Reikia melstis. Čia lieka tik viena – šaukti Kūrėjui ir prašyti draugų mestis už jį, kad jie ištrauktų jį iš tos būsenos.
Klausimas: Iš principo, viskas priklauso nuo paties žmogaus?
Atsakymas: Ir nuo Kūrėjo. Nes, net jeigu ir nutiks taip, kad Kūrėjas jį išmes iš grupės, žmogus vis tiek neturi nusivilti ir vis tiek turi ieškoti savo kelio pas Kūrėją ne tame dešimtuke, ne toje grupėje, kitais keliais. Galbūt sėdės vienas namuose ir studijuos, kol neateis kita galimybė, bet nepalikti.

#278502

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano „taško širdyje“ draugai

Ryšys su draugais – ryšys su tikslu

Kodėl draugai žengia koja kojon

Komentaras: Visą laiką galvoju, kaip rasti patogesnį dešimtuką, labiau charizmatišką. Nuolat esu nepatenkintas tuo, ką turiu. Tokios mintys ateina, kai esame seminare ir draugai neįkvepia manęs. Ką tuo metu daryti?
Atsakymas: Gaila girdėti tokius dalykus, labai skaudu.
Dešimtuką reikia suvokti kaip visiškos, absoliučios, idealios pasaulėdaros dievišką pasireiškimą. O tai, kad man atrodo, kad vieno ausys kreivos, kito nosis, dar kitas žvairas, o tas apskritai miega, o šio intelekto koeficientą verta patikrinti ir t.t. – jei tai žvelgiu į savo draugus, tai čia ne dešimtukas.
Kitaip sakant, tai gali būti dešimtukas, bet aš nesu jame. Tuomen man geriau iš jo išeiti.
Klausimas: Bet tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo sielos šaknies? Ar žmogus viską mato taip, juodame fone?
Atsakymas: Jis gali matyti taip. Bet kita vertus, jis turi pamažu nusilenkti, netgi fiziškai.
Tarkime, esi dabar tarp devynių draugų, o tu dešimtas – nuleisk galvą žemiau kelių ir taip sėdėk, it žemai galvą nuleidęs arklys. O dabar pamėgink taip padaryti ne fiziškai, o viduje, Pamėgink priimti: viskas, ką turi tu, – siaubinga, šlykštu, o viskas, ką turi jie – idealu.

#278451

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Kas yra dešimtukas?

Teisingas dešimtukas

Kiekvienas pirmiausia yra atsakingas už savo dešimtuką, už visus draugus, už bendrą vienybę, kuriai esant dešimtukas išreiškia mūsų norą Kūrėjui, reikalavimą, kad Kūrėjas ištaisytų ir užpildytų mūsų bendrą norą.
Kiekvienas žmogus dešimtuke privalo atlikti šį darbą, tai jo asmeninė, individuali misija dešimtuko atžvilgiu. Ir kai dešimtukai taip susijungs kiekvienas savo viduje, virsdami į sveikas ląsteles, iš tų ląstelių bus galima surinkti dvasinį kūną. Tai jau bus žmogus, Adam.
Bet kol kas – kiekvienas dešimtukas tėra bazinė ląstelė, ne daugiau. Taip formuojame sėklos lašą, iš kurios pradėsime daugintis ir augti dvasiškai. Kol nėra tokios sėklos lašo, susidedančio iš dešimties draugų, neįstengsime augti dvasiniame pasaulyje.
Ši sąlyga priešais mums kaip pasienio barjeras (machsomas), kliūtis, neleidžianti mums įsisąmoninti mūsų vienybės būtinumo. Žinoma, patys neįstengsime atlikti šio darbo, tačiau privalone galvoti, prašyti, reikalauti, kad aukštesnioji jėga mus taip pakeistų.

#278255

Iš 2021 m. vasario 12 d. pasirengimo kongresui

Į visus mūsų tarpusavio santykius reikia žiūrėti kaip į ateinančius iš Kūrėjo, iš bendros jėgos. Bet su vienais santykiais galiu dirbti, o su kitais ne. Priklausomai nuo to, turiu arba suartėti su žmonėmis, arba nutolti nuo tokių santykių.
Kiek įgalėdamas stengiuosi su visais elgtis su meile, anksčiau ar vėliau. Ir taip padaliju visą pasaulį: kas arčiau, kas toliau. Pirmiau kuriu santykius su draugais dešimtuke. Paskui šį ratą galima išplėsti į pasaulinę kabalistinę grupę, įtraukiant ten vyrus ir moteris. O dar vėliau šį santykį skleidžiu visam pasauliui, visai žmonijai, ir galiausiai visai gamtai.
Svarbiausia – kas sekundę nukreipti save į pasaulėdaros centrą ir siekti priklausyti jam taip, kaip Kūrėjas, kitaip tariant, reikia iš savęs išvystyti žmogų, Adam. Todėl visąlaik tikrinu, esu panašus į Kūrėją ar ne, tarsi savo viduje vartyčiau lapus, aiškindamasis, iš ko esu sudarytas, ir kaip man organizuoti savo santykį su viskuo, kaip save nukreipti: priartėti ar nutolti.
Per šį vidinį darbą suderinu savo suvokimo instrumentą, savo sielą, savo vidinį smuiką, kad iš manęs sklistų tik gera melodija viso ko atžvilgiu. Taip ir tampu žmogumi, Adam, kitaip sakant, panašiu į Kūrėją.
Tai ilgas kelias, tačiau žingsnis po žingsnio galime eiti juo, juk jau esame pasirengę šiam darbui. Ir visam pasauliui jo reikia, juk koronaviruso epidemija atvedė žmoniją į neviltį. Pamažu žmonės ims įsisąmoninti, kad išeities nėra, ir mes privalome gerai elgtis vieni su kitais – tai ir yra pasaulio ištaisymas.

#276044

Iš 2020 d. gruodžio 29 d. rytinės pamokos, tema „Darbas paslėptyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Štai kur šuo pakastas!

Slaptas sielos vystymasis

Sielos raidos pradžia

Klausimas: Bet koks bendravimas yra žmonių sąveika. Todėl turi būti bent dvi šalys, pavyzdžiui, oratorius ir klausytojas. Ar galima sakyti, kad kuo daugiau dalyvių komunikavimo procese, tuo didesnis kokybiško ryšio potencialas?
Atsakymas: Iki tam tikro skaičiaus, nes negalime įsivaizduoti daugiau nei dešimties skirtingų savybių, kad galėtume su jomis greitai dirbti.
Komentaras: Visada sakote, kad būtent dešimt žmonių yra minimalus ir optimalus skaičius bendrauti.
Atsakymas: Taip. Bet jeigu judate toliau, privalote išplėsti ir sujungti savo įspūdžius, pojūčius, darbą, įsivaizduoti visą sistemą, grupuoti žmones į ne daugiau kaip dešimties dalyvių komandas, kad dirbtumėte su kiekvienu dešimtuku kaip su vienetu.
Komentaras: Vadinasi, dešimtuke gilinu ryšį su kitais devyniais draugais, darydamas jį kokybiškesnį, bet neplečiu grupės kiekybiškai.
Atsakymas: Negalėsi, kitaip prarasi visus dalyvius iš akiračio. Bet jeigu imsi šį dešimtuką kaip vieną ir su juo taip dirbsi, galėsi suformuoti dar devynis dešimtukus.
Klausimas: Tada neaišku, kam reikalingas toks žmonių skaičius?
Atsakymas: Kad galėtume leisti kiekvienam įgyvendinti valios laisvę.
Klausimas: Bet pasaulyje milijardai žmonių, kurių apskritai niekada ir nepamatysiu arba pamatysiu galbūt vieną kartą gyvenime. Kas yra bendravimas? Kodėl taip sukurta?
Atsakymas: Norint suskaidyti visą integralią gamtą į tam tikras ribotas dalis, kurių integralaus vientisumo suma galėtų būti pateikta kaip neribota gamta. Kitaip tariant, tai yra problemos sprendimas arba apskritimo ploto, arba integralo pasiekimas atskirais metodais.
Nors gamta yra integrali, globali, ji matuojama ne vienetais, o kokybe. Norint paversti individualias, mažas formas kokybiškomis, reikia daugybės tų formų.
Klausimas: Iš esmės man pakanka dešimties žmonių. Ir jeigu per visą gyvenimą sutiksiu kelis tūkstančius žmonių, o kitų – niekada, neverta rūpintis? Tai nėra gamtos tikslas.
Atsakymas: Galima paimti tik dešimt žmonių, be kita to, savo nuožiūra, ir tarp jų rasti absoliučiai visus dėsnius ir gamtos savybes.

#273343

Iš 2020 m. rugpiūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dešimtukas?

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Eiti pirmyn galima tik dešimtuke. Viską matau per savo egoizmą ir todėl viskas priklauso nuo to, kaip jį ištaisau. Ir todėl Kūrėjas sudaužė bendrą Adam Rišon sielą į dalis, kad turėčiau galimybę dirbti ir suartėti su draugais, nepaisydamas savo egoizmo, ir ištaisyčiau savo suvokimą.
Draugai įeis į mano širdį, ir aš pamatysiu, kad už jų stovi Kūrėjas. Jie yra priešais mane kaip mano ištaisytos savybės, tačiau savo egoizme matau juos neištaisytus. Jei pasistengsiu įsileisti juos tiesiai į širdį – išsitaisysiu.
Aš vienintelis turiu išsitaisyti: ištaisyti savo požiūrį į dešimtuką, į pasaulį, į visą tikrovę, o per ją į Kūrėją.
Kūrėjas duoda man draugus sakydamas: „Pasirink juos – tai tavo geras likimas, per juos atskleisi savo sielą.“ Ir turiu priimti tą likimą ir sujungti draugus kartu savo širdyje ir prote. Tai reikš, kad pasirinkau gerą likimą ir įgijau sielą.
Jei nusiteikiu gerai elgtis su draugais, o per juos su Kūrėju, tai šitaip derinu save it muzikos instrumentą: kaip gitaros stygas siekdamas išgauti visišką harmoniją. Taip turiu suderinti save, kad skambėčiau grupėje ir imčiau groti ja kaip vienu bendru noru, viena siela.
Taip galėsime sudaryti mūsų bendrą maldą, panašiai kaip karalius Dovydas, kuris parašė Psalmes, sujungęs jose visos Izraelio tautos norus. Ir kalbama būtent apie vidinę vienybę, o ne išorinius veiksmus. Išoriniai veiksmai tik atitraukia mus ir lėtina mūsų taisymąsi.

#274944

Iš 2020 m. gruodžio 3 d. rytinės pamokos „Tautos vienijimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Smuikas su dešimt stygų

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Grupė – energijos kaupiklis

Jaučiame, kaip tarp mūsų dešimtuke atsiskleidžia egoistinio noro gelmė (avijut). Tai tik nedidelė dalis to atstūmimo, neapykantos, atitolimo, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp mūsų.
Mums atskleidžia tik nedidelę tos neapykantos dalį, kurią įstengsime įveikti. Kuo tolimesni jaučiamės vieni nuo kitų ir kuo labiau tuomet suartėjame, susijungiame į vieną širdį, tuo didelis bus mūsų dvasinis kli.
Mūsų nutolimas – tai mūsų Jėsod, parcufo pagrindas. O susijungimas kokiuose nors noruose nepaisant priešinimosi – tai vidinė parcufo dalis, kur galime kartu dirbti, kad gautume su ketinimu duoti Kūrėjui. Taip statome dvasinio parcufo galvą ir kūną.
Viskas grindžiama tuo, kad yra didžiulis mus skiriantis noras mėgautis, didelė neapykanta, kaip tarp mokytojo Šimono mokinių, kai kasdien neapykanta vis labiau liepsnojo. Tačiau jie ją įveikė ir susijungė virš jos, ir taip statė parcufo kūną ir kreipimąsi į Kūrėją, t.y. galvą.
Taip jie praktiškai ėmė atskleisti Kūrėjo savybes, statė savo dvasinį parcufą ir kilo dvasinėmis pakopomis.
Ant kiekvienos pakopos atskyrimas ir neapykanta auga, bet drauge auga vienybė, meilė bei panašumas į Kūrėją, į bendrą meilės jėgą. Taip kylame, kol išsitaisome iki tobolos, absoliučios meilės pakopos.

#274813

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliuti meilė

Tikroji meilė

Siekiant meilės