Klausimas: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad surinkus draugėn žmonių malonumus per visą žmonijos istoriją, jų vis tiek nebūtų įmanoma palyginti su vienu dvasinio malonumo gramu. Ar taip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip ir yra. Esmė ta, kad niekas negali prilygti dvasinio pasaulio jėgai, gelmei, suvokimo detalėms, galimybėms sujungti priešingas savybes, būsenas, rasti, kaip jas sugretinti, suvienyti. Tik kabalos mokslas leidžia pajausti šią aukštesniąją harmoniją, kuri sudaryta iš absoliučiai priešingų savybių.
Aukštesnysis pasaulis atskleidžiamas gretinant maksimalias priešybes, kurios mūsų pasaulyje niekaip negali būti sujungtos ir netgi lyginamos.
Kiekvienas dvasinis reiškinys sudarytas iš dviejų priešingų būsenų, kurios mūsų pasaulio lygmenyje nejungiamos ir kurių neįmanoma kartu tyrinėti. Tiesiog mūsų žemiško proto, materialiu lygmeniu jos neturi galimybės būti kaip nors sujungtos, veikti viena kitą. Kokybiškai tai – visai kitokios būsenos.
Dvasinį pasaulį galime apibūdinti kaip skirtingų objektų ir reiškinių gretinimą.
Tai suteikia didžiulį malonumą, nes jauti harmoniją, kai viskas, ką gali įsivaizduoti net mūsų pasaulio lygmeniu kaip vienas kitą neigiančius ir išstumiančius daiktus, dvasiniame pasaulyje, priešingai, palaiko vienas kitą ir iš priešybių sukuria aukštesniąją harmoniją.
Klausimas: Kitaip tariant, jei materialiame pasaulyje dvi priešingos būsenos sukelia žmogui nusivylimą ir jis negali paaiškinti, kodėl taip vyksta, dvasiniame pasaulyje yra kitaip?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje jie tampa dar labiau priešingesni, kritiškesni, priešiškesni vienas kitam. Ir tarp jų atsiranda visiškai naujas, šio mūsų pasaulio lygmenyje neišsprendžiamo neva konflikto sprendimas.
Tai ir sukuria naują erdvę, kurioje egzistuoja Aukštesnysis pasaulis.

#274442

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo aukštai

Prisiliesti prie Aukštesniojo pasaulio

Aukštesnieji pasauliai – šviesos atskleidimo mastai

Klausimas: Mūsų pasaulyje žmogus jaučia baimę, džiaugsmą, saugumą ir t. t. Ar tokie pojūčiai yra ir dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje visi jausmai, kurie yra mūsų pasaulyje, milijardus kartų gilesni, stipresni, ir žmogus gali juos valdyti.
Jei mūsų pasaulyje esame gimę su tam tikromis juslėmis ir pamažu jas vystome veikiant mūsų pasauliui, tačiau nedaug, tai dvasiniame pasaulyje juos galime išvystyti nuo nulio, kai jų tiesiog neturime, mat jie yra rudimentinės būsenos ir negalime jais naudotis.
Imdami vystyti dvasinius jutimo organus pasiekiame tokią būseną, kur atsiskleidžia visas aukštesnysis pasaulis, visos jame esančios jėgos, visos galimos jo poveikio variacijos mums.
Jaučiame, kai veikiame juos atgaliniu ryšiu, imame tam tikru būdu sąveikauti, žaisti su jais: veikiame dvasinį pasaulį, o jis mus. Ta mūsų sąveika su aukštesniuoju pasauliu ir yra dvasinis gyvenimas.

#274289

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Kas yra dvasingumas?

Klausimas: Mūsų pasaulyje patiriame aštrius pojūčius, pavyzdžiui, pirmoji meilė, vaiko gimimas, priešybių sutaikymas, sudėtingų užduočių sprendimas. Ar šiuos pojūčius galima palyginti su pojūčiais dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, visa tai turi savo vietą suvokiant aukštesnįjį pasaulį, tačiau kur kas masyviau, stipriau. Tai jau praktinė kabala.
Kai žmogus suvokia aukštesniąsias savybes, jėgas, veiksmus, kurie yra paslėpti, nepatenka į mūsų jutimo organus, (priklausomai nuo to) ima save keisti, kad geriau pajaustų jėgas, paslapčia valdančias mūsų pasaulį.
Tuomet atsiranda galimybė veikti savo likimą, visus įvykius šiame pasaulyje. Visi jo slapti norai ima atsiskleisti. Jis pradeda valdyti savo likimą, išeina už laiko, erdvės, vietos ribų.
Žmogus jau dirba ne su tomis gamtos jėgomis, kurias žemiškieji mokslai tiria ir pasitelkia mūsų pasaulio rėmuose, o su jėgomis ir jų saveikomis aukščiau mūsų pasaulio.

#274385

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Panirimas į dvasinius pojūčius

Pasaulis – tai pojūčiai troškime

Mes ne įeiname į dvasinį pasaulį, o jį kuriame. Jis nėra paruoštas. Parengtos tik visos galimybės, kad jį sukurtume. Tačiau dvasinį pasaulį kuriame iš savo noro mėgautis, atlikdami apribojimą, su ekranu ir atspindėta Šviesa. Toje atspindėtoje Šviesoje statome aukštesnįjį pasaulį.
Kuo aukščiau pakopomis kils mūsų atspindėta Šviesa, tuo geriau įsivaizduosime, kas yra aukštesnysis pasaulis. O iki to, jis neegzistuoja. Viskas egzistuoja tik mūsų nore: arba dėl gavimo, arba dėl davimo. Be to, yra mūsų aukštesnysis Šaltinis, apie kurį negalime pasakyti nė žodžio, nes jis neegzistuoja mūsų noruose ir ketinimuose.
Kas atsiskleidžia mūsų noruose ir ketinimuose, vadinama Kūrėju (Borė) – „ateik ir pamatyk“. Aukštesnįjį pasaulį kuriame iš norų, nukreiptų į abipusį davimą vieni kitiems. Tai ir yra „siela“.

#274491

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Noras lemia mintį

Ketinimas ir noras

Kas kad dar neatskleidžiau dvasinio pasaulio, bet jau džiaugiuosi tuo, kad nebegyvenu kaip paprastas gyventojas šiame pasaulyje, o dirbu kabalistinėje grupėje. Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą!“.
Kitaip tariant, Jis paruošė ir atskleidė man mano vietą amžinoje sistemoje, kur visi esame. Nusipelniau to, kad Kūrėjas tikslingai užsiima manimi ir laiko mane už rankos, kasdien atvesdamas į grupę, kaip mama, kuri pirmąsyk atvedė mane į vaikų darželį.
Kūrėjas atveda mane ir sako: „Štai tavo grupė, susijunk su jais ir vienybės viduje imsi pažinti Mane. Negaliu tau padaryti daugiau nei atvesti į grupę. Visa kita turi daryti grupėje: mes susitiksime su tavimi grupėje. Joje atsiskleisiu įvairiais pavidalais: kaip auklėtojas, kaip draugas, tačiau jei susijungsi su ta grupe, imsi Mane atskleisti ir augti dvasiškai“.

#273330

Iš 2020 m. lapkričio 2 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kaip materiali grupė gali veikti dvasinį pasaulį?

Grupė – energijos kaupiklis

Klausimas: Ką reiškia išminčių pasakymas: „Pavydas didina išmintį“? Kas turima omenyje?
Atsakymas: Kalbama apie tai, kad žiūrint į išminčius mano pavydas stumia mane mokytis, pažinti, kad prilygčiau jiems.
Pasakyta, kad pavydas, šlovė, pagarba išveda žmogų iš šio pasaulio, kitaip tariant, pakelia jį į aukštesnį nei dabartinis lygmenį.
Komentaras: Dar Aristotelis pastebėjo, kad žmonės iš esmės pavydi tiems, kas arti pagal laiką, vietą, amžių, šlovę.
Atsakymas: Žinoma, juk negaliu pavydėti tiems, kas gyveno prieš kelis tūkstantmečius. Su tuo žmogumi, kuriam pavydžiu, mane turi sieti tam tikras bendras supratimas, pojūčiai. O Julijus Cezaris ar Tamerlanas pernelyg tolimi, man nesuprantami. Turiu įsivaizduoti sau pavydo objektus, suprasti, ką jausčiau jo vietoje ir tuomet galėsiu pavydėti.

#272502

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydėkite sau į sveikatą!

Ką daryti su pavydu?

Pavydo galia

Klausimas: Kodėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju?
Atsakymas: Mes jį vadiname aukštesniuoju, nes jis egzistuoja virš mūsų savybių. Mūsų savybės – tai gavimo savybės, todėl esame labai priklausomi nuo savo egoistinių norų ir jų išsipildymo. O Aukštesnysis pasaulis – tai savybės, kylančios iš noro duoti, užpildyti, pamilti, prisotinti kitus. Ir kadangi jos kokybiškai nepriklausomos, laisvos, todėl vadinamos aukštesniosiomis. Tokios savybės yra arčiau Kūrėjo, kuris yra davimas ir meilė. Todėl viską, kas yra arčiau Jo, mes apibūdiname kaip „virš mūsų“, t. y. arčiau pirmapradžio šaltinio.
Klausimas: Kalbėdami apie Aukštesnįjį pasaulį, dažnai jį vadiname dvasiniu. Ką reiškia žodis „dvasinis“?
Atsakymas: Aukštesnysis pasaulis vadinamas dvasiniu, nes jis nėra materialus.
Klausimas: Ar yra skirtumas tarp terminų „dvasinis pasaulis“ ir „Aukštesnysis pasaulis“?
Atsakymas: Ne, tai yra bendrieji, nepatikslinti pavadinimai.
Klausimas: Kas yra dvasinis atskleidimas?
Atsakymas: Gamtos atskleidimas davimo savybėje, lygus Kūrėjui, vadinamas dvasiniu.
#264544

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Geras pavyzdys, kas yra tikėjimas aukščiau žinojimo, pateiktas Baal Šem Tovo mokinio Dovydo Lakeso pasakojime. Mokinys pasakoja, kad jie su mokytoju vakarieniavo vėlų šeštadienio vakarą, ir nė vienas neturėjo nė cento kišenėje, nes buvo labai neturtingi.
Staiga mokytojas jam pasakė: „Dovydai, duok man pinigų midui nusipirkti“. Mokinys įkišo ranką į kišenę, ištraukė auksinę monetą ir atidavė ją. Kaip gi tai įmanoma, jei mokinys aiškiai žinojo, kad jo kišenė – tuščia? Kadangi aukštesnysis liepė duoti jam pinigų, jis nedvejodamas įlindo į kišenę ir ištraukė monetą. Ir tai ne pasaka, o tikra istorija.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Mokinys žinojo, kad kišenėje nieko nėra, bet kai dvasinis mokytojas pasakė jam ištraukti pinigą iš kišenės, tai jis neabejojo, kad ten turi būti tai, ką įvardijo mokytojas, juk tai – kita tikrovės pakopa. Todėl mokinys įkišo ranką į kišenę ir ištraukė monetą.
Mes negalime vertinti dvasinio pasaulio, stovėdami ant šio pasaulio pakopos, arba vertinti šio pasaulio iš Aukštesniojo pasaulio lygmens. Tai lygiai tas pats, kaip su mažais vaikais: jei nori suprasti, kodėl mažylis verkia, turi nusileisti į jo lygį ir jo būseną. Tada sužinosi, ką jis jaučia, ką mato ir kodėl verkia. Negalime iš savo lygmens aukštumų suprasti priežasties, matome tik pasekmes.
Kabalos mokslas moko, kaip įsikūnyti į aukštesniojo būseną ir sugebėti atskleisti jį, suprasti ir pajausti, iš kur gauname tuos įsakymus, kuriais esame valdomi.
Štai ir dabar, kai aš kalbu jums apie šią auksinę monetą, apie dvasinę būseną, kurią mums teks atskleisti, ar galėsite jūs eiti paskui mokytoją aukščiau žinojimo ir ištraukti auksinį iš kišenės?
Aš jums sakau, kad jūs esate išsitaisymo pabaigoje – tai tikra būsena, sukurta jau pasaulio kūrimo pradžioje, ir tik jūs jos nejaučiate! O iš tikrųjų mūsų būsena tobula, ir todėl įkišk ranką į kišenę ir ištrauk galutinį išsitaisymą!
Mokytojas kabaloje – tai dvasinio kelio vedlys, ir paskui jį reikia eiti užmerktomis akimis.
#263665

Iš 2020 m. balandžio 23 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Du ryšio su dvasiniu pasauliu šaltiniai

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo…

Klausimas: Kokius norus turime sujungti: tik dvasinio pasaulio siekimą ar bet kokius?
Atsakymas: Tik dvasingumo siekį. Likusieji norai mūsų nedomina. Jie visų skirtingi. Kodėl mums tai turėtų rūpėti?
Tu turi tam tikrų siekių gyvenime, tarkime tapti muzikantu ar batsiuviu. Tai man nesvarbu. Mane jaudina tik tavo santykis su Kūrėju. Su šiuo tavo ketinimu, tavo noru noriu suartėti. Tik su tuo. O visi kiti norai manęs neliečia, juk jie visi žemiški.
Manęs nedomina, kuo tu užsiimi: šeima, darbas, pomėgiai. Man svarbu tik tavo Kūrėjo siekis ir mano Kūrėjo siekis. Jei juos sujungsime, tai tapsime stipresni ir galėsime greičiau gauti iš Jo aukščiausią Šviesą.
Klausimas: Taigi, jei šioje grandinėje kas norsneturės noro atskleisti Kūrėją, tai paveiks visą sistemą?
Atsakymas: Ne. Šie norai negali paveikti visos sistemos. Žinoma, tarp mūsų gali būti atsitiktinių žmonių. Bet jie neveikia kitų, nes kiekvieno prisijungimas priklauso nuo jų noro. O jeigu jie neturi tikro dvasinio noro, tai jie prie mūsų neprisijungia. Jie egzistuoja savo gyvūniniu pavidalu, tačiau dvasiniame jie ne su mumis.
Klausimas: Gali susidėti stipresnis ir silpnesnis dvasinis noras. Jie nesunaikins vienas kito?
Atsakymas: Niekas nieko nesunaikina, nes visi norai visiškai skirtingi. Jie nepanašūs vienas į kitą. Vienintelis dalykas, ką jie gali padaryti, tai susijungti.
#262018

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Greičiau suvokti Kūrėją

Kūrinys – tai noras gyventi

Pasinerti į žmonijos norus

Klausimas: Dvasiniame pasaulyje viskas yra absoliučioje ramybėje. Kas yra absoliuti ramybė, jei yra kilimai ir kritimai?
Atsakymas: Dvasinė būsena – tai ramybės būsena. Jei atmesime mūsų veiksmus, tai visas dvasinis pasaulis, Aukštesnioji šviesa, yra absoliučioje ramybėje. Tai reiškia, kad jis tobulas ir nesikeičia. O mes jame keičiamės.
Šviesos poveikis mums yra pastovus. Viskas priklauso nuo to, kaip mes keičiamės.
Klausimas: Pasakyta, kad šviesos pojūtis kyla iš tamsos pojūčio. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje taip pat negalime jausti kažko kaip vieno reiškinio, o turime viską suvokti lygindami, iš priešingybės.
Aš negaliu jausti juoda ar balta. Juoda atrodys juoda baltame fone, o balta atrodys balta juodame fone. Aš nejaučiu pačio reiškinio, galiu jį jausti tik kažko atžvilgiu.
Todėl visi kūriniai sudaryti iš dviejų priešingų savybių: šviesa-tamsa, davimas-gavimas. Aš turiu valdyti ir viena, ir kita, ir kurti iš šių dviejų savybių savo pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant, absoliuti ramybė – kai mano egoizmas yra pusiausvyroje su Kūrėjo altruistine jėga?
Atsakymas: Mano egoizmo ir šviesos savybės pusiausvyra, kai jos visiškai papildo viena kitą, vadinamas galutiniu išsitaisymu, viso vystymosi pabaiga.
#261877

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinė ramybė?

Tikroji ramybė, o ne laikinas užsimiršimas

Absoliuti ramybė begaliniame judėjime