2016-07-27 
Klausimas. Iš kur kilo Kūrėjas?
Atsakymas. Klausimas „iš kur“ rodo, kad mes esame savo galutinės būsenos, kai laikas, veiksmas ir judėjimas mums turi reikšmę.
Bet tai tik mūsų pasaulyje – pačiame žemiausiame iš visų pasaulių, jame mes egzistuojame šiandien. Visuose kituose pasauliuose nėra laiko, judėjimo, nėra pradžios ir pabaigos.
Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
Komentarų nėra 
Kūrėjas
2016-07-9 
Žmogus negali ilgai išsilaikyti su tinkamu ketinimu. Vos tik jis gauna naują norą, jis akimirksniu atsinaujina.
Tarkime, vidumi pasikeičiu, ir visą, ką turėjau anksčiau, iš karto išnyksta. Tokiu atveju man reikia stipraus išorinio poveikio.
Jis turi nuolatos mane lydėti, ir tada priklausomai nuo šio poveikio, nuo to, kiek leisiuos veikiamas, niekad neatsiplėšiu nuo principo „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“.
Juk viso, kas vyksta su manimi, priežastis ne ta, kad kažkas priešais mane ką nors sumanė, ne taip pasakė, ne taip pažiūrėjo į mane ar ką nors padarė. Visa tai susiesiu su Kūrėju.
Turiu nuolatos jausti, kad už visko slepiasi Kūrėjas, kad pakilčiau dar virš kokio nors egoistinio iššūkio. Ir taip nuolatos, kol virš visų nemalonumų, atstūmimų, neapykantos neišskleisiu meilės skėčio. Ir tuomet imsiu atskleisti Kūrėją.
Todėl mums būtina aplinkui sukurti tokią stiprią atmosferą, kuri visuomet mus veiktų ir padėtų išlaikyti mintį, kad „nėra nieko kito tik Jis“. Ir kad visos Kūrėjo nukreipimas, visos Jo kliūtys, kaip Jis žadėjo Abraomui: „Apsunkinsiu faraono širdį“ ir neišvestų mūsų iš kelio, kad sakytume: „Ne, tai Jis, tai Kūrėjas“.
Ir taip, virš visos neapykantos draugams ugnies turime tiesti meilės tiltelius, suprasdami, kad viskas, kas mumyse verda, tikslingai mums atsiųsta Kūrėjo, kaip pasakyta „Sukūriau blogąjį pradą“.
O tiltelius tiesiame Jo padedami, ir tuomet tose sąramose tarp mūsų imame atskleisti Kūrėją. Iš visų elementų, kuriuos kuriame tarpusavyje, imame pasiekti Jo būdą, Jo savybes, Jo poveikį mums. Iš betarpiškų ir priešingų savybių kuriamo savo pojūčius, savo Kūrėją, tarsi Jį kurtume.
Visa tai mūsų laukia priešaky. Juk klausimas tik tas, kad mums reikia sukurti tokią grupę, kuri neleistų pamiršti, kad „nėra nieko kito, tik Jis“ ir visa, kas vyksta su mumis, kyla iš Jo.
Čia svarbiausia – tarpusavio laidavimas, kai kiekvienas iš mūsų ir visi drauge laiduojame, kad padarysime viską, ką tik galime megzdami tarpusavio ryšius, kad nė vienas draugas nepaliktų „Nėra nieko tik Jis“ laiko: tos minties, to jausmo, to pojūčio.
Iš 2016 m. gegužės 3 d. 4-osios Maskvos kongreso pamokos
Daugiau šia tema skaitykite:
Nėra nieko stipriau už mintį, III d.
2016-07-5 
Klausimas. Mūsų gyvenimas toks primityvus: atidirbai, grįžai namo, pavakarieniavai, eini miegoti, kad ryte prabudęs vėl pėdintum į darbą. O jūs kalbate apie kažkokį „aukštesnįjį pasaulį“!
Norėčiau jį išvysti, bet kai žiūriu viršun, matau tik lubas. Ar galiu ką nors pakeisti savo gyvenime? Kur tas aukštesnysis pasaulis?
Atsakymas. Kabaloje kalbant apie aukštesnįjį pasaulį, kuris yra virš mūsų pasaulio, omenyje turima ne įprastinis aukštis neva tai būtų lubos ar žvaigždės danguje.
Kalbama apie aukštas vidines žmogaus savybes. Būna, kad sakome: „Koks aukštas žmogus, jis aukščiau visų!“, tačiau negalvojame apie jo ūgį. Napoleono ūgis tebuvo pusantro metro, bet jis buvo didi asmenybė. Tad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką reiškia „žemas“ ir „aukštas“.
Kabaloje „aukštas“ – reiškia „aukštą“ savybėmis. Aukščiausiosios savybės – tai davimas, meilė, vienybė. O jeigu žmogų vadiname žemu, ar niekingu, tai omenyje turime ne jo ūgį, o negražias savybes.
Todėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju pasauliu, mat jame karaliauja meilė ir vienybė. Ir priartėti prie jo galima būtent vienijantis.
Kodėl nejaučiame Kūrėjo ? Mat nesame susivieniję. Jei norime pajausti visą pasaulių sistemą apimančią jėgą, tai irgi turime susivienyti ir tapti kaip vienas.
Kabala sako, kad net jeigu dešimt žmonių susivienys it vienas žmogus jie pajaus aukštesniąją jėgą, aukštesnįjį pasaulį. Kabalistinėse grupėse stengiamės kaip tik taip susivienyti.
Tai ir yra metodikos esmė, aprašyta tikrosiose kabalistinėse knygose – Ari, Baal Sulamo knygose, knygoje „Zohar“.
Iš 2015 m. rugsėjo 6 d. 103FM radijo programos
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-06-25 
Klausimas. Kaip galima įsivaizduoti, kad žmogui atsikleidė Aukštesnysis pasaulis, Kūrėjas?
Atsakymas. Nuo gimimo būdami gyvūninės raidos lygmenyje mūsų pasaulyje, visa, kas mus supa, jaučiame savo egoistinėmis savybėmis – ir tai, kas vaizduojama jose vadiname mūsų arba šiuo pasauliu.
Tačiau, jeigu įstengsime, taikydami kabalos metodiką, sukurti savyje altruistines savybes (meilę žmonėms), tai jose atskleisime papildomą pasaulį.
Jame visa tai, ką jaučiame mūsų pasaulyje, atsispindės kaip jėgos, valdančios mūsų pasaulio objektus. Tokiu būdu atskleidžiame sistemą, kaip valdyti mūsų pasaulį. Ji vadinama aukštesniuoju pasauliu, o visa valdymo sistema vadinama Kūrėju.
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-06-14 
Klausimas. Ar yra skirtumas tarp susijungimo su Kūrėju per tekstą, kurį parašė kabalistas, ir paprasčiausiai per kokią nors situaciją?
Atsakymas. Gali būti ir per situaciją. Atsimenu, kaip man teko dalyvauti teisme, ir jaučiausi ten labai nemaloniai, pažemintas, nors neturėjau su tuo jokio ryšio. Bet būtent ši aplinkybė privertė mane rimtai susiimti su Kūrėju.
Klausimas. Ar galima susijungti su Kūrėju per malonumus?
Atsakymas. Tai labai sunku.
Klausimas. Vadinasi, geriau per kančias arba knygą?
Atsakymas. Nereikia rinktis. Reikia priimti ir gėrį, ir blogį vienodai. Pasakyta, kad žmogus turi vienodai laiminti abu.
Jeigu žmogus nėra taip nusiteikęs – tai blogai, jam reikia tam save paruošti ir ištaisyti. Kūrėjo kaip vienintelio suvokimas yra būtina sąlyga teisingam požiūriui į pasaulį: iš ko kyla viskas, kas egzistuoja, ir viskas, kas nutinka mums ir ką mes jaučiame. Nesvarbu kas, juk viską, ką jaučiu savyje, piešia man Kūrėjas.
Komentaras. Bet aš jaučiu, kad tai bloga.
Atsakymas. Tai neturi reikšmės! Kūrėjas piešia man tai dėl to, kad aš per blogį susijungčiau su Juo, ir tada šis blogis pavirsta gėriu! Tiktai taip! Nepaisant viso blogio, aukščiau jo, atsiranda meilė.
Ir svarbiausia, jokiu būdu negalima sau leisti, kad šio pasaulio paveikslas nustelbtų dvasinį pasaulį – tą sistemą, Aukštesniąją jėgą, kuri mus valdo. Negalima leisti, kad bet kokios jėgos, mūsų pasaulio situacijos užgožtų mums Kūrėją!
Todėl reikia stiprėti, pasitelkiant į pagalbą draugus, knygas, bet ką, ir visą laiką palaikyti su Kūrėju artimą ryšį. Kontroliuoti visas mintis, jausmus, aplinkybes, trukdžius ir iškart juos panaudoti dar didesniam išsitaisymui, siekiant ryšio su Kūrėju! Nepraleisti ničnieko! Tai reiškia, kad Kūrėjas tavęs primygtinai nori!
Iš 2016 m. vasario 7 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-06-5 
Pastaba. Mokslininkai mano, kad mantra, skambanti kaip „tai, kas mūsų nenužudo, daro mus stipresnius“, labai tiksli ir teisinga. 70 proc. gyventojų sutinka, kad viskas, kas įvyko jų gyvenime, padarė juos stipresnius.
Atsakymas. Iš tikrųjų, visos kančios, kurios ateina pas mus, galiausiai mus sustiprina, pakelia, stumteli į priekį.
Tai tikslus kabalistinis principas! Man labai džiugu, kad žmonės, pagaliau daro teisingą išvadą. Tiktai dabar reikia, kad jie realiai, produktyviai, kryptingai panaudotų šią galimybę.
Kai užgriūva kančios, turiu žinoti, kokiu būdu nukreipti tai į naudą, kaip Rytų kovos menuose, kai tave puola, o tu panaudoji priešininko energiją, jėgą, svorį tam, kad jį pargriautum. Reikia mokytis, kaip elgtis visais gyvenimo atvejais.
Būtent neigiama būsena verčia žmogų panaudoti ją, kad pakiltų virš jos. Juk jeigu nori atsikratyti kažko negatyvaus, vadinasi, reikia teisingai virš jo pakilti, ir čia pradedi suprasti, kad tai tikslus Biblijos principas: „Blogis, kuris yra prieš tave – pagalba prieš tave.“ Tai yra tau siunčiamas „blogis“, o tu jį naudoji kaip pagalbą.
Tokiu būdu žmogus gali dvasiškai pakilti, nes visi jo per gyvenimą gaunami neigiami poveikiai gali būti panaudoti teigiamai. Ir tada mes greitai pakilsime virš savęs.
Klausimas. Ar galima prie to priskirti žmogaus karjerą, jo santykius su artimaisiais, šeima?
Atsakymas. Bet kokius neigiamus poveikius! Tai yra aš praktiškai kiekvieną dieną pakylu virš visko, kas vyksta mano gyvenime: virš šimtų ar dešimčių visokiausių pojūčių, neigiamų poveikių ir smūgių.
Klausimas. Ką reiškią „virš šito pakilti“?
Atsakymas. Pakilti iki Kūrėjo, iš kurio tai kyla. Tokiu būdu atskleidžiu Jį, siunčiantį man neigiamus poveikius, kurie kviečia mane pakilti virš jų iki Jo.
Klausimas. Tai yra Kūrėjas slypi būtent neigiamuose smūgiuose?
Atsakymas. Taip. Jo sumanymas glūdi šiuose smūgiuose, ir jeigu aš juos teisingai suprantu ir panaudoju, tai atskleidžiu Jį.
Viskas labai paprasta. Kilkite!
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-05-2 
Klausimas. Kaip žmogus turi nusiteikti, kad priimtų tai, kas su juo vyksta?
Atsakymas. Apie tai rašoma pagrindiniame straipsnyje apie žmogaus dvasinį darbą „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“. Nuo ryto nuolatos nusiteikinėti, kad esi pasaulyje, kurį kuria ir valdo vienintelė jėga, valia – Kūrėjas.
Kad ir kaip suvoktum tai, kas su tavimi vyksta, privalai stiprinti savo siekį nuolat tai įsisąmoninti: visa tai, kas ateina iš žmonių, aplinkos ir vyksta tavyje, rengia Kūrėjas. Jis pirmas, paskui – visi tave „veikiantys“ jo šio pasaulio atributai.
Būtina be perstojo save tikrinti: ar nesiliovei kreipti dėmesio į savo vidinį kryptingumą, kad viskas, kas vyksta tavyje ir aplinkui, kyla tik iš vienintelės aukščiausios jėgos. O viskas vyksta dėl to, kad nepaisydamas vidinių ir išorinių pokyčių nekeistum savo požiūrio į Kūrėją kaip vienintelę priežastį.
Daugiau šia tema skaitykite:
Pasaulis, kuriame „Nėra nieko, išskyrus Jį“
2016-04-28 
Linijinė ir integrali gamta
Žmogus yra ant aukščiausios raidos pakopos pagal savo protą palyginus su kitomis gamtos dalimis. Ir todėl jis gali tyrinėti visus kitus gamtos lygius: negyvąjį, augalinį ir gyvūninį.
Gyvūninės ir augalinės ląstelės, mineralai – visa tai yra žemiau žmogaus proto ir todėl galime juos tyrinėti.
Akmuo, augalas ar gyvūnas negali nieko nuslėpti nuo žmogaus. Aš suprantu jų elgesį, o jie negali suprasti mano minčių ir užmačių, juk aš gudresnis ir labiau išsivystęs nei jie. O štai tyrinėti kito žmogaus mintis – tai jau sunkiau. Čia reikalingas ypatingas tyrimas, kuris vadinamas „psichologija“.
Beje, psichologija nėra „mokslas“, nes mums labai sunku ištirti žmogaus mintį pasitelkus tyrinėtojo mintimis – tokio pat žmogaus kaip ir tiriamasis. Tad psichologija ne tikslus mokslas, o tik prielaida, besiremianti sukaupta patirtimi.
Tačiau egzistuoja dar aukštesnė už žmogiškąją minties jėga, ir jeigu pakilsime iki jos lygio, galėsime tyrinėti žmogaus mąstymą. Principas toks, kad neįmanoma ištirti jokio reiškinio būnant jo lygmenyje. Negyvoji gamta negali tyrinėti negyvosios gamtos, o štai augalinė gamta jau gali.
Norint suprasti kūdikį reikia ūgtelti bent iki dešimties metų. Tada šie vaikai bus skirtinguose raidos lygiuose, tarsi gyvūnas ir augalas, ir vyresnėliui galima patikėti prižiūrėti jaunesnėlį.
Žmogaus problema ta, kad jis yra tarsi paskutinė pakopa aukščiau negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, virš kurios daugiau nieko nėra. Iš savo lygmens negaliu patikrinti ir tyrinėti savęs, kad suprasčiau, kas esąs. Tam man reikia pakilti į aukštesniąją pakopą, kuri nepasiekiama paprastai psichologijai.
Bet jeigu pasitelkęs kabalos mokslą pakilsiu į Aukštesniosios jėgos lygmenį, t. y. į bendrą integralią gamtą, kuri aukštesnė nei mūsų įprasta „linijine“ gamta, tai iš jos lygmens suprasiu bet kokius žmogaus minties motyvus. Galėsiu iš anksto nustatyti, ar mano veiksmai bus naudingi, ar ne.
Klausimas. Ką reiškia pakilti į Aukštesniosios gamtos lygmenį? Kokia tenai yra mintis?
Atsakymas. Toje pakopoje yra mums vadovaujanti mintis – mūsų valdymo sistema. Jeigu pažinsime šią sistemą ir gausime jos mintis, tai sužinosime, ko nori žmogus, kokia jo prigimtis, kas jį išjudina.
Ištirsime, ko iš mūsų nori mus valdanti gamta, kuri vadinama „Kūrėju“, ir kaip žmogus gali atitikti jos veiksmus, nurodymus. Jis įstengs patikrinti, ar teisingai vykdo jos reikalavimus.
Problema ta, kad mūsų protas neintegralus, neapimantis visos gamtos, jis daugiau linijinis, ribotas, it mažų vaikų. Jis kaskart veikia vienu ribotu aspektu, o ne visos sistemos vadovavimo ir valdymo lygmeniu. Tam jau reikia studijuoti kabalos mokslą ir prasiskverbti į aukštesniąją psichologiją.
Iš tikrųjų, kabalos mokslas – tai materialistinė psichologija, kurią reikia teisingai ir tiesiogiai studijuoti, kad suprastume, jog kalbama apie žmogaus pakopą, kuri tėra viena pakopa aukščiau nei mūsų įprastinė. Šio lygmens atžvilgiu mūsų dabartinę pakopą galima vadinti gyvūnine.
Mintis, kuri yra aukščiau žmogiškosios, – tai Kūrėjo jėga. Kūrėjas – tai mintis, užpildanti visą gamtą ir sujungianti visas jos dalis į vieną visumą. Ir todėl tai vienybės, susijungimo, integralumo mintis. Visas pasaulis įjungtas į vieningą sistemą, ir jeigu aš įtrauktas į šią mintį, tai žinau praeitį, dabartį ir ateitį, kontroliuoju visą sistemą. Visos šios sistemos dalys man vienodai svarbios.
Noras, veikiantis sistemoje, kurios visos dalys susijusios tarpusavyje, vadinamas Aukštesniąja jėga arba Kūrėju. Kiek tampu panašus į šią bendrąją gamtą, vienydamasis su visais ir atiduodamas visiems, tiek galiu pažinti šią aukštesniąją gamtą ir netgi ją valdyti.
Iš žmogaus pakopos kylu į aukštesnįjį lygį, kuris vadinamas Kūrėju ir galiu jį tyrinėti. Nors atrodytų, kad norint tirti šią pakopą reikės pakilti dar aukščiau, bet turiu galimybę suvokti ją dėl vienybės jėgos, meilės jėgos. Štai tokia nuostabi galimybė suteikta žmogui.
Iš 2016 m. vasario 9 d. 688-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-04-25 
Klausimas. Kokį malonumą mums nori suteikti Kūrėjas?
Atsakymas. Kūrėjas nori, kad panorėtume užsiropšti į pačią aukščiausią raidos pakopą, kad mūsų norai būtų ne tokie kaip naminio kačiuko, o didžiuliai lūkesčiai, ir kad galėtume juos užpildyti amžinos, tobulos būties malonumais.
Iš esmės, dabar negalime kalbėti apie amžiną malonumą, nes mums nesuprantama, apie ką kalbama. Tačiau pradėjęs studijuoti kabalą žmogus pamažu atskleidžia jame slypinčias galimybes.
Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
2016-04-22 
Klausimas. Ar ligas ir kančias sukelia pats žmogus?
Atsakymas. Negalima sakyti, kad kančios ateina kaip bausmė. Reikia žiūrėti į jas kaip į dar didesnio egoizmo savyje atskleidimą veikiant Šviesai. Šviesa yra tam tikru atstumu nuo ego, jam šviečia, bet į jį nepatenka.
Tada egoizmas kenčia. Kuo labiau artėja Šviesa, tuo didesnis skausmas. Pradedi galvoti, kaip išvengti šio skausmo, kaip nuo jo apsaugoti savo egoizmą. Gal „išjungti“, pavyzdžiui, smegenis ir apie nieką negalvoti. Daugelis žmonių vartoja narkotikus, alkoholį arba pasineria į mokslus, meną, sportą – svarbiausia pabėgti, negalvoti apie gyvenimo prasmę!
Šviesa atneša šią prasmę. Štai tada suprantame, kad be skausmo nepradėtume šio kelio. Belieka žengti link Šviesos, kad ji galėtų patekti į mane.
Aš ieškau ir randu išsivadavimo iš šių kančių metodiką, parodančią man, kaip rasti gyvenimo prasmę. Prieinu prie kabalos mokslo.
Juk tie, kurie prie jo priėjo, pradėjo studijuoti tik todėl, kad juto šiame pasaulyje didelę tuštumą. Savo ankstesniuose gyvenimuose jie jau patyrė visokių problemų, skausmo, kliūčių, ir šiame gyvenime kentėjo visų pirma dėl tuštumos pojūčio.
Klausimas. Prieš keletą metų sunkiai susirgau. Šios kančios paskatino mane studijuoti Bibliją, o vėliau kabalą. Dabar manęs kančios nebeskaudina taip, kaip anksčiau, aš jų beveik nepastebiu. Ar turiu galimybę pasveikti?
Atsakymas. Jokių problemų! Tik padaryk taip, kad Šviesa dar labiau priartėtų. Visos problemos dėl to, kad ji yra priešais tave, bet negali patekti į vidų.
Klausimas. Kitaip tariant, jeigu aš savanoriškai artėsiu prie Šviesos, kančios sumažės?
Atsakymas. Ne. Jos pamažu keisis kokybiškai. Juk jos reikalingos tam, kad nesilptų tavo judėjimas link Šviesos. Mes – egoistai! Kaip kitaip dirbti su ego? Tik įbesti į jį smailų pagaliuką, kuris vadinamas „stimulu“.
Todėl sakoma, kad žmogus, judantis į priekį, vienodai dėkingas ir už gėrį, ir už blogį. Tai reiškia, kad žmogus tobulėja tinkamai.
Jeigu tiek už tuos, tiek už anuos poveikius, kad ir iš kur jie ateitų (juk vis tiek jie – tik iš Kūrėjo, nes nėra nieko, išskyrus Jį), žmogus dėkoja vienodai, tai jis nenukrypsta nuo nustatyto kelio, juda tiesiai į Kūrėją.
Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
rašykite
prenumeruokite