Klausimas. Viename jūsų interviu girdėjau, kad norint prisipildyti šviesa, reikia visiškai išsilaisvinti nuo egoizmo. Ar mėgavimasis gamtos, žmogaus kūno, paveikslų, garsų grožiu yra egoizmas?
Atsakymas. Mes neturime galvoti, kuo ir kaip prisipildyti, – tai vis tiek vyksta nepriklausomai nuo mūsų. Mes turime mąstyti, kokiu būdu norime vystytis.
Prisipildyti, pasidžiaugti gamta, kokiais nors garsais, paveikslais, spalvomis – visa tai nors ir geri žmogaus impulsai, bet jie neturi nieko bendra su kabala. Galite ir toliau tuo mėgautis.
Kabala kalba apie gyvenimo šaltinio suvokimą – apie jėgą, kuri laiko visą gamtą, įskaitant mūsų Visatą ir mus pačius, todėl mes nesiūlome žmogui atsisakyti jokių pomėgių šiame gyvenime.
Jūs galite domėtis, kuo tik patinka. Bet jei rimtai studijuojate kabalą, tai ji įtrauks jus ir perkels jūsų interesus į dvasinę sritį. Jus labiau domins jūsų veiksmų priežastys ir pasekmės.
Kabala įveda į mūsų pasaulio valdymo sistemą, visatos sistemą, o tai skiriasi nuo paukščių čiulbėjimo ir spalvų grožio.
Malonu girdėti, kad jūs jau suprantate, jog kabala – tai išminties šaltinis. Šis mokslas atsiskleidė žmonijai prieš 6 000 metų. Joje iš tikrųjų yra ko pasimokyti. Tai begalinė giluma gamtos dėsnių, kurie atskleidžia vientisą tarpusavyje visapusiškai susijusios visatos paveikslą.
Mūsų pasaulyje mokomės biologijos, zoologijos, fizikos, chemijos – tūkstančių įvairiausių mokslų apie supantį pasaulį, apie mus. O kabala yra vienas mokslas, kuris sujungia ir atskleidžia prieš mus visą gamtą, kaip vieną vieningą visumą. Šioje vieningoje visumoje esame mes ir visi pasauliai, įskaitant mūsų pasaulį ir visus jo pasireiškimus nuo sukūrimo pradžios iki pabaigos.
Vienas mokslas, vienas požiūris atskleidžia absoliučiai viską, todėl šis suvokimas yra ypatingas.
Klausimas. Bet dėl to nenustojame jausti gamtos grožio, mėgti klasikinės muzikos ir t.t.?
Atsakymas. Teisingai, aš irgi mėgstu klasikinę muziką, jaučiu ir mėgaujuosi gamtos grožiu kaip eilinis žmogus.
Bet kartu su tuo visų gamtos dalių tarpusavio ryšys, kurį atskleidžia kabala, suteikia nesibaigiantį malonumą, kylantį iš tarpusavio ryšio, abipusio visų dalių pripildymo, visų dėsnių, veiksmų, sumanymų nuo pradžios iki pabaigos atskleidimo, – kai žmogus suvokia gamtos vienybę, jis patiria tikrą laimę ir pasitenkinimą.
Jūs pradedate suprasti, kaip bet kuri dalelė, mintis, judesys – tarpusavyje susijęs su visa gamta visais laikais. Nesvarbu, kas nutiktų, viskas turi sąsajas šioje uždaroje sistemoje. Būtent vienybės suvokimas ir suteikia žmogui didžiulį malonumą.
#260988

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Kokius malonumus žada kabala?

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Klausimas. Kokius malonumus žada kabala?
Atsakymas. Įsivaizduoti, kokius malonumus duoda kabala, yra labai sunku. Esmė ta, kad visi šio pasaulio malonumai – kaip vienas gramas prieš milijoną tonų malonumų dvasiniame pasaulyje.
Juk mes esame labai riboti. Kiek gi galime suvalgyti, išgerti, pailsėti, patirti kokių nors malonumų? Viskas turi baigtinę formą, netgi mūsų gyvenimas, dėl to, kad sukurtas gauti malonumą į save.
Kabala išveda mus į davimo pasaulį – ne mūsų viduje, o meilės pasaulyje – ne mumyse, o beribiame pojūčių pasaulyje. Dėl to negalime išmatuoti, ką mums duoda kabala. Tai nesuskaičiuojami dydžiai.
Pirmiausia, pradedate matyti, dėl ko gyvenate, kaip sutvarkytas pasaulis, kur link jis vystosi, kas vyksta su mumis, iki kol gimstame šiame pasaulyje, kas vyksta su mumis po to, kai išeiname iš šio pasaulio. Dėl to, kad niekas neišnyksta, viskas vyksta tuo pačiu gyvenimo periodu.
Jums atsiveria akys. Esate ne kaip aklieji, kurie kaip gyvūnai egzistuoja sau ir tiek, daugiau nieko juose nėra. Atsiranda aiškus sveikas požiūris į gyvenimą, pasaulį. Būtent tai pirmiausia duoda mums kabalos mokslas.
#248862

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Ar galima visus padaryti laimingais?

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Klausimas. Aš dvejus metus esu kabaloje. Mane nuolat lydi pareigos jausmas, kaltė, kad per mažai dedu pastangų dėl dešimtuko. Mintis ir norus tenka filtruoti kiekvieną minutę. Aš nustojau būti laiminga. Ar tai teisinga? Juk jūs sakote, kad kabalistai – didžiausi egoistai, mėgsta gauti malonumą.
Atsakymas. Jokiu būdu negalima riboti malonumų. Kūrinio sukūrimo tikslas – juos pripildyti.
Nė vieną sekundę žmogus neturi būti prislėgtos būsenos. O jei ji ateina ir jį užvaldo, tai nėra gerai. Ji turi būti ribotą laiką ir riboto dydžio, nes liūdėdami jūs priekaištaujate Kūrėjui už tai, kad jis jus patalpino į kenčiantį pasaulį ir verčia kankintis.
Kas tada yra Jo davimo ir meilės savybė? Ji turi pasireikšti ir dabar. Bet kokiose būsenose kiekvienas iš jūsų ir visi kartu turime jaustis absoliučiai laimingi, nes Kūrėjas visą laiką nukreipia jus tik į gera. Todėl yra pasakyta: net jei virš tavęs pakibęs kardas, tu vis tiek turi tikėti, kad tai į gera, ir Kūrėjas tave gelbėja.
Būtent ši jėga veda mus pirmyn ir gelbsti. Jūs turite saugotis liūdesio būsenų, ypač grupėje. Jei grupė sėdi ir kenčia – tai baisus dvasinis nusikaltimas. Jokiu būdu! Priešinai – palaikyti džiaugsmą, optimizmą.
Klausimas. Kartais kritimo būsenoje rodosi, kad visas pasaulis griūva. Kaip dirbti su mintimis, esant tokios būsenos?
Atsakymas. Aš jus suprantu, pasaulis iš tiesų griūva. Bet tai visas pasaulis, o ne mes.
Mes žinome, kodėl jis egzistuoja ir kaip mes turime veikti, kad atneštume į pasaulį išsigelbėjimo, mūsų noro, mūsų ryšio metodiką.
Būtent nuo mūsų ryšio vienas su kitu ir su Kūrėju priklauso pasaulio išsigelbėjimas. Ir tada mes pasijusime Aukštesniajame pasaulyje.
#247595

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudužimas būtinas

Šis darbas žmogui!

Naujos būsenos pradžia

Klausimas. Vystydamasi siela praeina skirtingas transformacijas. Žvelgiant iš religinio požiūrio taško pragaras ir rojus – tai tam tikras sielos vystymosi etapas. Norėtųsi žinoti, ką tai reiškia pagal kabalą?
Atsakymas. Nieko to, apie ką kalba religija nėra.
Rojus – tai malonumo, gaunamo duodant kitiems, būsena. Pragaras – tai būsena, kai tiesiog degu iš gėdos.
Pragaras – tai gėda, rojus – tai pasitenkinimas iš meilės. Tačiau visa tai – dvasiniai lygmenys. Nieko daugiau nėra.
Klausimas. Kas sukelia gėdą?
Atsakymas. Gėda kyla, kai matai, kiek esi priešingas Kūrėjui.
„Įvade į kabalos mokslą“ studijuojame, kad pirmasis apribojimas (cimcum alef) įvyko dėl to, kad kli/indas pastebėjo esąs priešingas Kūrėjui ir pajautė gėdą, atliko sau apribojimą.
#251420

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Sukurti Kūrėjo pavidalą

Ir visa tai – manyje?!

Klausimas. Kas yra sąžinė? Ar tai egoizmo įsivilkimas į kokį nors kostiumą? Juk mūsų atliekami veiksmai lyg ir grindžiami sąžine.
Atsakymas. Iš esmės tai yra egoizmas. Tiesiog mums gėda dėl to, kad atsiskleidžia kokie nors mūsų bruožai, kuriuos slėpėme ir todėl tai vadiname sąžine. O iš tikrųjų nieko panašaus čia nėra.
Tėra noras mėgautis. Kartais gaunu iš jo malonumą, o kartais, jis atsiskleidžia prieš kitus ir dėl to kenčiu. Tačiau viskas vyksta viename nore mėgautis.
Baimės, šlovė, garbė, įvairūs malonumai, jaudinimasis – viskas nore mėgautis, tik malonumo ir jo nebuvimo (t.y. kančios) atžvilgiu. Čia visas mūsų gyvenimas.
Tad sąžinės tokios savaime nėra. Tai sistema, kuri leidžia man iš anksto nuspėti būsenas, kurias patirdamas kentėsiu arba mėgausiuosi.
Galiausiai pamatysite, kad patys galėsite keisti kančios būseną (t.y. užpildymo nebuvimą) ar užpildymą savo egoistiniuose noruose, tik tai vadinsite kitaip.
#250693

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdienė ir dvasinė gėda

Gėda – pats stipriausias jausmas

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas. Jei kūrimo tikslas – suteikti malonumą Kūrėjui, tai kodėl mėgaudamasis nerealizuoju kūrimo tikslo?
Atsakymas. Kūrimo tikslas ne mėgautis. Juk mėgaudamiesi patenkinate savo gyvūninį egoizmą – ne daugiau. Tai ne malonumas. Mes kaip maži vaikai, kuriems atrodo, kad jiems gerai, kai jie valgo ką nors saldaus.
Tikrasis malonumas tada, kai jūs absoliutūs, amžini, tobuli, ištirpę, išsitęsę per visus pasaulius ir jums nėra jokių ribų – niekaip ir niekur. Būtent tai ir yra absoliutaus užpildymo būsena. Tokią būseną turime pasiekti.
O tam mums reikia ne šiaip mėgautis savo mažais laikinais kūneliais, o pakilti į ryšio su kitais lygmenį, kai jus visus drauge užpildo Kūrėjas.
#248670

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip nepulti į mėgavimąsi dėl savęs

Amžinas malonumas ir žemiškasis gyvenimas

Amžinas malonumas

Susitraukimas – kai uždarau savo norą, neleisdamas sau gauti malonumo, tarsi mažylis, stipriai suspaudęs burną ir atsisakantis valgyti.
Smūgis eina su sąlyga: jeigu turiu galimybę pavalgyti dėl mamos malonumo, tai su malonumu išsižiosiu. Tačiau dabar neturiu tokios galimybės, ką daryti! Padėk man, duok norą suteikti Tau malonumą, ir būsiu laimingas atsiverti, kad gaučiau.
Susitraukimas – tai besąlyginis veiksmas, o smūgis vyksta su sąlyga, kad esu pasirengęs priimti malonumą, jeigu tarp mūsų bus susiliejimas. Esant smūgiui mano tikslas – susijungti. O esant susitraukimui tikslo susivienyti nėra, yra tik tikslas apsaugoti save nuo gavimo. Nenoriu jokio kontakto, juk neturiu jėgų kažkam daugiau, tik susitraukti, kitaip sudegsiu iš gėdos.
O smūginis susiliejimas jau aukščiau gėdos. Jau nepaisau gėdos, bet galvoju apie meilę ir apie ryšį tarp mūsų pakilus virš egoizmo. Smūgiu parodau, kad esu pasirengęs gauti vaišes, bet ne dėl savęs, o tik tam, kad Šeimininkas mėgautųsi.
Pirmiausia tikriname savo santykius su Šeimininku, ir tik užsimezgus šiam dvasiniam, širdžių ryšiui, galėsime jį įgyvendinti, ir jis nusileis į materiją, į norą mėgautis.
Todėl pirmiausia sprendimas priimamas parcufo galvoje, tyrose mintyse ir jausmuose, nesusijusiose su Šviesos apsivilkimu į norą, materiją. Ir paskui jau galima atlikti tą veiksmą, žingsnis po žingsnio, nuo lengvesnio prie sunkesnio: Šviesos Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja, Jėchida.
#247977

Iš 2019 m. birželio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Vidinė Šviesa – tai, ką gaunu iš Šeimininko, mėgaudamasis visuose noruose užpildymo skoniu ir Kūrėjo santykiu su manimi, kuris būdamas toks didis kviečia mane užmegzti ryšį ir apdovanoja.
Jaučiu visus tuos materialius, dvasinius malonumus visuose lygmenyse ir privalau iš jų ištraukti visus galimus pasitenkinimus.
Tačiau visa tai apsivelka manyje į ketinimą duoti Šeimininkui. Nusilenkiu priešais Jį ir noriu taip Jam suteikti džiaugsmą. Čia nėra nė vieno malonumo, kurį jausčiau neturėdamas ryšio su Šeimininku.
Pirmiausia susisiekiu su Juo galvoje, įsijungiu į Jo ketinimą, į Jo kreipimąsi į mane. Sugeriu Jo santykį su manimi, ir iš to kuriu atsakomąjį santykį su Juo. Mūsų kreipimaisi, Jo ir mano, įsivelka vienas į kitą, ir taip atsiranda tiesioginė Šviesa.
O supanti Šviesa rodo, kiek nesu pasirengęs to atlikti. Supanti Šviesa kyla, kai galiuosi, kad esu priverstas liautis gauti malonumą iš Šeimininko, atstūmus Jo kreipimąsi į mane, nes negaliu atsakyti Jam tuo pačiu, nepakankamai vertinant Jo didumą. Supanti Šviesa – tai mano įsisąmoninimo rezultatas, kokia maža mano meilė Šeimininkui palyginus su Jo meile man.
Supanti Šviesa – tai įsivilkimas į dvasinį parcufą, kuris atspindi kūrinio požiūrį į Kūrėjo atskleidimą jame. Ir todėl Šviesa spaudžia parcufą ir prašo jo gauti pripildymą, kaip motina, stovinti priešais mažylį su maisto šaukšteliu ir įkalbinėjanti išsižioti.
#247969

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Klausimas. Nuo ko priklauso, koks bus materialios iliuzijos skonis – kartus ar saldus? Ar galime tai kontroliuoti?
Atsakymas. Tai galime kontroliuoti tik įsisąmoninę, jog tai kyla iš aukščiau, iš Kūrėjo, ir todėl bet koks kartumas apsalsta.
Nors iš tikrųjų pasaulėdaroje apskritai niekur nėra saldumo. Tai blogis, tai absoliutus kartumas, absoliuti druska, pipirai, rūgštis. Tačiau ėmus šiuos pojūčius susieti su Kūrėju, juos persmelkia saldumas.
Pačios karčiausios, sūriausios, rūgščiausios ir kitokios panašios būsenos persismelkia Kūrėjo saldumu ir virsta nepaprastai skaniomis! Ir niekas neprilygsta tam saldumui.
Aukštesniojo pasaulio saldumas sudarytas iš dviejų priešingybių, kurios tarpusavyje užpildo kits kitą. Kaip mūsų pasaulyje, tarkime, yra kas nors saldžiarūgščio. Tarkime, gaminant saldainus į šokoladą įpila konjako ar degtinės. Be to nieko nebus. Turi būti kas nors tokio, kitaip nepajausi skonio.
Klausimas. O kaip saldumas gavus „Oskarą“ ar Nobelio premiją mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Ne, tai visiškai kitokio tipo saldumas, kuris pridedamas, nes žmonės kenčia. Juk jie visgi deda pastangas.
Klausimas. Iš tiesų, kai man įteikė izraelietišką „Oskarą“, tai paėmęs statulėlę į rankas pajaučiau, kaip iš manęs išeina visas malonumas. Išeina. Tarsi nieko ir nelaukei. Viens ir viskas nuplauta.
Atsakymas. „Sic transit gloria mundi!“ – taip praeina žemiška šlovė!
#245898

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Klausimas. Jei malonumas – tai Šviesos atmaina, o vienintelis Šviesos šaltinis – Kūrėjas, kaip tada malonumo gavimas gali atitrūkti nuo Šaltinio?
Atsakymas. Tai taip ir vadinasi: „Malonumas, atitrūkęs nuo Šaltinio“, kitaip tariant, malonumas ne duodant, bet gaunant. Mūsų pasaulyje visi malonumai tokie.
Klausimas. Kitaip tariant, jei tai malonumas duodant, tai jis neatitrūkęs nuo Šaltinio, o su juo susijęs? Ir tuomet visi pasaldinimai nusileidžia iš ten?
Atsakymas. Taip. Maistas, seksas, šeima, turtas, garbė, žinios – visa tai mūsų pasaulio malonumai, kuriuos gauname atitrūkę nuo Kūrėjo. Todėl jie visi praeinantys, nepasilieka, negali būti amžini, ir visi jie – su bloga pabaiga.
#245960

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Dvasiniai ir materialieji norai

Kam Kūrėjui malonumas?