Klausimas. Kodėl kabaloje sielos įgijimas susijęs su meile kitiems žmonėms?
Atsakymas. Nes meilė kitiems – sąlyga sielai įgyti. Per šią praktiką išeini „iš savęs“ ir imu jausti tai, kas ne tavyje – bendrą sielą. Ji vadinasi „Adam“. Tuomet imi iš pradžių įgyti davimo savybę, o paskui dar ir meilę.
Klausimas. Straipsnyje „Kūnas ir siela“ Baal Sulamas rašo, kad apie tai yra trys teorijos: tikėjimo teorija, dualizmo teorija ir neigimo teorija. Kurios iš jų laikosi kabala?
Atsakymas. Nė vienos, nes visos trys teorijos kalba apie tai, kas išmanyta žmogaus. Žmonės išsigalvoja kokias nors teorijas, o paskui mėgina jas susieti su savo gyvenimu ir nuo to tik kenčia.
Klausimas. Neigimo teorija teigia, kad sielos visai nėra, yra tik kūnas.
Atsakymas. Greičiausiai ši teorija labiausiai tikėtina, nes niekas niekur nesuklys: aš gyvūnas, turiu tik gyvūninį kūną ir jame egzistuoju.
Klausimas. Kodėl blogai suklysti? Net jeigu nebūtų sielos, verta ją išgalvoti, kad žmogui būtų lengviau mirti. Jis kenčia, nes nežino, kas su juo bus po mirties. O kai jam sako, kad yra kažkokia siela, kuri gyvens toliau, jam darosi lengviau.
Atsakymas. Tam žmogus turi rimtai susimąstyti, kaip išeiti iš savo ribotumo ir rasti sielą, gauti, pajausti ją, susijungti su ja, t. y. su ta savo suvokimo dalimi, kuri yra jo išorėje. Tai vyksta tik išėjus iš savo egoizmo ir įgijus davimo savybę.
#233614

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia, ką įgiju gyvenime, – siela

Kaip siela susijusi su kūnu?

Klausimas, kuris kyla visiems

Klausimas. Kodėl būtent po sudužimo galima suprasti Kūrėją?
Atsakymas. Tik po sudužimo, iš sudužusių norų galime suprasti Kūrėją, nes neturime pasirinkimo. Pažiūrėkite, kaip suvokiame materialią gamtą, kuri jau egzistuoja aplink mus. Gyvename joje, tačiau nesuprantame jos.
Dvasinis pasaulis mums duotas kitaip: tik tuomet, kai patys jį kuriame, suprantame, ką suvokėme, ką atlikome, surinkdami jį iš pagrindų, iš atskirų dalių. Ir tuomet jį suvokiame. Juk Kūrėjui svarbiausia – kad suvoktume ir tada tas suvokimas – pilnas, jaučiame dvasinį pasaulį su visa jo gelme, iki paskutinio atomo.
#232494

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra sielos sudužimas?

Sudužimas būtinas

Šiek tiek nukristi, kad pakilttum iki begalybės

Viskas matuojama žmogaus atžvilgiu. Kaip jis vertina savo būseną, tokia ji ir yra. Norėti daugiau, nei turi, – tai jau nesaikingumas. Juk išeitų, kad nesi patenkintas tuo, ką gavai iš Kūrėjo. Tai didelė kliūtis, esanti kiekvieno žmogaus kelyje į tobulumą.
Iš esmės, esame idealios būsenos, Išsitaisymo pabaigoje, visų aukštesniųjų pasaulių centre, Begalybės pasaulyje. O visi pokyčiai vyksta tik žmoguje. Ir todėl, jei jis savo būseną laiko tobula, vadinasi, jau yra ant dvasinių laiptų, patiria dvasinę būseną.
Tad viskas priklauso tik nuo mūsų. Nereikia laukti, kad kažkas ateis iš aukščiau. Galime prašyti tik savo išsitaisymo, tačiau nėra ko laukti kokių nors pokyčių viršuje, ne savyje. Tereikia būnant kiekvienos būsenos apibrėžti, kad esi tobulybėje ir nieko nenori sau; tenori ne savyje duoti viską, ką gali. Tokios būsenos reikia siekti, juk tai tiesa.

#231242

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra dvasinis pasaulis?

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Pasaulis kreivame mano sielos veidrodyje

Klausimas. Mums aukštesnysis pasaulis – tai turinti tikrove virsti iliuzija?
Atsakymas. Taip, visi drauge turime visiškai realiai, gyvendami šiame materialiame pasaulyje atskleisti aukštesnįjį pasaulį ir imti jame egzistuoti.
Mums tai net ne iliuzija, nes iliuzija – tai, ką žmogus įsivaizduoja. O mes nė neįsivaizduojame, kas tai.

#230887

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskirti tikrovę nuo iliuzijos?

Realybė už „sienos“

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Jei matytume pasaulį, koks jis yra iš tikrųjų sukurtas Kūrėjo, tai priešais mus atsivertų teigiamas vaizdas, viskas pliuse. O dabar tą patį vaizdą matome neigiamai, viskas minuse.
Į pasaulį projektuojame savo egoistinį požiūrį, ir todėl viską matome, kaip sugadintą. Jei neutralizuojame savo egoistinę prieigą, tai viską matome kaip ištaisytą.
Užuot matę, kaip vienas ėda kitą, matysime kaip vilkas taikiai gyvena kartu su ėriuku, ir visi duoda vieni kitiems tarpusavyje ir Kūrėjui. Juk niekam nieko netrūksta, visi vieni kitiems perduoda Šviesą, įskaitant vilką ir ėriuką.
Esame sistemoje, kur viskas užpildyta Šviesa, ir niekas neturi noro išnaudoti kitų, priešingai – perduoti jiems viską, ko reikia, kol neįsiviešpataus pusiausvyra visose sistemos dalyse. Kai visi subalansuoja visus, tuomet Šviesa viską užpildo priklausomai nuo kiekvieno maksimalių galimybių.
Tik mūsų egoizmas gadina mums visą idealų vaizdą. Reikia ištaisyti savo egoizmą ir išvysi tikrą pasaulį. Tai, kas neigiama, pamažu virs tuo, kas teigiama: kai neigiama – visi vieni kitus ėda, ir staiga visi ima taisytis, taisytis ir viskas virsta rojaus sodu.

[#231543

Iš 2018 m. rugpjūčio 10 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Uždraustasis vaisius – antrojo bandymo nesėkmė

Taisydamas save – taisai pasaulį

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas   

Klausimas. Kaip tinkamai reaguoti į blogą žmogaus ketinimą mano atžvilgiu? Juk kaip atsako toks žmogus automatiškai sulaukia blogo mano ketinimo?
Atsakymas. Ne. Taip klausti nedera. Pirmiausia, aš nejaučiu ketinimų. Jaučiu tik veiksmus.
Jei stengiuosi veikti dvasiškai, galiu sakyti, kad „nėra nieko kito tik Jis“, ir tai Kūrėjas šitaip veikia mane per kitą žmogų. Ne pats žmogus, o Kūrėjas, stovintis už jo ir viską reguliuojantis.
Ir tuomet veikiu to žmogaus atžvilgiu visiškai subalansuotai. Jis man nekelia jokios grėsmės, jokių neigiamų vystymosi šaltinių, Kūrėjas viską atlieka už jį.

#230915

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas – visas veiksmo planas

Paslėptas ketinimas

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Klausimas. Kuo apriboti kabalistų pažinimo instrumentai? Ko nereikia žinoti kabalistui, net jeigu galėtų tai žinoti?
Atsakymas. Kai suvokiame aukštesnįjį pasaulį, mums atsiskleidžia tik tai, kas mums naudinga. Kabaloje nėra dirbtinių apribojimų. Viena, ko reikia laikytis, tai Rabašo aprašomos taisyklės: norėdami gauti tinkamą rezultatą, turime dirbti dešimtuke. Nieko kito nėra.
Mums tikslingai duodami įvairiausi sunkumai, nuopuoliai ir pakilimai. Mus veda per skirtingus pojūčius: tai gąsdina, tai nuvilia, tai, priešingai, nudžiugina. Visa tai turime praeiti.
Kitaip tariant, kabalistą gali prigąsdinti, labiau nuvilti ir pan., bet iš esmės nieko rimto su juo niekada nenutiks. Nes visa tai atlieka Šviesa tam, kad išplėstų jo suvokimo indus.

#231092

Iš 2018 m. balandžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis pažinimas?

Dvasingumas pagal kabalą

Kas yra dvasinis suvokimas?

Klausimas. Jeigu bet koks suvokimas visada subjektyvus, ar yra absoliutus suvokimas – objektyvus ir nesantis laikina tiesa?
Atsakymas. Bet kuris dvasinis suvokimas iš esmės jau kažkuo objektyvus, nes yra grįstas skirtingų norų ir objektų derinimu. Šis objektyvumas atspindimas suvokimo lygmeniu arba Šviesos, užpildančios tą pakopą, galingumu: nėfėš, ruach, nėšama, chaja, jėchida.
Tad dvasinis suvokimas dažniausiai gana objektyvus. O absoliučiai objektyvi dvasinė pakopa – pati paskutinioji: visiško suvokimo, visiško išsitaisymo pakopa.

#231110

Iš 2018 m. balandžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kas bus po galutinio išsitaisymo?

Atmintis – tai ne atminties zona mūsų smegenyse. Prisijungiame prie bendrųjų smegenų, kurios yra bendrame nore. Kas prie jų prisijungęs, iš ten gauna būtiną informaciją. Atsijungia – pamiršta. Ir taip kaskart iš naujo.
Tad nekyla klausimo, kaip praėjusiųjų amžių kabalistai galėjo parašyti savo knygas. Tais laikas buvo draudžiama užrašinėti, visko mokytasi žodžiu. Mokytojas kalbėjo, mokiniai suvokė ir prisiminė. Nebuvo tokios sampratos kaip „užsirašinėti“.
Klausai, suvoki, keitiesi pagal medžiagą, ji įsisavinama, pasijungi prie bendrojo sistemoje esančio proto, ir, kiek esi susijungęs su ja bei į ją panašus, tiek iš jos gauni dvasinės informacijos.
Tai ir yra Knyga – Dangaus Knyga. Mokytojas tik suteikia tau ryšio su šia Dangaus Knyga tašką, o tu turi toliau savo darbu prisijungti prie bendrojo proto, prie bendros atminties, ir būtent tai turi.
Juk bet kuriuo atveju mūsų smegenyse nieko nesaugoma. Mūsų protas – tai ne atmintis, jis tik valdo kūną. Viskas, ką įsimename, viskas, ko mokomės, ypač dvasinių dalykų, saugoma ne mūsų prote, ne mumyse.
Klausimas. Marchu (Chaim Vital) rašė knygose tai, ką pasakė Ari, ar jis pasijungė prie bendrojo proto, prie tos duomenų bazės ir iš ten gavo informaciją?
Atsakymas. Marchu iš Ari mokėsi visko, ko šis mokė. Tačiau tai nereiškia, kad jis įsiminė visą medžiagą. Jis iš Ari gavo prieigą – kaip pasijungti prie bendrojo proto. Pagal tai jis galėjo vėliau visas tas žinias perteikti raštu.
Ir mes lygiai taip pat. Jei pasieki dvasinį pasaulį, imi gauti įrodymus, kylančius ne iš žinojimo prote, o iš suvokimo. Suvokiama ne mūsų įprastiniame prote, suvokimas ateina prisijungus prie bendrojo proto.

Iš 2018 m. liepos 16 d. pamokos „Prisimenant Ari“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi!

Dvasinės informacijos perdavimas

Ilgas kabalisto kelias

Klausimas. Kodėl negalime suvokti, kaip Kūrėjas atlieka savo veiksmus, o suvokiame tik tai, kaip šiuos veiksmus matome mes?
Atsakymas. Nes šie veiksmai mumyse. Viršuje nėra jokio sumanymo ar plano, kuris nusileistų mums. Galime kalbėti apie tokį įvykių plėtotę, nes mums tai artimiau, aiškiau, tačiau iš tiesų – viskas mumyse.
Viskas išeina tik iš mūsų vidinių, nejaučiamų būsenų ir artėja prie labiau išorinių.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis pažinimas

Kaip pažinti Kūrėją?

Ar galima suvokti Kūrėją?