Klausimas. Ką reiškia pakilti į lygmenį, iš kurio valdome mūsų pasaulį? Kabala valdo mūsų pasaulį? Kas turima omenyje?
Atsakymas. Kabala nevaldo mūsų pasaulio.
Esmė ta, kad viską, ką suvokiame, vadiname „mūsų pasauliu“. Tai – mano pasaulis. Nežinau, koks jis iš tikrųjų, iš ko susideda ir kas jame yra. Žinau tik tai, ką jaučiu ir suvokiu. Tai itin svarbus taškas, iš jos reikia pradėti kalbėti apie žmogų ir tai, kur jis esąs.
Reikia suprasti, kad mūsų pasaulis – tai mūsų savyje kuriamas pasaulis. Tad ši sąvoka negali būti objektyvi. Viskas suvokiančiojo atžvilgiu: šiandien suvokiama taip, rytoj – kitaip. Žinoma, egzistuoja bendri dėsniai, taisyklės, metodai, bet vis tiek kalbame apie individualų žmogaus suvokimą.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Kaip suvokiame gamtą?

Kam mums šis išgalvotas pasaulis?

Klausimas. Ar yra kokia nors aukštesnioji tikrovė, kurios nejaučiame, bet kuri egzistuoja?
Atsakymas. Aukštesnioji tikrovė yra. Jeigu kas nors ją suvokia, vadinasi, ji egzistuoja jo atžvilgiu. O jeigu nesuvokia, tai jos jam nėra.
Nūnai žemiškąją tikrovę visi jaučiame vienodai, nes esame viename egoistiniame lygmenyje.
Klausimas. Altruistiniame lygmenyje irgi jausime vieną tikrovę ar kiekvienas savo?
Atsakymas. Visi drauge jausime vieni kitus ir vieną tikrovę. Ir kiekvieno tikrovė bus sava, bet visos jos bus panašios.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Fantazijos ir tikrovė

Kas mato teisingą tikrovę?

Dvasinis pasaulis – tikrovė, o ne fantazija!

Klausimas. Ką reiškia „pavydėti Kūrėjo“? Jei esu Kūrėjo dalis, kaip galiu pavydėti savęs paties kažkam?
Atsakymas. Kiek nesusitapatinate su Kūrėju, tiek galite pavydėti.
Kūrėjas pavydus. Jis nori, kad žiūrėtume tik į Jį. Jei liaujamės į Jį kreipę dėmesį, Jo santykis su mumis iš karto keičiasi, kad vėl atkurtume maksimalų ryšį tarp mūsų.
Klausimas. Nejau Kūrėjas turi kokias nors savybes, jausmus?
Atsakymas. Žmogus pats priskiria Kūrėjui įvairias elgesio savybes. Jis negali suvokti Kūrėjo kaip Absoliuto, juk neturės už ko įsitverti. Todėl Kūrėjas mūsų atžvilgiu atsiskleidžia taip, kad imame jausti Jį kaip pašnekovą, bičiulį, partnerį, mokytoją – tą, prie ko galime prisirišti ir su kuo galime būti abipusiame dialoge.
Klausimas. Kaip kabalistas suvokia kitus žmones, jeigu jis nuolatos bendrauja su Kūrėju?
Atsakymas. Tarp mūsų kalbant, jokių žmonių nėra. Aš vienas egzistuoju.
Klausimas. Nenuobodu?
Atsakymas. Ne, nenuobodu. Viskas – manyje.
Klausimas. Kaip bendraujama su Kūrėju: per klausimus, dialogus, šauksmus, ginčus?
Atsakymas. Kas minutinis bendravimas su Kūrėju grindžiamas nuolatinio, vis augančio iki pat susiliejimo ryšio ieškojimu. Visa kita suvokiame kaip pažadinimą, kaip informaciją, būtiną pilnam kontaktui.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi emocijas?

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Nuo senų senovės žmogus norėjo žinoti, kas jo laukia ateityje. Buvo pranašų, aiškiaregių, orakulų… Ir šiandien žmones labai jaudina jų ateitis. Kas yra „ateitis“?
Atsakymas. Ateitis yra tai, ką mes kuriame dabartyje. Supratimas „praeitis-dabartis-ateitis“ egzistuoja tiktai mūsų suvokime. Sunku paaiškinti laiko sąvoką paprastam žmogui mūsų pasaulyje, nes tam reikia pakilti virš laiko, judėjimo ir erdvės.
Viską reikia ištirti žmogaus atžvilgiu, t. y. suprasti, kad tiriame tai, kas vyksta ne pasaulyje, o mūsų pasaulio suvokime. Tai yra žmogus jaučia pasikeitimus tik dėl to, kad jis pats keičiasi, o ne dėl to, kas vyksta aplink jį. Jeigu matau uraganą, lietų, sausrą, žiemą, vasarą, tiksliau būtų manyti, kad jaučiu tokias būsenas savyje.
Suvokiu savyje visą pasaulį: akmenis, gyvūnus, augalus, žmones – tuos, kas buvo, yra ir bus. Visa tai egzistuoja mano suvokime.
Dėl to man reikia ištirti, kodėl mano pojūčiai skirstomi į tokias tris kategorijas: praeitis, dabartis, ateitis. Žinodamas tai, galiu teisingai reaguoti į tikrovę. Išeina, kad tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo manęs, o nustatoma pagal mano suvokimą.
Kabalos mokslas sako, kad mano išorėje niekas nesikeičia – viskas vyksta tiktai viduje, mano suvokime, kuris kinta kasdien, kiekvieną akimirką.
Tai viską keičia. Juk jeigu pasaulis būtų ne mumyse, mūsų galimybės paveikti pasaulį būtų labai ribotos. Suprantama, jeigu numatome sausrą, potvynį, žemės drebėjimą, tai padeda mums apsiginti nuo išorinių pavojų: pastatyti pylimus arba pasitraukti iš pavojingos vietos, tačiau nepanaikina paties smūgio.
Jeigu suprantu, kad potvynis vyksta ne išorėje, o mano vidiniame suvokime, tai galiu save organizuoti taip, kad cunamis visai neateitų. Galiu savyje susikurti visai kitą pasaulį, kur šviečia saulutė, ir viskas nuostabu. O, galbūt, save jausiu kitoje dimensijoje, kitame pasaulyje. Jeigu viskas priklauso nuo mano suvokimo, man tik reikia žinoti, kaip valdyti savo pojūčius, kaip sukurti gerą išorinį pasaulį. T. y. tai aš skirstau pasaulį į vidinį ir išorinį, ir sakau, kad galiu pakeisti tiktai savo vidinį pasaulį, savo pojūčius, o išorinio pasaulio – ne. Čia svarbiausia, ką priimti kaip konstantą, o ką – kaip kintamąjį, kurį galima keisti. Jei save laikome pastoviais, o išorinį pasaulį kintančiu, tuomet mums reikia nuo jo gintis.
O jei mes suvokiame išorinį pasaulį kaip pastovų, nekintantį, kaip sako kabalos mokslas, kad Aukštesnioji šviesa yra absoliučioje ramybėje, o visi pokyčiai ir išsitaisymas vyksta žmogaus viduje, tuomet išeina, kad galime pakeisti save ir gauti tokią tikrovę, kokią tik norime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Išeiti už laiko ribų

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Klausimas. Kas kabaloje vadinama suvokimu?
Atsakymas. Suvokimas, kad viskas, kas vyksta, kyla iš Kūrėjo, iki pačios mano norų, kuriuos tyrinėju, gelmės; visų pirminių, antrinių ir kitų reiškinių atsiskleidimas iki paties galo ir tarpusvio priklausomybėje ir yra suvokimas.
Klausimas. Galima sakyti, kad žmogus praeina tris etapus: iš pradžių žinių, paskui supratimo ir galiausiai suvokimo? Ar jis iš karto viską suvokia jausmais?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip žmogus dirba dvasinį darbą.
Klausimas. Sakykime, jei aš girdžiu, kad „Nėra nieko, tik Jis“ arba kažkokį kitą principą, vadinasi, dabar žinau, kad Jis egzistuoja, net nesuprasdamas?
Atsakymas. Jei žmogus tik pradėjo mokytis ir kol kas dar nieko nesuvokė, tada taip. O jei jis jau visa tai suvokia, jaučia ir turi dvasinius indus (kėlim) – apsisprendimo, jutimo ir atskleidimo priemones, – tai jo požiūris kitoks.
Žmogui, kuris pirmą kartą skaito ir girdi apie šiuos dalykus, visa tai atrodo nesuprantama abėcėle: „Kur tai vyksta? Kokiame pasaulyje? Su kuo?“. Jam reikia laiko. Tai, ko neleidžia protas, padaro laikas.
Jis pamažu pripranta prie kabalistinių terminų skambesio, žodžių ir žodžių junginių tarpusavio ryšių, paskui sakinių ir galiausiai prie sakinių ryšių. Visa tai įeina į jį palaipsniui, ir ne per protą, o per širdį.
Tiek, kiek žmogus bando būti kartu su savo draugais, susivienijusiais grupėje, padėti, duoti, palaikyti juos, tiek jis ima suvokti vidinę to, ką girdi, prasmę.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Kaip suvokiame gamtą?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Klausimas. Jei kabalos mokomės siekdami atskleisti Kūrėją, tai kokiais instrumentais naudosimės? Mikrobus galima pamatyti per mikroskopą, žvaigždes – per teleskopą, o kuo galima pamatyti, atskleisti Aukštesniąją jėgą?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga atsiskleidžia mano santykiuose su draugais, su kuriais kartu mokausi vienoje grupėje. Tiek, kiek aš skiriu jiems meilės, rūpinuosi jais, dalyvauju, skirdamas jiems svarbiausią vietą savo gyvenime, ir vystau savyje davimo jiems jėgą, atskleidžiu tarp mūsų ryšių tinklą.
Šis tinklas visada egzistavo, mes jo nekuriame, bet kuriame vidinius instrumentus jam atskleisti.
Mūsų ryšys yra ir buvo visada, mes tik išryškiname jį, kad jame pajaustume tekėjimą davimo ir meilės jėgų, kurios sukuria mumyse Kūrėjo pojūtį.
Klausimas. Kur atsiskleidžia Aukštesnioji jėga – jausmuose ar prote?
Atsakymas. Iš pradžių Aukštesnioji jėga atsikleidžia jausmuose, o paskui – prote.
Mokomasi pagal pirminius kabalistinius šaltinius, ir mokslas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis skirta visatos kūrimo studijoms, pasaulių, parcufų, sfirų, sielų atsiradimui, kaip viskas buvo sukurta iki tol, kol žmogus aptinka save šiame pasaulyje egzistuojantį biologiniame kūne ir pajaučia norą atskleisti savo šaknį, savo šaltinį.
Atskleidęs jis pradeda jį tyrinėti, kildamas iš apačios aukštyn: nuo savęs, egzistuojančio šiandien, per draugus dešimtuke, kad atskleistų visas dvasines pakopas, kitaip tariant, visas nusileidusias pas jį jėgas, palaipsniui jas vis geriau pažindamas.
Abi mokymosi dalys: vistos struktūros mokymasis ir jos kūrimo nuo viršaus žemyn, taip pat kilimas atgal aukštyn iš tos tikrovės, kurioje šiandien esame, turi vieną tikslą: atskleisti Aukštesniąją davimo jėgą, kuri vadinama Kūrėju.
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 20 d. 884-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Kabalos pamokos, II dalis

Mūsų pasaulio valdymo sistema

Klausimas. Kurią Kūrėjo savybių dalį galime suvokti?
Atsakymas. Apie tą dalį, kurią galime pasiekti, rašo kabalistai.
Esmė ta, kad galime suvokti tik tai, kas liečia mus. O to, kas neliečia, nežinome ir net negalime įsivaizduoti.
Kabaloje kalbama apie tai, kas suvokiama Kūrėjo sukurtame nore gauti. O jeigu noras negali nieko nustatyti, tai to neįmanoma aprašyti. Kabala – grynai eksperimentinis mokslas.

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Ar galima suvokti Kūrėją?

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Klausimas iš Facebook. Iš kur sugalvojote, kad žmogus kituose žmonėse mato tik savo trūkumus? Žudikuose irgi?
Atsakymas. Taip. Visur ir visuose matome save, savo atspindį. Kodėl? Mat viską suvokiame savo egoizmo veidrodyje. Toks mūsų suvokimas: negalime matyti to, ko nėra mumyse. Pasaulio vaizdas piešiamas viduje.
Iš tikrųjų priešais mane balta šviesa – tobula davimo ir meilės savybė. Ir štai šiame fone „piešiu“ savo savybes. Todėl, kad ir kas būtų projektuojama mano sąmonės ekrane, viskas kyla iš vidaus. O išorinį blogį matau kaip savo neištaisytą prigimtį.
Galiausiai ištaisęs savyje visus trūkumus, atskleisiu tą baltą šviesą, pradinę meilę. Taip Kūrėjas veda mus pas Save – pamažu leisdamas įsisąmoninti išorinio pasaulio, koks jis mums atrodo šiandien, iliuziškumą. Tai ir yra kabalistinė psichologija.

Iš 2018 m. vasario 13 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jausmų pasikeitimas

Visas pasaulis susijungia manyje

Sugrįžimas prie meilės

Klausimas. Kabalistai iš savo pasiekimų sako apie Kūrėją: „Geras, kuriantis gėrį blogiems ir geriems”. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Tiems, kurie panašūs į Kūrėją, Jis kuria gėrį taip, kaip jie tai supranta. O priešingi savo savybėmis Jam, jaučia tai kaip blogį. Kaip mažas vaikas, kurį baudžia, kad išugdytų, o jis mano, kad tėvai blogi. Taip ir mes su Kūrėju.
Arba teisingai suvoksime viską ir tuomet iš Jo gausime atitinkamus veiksmus, kurie ves mus pirmyn. Arba, priešingai, kaip maži vaikai, jausime Jo valdymą kaip smūgius ir neteisingas bausmes.
Klausimas. Kitaip tariant, savo egoistiniuose induose niekada nematysime Kūrėjo geru ir darančiu gerą?
Atsakymas. Žinoma. Atsižvelgiant į mūsų savybių priešingumą Kūrėjui, mums atrodys, kad Jis piktas, neteisingas arba apskritai Jo nėra.
Klausimas. Taigi, vienintelis Kūrėjo ketinimas – vystyti mus geruoju keliu ir daryti mums tik gera?
Atsakymas. Taip, nes Jo vienintelė savybė – duoti ir mylėti. Tai kabalistai atskleidžia paskutinėje dvasinio vystymosi pakopoje, pasiekę galutinį išsitaisymą.
Klausimas. Kabalistas pasiekia tik šią savybę?
Atsakymas. Tik šią, daugiau nieko nėra. Visa kita – laiptelių pakopos, kurios turi atvesti mus prie šios savybės.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Šviesos kelias ir kančių kelias

Klausimas. Ar galite matyti visą pasaulį nuo krašto iki krašto?
Atsakymas. Matau šio pasaulio prigimtį, suprantu, kaip ji sukurta, suprantu žmones. Kitaip tariant, permatau šį pasaulį kiaurai – jo egoizmą įvairiausiais vystymosi etapais: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse. O virš šio pasaulio egoizmas virsta altruizmu.
Klausimas. Sakoma, kad „dvasinis embrionas mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko Toros”. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Alegoriškai sakoma, kad embrionas mato keturias šviesos stadijas ir jose „visą pasaulį nuo krašto iki krašto”. Šiuo atveju „žvakė dega virš jo galvos”, t. y. šviesa persmelkia visas egoistines stadijas.
Klausimas. Kodėl negalima parašyti paprasta kalba, kad visiems būtų aišku?
Atsakymas. Norint suprasti Torą, būtina ją tinkamai studijuoti. Tada už kiekvieno žodžio išvysime dvasinius veiksmus / objektus ir drauge suprasime, kodėl jie aprašyti būtent per mūsų pasaulio alegorijas.
Mums paaiškės sąsajos tarp iš tikrųjų egzistuojančio dvasinio pasaulio ir materialaus pasaulio, esančio tik mūsų vaizduotėje. Ir nors gyvename tik šiame apgaulingame, įsivaizduojamame pasaulyje, negalime iš tiesų suvokti dvasinio pasaulio aprašymo – tinkamai jo suprasti.
Todėl kabalistams belieka, bent tokiu būdu perteikti nors kokią dvasinę informaciją. Taip parašyta „Tora“, „Pranašai“, „Talmudas“, „Mišna“, kitos šventos knygos.
Klausimas. Baal Sulamas rašė paprastus straipsnius tautai hebrajų kalba, tačiau izraeliečiai jų nesupranta. Kodėl?
Atsakymas. Nesupranta ir nesupras tol, kol neįgis nors kokių dvasinių pojūčių.
Jei mūsų pasaulyje esame tokios žemos būsenos, tai dvasiniame pasaulyje – žemiau bet kurios ribos, nuliniame lygyje, ir niekaip negalime jo apibūdinti. Esame atskirti nuo jo, neturime į jį panašių, jį atitinkančių jausmų ir minčių.
Todėl, nors žmogus ir girdi jo aprašymą, jam tai svetima kalba. Mūsų egoistiniame pasaulyje davimo ir meilės kalba nesuvokiama.
Klausimas. Ar kabalistas kenčia dėl to, kad yra nesuprastas?
Atsakymas. Kabalistas puikiai supranta, su kuo susiduria, tačiau neturi kito pasirinkimo. Jis turi skatinti žmones pasiekti tai, o ne suprasti savo žemiškuoju egoistiniu protu.
Materialiniame pasaulyje viskas remiasi egoizmu, tad čia negali būti teisingo supratimo.
Baal Sulamas nusivylęs šaukė, kad karta neverta to, ką jiems rašo, juk nenori nieko suvokti net ir tiek, kiek tai susiję su žemiškomis problemomis, o ką ir kalbėti apie dvasines. Jie nenorėjo girdėti net apie paprastą tautos vienybę, todėl jis turėjo liautis skleidęs savo medžiagą.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Tora kalba apie visus

Tora ir kabala