Klausimai: Egzistuoja požiūris, kad tam tikri moralės principai yra biologinės žmogaus prigimties dalis. Tyrinėtojai teigia, kad skirtingų lyčių, amžiaus ir kultūros žmonių moralinių vertinimų formavimas gali labai skirtis. Manote, kad šie parametrai daro įtaką moralės principams?
Atsakymas: Žinoma. Biologija daro įtaką priimant sprendimus.
Klausimas: Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto įrodė, kad veiksmai pagal priimtas moralės normas didina žmonių atsparumą stresui, stiprina fizinę būseną.
Atsakymas: Neabejotinai, jei esu įsitikinęs tuo, kad mano veiksmai yra palaikomi tam tikrų moralės normų, principų, visuomenės sutikimo, jaučiuosi gerokai saugesnis.
Klausimas: Gydytojai neurofiziologai teigia, kad moralinius sprendimus galima veikti, keičiant tam tikrų galvos smegenų zonų aktyvumą. Atrodo, visos kalbos apie moralę liausis savaime, o visuomenės moralė bus formuojama dviem elektrodais. Kaip manote, ar galime išoriniais veiksniais pakeisti moralinius žmogaus principus?
Atsakymas: Ne. Elektrodais tarsi ir būtų galima valdyti tam tikras jėgas. O kas iš tikrųjų valdo jas – negali suvokti. Ten glūdi žmogaus moralės pagrindas.
Klausimas: Harvardo universiteto specialistai atliko daug eksperimentų, kurie įrodė, jog žmogaus moralės principai per dieną keičiasi ir silpnėja vakarop. Todėl jie rekomenduoja svarbius, moraliai sunkius sprendimus priimti ryte. Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Tai priklauso nuo fiziologijos. Yra žmonių, kurie ryte apskritai nemąsto, jiems geriau galvoti vakare ar net naktį.

#275236

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baal Sulamas – mokslininkas-revoliucionierius

Moksliniai tyrimai kabaloje

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Daugiakultūriškumas, kaip valstybės politika, – tai proveržis ar nesėkmė? Kartais atrodo, kad žmonės jau pasirengę susivienyti, o politikai ir žiniasklaida to neleidžia, kurstydami neapykantą tarp tautų.
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu daugiakultūriškumas turėtų egzistuoti, tačiau galų gale jam neliks vietos. Privalome pasiekti tokią būseną, kai suprasime, kad turime būti tiesiog žmonėmis, kuo panašesniais vienas į kitą, neturinčiais išskirtinių bruožų.
Komentaras: Bet jūsų skonis yra vienoks, mano – kitoks. Vis tiek liks skirtumų.
Atsakymas: Tai tėra įpročiai, nieko juose nėra.
Komentaras: Visada sakote, kad turi būti įvairovė. Todėl ir atsirado gyvybė aukštesniame lygmenyje.
Atsakymas: Nesiekite to su kultūra. Juk negimėme kultūroje, ją įgyjame ir todėl tai nėra kokia nors besąlygiška tiesa.
Įvairovė – suteikti žmogui galimybę judėti pirmyn į visišką jo susivienodinimą su kitais, visiškai susivienijus su kitais. Galų gale, kaip sakoma, bus viena kalba, viena šeima, viena visuomenė ir visi bus labai panašūs vienas į kitą. Būtent todėl ir mėgausimės, kad esame panašūs tarpusavyje, nors viduje skirtingi.

#275331

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Klausimas: Psichologai visoms problemoms turi vieną bendrą dalyką – gryna muzika, be žodžių. Nuo streso, nuo skausmo, nuo depresijos – muzika. Ką turi muzika, kad ji gydo, tyrina, pakelia?
Atsakymas: Muzika veikia klausą. Tai jausmingiausia, kas yra žmoguje. Ne uoslė, ne lytėjimas, ne skonis, o būtent klausa. Kai tinkamai suderinta harmonija, ji praktiškai iš karto tave veikia. Keletas taktų ir žmogus jau joje.
Muzika gali pakelti, užliūliuoti, gydyti. Bet visa tai tokios menkos, silpnos, žemiškos priemonės.
Nereikia tuo susivilioti, nes esmė ta, kad tai priklauso nuo žmogaus pasirengimo, nuo jo išprusimo. Jis turi suprasti muziką. Papuasai Bacho nesupras. O klasikai nesupras šiuolaikinės muzikos.
Tačiau nesvarbu, kokia muzika, ji vis tiek lydi žmoniją per visą istoriją, nes ji Binos lygmenyje, o tai klausa.
Muzika daro itin didelį poveikį.

#278409

Iš 2021 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos muzika

Muzikos pasaulis

Dvasinė muzika

Į visus mūsų tarpusavio santykius reikia žiūrėti kaip į ateinančius iš Kūrėjo, iš bendros jėgos. Bet su vienais santykiais galiu dirbti, o su kitais ne. Priklausomai nuo to, turiu arba suartėti su žmonėmis, arba nutolti nuo tokių santykių.
Kiek įgalėdamas stengiuosi su visais elgtis su meile, anksčiau ar vėliau. Ir taip padaliju visą pasaulį: kas arčiau, kas toliau. Pirmiau kuriu santykius su draugais dešimtuke. Paskui šį ratą galima išplėsti į pasaulinę kabalistinę grupę, įtraukiant ten vyrus ir moteris. O dar vėliau šį santykį skleidžiu visam pasauliui, visai žmonijai, ir galiausiai visai gamtai.
Svarbiausia – kas sekundę nukreipti save į pasaulėdaros centrą ir siekti priklausyti jam taip, kaip Kūrėjas, kitaip tariant, reikia iš savęs išvystyti žmogų, Adam. Todėl visąlaik tikrinu, esu panašus į Kūrėją ar ne, tarsi savo viduje vartyčiau lapus, aiškindamasis, iš ko esu sudarytas, ir kaip man organizuoti savo santykį su viskuo, kaip save nukreipti: priartėti ar nutolti.
Per šį vidinį darbą suderinu savo suvokimo instrumentą, savo sielą, savo vidinį smuiką, kad iš manęs sklistų tik gera melodija viso ko atžvilgiu. Taip ir tampu žmogumi, Adam, kitaip sakant, panašiu į Kūrėją.
Tai ilgas kelias, tačiau žingsnis po žingsnio galime eiti juo, juk jau esame pasirengę šiam darbui. Ir visam pasauliui jo reikia, juk koronaviruso epidemija atvedė žmoniją į neviltį. Pamažu žmonės ims įsisąmoninti, kad išeities nėra, ir mes privalome gerai elgtis vieni su kitais – tai ir yra pasaulio ištaisymas.

#276044

Iš 2020 d. gruodžio 29 d. rytinės pamokos, tema „Darbas paslėptyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Štai kur šuo pakastas!

Slaptas sielos vystymasis

Sielos raidos pradžia

Kodėl gamta gimdymą lydi tokiomis baisiomis kančiomis? Esmė ta, kad paskui šis skausmas virsta jėga. Skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, stiprina ją ir suteikia didžiulės jėgos tolesniame gyvenime, leidžia jai rūpintis kūdikiu ir ištverti gyvenimo išbandymus.
Gimdymo metu patiriamos kančios stiprina moters kūną. Todėl gimdžiusi moteris yra stipresnė už negimdžiusią; ji stipresnė, kantresnė nei vyras.
Gimdymo kančios labai naudingos sveikatai, jos suteikia moteriai kantrybės ir tvirtumo gyvenime. Ir todėl kančios, kurias dabar žmonija patiria dėl koronaviruso, suteiks jėgų vystytis ateityje.
Juk teks pereiti iš vieno pasaulio į kitą tarsi kūdikiui, kuris gimsta iš motinos įsčių, iš embriono virsdamas žmogumi. Gimęs jis elgiasi visiškai kitaip, susipažįsta su nauja tikrove ir pasauliu už motinos įsčių. Naujagimio kūnas ima veikti savarankiškai: kūdikis verkia, šypsosi, mokosi klausytis, matyti, o paskui kalbėti.
Kūdikis taip pat išgyvena gimdymo kančias, nors ir ne tokias stiprias, kaip motina. Juk jis praranda visus pojūčius, patiriamus būnant motinos viduje. Motina išstumia jį, bet ir jis pats stengiasi išsiveržti į išorę. Žinoma, jis nesupranta, ką darąs, o veikia instinktyviai pagal gamtos šauksmą.
Gamta verčia kūdikį apsiversti žemyn galva ir suteikia jam jėgų išeiti iš gimdos per siaurus gimdymo takus. Kūdikis gimdymo metu irgi atlieka didžiulį darbą.
Ir šiandien kiekvienas iš mūsų yra toks embrionas, o motinos įsčios – tai mūsų aplinka. Turime gimti pasitelkę aplinką ir pradėti gyventi naujoje terpėje, jausdami aplinką kaip savo sielos parcufą.
Tenka atsisakyti įprasto gyvenimo sename pasaulyje, kuriame jautėmės šiltai, užtikrintai, saugiai. Dabar paliekame šią vietą ir išeiname į naują, nežinomą pasaulį. Kaip mums praeiti šią būseną, įveikti šį barjerą?
Kol kas dar nematyti, kad gimda imtų vertis. Viskas kol kas uždaryta, nors sąrėmiai jau prasidėjo. Bet šie sąrėmiai, spaudimas žmonijai gimdos viduje kol kas nėra kryptingas. Embrionas dar neapsivertęs žemyn galva ir prireiks laiko, kad jis gimtų.
Apsivertimas žemyn galva – tai vertybių, visko, kas anksčiau buvo svarbu, pasikeitimas. Galva viršuje reiškia, kad man svarbiausia – egoizmas ir asmeninis egoistinis egzistavimas. Tačiau dabar noriu atsisakyti šio požiūrio, anuliuotis, pamiršti save ir elgtis kitaip, o tai reiškia, kad apsiverčiu žemyn galva.
Visa, kas man anksčiau buvo svarbu, jau nebesvarbu, svarbu visai kas kita, tai, kas anksčiau buvo nesvarbu: davimas, vienybė, meilė artimui. Ankstesnės žmonių visuomenės vertybės (maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia, žinios) praranda vertę naujame pasaulyje, kuriame visi drauge ruošiamės gimti. Jis veikia pagal visai kitokius principus.
Mums svarbiausia – susivienyti ir per tarpusavio ryšį atskleisti naują tikrovę, aukštesniąją jėgą, susijungti su ja ir nuolat stiprinti šį kontaktą.

#268379

Iš 2020 m. liepos 9 d. laidos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Naujos gyvenimo programos gimimas

Krizė – naujos visuomenės gimimas

Nereikalingų profesijų visuomenė
Klausimas: Ką turi suvokti žmogus koronaviruso laikotarpiu?
Atsakymas: Žmogus turi įsisąmoninti, kad išgyveno tik pirmą gamtos smūgį. Visuomenei ištaisyti reikia dar daugiau smūgių ir jie seks. Galiausiai visuomenė nebus, kokia buvus. Tai labiausiai palies žmonių užimtumą.
Esmė ta, kad sukūrėme visiškai nereikalingų profesijų visuomenę. Poindustriniame pasaulyje atsirado daugybė nereikalingų žmonių ir begalė visai nereikalingų užsiėmimų, profesijų, įmonių.
Turime suprasti, jog esame integralios gamtos viduje, kuri siekia optimizacijos ir mums darys spaudimą, kad nereikalingos profesijos išnyktų.
Sakykime, kalbėdami apie gyvūniją, žinome, kad tam tikra gyvūnų dalis turi mirti, tam tikra – vystytis, priklausomai nuo gamtoje atsirandančių ir išnykstančių sąlygų. Lygiai tas pats ir su mumis. Esame gamtos dalis, todėl ji žaidžia su mumis, nustatydama naujus, konkrečius parametrus, ir taip mažindama ar didindama gyventojų skaičių, veiklos pobūdį ir kt.
Dabar koronavirusas pagreitino žmonių visuomenės vystymąsi. Daugybė žmonių nedirba ir iš esmės jiems nereikia grįžti į darbą.
Įmonės, kurios iš tikrųjų reikalingos, veikė, veikia ir toliau veiks. O paslaugų sritis, sukurta per paskutiniuosius 70 metų, reikalinga viso labo tik 5%. Todėl jos nebereikės ir jau nebegrįšime prie ankstesnės veiklos. Pagrindinė gyventojų dalis, dirbusi aptarnavimo srityje, tiesiog liks be darbo. Ir reikia pagalvoti, ką darysime su nereikalingų profesijų žmonėmis.
Bus tęsinys…

#268842

Iš 2020 m. gegužės 14 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Pati populiariausia ateities profesija

Senojo pasaulio atgimimo link

Klausimas: Moralinės normos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, šovinizmą ir nacizmą keičia tolerancija, tolerantiškas požiūris į seksualines ir tautines mažumas. Arba, jei anksčiau skyrybos buvo laikomos kažkuo gėdingu, tai dabar netgi garbinga skirtis, nes manoma, kad tampi nepriklausomas ir t. t.
Ar yra kokių nors principų, kurie turėtų nesikeisti, nepriklausomai nuo laiko, visuomenės kultūros?
Atsakymas: Taip. Tai – tinkami žmonių tarpusavio sąveikos principai, kai žmonės sudaro vieningą bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi integralia bendros sąveikos dalimi. Ten žmonės atskleidžia savo tobulą, amžiną būseną, kurią jausdami privalo gyventi. Tai jų vystymosi tikslas.
Klausimas: Ar galite išvardinti keletą principų, kurie neturi keistis, nepriklausomai nuo žmogaus vystymosi, kultūros, laiko?
Atsakymas: Yra tik vienas principas – „pamilk artimą, kaip save“. Nieko kito. Tik jis skatina mus kurti ir saugoti mūsų tarpusavio ryšių sistemą, kurioje atskleidžiame amžiną, tobulą gyvenimą.
Todėl turime įgyvendinti šį principą tarpusavyje, rinkdamiesi į dešimtukus, mažas grupes. Tai jau praktinė kabala: kaip sau pritraukti ypatingą energiją, vadinamą Šviesa, kuri galėtų priartinti mus vienus prie kitų, paaiškinti, kodėl esame priešingi ir kaip pakilti virš šios priešingybės.
Iš pradžių esame atskirti, nes praėjome vadinamąjį sudužimą. O dabar turime suartėti vieni su kitais. Skirtume tarp vienybės ir atskirties pajausime, kad egzistuojame amžinoje gyvenimo tėkmėje.
Komentaras: Paradoksas: jei dabar išeitume į gatvę ir imtume klausinėti žmonių, ar jie laikosi principo „pamilk artimą“, beveik kiekvienas pasakytų, kad laikosi.
Atsakymas: Vadinasi, reikia žmonėms paaiškinti, ką turime omenyje sakydami „pamilk artimą, kaip save“, kodėl šis principas duotas Toroje, kodėl visi puikuojasi, kad gali jį išpildyti, bet iš tikrųjų niekas jo nesilaiko ir t. t.
Klausimas: Manote, kad šiuo principu remiasi visi kiti moraliniai principai?
Atsakymas: Visi principai tėra tam tikros „pamilk artimą“ formos.
Klausimas: Tad laikydamasis šio principo, užleisiu vietą visuomeniniame transporte ir neatlyginamai padėsiu žmonėms?
Atsakymas: Jo laikydamasis visuomet būsi malonus kitiems ir niekada nepakenksi artimui. Juk jei jį myli, kaip gali jam kenkti?

#274795

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Klausimas: Priešinga savisaugos siekio pusė – netolerancija ir net diskriminacija, kuri gali išaugti iki milžiniško masto ir paskatinti bendruomenes smurtauti prieš kitas tautas. Kaip manote, kokia yra tokios ksenofobijos šaknis ar priežastis?
Atsakymas: Žmogaus egoizmas, jo apsauga, jo savisauga, kai vedinas siaurų siekių žmogus mato, kad svarbiausia jam susivienyti su į save panašiais, nes tada bus stipresnis. Jis nesupranta, kad gamtos jėga slypi būtent įvairovėje, o ne vienpusiškume.
Komentaras: Be ksenofobijos, rasizmas taip pat gali būti bendravimo problema.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žmonių rases galima atskirti pagal fizinius skirtumus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad žmonija nėra sudaryta iš atskirų, tiksliai apibrėžtų biologinių grupių, o rasė – tai įsivaizduojama kategorija arba socialinis darinys. Visi žmonės yra žmogiškos būtybės, todėl nėra prasmės kalbėti apie rases.
Atsakymas: Manau, kad dvasiniam vystymuisi, kuriuo užsiima kabalos mokslas, nėra svarbi nei odos spalva, nei kilmė, nei tautybė. Turime suprasti, kad esame žmonės ir turime susivienyti į vieną bendrą visumą.
Komentaras: Mokslininkai teigia, kad rasizmas yra žmogaus smegenyse. Tam tikromis smegenų dalimis suprantame, kuriai etninei grupei priklauso žmogus. Per sekundės dalį mūsų smegenys nustato, kas yra svetimas, o kas – savas.
Todėl žmonės, kurie net nėra rasistai, gali nesąmoningai demonstruoti rasistinius polinkius.
Atsakymas: Taip, tai labai giliai įsišakniję mumyse, nevalingai vertiname žmogų būtent pagal jo priklausymą rasei ar net tautai. Suprantame, kad svarbiausia mums – žmogaus mentalitetas: kaip jis žiūri į pasaulį, mąsto ir t. t.
Nemanau, kad europiečiai pagal kilmę, užauginti Kinijoje ar Indijoje ir perėmę vietinę kultūrą, galės tinkamai bendrauti su europiečiais. Jiems bus artimesni žmonės, su kuriais užaugo, kuriuos supranta.
Todėl negalima sakyti, kad svarbiausia yra tautybė, rasė ir t. t. Sakyčiau, kad pagrindinis dalykas yra gilus vidinis, psichologinis vienas kito supratimas.

#275032

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įveikti neigiamus įsitikinimus

Rasizmo šaknys

Babilono pasipriešinimas po Amerikos vėliava

Komentaras: Žurnalas „Forbes“ paskelbė straipsnį „Darbo pabaiga“. Jame daugybė idėjų, kurias bandote skleisti pasaulyje. Kalbėjome apie tai, kad bus prarastos darbo vietos, žlugs verslai, visą pasaulio ekonomiką ištiks krizė.
Įdomu, kad pasauliui labiausiai rūpės, ką daryti su nedirbančiais gyventojais. O svarbiausia, kad žmonėms reikės ne tik priemonių egzistuoti, bet ir tam tikros gyvenimo prasmės, savirealizacijos. Būtent tai laikoma svarbiausiu. Ir tai skelbia žurnalas, rašantis apie pinigus ir darbą. Netikėtai tai iškyla viešumon.
Atsakymas: Tai didelė problema – ką daryti su nedirbančiais gyventojais. Įsivaizduok, kad visos dirbančios moterys grįžta namo. O dar įsivaizduok, kad mažiausiai 10 proc. arba pusė vyrų irgi netenka darbo. Dirba tik apie 20 proc. pasaulio gyventojų. O kitų nereikia. Kitaip sakant, nereikia, kad jie dirbtų, jei atlieka niekam nereikalingą darbą. Ką su jais daryti?
Komentaras: Tai ir yra jų pirmas klausimas: ką daryti su nedirbančiais gyventojais.
Atsakymas: Šiuos žmones reikia užimti studijomis, ugdyti. Tik ugdymas gali pakeisti pasaulį. Dėl to ir atsilaisvina tie milijardai žmonių.
Klausimas: Jūs matote dar ir aukštesniąją programą? Ar milijardai žmonių išsilaisvina, kad imtų mokytis?
Atsakymas: Taip. Kad taptų žmonėmis. Atveriate duris ir įleidžiate kelis milijardus žmonių, kad salėse ar kitur sėstųsi prie stalų, kompiuterių ir mokytųsi, kaip būti žmonėmis. Žmonėmis aukščiausia šio žodžio prasme.
Klausimas: Kitaip tariant, mokytis, kaip tinkamai elgtis vieniems su kitais?
Atsakymas: Ne tik. Reikia suvokti gamtos programą, gamtos tikslą, savo vystymosi tikslą; kokiu keliu ir kur žmonės eina, kad būtų aišku, kaip juos valdo gamtos jėgos. Kad jie nėra apimti nežinios, užmiršti, kad juos veikia jėgos, kurių poveikį supranta ir yra su jomis organiškai tarpusavyje susiję. Ir taip veržiasi pirmyn, suprasdami visą šią programą.
Klausimas: Teigiate, kad visą laiką tyrėme pasekmes, o dabar turime ištirti priežastį, dėl ko atsiradome šiame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, žinoma!
Klausimas: Ar tai nėra kokių nors unikalių, talentingų žmonių privilegija?
Atsakymas: Ne, absoliučiai visi turėtų to mokytis.
Klausimas: Ir tai įsismelks į žmogų?
Atsakymas: Įsismelks ir dar kaip!
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus suvoks, kodėl atėjo į šį pasaulį ir koks jo atėjimo tikslas?
Atsakymas: Jokių problemų, taip ir bus.
Komentaras: Tada antras, svarbiausias žurnalo „Forbes“ klausimas: „Žmonės turės gauti ne tik lėšų pragyvenimui, bet ir naują gyvenimo prasmę“.
Atsakymas: Tai – svarbiausia.
Komentaras: Taigi šie du klausimai yra susiję. Žmonija, 2–3 milijardai žmonių, išsivadavo, kad suprastų, dėl ko egzistuoja?
Atsakymas: Taip, per juos supras ir likusi žmonija. Niekur nedingsime. Viskas priklauso tik nuo to, kaip tai darysime – greitai ir neskausmingai ar patirdami didelių nuostolių ir kančių.

#274922

Iš 2020 m. spalio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui gresia bedarbystė?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Kabalos atskleidimas etapais

Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę