Klausimas. Ką reiškia kabalistinis principas „viską, kas tavo jėgoms, – daryk“?
Atsakymas. Žmogus, atkakliai stengdamasis savarankiškai atlikti dvasinius veiksmus, turi greitai įsitikinti, kad tai ne jo jėgoms. Tai visiškai kitokia prigimtis, todėl jam reikia kreiptis į aukštesniąją Šviesą.
Visa pasaulių sistema padalinta į dvi dalis. Esame jos žemesnėje, egoistinėje dalyje, o aukštesnis lygmuo – altruistinis. Abi dalys papildo viena kitą, bet dirbame tik su savo egoizmu.
Panorėję pereiti į aukštesnį lygmenį, turėsime atlikti tam tikrus veiksmus – pritraukti jėgas iš altruistinės gamtos, kad jos paveiktų mus ir padėtų pakilti iki jų.
Tai ne daugiau nei jėgos akimirkos, visiškai tikslūs matematiniai skaičiavimai, ir čia daugiau nieko nėra. Gamtoje viskas išdėstyta labai aiškiai, konkrečiai, diskretiškai. Todėl turime kuo greičiau suprasti, kad negalime patys atsikratyti egoizmo, nesugebame veikti altruistiškai ir pakilti į aukštesniųjų jėgų sritį.
Turime įsisąmoninti savo pastangų beprasmiškumą, kad išspręstume gyvenimo tikslo ir prasmės problemą. Juk jeigu neišeiname iš egoizmo, išnykstame jame, mirštame ir nieko nebelieka, kol atsiras kita galimybė. Kada ją gausime, neaišku.
Todėl svarbiausia – įsitikinti, kad patys negalime nieko padaryti, ir tuomet teks kreiptis į Kūrėją.
Tačiau įprasti kreipimaisi į Kūrėją irgi nieko neduoda, nes, kaip aiškina kabalistai, Kūrėjas mūsų negirdi. Kūrėjas – davimo savybė, visiškai priešinga mūsų gavimo prigimčiai. Todėl abi jėgos, abi savybės yra visiškai poliarinės ir nekontaktuoja viena su kita. Jei norime užmegzti kontaktą, turime kažkaip prilygti aukštesniajai jėgai – davimo savybe.
Dėl to sukurta žmonija, suskaidyta į daugybę individų, atskirtų vienas nuo kito savo egoistiniais norais.
Jei buriame grupę, kurioje stengiamės per jėgą suartėti vieni su kitais, sukurti iš mūsų tam tikrą bendrumą, prilygti vienybei, tai tiek pritraukiame aukštesniąją jėgą – davimo savybę ir ji pradeda mus veikti, nukreipdama savo švytėjimą į mus. Todėl ši Šviesa vadinama supančiąja, ne tiesiogine, ne įeinančia į mus vidine Šviesa, o supančia.
Dėl aukščiausiosios Šviesos poveikio mumyse atsiranda visiškai naujos vidinės savybės: davimas, meilė, jausmas lyg priklausytume vienas kitam, vienam ratui, vienai grupei.
Būdami tokios būsenos jau galime veikti toliau. Įgyjame bendrą teigiamą jėgą, priešingą individualiai egoistinei, neigiamai jėgai.
Klausimas. Ką žmogus gali padaryti pats?
Atsakymas. Nieko, išskyrus viena – surinkti grupę, ir joje pradėti mechaniškai pozityviai sąveikauti tarpusavyje. Tam nereikia jokių vidinių dvasinių savybių. Jis gali tiesiog tai atlikti.
Klausimas. Kaip suprasti principą: „Viską, kas tavo jėgoms, – daryk“? Kaip pajausti savo jėgų ribą – kur ji yra?
Atsakymas. „Viską, kas mano jėgoms“ reiškia daryti viską, ką galiu, kad galėčiau labiau susivienyti su savo draugais, kad prilygčiau aukštesniojo pasaulio prigimčiai. Tuomet, atsižvelgiant į mano pastangas, ši Šviesa veiks mus.
Drauge turėsime įsitikinti, kad tik būdami grupėje, galime iš jos veikti Šviesą, o Šviesa veikia tik visus kartu.
Klausimas. Kodėl neįmanoma pasinaudoti Šviesos jėga, kol neįsitikinau, kad tai nėra mano jėgoms?
Atsakymas. Negalėsite kreiptis į ją. Visąlaik tikėsitės, kad patys viską mokate ir suprantate.
Jei įdėjote maksimaliai pastangų ir daugiau jau nebegalite, tuomet gausite atsakymą. O jei nėra atsakymo, reiškia įdėjote ne visas jėgas.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Leiskite Šviesai šviesti!

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra!

Pagrindiniai įrankiai egoizmui valdyti

Visi žmonės turi „tašką širdyje“ – siekį pažinti gyvenimo tikslą. Klausimas, ar jis pasireiškia dabar gyvūniniame žmogaus egoizme, ar dar ne.
Baal Sulamas Įvade į „Mokymą apie dešimt sfirų” rašo, kad tik tie žmonės, kuriuose jis pasireiškia, ieško kabalos mokslo, bandydami sužinoti, dėl ko jie gyvena, kodėl, kam, kokia gyvenimo prasmė.
Jie pradeda studijuoti kabalos mokslą, tačiau gali susidurti su rimtais sunkumais. Taip pat kaip daug žmonių įstoja į universitetą ir jį meta, taip gali atsitikti ir čia. Pasakyta, kad tūkstančiai studijuoja kabalos mokslą ir tik vienas iš jų jį realizuoja.
Komentaras. Žmogui ne taip paprasta: jam kelia abejonių, šmeižia kabalos mokslą, o jis turi atsilaikyti.
Atsakymas. Iš tiesų, jis turi kariauti su visais kabalos mokslo iškraipymais. Be to, yra daug kitų sunkumų siekiant suvienyti žmoniją su Kūrėju, atskleisti Jį. Nes žmonija, kaip bet kuris dvasinis „parcufas“, dalijasi į dvi dalis: galvą ir kūną.
Yra tokių žmonių, kurie pagal savo vidinę struktūrą priklauso galvai, ir jiems reikalingas Kūrėjo, aukštesniojo pasaulio, aukštesniosios valdymo sistemos, atskleidimas. Jie turi būti susijungę tarpusavyje ir su ja.
O yra tokių, kurie nejaučia jokio dvasinio prabudimo, vidinio spaudimo, nes priklauso šio parcufo kūnui. Jie sugeba suvokti tai, ką jiems perduoda galvos dalis ir sekti jai iš paskos.
Todėl egzistuoja kelios aukštesniojo valdymo sistemos atskleidimo žmonėms mūsų pasaulyje stadijos: formuojasi galvos dalis, kūno dalis, kuri irgi dalijasi į daug dalių: dešiniąją, kairiąją, viršutiniąją, apatiniąją sistemos puses ir t. t.
Šiandien žmonijos sistema jau pradėjo palaipsniui formuotis. Ir galima sakyti, kad tai, ką šiandien kuria pasaulinė grupė „Bnei Baruch“, yra šio dvasinio parcufo galvos dalies embrionas.
Aš tikiuosi, kad artimiausiu laiku baigsime jį formuoti ir turėsime aiškų žmonijos padalijimą į galvos ir kūno dalis. Tada galėsime teisingai orientuoti kabalos mokslą į visą žmoniją, kaip vieną sielą.

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Senojo pasaulio paradigmos keitimas

Ar visi žmonės turi tašką širdyje?

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi!

Klausimas. Ką reiškia „Kūrėjas girdi kiekvieno maldą“?
Atsakymas. Kūrėjas – tai Aukštesnioji, „Binos“, sistema, kuri vadinasi „Elokim“.
Ši sistema girdi visus mūsų prašymus, nes mes jos pasekmės, mes gyvename Binoje – ne jos aukštyje, o jos viduje, ji mus gimdo, rūpinasi mumis, palaiko mūsų egzistavimą ir siekia, kad mes norėtume tapti tokiais, kaip ji pati. Juk ji – duodanti, o mes visi – gaunantys, tokius mus sukūrė.
Taigi, Bina mus pagimdė, rūpinasi mumis, ir vystydamiesi mes palaipsniui pajuntame, kad esame jai priešingi. Mūsų nejaudina, kad mes jai priešingi, mes to net nepastebime, tačiau prabunda kažkoks siekis pažinti šią pakopą – Biną.
Šis siekis vadinasi „taškas širdyje“. Jis mus pažadina, juk Binos pakopa visą laiką dirba su mumis. Ir tai vyksta tol, kol mes kreipiamės į ją, norėdami prisiartinti. Staiga pajuntame, kad ji mums svarbi. Mes jos trokštame, mus tarsi traukia grįžti į namus, pažinti savo šaltinį.
Ko mes siekiame? Siekiame pažinti mūsų gyvenimo šaknį, rasti atsakymą į klausimą: „Iš kur aš? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko?“ Juk šaknyje yra visi atsakymai. Apie ateitį nežinome, bet šaknis, be abejonės, egzistuoja.
Todėl siekiame Binos, juk mūsų kibirkštis yra iš jos. Ši kibirkštis sieja mus su Binos pakopa. O mūsų noras mėgautis yra Malchut pakopoje, kuri gimė iš Binos.
Taigi, mes egzistuojame kažkokiame vidiniame pojūtyje tarp dviejų pasaulių – tarp pakopos Bina, Aukštesniojo pasaulio, ir pakopos Malchut, žemiausiojo pasaulio. Tai jau yra mumyse. Ir mūsų darbas – nuolat gerbti, žadinti, auginti šią kibirkštį. Ir mes tai darome dirbdami grupėje.

2017 m. gruodžio 5 d. pamokos „Darbas su kliūtimis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiksliai nukreipta malda

Tavo akys pamatys Kūrėją, ir niekieno kito!

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas. Kabalistai iš savo pasiekimų sako apie Kūrėją: „Geras, kuriantis gėrį blogiems ir geriems”. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Tiems, kurie panašūs į Kūrėją, Jis kuria gėrį taip, kaip jie tai supranta. O priešingi savo savybėmis Jam, jaučia tai kaip blogį. Kaip mažas vaikas, kurį baudžia, kad išugdytų, o jis mano, kad tėvai blogi. Taip ir mes su Kūrėju.
Arba teisingai suvoksime viską ir tuomet iš Jo gausime atitinkamus veiksmus, kurie ves mus pirmyn. Arba, priešingai, kaip maži vaikai, jausime Jo valdymą kaip smūgius ir neteisingas bausmes.
Klausimas. Kitaip tariant, savo egoistiniuose induose niekada nematysime Kūrėjo geru ir darančiu gerą?
Atsakymas. Žinoma. Atsižvelgiant į mūsų savybių priešingumą Kūrėjui, mums atrodys, kad Jis piktas, neteisingas arba apskritai Jo nėra.
Klausimas. Taigi, vienintelis Kūrėjo ketinimas – vystyti mus geruoju keliu ir daryti mums tik gera?
Atsakymas. Taip, nes Jo vienintelė savybė – duoti ir mylėti. Tai kabalistai atskleidžia paskutinėje dvasinio vystymosi pakopoje, pasiekę galutinį išsitaisymą.
Klausimas. Kabalistas pasiekia tik šią savybę?
Atsakymas. Tik šią, daugiau nieko nėra. Visa kita – laiptelių pakopos, kurios turi atvesti mus prie šios savybės.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Šviesos kelias ir kančių kelias

Žydai būtų amžinai likę egoizmo vergais, juk jie puikiai gyveno Egipte, buvo sotūs ir džiaugėsi gyvenimu. Bet Kūrėjas staiga keičia jų norą ir jie ima klausti: „Kam gyvename? Koks tai gyvenimas? Koks jo tikslas?“
Žmogus keičiasi, kaip tai vyksta ir mūsų dienomis. Juk atrodytų, kas mums blogai? Šiandieninis pasaulis kiekvieną gali aprūpinti visokeriopa gausybe, bet mes viską sugadiname. Tarsi patys tai darytume, bet iš tikrųjų taip mus veikia aukštesnis valdymas ir sugadina mus, neleisdamas mėgautis gyvenimu.
Galėtume gimdyti vaikus ir mėgautis šeima. Jei prieš šimtą metų žmonija būtų turėjusi tokias galimybes kaip šiandien, manytų, jog tai gyvenimas rojuje. Kodėl gi mes juo nepatenkinti? Tai reiškia, jog „mirė Egipto karalius“.
Ankstesnysis egoistinis noras, kai mėgavomės gyvenimu, vaikais, šeima, atostogomis, sveikata – mirė. Gyvenimas nebesuteikia malonumo.
Noras mėgautis išaugo, bet ne kiekybiškai, o kokybiškai, ir reikalauja naujų, aukštesnių pripildymų. Siūlote jam galybes mėsos, žuvies, pyragų, saldainių, kelionių, o jis nieko nenori. Daugelis žmonių serga depresija, vartoja narkotikus, net nori nusižudyti. Savižudybių skaičius auga arba žmogus staiga įsigyja ginklą ir pradeda šaudyti visus iš eilės.
Iš kur tai atsiranda? Iš Kūrėjo. Tai Jis sugadina mūsų norą mėgautis ir nuodija mūsų egzistavimą. Nesugebame niekuo užpildyti savo noro, ir jaučiame, kad geriau mirtis nei toks gyvenimas.
Pirmiausia turime suprasti, kad tai ateina iš viršaus, pagal gamtos vystymosi programą. Negalime tam priešintis ir kažkaip kompensuoti, kad ištaisytume padėtį. Jokie raminamieji neišgelbės nuo šio smūgio, jei „mirė Egipto karalius“.
Žydai puikiai dirbo per „septynerius sočius metus“ ir jautė juos sočiais. Nejau manote, kad per „septynerius alkio metus“ maisto sumažėjo? Viskas buvo lygiai taip pat, tačiau jie jautėsi tarsi nieko neturėtų, ir prasidėjo badas. Juk jie jau niekaip negalėjo patenkinti savo noro mėgautis – taip pat, kaip ir šiandienis pasaulis.

Iš 2018 m. kovo 3 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Kas yra žmogus?

Klausimas. Apie ką galvoja kabalistas visą dieną?
Atsakymas. Apie tai, kaip į savo pasaulį įnešti Kūrėją. Juk daugiau pasaulių sistemoje nieko nėra. Visi aukštesnieji pasauliai – tai tarpusavio supratimo sistema tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Kurėjas – tai davimo savybė ir aš turiu galvoti, kaip įdiegti šią savybę į save, kaip išvysti, kad visą pasaulį saisto absoliutūs ryšiai. Tai nepaprasta.
Aš it mažas vaikas noriu matyti pasaulį gerą ir tobulą. Noriu jame išvysti Kūrėjo jėgą, kuri viską sujungia draugėn ir sukuria jame įvairiausius įvykius.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto rūpesčiai

Pajusti gyvenimą!

Ar gali kabalistas priešintis blogoms mintims?

Klausimas. Kodėl mūsų pasaulyje jungiasi ne panašūs, o skirtingi, tačiau tarpusavyje kits kitą papildantys žmonės?
Atsakymas. Esmė ta, kad mūsų pasaulyje esame itin susipainioję, tad net sunku pasakyti, kaip jungiamės – pagal panašumą ar atvirkščiai. Žiūrint, kokios savybės išlaiko mus šalia vienas kito.
Kai imu siekti aukštesniojo dvasinio tikslo, mūsų gyvūninės savybės man netenka svarbos.
Nekreipiu dėmesio į priešingas man draugo savybes, suvokiu jas kaip būtinas mano vidiniam darbui, kad įveikčiau visas priešpriešas ir problemas tarp mūsų. Man svarbus ketinimas pagrindinio tikslo atžvilgiu.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Širdžių apnuoginimas

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Norus iš pradžių sukūrė Kūrėjas, ir daugiau nieko naujo neatsiranda, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus sąmoningumo: kaip jis juos atpažįsta, atskiria, sujungia tarpusavyje. Nukritęs jis atskleidžia, esąs tremtyje, ir pagal šio sąmoningumo gylį gali pasiekti išsilaisvinimą.
Viskas priklauso nuo sąmonės. Kūdikis yra tame pačiame pasaulyje, tačiau, ar daug jis mato palyginus su suaugusiu žmogumi? Štai kodėl įsisąmoninimas, iškęstas tremtyje, padeda mums išsilaisvinti. Juk tai vyksta tuose pačiuose suvokimo organuose, tik apverstuose atvirkščiai ir išplėstuose mūsų pastangomis 620 kartų.
Jei tremtį jaustume tokiu mastu, kokiu pajausime išsilaisvinimą, niekada negalėtume išeiti iš jos. Tačiau dirbdami grupėje, pritraukdami grąžinančią į Šaltinį Šviesą, pasiekiame 620 kartų stipresnį pakilimą nei buvo kritimas. Nejaučiame nuopuolio minus begalybės lygmenyje, kaip paskui pajausime kilimą plius begalybės lygmenyje.
Kūrėjas padarė taip, kad pakilimą pajausime 620 kartų stipriau nei kritimą. Tokia sudužimo prasmė. Nukritę suprantame, kad nesugebame susivienyti, ir kiekvienas jaučia šią būseną savo asmeniniame menkame egoizme. O kildami, susivieniję, atskleidžiame mūsų bendrą norą, kuriame susideda visos mūsų pastangos, troškimai, maldos. Ir tada jų galia išauga 620 kartų.
Kitaip tariant, net neįmanoma palyginti kritimų ir pakilimų. Nors kritimai mums atrodo labai stiprūs, nemalonūs, gilūs, bet jie yra niekas palyginus su pakilimais, kurie yra 620 kartų stipresni.

Iš 2018 m. kovo 8 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį „Sukūręs iš manęs stebuklą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pesachas (žydų Velykos)

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Klausimas. Ką reiškia kabalistinis principas „Dvasiniame pasaulyje niekas neišnyksta“?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta. Visos mūsų pastangos, mintys, troškimai, siekiai – viskas, kas susiję su egoizmu (neigiama jėga) ir mūsų bandymais dirbti su juo, pasitelkus teigiamą jėgą, įrašoma į pačią materiją (norą), todėl noras visada išlaiko savo pavidalą ir persitvarko toliau.
Tad dvasiniame pasaulyje negali būti jokių dingimų. Mūsų pasaulyje taip pat – tiesiog to nematome. Čia tik pereinama iš vienos būsenos į kitą, į kurias galima grįžti keliaujant laiko ašimi. Visi priežasties ir pasekmės ryšiai yra fiksuoti ir išlieka.
Klausimas. Ar pasekmė gali daryti įtaką priežasčiai?
Atsakymas. Taip. Egzistuoja atvirkštinis teigiamas ir neigiamas ryšys. Absoliučiai viskas, kaip ir kibernetikoje – valdymo moksle.
Klausimas. Jūs sakote, kad suvokę dvasinį pasaulį, galėsime keliauti laiko ašimi, grįžti į skirtingas būsenas. Į ateities būseną taip pat?
Atsakymas. Į bet kurias praeities ir ateities būsenas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko, tik būsenos. Todėl galėsite „plaukioti“ laikuose – iš kartos į kartą, iš pasaulio į pasaulį.
Kitaip tariant, mūsų jausmuose, savybėse, noruose, mintyse, galime būti visiškai skirtingų būsenų, bet pakaitomis. Tai neturi nieko bendra su mūsų kūnais. Žmogus gali ramiai sėdėti vietoje.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas apie realybės suvokimą

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Dvasinių pakopų pajutimas

Klausimas. Kas paslėpta nuo kabalisto?
Atsakymas. Nuo kabalisto paslėptas Kūrėjo absoliutumas, kuris nors ir atsiskleidžia pamažu, tačiau kaskart, kai žmoguje atsiveria dar neištaisytos savybės, jų atžvilgiu atsiranda Kūrėjo paslėptis. Tai ir yra problema.
Klausimas. Vadinasi, paprastiems žmonėms pirmiausia reikia patikėti Kūrėju, o paskui Jį atskleisti. O kadangi kabalistas jau atskleidė Jį, tai jam nėra problemos tikėti ar netikėti?
Atsakymas. Ne. Problema yra, nes Kūrėjas atsiskleidžia tiek, kiek gali Jį paslėpti. Suvoki ne Jį patį, ne tai, kas „paslėpta“, o savo „paslėptį“, savo ekraną.
Tarkime, egzistuoja tam tikras bareljefas. Aš jo nematau, nes jis uždengtas drobe. Tačiau liečiu šią drobę ir taip tiriu bareljefą. Tai vadinama atskleidimu.
Kitaip tariant, atskleidžiu savybes, panašias į Kūrėją.
Klausimas. Išeitų, kad Kūrėjo apskritai niekada neatskleidžiame?
Atsakymas. Niekada. Tik savo savybes.
Klausimas. Vadinasi nuo manęs paslėpta, kad visiems duodu ir visus myliu?
Atsakymas. Taip. Absoliučiai visi žmonės pasaulyje daro tai, ką jiems nurodo Kūrėjas. Žvelgiant iš šio požiūrio taško juos galima vadinti Kūrėjo darbininkais.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Ekranas – tai tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Pasaulis, išaugantis iš paslėpties