Klausimas. Jeigu Kūrėjas vienintelė valdanti jėga, kuri viską lemia, kodėl aš pats esu atsakingas už savo neišsitaisymą, o ne Jis?
Atsakymas. Nesakyčiau, kad ant žmogaus pečių gula kokia nors atsakomybė, juk jo niekas neverčia taisytis. Tau blogai – taisykis. Nėra blogai – gyvenk kaip gyvenęs.
Jei jį verčia kančiomis, spaudimu, reiškia nenorėdamas jų patirti jis eina taisymosi link, taisosi.
Klausimas. Bet visuomet sakote, kad kabalistas atsakingas.
Atsakymas. Kabalistas – tai žmogus, kuris geranoriškai priima sąlygas ir nori, kad jį spaustų, nes būtent taip jis gali eiti pirmyn.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Liko tik kabalistai…

Tu atsakingas už visą kūriniją

Ką gi reikia taisyti?

Klausimas. Remdamasis kabalos mokslo metodika, aš imu dešimt žmonių, pagal tam tikrus dėsnius užmezgu su jais tarpusavio ryšius ir per tai pradedu jausti pasaulį. Ar tai nėra subjektyvu? Vis tiek tai būsiu aš, tai aš per juos jausiu, aš pamatysiu kažkokį kitą pasaulį, o mano draugas pamatys visai kitką.
Atsakymas. Tu neturi kitos galimybės pažinti Aukštesniojo pasaulio. Bet tu ir tavo draugas jausite vieną ir tą patį, nes kiekvienas iš jūsų įtrauks į save visus likusius, visą dešimtuką.
Būdamas dešimtuke, aš esu malchut (M), devyni mano draugai yra pirmos devynios sfiros, kurių atžvilgiu aš anuliuojuosi. Visas jas aš įtraukiu į save ir tuomet jose matau viską.

Su savimi aš nesiskaitau. Aš save anuliuoju (cimcum).
Veikiu tik per draugus ir todėl matau pasaulį objektyviai – per juos. Aš matau dvasinį pasaulį, jo pakopas. Šiose susivienijimo pakopose atsiskleidžia Kūrėjas. Daugiau ten nieko nėra.
Klausimas. Nėra žvaigždžių, nėra medžių, nėra miestų?
Atsakymas. Ne. Tai kabalistas jaučia penkiuose savo gyvūniniuose (materialiuose) jutimo organuose.
Jei tu nori teisingai suvokti pasaulinę istoriją, tai turi pasinerti į savo dešimtuką ir jame vis labiau vienytis. Tada tu pajusi vienijimosi pakopas ir savo kilimą jomis į pasaulėdaros ir šviesos atskleidimą.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – minimalus visuomenės pjūvis

Objektyvusis pasaulio suvokimas

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Klausimas. Ar norint apsisaugoti nuo piktų jėgų galima kartoti savyje „Nėra nieko kito tik Jis“? Ar tai padės?
Atsakymas. Žinoma. Imkite tai kaip mantrą – „Nėra nieko kito tik Jis. Viskas išeina iš Jo. Noriu prilipti prie Jo“ – it mažas vaikas, net kaip vaisius motinos gimdoje.
Darykite taip, kad ir kas nutiktų, o po to imkite dirbti su visomis kliūtimis ir problemomis. Bet neišleiskite iš akių, kad taip esate susijęs su Kūrėju.
Klausimas. Mūsų pasaulyje būtina veikti, kaip priimta pagal egoistinio pasaulio įstatymus, ir vis vien mintyse galvoti, kad tai – iš Jo. Kodėl čia negalima veikti taip, tarsi visa tai iš Kūrėjo?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje karaliauja absoliutus egoizmas. Kaip čia galima pajausti, jog tai kyla iš Kūrėjo? Niekaip.
Tad mūsų pasaulio lygmenyje reikia veikti taip, kaip čia priimta, ir tuo pat metu prisiminti, kad viskas kyla iš Kūrėjo ir tik tam, kad nepaisydami kliūčių priliptume prie Jo.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Gali keikti, tik nepamiršk Manęs!

Jei žmogus nori, kad Kūrėjas padėtų jam atskleisti dvasinį pasaulį, jam reikia didžiulio užsispyrimo: tikėti išminčiais ir tikėti Kūrėju. Tai tam tikras susiliejimas, kai žmogus anuliuoja savo nuomonę ir prisijungia prie mokytojo nuomonės, laikosi jo patarimų.
„Mokytojas“ – tai visi kabalistai, kurie per tūkstantmečius parašė mums knygas, aiškino. Mokinys turi pasikliauti jais eidamas pirmyn, it mažas vaikas, nežinantis, kur esąs, ir nesuprantantis, ką reikia daryti, bet klausantis suaugusiųjų.
Tai vadinama paprastu tikėjimu, be jo neįmanoma vystytis. Maži vilkiukai žiūri į vilkę ir bėga paskui ją – nuo to visada pradedama.
Viskas prasideda nuo tokių paprastų mechaninių veiksmų, kuriuos mokinys atlieka vien dėl to, kad neturi pasirinkimo, be to, seka kitų pavyzdžiu. Ir šiais veiksmais pritraukiame Šviesą, grąžinančią į Šaltinį. Kūrėjas sukuria mums įvairiausias situacijas, kad galėtume dėti pastangas ir taip einame pirmyn pradėję šį kelią.
Nėra kito būdo tobulėti, ne veltui sakoma: „Kaip jautis su pakinktais ir asilas su našta.“ Tad reikia išmokti, kaip nekreipti dėmesio į savo pojūčius. Viena vertus, esu kupinas malonių ir nemalonių išgyvenimų, tampu vis jautresnis, ir tuo pat metu einu pirmyn, nepaisydamas savo būsenų. Tai itin svarbu.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos pagal Rabaš straipsnį „Eisime pas Faraoną“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kantrybė – tai atkaklumas

Kaip įveikti atskirtį?

Tiesioginis kontaktas su aukštesniuoju pasauliu

Klausimas. Ką reiškia jausti kitų norus?
Atsakymas. Sakydami „kitų norai“ turime omenyje ne paprastų žmonių materialius norus, o žmogaus siekį atskleisti Kūrėją. Mėginame šiuos siekius pritraukti prie savųjų, surinkti draugėn ir taip su didesnėmis pastangomis eiti pirmyn.
Viso kito neliečiame, nes jų norai nekontaktuoja su mūsų norais.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Padaryti svetimą savu

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Klausimas. Kas yra dvasinė ramybė?
Atsakymas. Sakoma, kad nėra ramybės nei šiame pasaulyje, nei būsimame.
Visuomet turime be perstojo eiti pirmyn. O kai visiškai išsitaisysime, kitaip tariant, visiškai pakilsime virš savo egoizmo ir suvoksime aukštesnįjį pasaulį, tuomet viskas pasieks visiškos, amžinos ramybės būseną.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikroji ramybė, o ne laikinas užsimiršimas

Suderink save su Begalybe!

Harmoningo gyvenimo priemonė

Klausimas. Ar yra garantija, kad studijuodamas kabalą suvoksiu visus dvasinius dėsnius ir aukštesniojo pasaulio jėgas? Ar šios žinios ne visiems?
Atsakymas. Dvasinius dėsnius suvoks absoliučiai visi mūsų pasaulyje! Jei ne šiame įsikūnijime, tai kitame ar po kelių gyvenimų.
„Jūs“ – tai jūsų siela, kuri praeidama metamorfozes būtinai suvoks visas dvasines būsenas, visiškai visą aukštesnįjį pasaulį. Ir tuomet nurims, nes pasieks amžiną, tobulą būseną.
Klausimas. Ar galite garantuoti, kad tai nutiks po 10 ar 15 metų? Ką reiškia „kituose įsikūnijimuose?“
Atsakymas. Tai priklauso tik nuo žmogaus, ne nuo manęs. Mokytojas mokiniui negali suteikti jokios garantijos. Jei tai būtų įmanoma, senų seniausiai būčiau ėmęs ir pakėlęs visus savo mokinius.
Bet kaip juos pakelsiu, jei jie turi turėti asmeninius įspūdžius, išgyvenimus, jei turi analizuoti, ką išskiria ir jaučia? Ar galiu jiems tai perduoti?! Jie tai gali gauti tik iš asmeninės patirties.
Kabaloje yra principas – „Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos.“ Nieko negaliu atlikti su mokiniais, kol jie patys nesuspurs.
Klausimas. Ką reiškia, kad dvasiniame pasaulyje nėra prievartos?
Atsakymas. Neįmanoma priversti žmogaus norėti. Reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis pažadintų žmogų.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atskleisti Kūrėją?

Bendra jėga atskleisime dvasingumą!

Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos

Klausimas. Kas yra dvasinis pažinimas?
Atsakymas. Dvasinis pažinimas – tai išėjimas į antiegoistinį lygmenį, kur visos jėgos ir tarpusavio ryšiai atskleidžiami visiškai kitame būvyje, kitokiuose ryšiuose tarp mūsų: davimo, susiliejimo, emanacijos savybėje, ko mes kol kas nesuvokiame.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Klausimas. Ar neatrodo, kad egoizmo neįmanoma nugalėti dabartiniame žmonijos vystymosi etape?
Atsakymas. Egoizmo nereikia nugalėti, jį reikia imti su savimi kaip partnerį. Sakoma, jeigu negali jo nugalėti, padaryk savo sąjungininku.
Klausimas. Kas iš tikrųjų ką valdo ir kaip?
Atsakymas. Kūrėjas valdo žmogų, o žmogus valdo Kūrėją.
Klausimas. Jaunystėje nusprendžiau, kad meilė yra laimė dėl to, kad gali padaryti laimingą savo mylimąjį. Aš klystu?
Atsakymas. Neklystate. Buitiniame lygmenyje esate teisi. Duok Dieve, kad turėtumėte tokį malonumą.
Klausimas. Kokią įtaką egoizmo valdymui turi „rešimot“?
Atsakymas. Šviesa, nusileisdama ant mūsų, suaktyvina vis naujus „rešimot“ – informacinius duomenis, dėl kurių mumyse prabunda visokios mintys ir jausmai.
Klausimas. Kuo skiriasi Kūrėjo valdymas per žmogaus kančias ir per malonumus?
Atsakymas. Tai dešinioji ir kairioji linijos. Jomis Jis valdo mus, kaip mes valdome arklį dviem vadelėmis.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Didžiulė Kūrėjo malonė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Ateidamas studijuoti kabalą, žmogus galvoja, kad ji susijusi su mistinėmis aukštesnėmis jėgomis, angelais, dvasiomis, kitu pasauliu kažkur danguje, kurį jis pažins ir pajaus.
Ir vietoj to jam netikėtai tenka studijuoti straipsnius apie grupę. Iš pradžių tai atrodo itin keista, tarsi jis atėjo studijuoti mokslą apie visuomenę, valstybę.
Egzistuojame fiziniuose kūnuose, kiekvienas savo mažame pasaulyje, todėl mums sunku suprasti, kad be įprasto egoistinio pasaulio, egzistuoja visiškai kitoks tikrovės suvokimas per mums svetimus, priešingus jutimo organus.
Ir nors perėjimas iš prigimtinio tikrovės suvokimo į aukštesniojo pasaulio suvokimą nėra lengvas darbas, reikalaujantis didžiulių pastangų, tačiau galų gale visi turi įgyti tikrąjį, „atvirą“ realybės suvokimą, kuris neapsiriboja žmogaus juslėmis.
„Knyga Zohar“ apibūdina dabartinę egoistinę būseną kaip miegančią, kai akys nukreiptos vidun. Juk domimės ir matome tik tai, kas vyksta mūsų viduje, mažame nore mėgautis, tarsi kūdikis, kuriam rūpi tik jo kūnas.
Kabalos metodika leidžia mums pereiti prie platesnio realybės suvokimo, jau ne kūdikio, o suaugusiųjų žmonių, sąveikaujančių su milžinišku aplinkiniu pasauliu. Toks perėjimas įgyvendinamas per aplinką, grupę.
Mūsų pasaulyje vaikas auga dvidešimt metų, apsuptas tėvų, giminių, tų pačių vaikų, draugų ir draugių, kol išeina į didįjį pasaulį su viskuo, ką šis turįs: išsilavinimą, kultūrą, pramonę.
Be žmonių aplinkos vaikas paprasčiausiai išaugtų kaip gyvūnas. Tačiau, kadangi jis nori imti iš aplinkos, aplinka patenka į jį ir sukuria jo pasaulį. Kad atvertume naująjį pasaulį, reikia naujos aplinkos, dirbdami su ja ir sugerdami ją į save, per ką pajausime begalinį aukštesnįjį pasaulį.
Viskas priklauso nuo aplinkos ir jos svarbos jautimo, kaip su ja susisiejame kaip į vieną žmogų su viena širdimi taip, kad mūsų tarpusavio ryšys su aplinka tampa ištisu pasauliu, kur atskleisime visą pasaulių sistemą. Tai jau ne tėvas ir motina, bet aplinka su ypatingomis savybėmis, įstatymais, tradicijomis, suvokimu, vertybėmis – viskas visiškai nauja.
Žmogus turi sukurti tokią aplinką, o šio kūrimo proceso metu aplinka sukurs žmogų, užtikrindama jo dvasinį tobulėjimą. Todėl aplinka – svarbiausia, nuo jos priklauso gera žmogaus ateitis. Iš aplinkos žmogus gauna naujus jutimo organus aukštesniajam pasauliui suvokti. Megzdamas ryšius su aplinka, žmogus taip kuria savo aukštesnįjį pasaulį.
Todėl „aplinka“ – šventa sąvoka kabalistams. Mano mokytojas Rabašas buvo ypatingas kabalistas, nes suformulavo teisingą ir tikslią aplinkos kūrimo metodiką ir jos ryšį su žmogumi, tai ir yra kabalos metodikos pagrindas. Tinkamame ryšyje su aplinka žmogus kuria dvasinį indą iš dešimties sfirų, kuriame atskleidžia savo sielos šviesą, t.y. aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją jėgą, Kūrėją.
Todėl kabalos mokslas, skirtas tinkamai aplinkai sukurti, yra toks reikalingas dabar, kai žmonija patiria globalinę krizę, ypač – visuomeninę, kai sugniuždytas žmogus atsiduria sugriuvusioje visuomenėje.
Ir žmogus, ir visuomenė jaučia, kad pasiekė akligatvį ir nežino, kaip vystytis toliau. Tik kabalos metodika gali padėti žmonėms sukurti tinkamą visuomenę ir išeiti iš krizės.

Iš 2018 m. vasario 13 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Dvasinės tikrovės filmas

Išsitaisymas prasideda visuomenėje