Klausimas. Išorinis pasaulis atveda žmogų į nuolatinio streso būseną. Kaip su tuo susidorojate jūs?
Atsakymas. Neįsivaizduoju, kas yra nuolatinis stresas, nes viską, kas vyksta, susieju su Kūrėju. Koks gali būti stresas, jei esame Jo valdžioje, esame nuolatos Jo veikiami? Reikia tiesiog atsipalaiduoti ir eiti paskui Jo veiksmų mums tėkmę, ne daugiau.
Rekomenduoju nuolatos skaityti Baal Sulamo ir Rabašo straipsnius. Jie greitai pašalins stresą. Suprasite, kad pasaulį valdo viena gera jėga ir viskas ko mums reikia – tik palaikyti ryšį su ja, viską susieti su Kūrėju.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ieškokite Kūrėjo ten, kur jis yra

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kabala ir psichologija

Visos kliūtys ateina ne iš žmonių, kurie tiesiog laikosi aukštesniojo valdymo nurodymų, o iš Kūrėjo, tam, kad už jų išvystume aukštesniąją jėgą. Kūrėjas didžiulis pavyduolis, ir siunčia mums grėsmes tam, kad kreiptumės į Jį. Taip Jis mus augina it tėvas, saugantis ir ugdantis vaikus.
Jei keliame Kūrėjo didybę, tai per kliūtį artėjame prie Jo, ir tuomet suprantame, kad problema yra siunčiama Kūrėjo, be kurio daugiau nieko nėra. Bet kol kas tai egoistinis veiksmas, juk renkamės Kūrėją, kaip stipresnį, kad mums būtų geriau. Čia dar nėra jokio davimo, tačiau žmogus bent jau nukreipia save Kūrėjo link.
Kitas etapas, kitas žingsnis – į savo veiksmus įtraukti šiek tiek davimo. Kol kas tik pakeičiau kryptį iš materialaus priešo į tikrąją priežastį – į Kūrėją, traukiantį mano dėmesį. Bet kaipgi žengti pirmąjį žingsnį šia kryptimi?
Tam reikia įsijungti į grupę, juk pirmasis žingsnis – tai jau davimo veiksmas. Todėl norint jį atlikti reikia būti grupėje ir pasiekti Kūrėjo didybės tarp draugų.
Šie etapai – tikrojo dvasinio darbo pradžia. Grėsmės kils tol, kol išsigąsime iki mirties ir suprasime, jog neturime jokios kitos išeities – tik atskleisti Kūrėją.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. rytinės pamokos tema „Kūrėjo didybė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Kliūtys ar pagalba kelyje

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Visas žmogaus darbas – kelti Kūrėjo didybę, užpildyti juo visą pasaulį iki pat horizonto, visą pasaulėdarą. Visuomet vyksta kova tarp Kūrėjo didybės ir kūrinio didybės: aukštesniojo pasaulio ir šio pasaulio, jautimo nore mėgautis ir jautimo nore duoti.
Tarp šių dviejų taškų teka visas mūsų gyvenimas, vyksta visa kova. Dėl to kuriame kabalistinę grupę, kuri padės kiekvienam ir visiems kartu sustiprinti Kūrėjo didybę. Tik tuo reikia rūpintis kas akimirką: nuo tada, kai atsimerki, iki tada, kai guliesi, ir net per miegus. Ši mintis – kaip kelti Kūrėjo svarbą – visuomet turi būti pasąmonėje.
Viskas tikrinama tuo, kiek pridedamo Kūrėjo svarbos: pagal šį principą žmogus renkasi savo užsiėmimus, mintis, veiksmus, ketinimus. Kūrėjo didybė leidžia mums davimo veiksmus suvokti kaip gavimą, gauti energijos, motyvacijos duoti, jausti įkvėpimą duodant Kūrėjui.
Kūrėjo didybė nuolatos turi augti, būtent ja matuojamos dvasinės žmogaus pakopos.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. rytinės pamokos tema „Kūrėjo didybė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Atskleisti Kūrėjo didybę

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Klausimas. Ar žmogus atsakingas už savo mintis?
Atsakymas. Jeigu savo ir Kūrėjo atžvilgiu tada taip. Jei kitų žmonių atžvilgiu – ne, juk kol mintys neišreikštos veiksmu, su kitais žmonėmis problemų neturėsite. Bet iš esmės mūsų mintis yra mūsų veiksmai.
Klausimas. O jeigu žmogus baisisi savo mintimis?
Atsakymas. Nesvarbu, tai jo mintys ir jis turi jas ištaisyti.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kas atsakingas?

Mintis – norų tvarkytoja

Klausimas. Kaip maksimaliai tiksliai suformuoti sau tikslą?
Atsakymas. Kiekvienas formuluoja tikslą savaip. Man tikslas – arba ištirpti Gamtoje, arba praryti visą Gamtą, kas iš esmės yra vienas ir tas pats. Kitaip tariant, visiškai susilieti su Gamta tiek, kad aš ir ji taptume viena bendra visuma.
Drauge suprantu, jaučiu, tiesiogiai dalyvauju visur, kas vyksta joje, visuose pasauliuose, visoje pasaulėdaroje.
Klausimas. Ką daryti su išgalvotais, primestais tikslais? Kaip nuo jų išsilaisvinote savo gyvenime?
Atsakymas. Stengiuosi niekieno neklausyti. Kol radau kabalą, gyvenau kaip visi, užsiėmiau verslu, uždirbau pinigus, bet jau tada žinojau, kad tai nėra gyvenimo tikslas.
Mane kvietė pervažiuoti į Ameriką, į Kanadą, kur gyveno mano giminės ir tėvai. Tačiau net nemąsčiau apie tai, nes supratau – tai galas, mano gyvenimas taps įprasta miesčioniška būtimi. Todėl stengiausi atsitverti.
Klausimas. Jeigu žmogus jau klausia apie išgalvotus ir primestus tikslus, vadinasi, jis šitai jau jaučia?
Atsakymas. Taip. Bet vis tiek jame dar ilgai virs kova, kol jis rimtai neprisilies prie dvasinių sąvokų, kol jame nesusiformuos tikras paveikslas: tai – dvasinis pasaulis, o tai – žemiškas. Todėl pasakyta – „Netikėk savimi iki savo mirties dienos“, t. y. savo egoistinės mirties dienos.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Klausimas. Ką reiškia savybių panašumo dėsnis?
Atsakymas. Savybių panašumo dėsnis yra ir mūsų pasaulio fizikos dėsnis, kai teigiamos ir neigiamos kokybės, savybės, jėgos traukia ar stumia kits kitą.
Šis dėsnis leidžiasi mums iš dvasinio pasaulio. Tad jei norime prie ko nors priartėti, ar nuo kuo nors nutolti dvasinėje erdvėje, turime pakeisti savo savybes: tapti panašūs į tą, prie ko norime priartėti, arba priešingai – nutolti, tapus priešingu tam, nuo ko norime nutolti.
Tai matyti ir šeimoje tarp sutuoktinių, ir grupėje tarp draugų. Jei noriu suartėti su draugu, turiu kuo labiau tapti panašus į jį.
Taip norėdami prilygti Kūrėjui, priartėti prie Jo, turime sukurti tokį tarpusavio bendrumą, tokią sąveiką, kuri atitiktų aukštesniąją jėgą – davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Naujas laikas, nauji dėsniai

Gamta neišmokys blogo

Klausimas iš Facebook. Iš kur sugalvojote, kad žmogus kituose žmonėse mato tik savo trūkumus? Žudikuose irgi?
Atsakymas. Taip. Visur ir visuose matome save, savo atspindį. Kodėl? Mat viską suvokiame savo egoizmo veidrodyje. Toks mūsų suvokimas: negalime matyti to, ko nėra mumyse. Pasaulio vaizdas piešiamas viduje.
Iš tikrųjų priešais mane balta šviesa – tobula davimo ir meilės savybė. Ir štai šiame fone „piešiu“ savo savybes. Todėl, kad ir kas būtų projektuojama mano sąmonės ekrane, viskas kyla iš vidaus. O išorinį blogį matau kaip savo neištaisytą prigimtį.
Galiausiai ištaisęs savyje visus trūkumus, atskleisiu tą baltą šviesą, pradinę meilę. Taip Kūrėjas veda mus pas Save – pamažu leisdamas įsisąmoninti išorinio pasaulio, koks jis mums atrodo šiandien, iliuziškumą. Tai ir yra kabalistinė psichologija.

Iš 2018 m. vasario 13 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jausmų pasikeitimas

Visas pasaulis susijungia manyje

Sugrįžimas prie meilės

Klausimas. Kas yra laimė kabalistui?
Atsakymas. Laimė kabalistui – galimybė užpildyti kitus ir per juos Kūrėją. Tačiau duoti Kūrėjui ir gauti iš Jo, pats negaliu, tik per buferį – grupę, o dar geriau – per visą žmoniją.
Klausimas. Kas kabalistui suteikia didžiausią džiaugsmą?
Atsakymas. Būtent toks veiksmas, kai jis gali duoti per grupę Kūrėjui ir joje atskleisti Kūrėją, pamatyti, kaip viena įeina į kita, kaip grupė tampa buferiu tarp jo ir Kūrėjo, ir jie visi kartu, trise, susitinka šioje grupėje, šioje masėje.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimės ir tikėjimo tolerancijos ministrai

Begalinės laimės formulė

Laimingo gyvenimo patentas

Klausimas. Ko būtent mokomasi kabalos pamokose, kad būtų galima atskleisti aukštesnįjį pasaulį – mus veikiančių jėgų tinklą?
Atsakymas. Iš esmės tai viena jėga, išsiskaidanti į daugybę priešingų viena kitai jėgų. Mums reikia ją atskleisti, mokantis dešimties žmonių grupėje, kur kuriami vis draugiškesni tarpusavio santykiai. Tam skirtas pasiruošimas pamokai.
Susivieniję, gilindamiesi į mokymo medžiagą, ketiname ne šiaip išstudijuoti, kas parašyta knygoje, bet gauti ypatingą įkvėpimą, ypatingą jėgą, galinčią mus sujungti vis stipriau. Galiausiai pradedame atskleisti mus veikiančių jėgų tinklą ir suprantame, kad jis yra ne kažkur išorėje, o tarp mūsų.
Bendra vienybės jėga, vadinama „Kūrėju“, atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje, apie ką pasakyta: „Savo pasaulį išvysi šiame gyvenime“. Todėl kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimo metodika šio pasaulio kūriniams.
Viso to pasiekiame vienydamiesi dešimtuke, kuris yra priemonė kūrimo tikslui pasiekti. Pirmasis etapas – pamilti kūrinius, kas ir įgyvendinama dešimtuke. Vėliau nuo meilės kūriniams pereiname prie meilės Kūrėjui, bendrai gamtos sistemos valdymo jėgai.
Klausimas. Koks pagrindinis studijų objektas?
Atsakymas. Pamokose studijuojame tą tinklą, kuris mus sieja tarpusavyje ir vadinasi aukštesniųjų pasaulių sistema. „Pasaulis“ (olam) kilęs iš žodžio „paslėptis“ (alama), t. y. paslėpta sistema.
Pamažu pradedame ją atskleisti. Šių pasaulių viduje, jėgų tinkle, atskleidžiame dešimtuke tarp mūsų egzistuojantį ryšį. Šis ryšys ir yra mūsų siela arba „Šchina“, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, „Šochen“.
Klausimas. Kabalos studijavimo tikslas – atskleisti paslėptą realybę ar ją suprasti?
Atsakymas. Mokymosi tikslas – pajausti aukštesniąją tikrovę. Vėliau, jau pajautus, remiantis potyriais reikia ją suprasti.
Klausimas. Ką būtent norime pajausti?
Atsakymas. Norime pajausti ypatingą tarpusavio ryšį, kuris nuolat kokybiškai auga, kol pasiekia meilės pakopą. Šiame ryšyje imame atskleisti ypatingą joje veikiančią jėgą, vadinamą „Kūrėju“.

Iš 2017 m. liepos 20 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 884

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Ilgas kabalisto kelias

Negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogiškoji pakopos dvasiniame pasaulyje nusako mūsų dalyvavimo tikrovės sistemoje laipsnį. Negyvajame lygmenyje šią sistemą atskleidžiu tik pasyviai, visiškai valdomas Aukštesniosios jėgos. Aš tarsi gemalas motinos įsčiose, kurio darbas – visiškas savęs anuliavimas. Tai darbas negyvajame lygmenyje: kiek savęs anuliuosiu, tiek atskleisiu Aukštesnįjį.
O augalinėjė pakopoje aš išsaugau negyvajį lygmenį, nes iš jo viskas kyla, bet jau atlieku ypatingus veiksmus, kurie leidžia giliau atskleisti Aukštesnįjį. Tai reiškia, kad tampu augalu.
Bet mano augimas priderintas prie Aukštesniojo: kokius pokyčius atskleidžiu Jame, taip keičiuosi ir pats. Visą laiką saugau mūsų atitikimą, susiliejimą, kaip augalas, nuolat besistiebiantis į šviesą, saulę.
Vėliau pamatysime, kad visas pasaulis: negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės – visi, išskyrus kabalistus, paklusniai kartoja visus Kūrėjo judesius, kitaip tariant, yra susilieję su Aukštesniąja jėga. Bet kabalistas turi susilieti su Kūrėju sąmoningai.
Dvasinio pasaulio negyvajame lygmenyje galime jungtis tik anuliuodami save. Anuliavęs save galiu patekti į kitą ir nebūti jaučiamas, tačiau tada ir komunikacija tarp mūsų neįmanoma. Tarp mūsų atsiranda ryšys, kuris kol kas nepalieka jokių pasekmių, o tik suteikia pagrindą būsimoms ryšio formoms.
Kai mes susijungiame tokia negyvąja forma, anuliuodami save vienas prieš kitą, pasiekiame kontaktą su Kūrėju, bet kol kas to nejaučiame.
Yra bendras pojūtis, kad esame valdomi kažkokios jėgos, ir viskas. Nors tai jau dvasinė būsena: bendroji šviesa Nefeš, tačiau joje yra tik labai ribotas suvokimas, supratimas – tik pojūtis, kad esi dvasinėje aplinkoje. Bet jau yra kontaktas su Aukštesniąja jėga.
Žmogaus anuliacija prieš Kūrėją vadinama negyvąja šventumo būsena. Jis tampa visiškai nebylus, priimdamas viską, ką daro Aukštesnysis. Todėl jaučia, kad yra Aukštesniojo viduje, lyg gemalas motinos įsčiose, kuris „mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko visos Toros“. Ir tai dėl to, kad jis visiškai save anuliavo savojoje pakopoje.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Toks nenuspėjamas žmogus

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Dvasinio gimimo metodika