Klausimas: Bendraudami socialiniuose tinkluose žmonės, viena vertus, meluoja vieni kitiems, kad atrodytų geresni nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, yra nuoširdesni nei kontaktuodami tiesiogiai. Kitaip tariant, žiūrint į akis sunkiau pasakyti tiesą. O bendraujant per ekraną tai atlikti daug lengviau.
Ką praradome liovęsi bendravę fiziškai, žiūrėję į akis?
Atsakymas: Tiesioginiam bendravimui reikia pasiruošti, sakyčiau, pakilti aukščiau savęs ir įsijungti į kitą. O bendravimas per ekraną, ypač anoniminis, nėra bendravimas, tai vienpusiška ne tiek savo minčių ir pažiūrų, kiek tai, kuo nori užpildyti ekraną, išraiška.
Problema ta, kad bendravimas internete neribojamas nei kiekybiškai, nei kokybiškai. Todėl patenkame į sritį, kurioje visiškai degraduojame: mums nerūpi, ką mano kiti, kas vyksta, kai įtraukia interneto ryšys. Apskritai žmonija „atskiedžia“ save nešvarumais.
Klausimas: Kaip įsivaizduojate virtualias ateities bendruomenes?
Atsakymas: Virtualios ateities bendruomenės persirgs šia vaikiška liga ir priims aiškius griežtus įstatymus, grįstus teisingo žmonijos vystymosi poreikiu. Jie privers žmones mokytis, tam pakaks laiko, energijos ir išteklių.
Žmonės pradės mokytis, remdamiesi ne moraliniu, bet dvasiniu lygmeniu, kurį privalo pasiekti. Taip vystysis visas internetas.

#274388

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Virtualaus ryšio pranašumas

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Komentaras: XX amžiaus pradžioje kūrėsi gražūs miestai: Londonas, Paryžius, Niujorkas, Honkongas ir kt. Į juos plūdo verslūs žmonės, idėjos, pinigai. Buvo labai gražu ir nuostabu.
Ką virusas padarė dabar? Staiga iš šių miestų išbėga gyvenimas. Atrodė, jog tai neįmanoma, jog tai amžiams, visiems laikams. Tačiau dabar žmonės išvyksta, miestai pamažu virsta vaiduokliais. Iš esmės protas atsisako tikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Neįmanoma, bet taip yra!
Komentaras: Bet tam tikru momentu nutekėjimas sustos, žmonės vėl grįš.
Atsakymas: Ne, negrįš. Kam? Ką jie ras tame Niujorke? Galbūt kada vyks į Karnegio koncertų salę, restoraną ar kur nors kitur. Manau, ir tai baigsis. Apskritai viskas pasikeitė, apsivertė aukštyn kojomis!
Nemanau, kad virusas tai padarė. Vidinė jėga viską taip apverčia.
Klausimas: Kas, kabalos mokslo požiūriu, taip stulbinančiai pasikeitė žmoguje?
Atsakymas: Pasikeitė gyvenimo esmė. Esmė! Kalbame ne apie fizinį buvimą kartu vienoje vietoje, bet apie tai, kaip rasti sau tinkamą – ne fizinę, o virtualią – egzistencijos vietą.
Ir išvykimas už fizinio Manhatano, „Didžiojo obuolio“ ribų rodo, kad nereikia man visų tų žmonių, biurų, bankų. Galiu sėdėdamas ant sofos su pižama viskam vadovauti. Kam išlaikyti tokius brangius biurus ir juose sėdinčius žmones? Šito nereikia. Žiūrėdamas į vieną ar kelis ekranus priešais save, galiu valdyti bet kurią įmonę.
Klausimas: O kaip jūsų svajonė apie žmonių ryšį, vienybę?
Atsakymas: O jų, tiesą sakant, ir nebuvo! Žmonių ryšys buvo toks, kaip sakoma Toroje: „Piktadarių išsiskyrimas naudingas ir jiems, ir pasauliui“.
Klausimas: Kitaip tariant, tai buvo fizinio ryšio iliuzija?
Atsakymas: Nebuvo iliuzija. Fizinio ryšio visiškai nebuvo. Argi ėjau į darbą, nes mylėjau šiuos žmones, norėjau būti arčiau jų?
Klausimas: Žinoma, ne. Ar dabar kas nors pasikeis? Ir kaip tai vyks virtualiai, jei matysiu kitą tik ekrane?
Atsakymas: Būsiu su jais susijęs virtualiai, o kada nors vėliau galbūt ir fiziškai. Bet, svarbiausia, būsiu laisvas! Niekas manęs nespaus, neįpareigos šypsotis tam žmogui, būti susijusiam su juo ir pan. Su juo bendrausiu vien dalykiškai.
Klausimas: Įdomu, kaip žmonės jungsis širdimis? Kaip vienysis per ekranus?
Atsakymas: Kai talžys įvairiausios gyvenimo negandos, jie supras, kad problemas galės įveikti tik tada, kai iš vidaus, dvasiškai taps artimi vieni kitiems.
Klausimas: Vadinasi, žmogus nepasislėps nuo kančių, skausmo, jei išvyks iš Niujorko, Londono?
Atsakymas: Žinoma, ne. Bet sėdėdamas ant savo kelmo su žoliapjove ir šunimi jis susimąstys, kad tinkamam, normaliam gyvenimui vis tiek reikia palaikyti gerus ryšius su kitais. Apie tai galvos. Sulauks tokių smūgių, kad supras: visgi reikia palaikyti ryšį.
Klausimas: Ar supras, kur šie smūgiai jį kreipia? O gal kaip gyvūnas bėgs į juos?
Atsakymas: Supras. Įsisąmonins. Tai truks labai ilgai, bus skausminga, bet supras. Smūgiai įkrės žmogui aukštesniojo proto.
Komentaras: Nuolat grįžtame prie smūgių.
Atsakymas: Tačiau be jų neįmanoma. Gali būti labai lengva ir ramu, bet gali kilti ir per daug problemų, ir net karų.
Klausimas: Kaip jūs tai matote?
Atsakymas: Iš visų jėgų bandau paaiškinti, kad žmonija neturi pasirinkimo, ji yra tokios būsenos, kai tinkami santykiai tėra likimo šauksmas. Tačiau kol kas nematau, kad žmonės tai suprastų.
Tačiau bent jau būsena yra tokia, kad apie tai galima kalbėti ir tavęs neatstums, neslopins, neišjuoks. Nes visi yra tokios būsenos: nežino, ką daryti su savimi, vaikais, ateitimi.
Komentaras: Daugeliui šūkiai „vienykitės“, „geras žodis kitam“, „gera mintis apie kitą“ skamba šiek tiek vaikiškai. Todėl jie jūsų kol kas negirdi.
Atsakymas: Suprantu juos.
Klausimas: Kaip paleisti strėlę į širdį, kad jie pajustų, jog už šių paprastų žodžių slypi gili prasmė?
Atsakymas: Tai nutiks. Tuomet žmonės pradės suprasti, neturį kitos išeities. Tai ne šiaip žodžiai, taip gamta mus kreipia į tai.
Klausimas: Ar žmogus jaus esantis gamtos dėsnio viduje?
Atsakymas: Būtinai! Tai ateis, bus suvokta ir įgyvendinta.

#273520

Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus ateities miestas

Nepavyks pralaukti ekologiniame bunkeryje, I dalis

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Klausimas: Žinau, kad kabala tyrinėja ketinimus, kurie, jos požiūriu, yra veiksmai. Kaip turėtų būti derinami ketinimas ir veiksmas, juk ne visada pagal veiksmą galima nustatyti, ar ketinimas yra geras?
Atsakymas: Privalome auklėti žmogų, kad jis elgtųsi pagal savo ketinimus. Ir tada per išorinius veiksmus suprasime vidinį jo sumanymą.
Klausimas: Ir vis dėlto turime vertinti žmogų pagal poelgius?
Atsakymas: Nepavyks. Iš tikrųjų nežinome, kokie jo ketinimai.
Rabašas pateikia labai gerą pavyzdį: vaikas verkia, isteriškai krenta ant grindų, o šalia stovintis tėvas nieko nedaro. Praeiviai klausia: „Kodėl taip elgiesi su vaiku?“ Tėvas atsako: „Mano mažasis sūnus prašo smeigtuko akiai pasikrapštyti. Aš pasiruošęs nuvesti jį pas gydytoją, bet jis nenori.“
Šis pavyzdys rodo, kad išorinis supratimas apie išorės veiksmus nieko nesako.
Klausimas: Vadinasi, ketinimas paslėptas nuo mūsų. Pagal išorinius poelgius negalime nustatyti žmogaus moralės. Kokia išeitis?
Atsakymas: Išeitis – pasiekti būseną, kai pajausime vidinius žmonių norus, ketinimus, poelgius; ne išoriškai, kaip matome šiame pasaulyje, o iš vidaus. Dėl to reikia pakilti į aukštesnį pasaulį ir pamatysime žmogaus ketinimus, o ne jo fizinius veiksmus.
Klausimas: Ar jūs niekada nežiūrite į išorinius žmogaus poelgius? Jums jie nesvarbūs?
Atsakymas: Man svarbūs išoriniai žmogaus poelgiai, juk gyvename tokiu taisymo laikotarpiu, kai šie poelgiai veikia kitus ir nukreipia juos tinkama kryptimi. Tad turime patikrinti, kiek jie kitiems rodo teisingą kelią.

#274614

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Ketinimas – aukščiau materijos

Veiksmas ir ketinimas

Gyvename naujoje eroje, sena niekada nebegrįš. Todėl nėra prasmės sėdėti ir liūdėti dėl praėjusio gyvenimo kaip seniui, su ašaromis prisimenančiam savo jaunystę. Šis laikas praėjo, baigėsi! Mus išmetė iš ankstesnės būsenos, durys už mūsų uždarytos ir kelio atgal nėra.
Nūnai pasaulyje nieko neįmanoma valdyti senomis sistemomis. Lieka tik įsitikinti, kad jos neveikia. Per ateinantį pusmetį ar metus pamatysime, kad žlugo daugelis mūsų kurtų sistemų: finansų, pramonės, švietimo. Jos subyrės mūsų akyse it kortų namelis.

O kaip tada egzistuoti? Turėsime atsisakyti visų per pastarąjį šimtmetį sukurtų sistemų (įmonių, bankų, pramonės, prekybos, sveikatos priežiūros, švietimo) ir pereiti prie naujos sistemos.
Nusiraminkite, draugai, nepanikuokite ir nesinervinkite! Užaugome, kad dabar sąmoningai pereitume į naują būseną ir išlaikytume valdymą savo rankose.
Viską valdė mūsų egoizmas pagal vieną programą (laimėti kuo daugiau reiškė sėkmę), dabar ji nebeveikia. Gamta atneša mums naują programą. Ir ankstesni brangūs dalykai nebeduoda pelno. Koronavirusas sąmoningai trukdo mums išlaikyti senas sistemas.
Jau esame naujojoje sistemoje, tik nemokame ja naudotis. Naujoji sistema yra dešimtukas, pasaulinė kabalistinė grupė. Joje reikia pradėti kurti naują žmoniją, naujus santykius iš širdies į širdį. Be šito, nieko kito nereikia. Pagal naujus vidinius neegoistinius santykius paaiškės, kaip kurti verslo santykius. Jie turės atitikti santykius iš širdies į širdį.
Naujas noras atneš naujus ryšius versle. Viskas pasikeis: sena žlugs, tačiau nauja gamyba augs dar labiau nei anksčiau, tačiau tik dėl davimo, abipusio dalyvavimo. Principas turi būti kitoks: visų labui ir niekam nekenkti! Niekas neturėtų laimėti daugiau už kitus svetima sąskaita, viskas tik geresniam ryšiui.
Ir tada verslas ims augti mūsų akyse, kaip sakoma: „Daigai pasirodė iš žemės“, ir vėl bus nauja sėja, naujas derlius. Tai vadinama „Kūrėjo palaimintu lauku“. Vienijimosi principus galima paimti tik iš dešimtuko, tarpusavio ryšio.

#268899

Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. pamokos ruošiantis kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas laimingas per koronaviruso pandemiją?

Koronavirusas: pokyčių laikas

Vienoje valtyje

Klausimas: Egzistuoja vadinamasis Ringelmano efektas, kai augant grupės narių skaičiui vidutinis individualus indėlis mažėja.
Sakykime, aš ir jūs galime pakelti po 100 kilogramų. Dviese pakeliame daug mažiau. O aštuoniese pakelsime apie 50 proc. to, ką kiekvienas galime pakelti. Tai vadinama socialiniu tingumu.
Be to, kuo didesnė grupė, tuo labiau tai pasireiškia. Kaip panaudoti šiuos duomenis grupei sutelkti?
Atsakymas: Turime parodyti žmonėms, kokie esame egoistai ir kaip vis dėlto privalome atsiduoti visuotiniam bendram kilimui, kad galiausiai pakeltume tiek, kiek galime.
Komentaras: Visgi, kai mūsų yra dešimt, ir jūs pateikiate kokią nors užduotį, o aš asmeniškai nesu atsakingas už jos atlikimą, mano aktyvumas mažėja.
Atsakymas: Todėl, kad tikiesi iš kitų ir lauki, kol jie atliks. Tai – dėsnis.
Būtina dirbti aukščiau egoizmo, kad kiekvienas iš mūsų norėtų tai atlikti pats, nors užduotis skirta penkiems žmonėms. Tada gausi daug geresnį rezultatą nei anksčiau.

#274544

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Puikybė – egoizmo pasireiškimas

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Klausimas: Dabar gamta atskyrė mus koronavirusu, ir kompiuterių ekranais. Mes tarsi plėtojame tam tikrą virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmuo?
Atsakymas: Kai suprasime, kad užmezgę tinkamą (ne internetinį, o grįstą ištaisytais jausmais) tarpusavio ryšį, galėsime sukurti tokią vienybės formą, kuri leis pajausti paslėptą gamtos lygmenį, tuomet imsime atskleisti gamtą jos tikruoju pavidalu.
Klausimas: Aišku, kad fizinis žmonių tarpusavio ryšys kur kas sudėtingesnis nei virtualus, nes reikalauja eikvoti energiją ir dėmesį. Kontaktuoti per ekranus kur kas paprasčiau. Bet išmokus bendrauti per ekranus mums fiziniame lygmenyje bendrauti nebereiks?
Atsakymas: Galbūt. Tikiuosi taip ir bus. Sprendžiu pagal kabalos platinimą pasaulyje, ir kad būtent taip vystomės.

#274904

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Susitikimo vieta – internetas

Internetas – vystymosi greitintuvas

Klausimas: Formuojant moralės principus didelę įtaką turi religijos, dvasiniai mokymai, kultūra, auklėjimas, asmeniniai įsitikinimai. Laikydamasis moralės normų, žmogus neleidžia sau nusileisti iki žvėries lygmens, pažabodamas savo instinktus taip, kaip priimta konkrečioje visuomenėje. Ar sutinkate su tokiu teiginiu ar visgi esant ekstremalioms situacijoms visos tos moralės normos nesuveiks?
Atsakymas: Žiūrint kokios normos, kas jų laikosi ir iš ko reikalaujama. Tačiau, iš principo, žmogus visuomet elgiasi pagal tas normas, kurias „įėmė“ ir kuriomis vadovaujasi.
Komentaras: Bet jei bus kokia nors ekstremali situacija, pavyzdžiui, ištiks krizė, tai, žinoma, žmogus elgsis visai kitaip.
Atsakymas: Ne. Tos normos vis tiek jam vadovaus. Jame niekas nepasikeis.
Jeigu ką nors iš tikrųjų myliu, vadinasi, mano meilė to žmogaus gyvenimą vertina labiau nei savo. Ir todėl kito žmogaus gyvenimas man brangesnis už manąjį. Visa tai tikslus išskaičiavimas, čia nėra jokios lyrikos.

#274898

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Kabala, moralė ir etika

Turiu matyti, kad draugai dideli, o aš pats mažiausias tarp jų. Tačiau neįmanoma laikytis šio kraštutinumo vien žeminant save. Kita vertus, turiu jaustis didžiausiu, kad galėčiau patraukti visus paskui save.

Išeitų, kad esu ir pats žemiausias taškas, ir pats aukščiausias. O visi draugai – tarp šių dviejų polių. Vienąsyk jų atžvilgiu nusižeminu iki visiško nulio, kuo daugiau nulių. Kitąsyk išdidinu save kaip vienetą, už kurio daugybė nulių.

Ir tik tarp jų dviejų galiu sukurti savo teisingą santykį su dešimtuku ir apskritai visu pasauliu. Tarp šių dviejų taškų galiu patalpinti visą pasaulį, netgi visus didžiuosiu kabalistus. Mat mano taškas širdyje – ypatingas, unikalus, daugiau tokio niekas neturi. Tik aš galiu susisieti su Kūrėju tame taške ir be manęs niekas kitas, nes daugiau tokio taško nėra nė viename žmoguje.

O paskui, kai per tą tašką perduodu ryšį su Kūrėju visiems, tai esu visiškai unikalus ir tampu Kėtėr. Ir taip kiekvienas.

#274720

Iš 2020 m. lapkričio 28 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dešimtukas?

Dešimties širdžių malda

Lygybė rate

Klausimas: Aureolės efektas – reiškinys, atsirandantis žmonėms bendraujant. Kaip neigiamas šis efektas pasireiškia, kai sumenkinami kito žmogaus privalumai dėl kokių nors negatyvių įsitikinimų.
Tai itin svarbu integralaus ugdymo kurse, kur susitinka skirtingų socialinių sluoksnių, tautybių, lyčių žmonės. Tokie skirtumai nuo pat pradžių lemia tam tikrus nusistatymus. Nuo ko pradėti? Kaip rasti bendrą vardiklį?
Atsakymas: Tai tėra psichologinė problema. Bet pamažu ji virsta dvasine. Todėl reikia kalbėtis apie tai, kontroliuoti save, jausti, iš kur išeiname, kad priimtume kokius nors sprendimus, požiūrius, nuomones.
Komentaras: Dirbti su nusistatymais, kurie egzistuoja tūkstantmečiais – didelė problema.
Atsakymas: Viskas priklauso nuo aplinkos. Jei ji nuolatos tau rodo pavyzdį, kaip būti objektyviam, tai galėsi įveikti tuos nusistatymus.

#274679

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš prieštaravimų

Tirti dabartį, kad ateitume į ateitį

Žmogus – sociali būtybė

Klausimas: Kaip manote, kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?
Atsakymas: Ypatingas dvasinis organas, kuris reguliuos visas savybes, visas mūsų bendravimo formas bei tipus. Jis turi būti aukščiau visų, ir sudarytas iš didžių mąstytojų kabalistų, kurie duotų komandą pasauliui, šis suprastų ir pageidautina, kad klausytųsi.
Klausimas: O tie horizontalūs, šiandien mus siejantys ryšiai jau nebeveikia?
Atsakymai: Tie dėsniai, kurie šiandien apibrėžia ryšį tarp mūsų yra vien egoistiniai, grįsti jėga.
Klausimas: Gal ateityje bus sukurta virtuali pasaulinė valdžia?
Atsakymas: Žinoma.

#274695

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus ryšio pranašumas

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Iš virtualios realybės – į dvasinę