Klausimas. Ką reiškia „Kūrėjas girdi kiekvieno maldą“?
Atsakymas. Kūrėjas – tai Aukštesnioji, „Binos“, sistema, kuri vadinasi „Elokim“.
Ši sistema girdi visus mūsų prašymus, nes mes jos pasekmės, mes gyvename Binoje – ne jos aukštyje, o jos viduje, ji mus gimdo, rūpinasi mumis, palaiko mūsų egzistavimą ir siekia, kad mes norėtume tapti tokiais, kaip ji pati. Juk ji – duodanti, o mes visi – gaunantys, tokius mus sukūrė.
Taigi, Bina mus pagimdė, rūpinasi mumis, ir vystydamiesi mes palaipsniui pajuntame, kad esame jai priešingi. Mūsų nejaudina, kad mes jai priešingi, mes to net nepastebime, tačiau prabunda kažkoks siekis pažinti šią pakopą – Biną.
Šis siekis vadinasi „taškas širdyje“. Jis mus pažadina, juk Binos pakopa visą laiką dirba su mumis. Ir tai vyksta tol, kol mes kreipiamės į ją, norėdami prisiartinti. Staiga pajuntame, kad ji mums svarbi. Mes jos trokštame, mus tarsi traukia grįžti į namus, pažinti savo šaltinį.
Ko mes siekiame? Siekiame pažinti mūsų gyvenimo šaknį, rasti atsakymą į klausimą: „Iš kur aš? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko?“ Juk šaknyje yra visi atsakymai. Apie ateitį nežinome, bet šaknis, be abejonės, egzistuoja.
Todėl siekiame Binos, juk mūsų kibirkštis yra iš jos. Ši kibirkštis sieja mus su Binos pakopa. O mūsų noras mėgautis yra Malchut pakopoje, kuri gimė iš Binos.
Taigi, mes egzistuojame kažkokiame vidiniame pojūtyje tarp dviejų pasaulių – tarp pakopos Bina, Aukštesniojo pasaulio, ir pakopos Malchut, žemiausiojo pasaulio. Tai jau yra mumyse. Ir mūsų darbas – nuolat gerbti, žadinti, auginti šią kibirkštį. Ir mes tai darome dirbdami grupėje.

2017 m. gruodžio 5 d. pamokos „Darbas su kliūtimis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiksliai nukreipta malda

Tavo akys pamatys Kūrėją, ir niekieno kito!

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas. Kabalistai iš savo pasiekimų sako apie Kūrėją: „Geras, kuriantis gėrį blogiems ir geriems”. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Tiems, kurie panašūs į Kūrėją, Jis kuria gėrį taip, kaip jie tai supranta. O priešingi savo savybėmis Jam, jaučia tai kaip blogį. Kaip mažas vaikas, kurį baudžia, kad išugdytų, o jis mano, kad tėvai blogi. Taip ir mes su Kūrėju.
Arba teisingai suvoksime viską ir tuomet iš Jo gausime atitinkamus veiksmus, kurie ves mus pirmyn. Arba, priešingai, kaip maži vaikai, jausime Jo valdymą kaip smūgius ir neteisingas bausmes.
Klausimas. Kitaip tariant, savo egoistiniuose induose niekada nematysime Kūrėjo geru ir darančiu gerą?
Atsakymas. Žinoma. Atsižvelgiant į mūsų savybių priešingumą Kūrėjui, mums atrodys, kad Jis piktas, neteisingas arba apskritai Jo nėra.
Klausimas. Taigi, vienintelis Kūrėjo ketinimas – vystyti mus geruoju keliu ir daryti mums tik gera?
Atsakymas. Taip, nes Jo vienintelė savybė – duoti ir mylėti. Tai kabalistai atskleidžia paskutinėje dvasinio vystymosi pakopoje, pasiekę galutinį išsitaisymą.
Klausimas. Kabalistas pasiekia tik šią savybę?
Atsakymas. Tik šią, daugiau nieko nėra. Visa kita – laiptelių pakopos, kurios turi atvesti mus prie šios savybės.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Šviesos kelias ir kančių kelias

Europos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pirmoji pamoka.
Kūrėjas – tai ne koks nors pavidalas, o bendra gamtos jėga. Žmogus yra be galo toli nuo Kūrėjo, t. y. nuo gamtos, nes jis neįtrauktas į ją integraliai, pažeidžia jos įstatymus, ir tai yra visų jo kentėjimų, klaidų ir nusikaltimų šaltinis. To priežastis – visiškas aukštesniojo valdymo nesupratimas.
Mes nesuprantame gamtos programos, laikome save pasaulio šeimininkais, galinčiais jame daryti, ką tik norime, vietoj to, kad jaustumės neatsiejama gamtos dalimi. Mus valdo egoizmas, kuris kiekvieną dieną tampa vis labiau priešingas visuotiniam gamtos įstatymui.
Akivaizdu, kad panaikinę šią priežastį, t. y. pažinę aukštesniojo valdymo įstatymus, mes atsikratysime visų bėdų ir susiliesime su Kūrėju, nes ištaisysime savo nesuderinamumą su gamta ir visu vystymosi procesu.
Priešingai, iš visų jėgų norėsime judėti į priekį kartu su gamta ir būti joje. Suprasime, kad laikydamiesi gamtos dėsnių jaučiamės gerai ir nedarome sau žalos.
Svarbiausia suprasti, ko iš mūsų nori Kūrėjas, gamta. Ji nori, kad patys suprastume jos dėsnius ir norėtume juose dalyvauti, integraliai, gražia, gera forma, nepaisydami mūsų egoizmo prieštaravimų. Kuo labiau suartėsime su gamta, kaip jos sudedamoji dalis, studijuodami ir vykdydami jos įstatymus, tuo labiau augs ir prieštaraus mūsų egoizmas.
Kildami virš šio prieštaravimo ir studijuodami gamtos dalių sąsajas, mes ją pažinsime, t. y. pažinsime Kūrėją, įgysime išminties ir tada iš tiesų paimsime valdymą į savo rankas, koks ir yra mūsų vystymosi tikslas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. kongreso Vokietijoje pirmosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, I d.

Pasaulio valdymo dėsnis, II d.

Pasaulio valdymo dėsnis, III d.

Europos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pamoka Nr. 1
Aukštesnioji jėga, Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis, visų dalių susijungimo harmonija. Kuomet mes patys sukuriame tokį susijungimą nepaisant esamo atsiskyrimo ir atskleidžiame, kad šioje sistemoje veikia vienas bendras dėsnis, tai patiriame gamtos universalumą ir gauname iš jos visą gėrį, paruoštą žmogui.
Žmogaus užduotis – sujungti visas individualias, išskaidytas dalis, netgi prieštaraujančias ir nekenčiančias viena kitos. Būtent jų susijungime atsiskleidžia, kokia nuostabi yra vienybė. Tuomet tampa aišku, kad Kūrėjas specialiai paruošė šitą darbą, kad galėtume atskleisti gamtos integralumą.
Taip kiekvienas žmogus gali pajausti ypatingą, didingą gamtos savybę ir patirti visą jos jėgą, kuri vadinasi ,,Kūrėjas“.
Netgi mūsų kūno ląstelės, priklausančios gyvūniniam lygmeniui, jaučia visą kūną ir reaguoja į jo darbą. Tačiau mes kalbame apie aukštesnį supratimą ir pasiekimą: kiekviena „ląstelė“, tai yra kiekvienas atskiras žmogus gali patirti, suvokti visą bendrą gamtos sistemą, jos vidinį dėsnį ir pasijausti kaip pats Kūrėjas.
Pasaulis nesuvokia, kad kabalos mokslas aiškina gamtos dėsnius. Kuo toliau vystysis žmonija, nesilaikydama gamtos dėsnių, tuo stipresnių gausime smūgių, atitinkančių savo vystymosi lygmenį. Dėl to mūsų karta kenčia labiausiai, lyginant su prieš tai buvusiomis, ir dar labiau kentės. Juk gamta mus laiko privalančiais prisiimti visą atsakomybę.
Panašiai vyksta teisme: kuomet vaikas ką nors padaro negero, jam atleidžia. Paaugliui už tai jau duoda nedidelę bausmę, tačiau suaugęs žmogus baudžiamas visu griežtumu.
Dėl to ankstesnės kartos, net smarkiai nusikalsdamos jungimosi dėsniui, negaudavo neigiamos reakcijos iš gamtos. Mūsų karta turi atsakyti visu griežtumu, kaip suaugusieji.
Smūgiai galų gale prives žmoniją prie būtinybės mokytis tikrųjų gamtos dėsnių, apie kuriuos kalba kabalos mokslas. Kai tik pradėsime juos teisingai vykdyti, iš karto pamatysime, kokie jie naudingi visiems ir kokie geri.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Klausimas. Apie ką galvoja kabalistas visą dieną?
Atsakymas. Apie tai, kaip į savo pasaulį įnešti Kūrėją. Juk daugiau pasaulių sistemoje nieko nėra. Visi aukštesnieji pasauliai – tai tarpusavio supratimo sistema tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Kurėjas – tai davimo savybė ir aš turiu galvoti, kaip įdiegti šią savybę į save, kaip išvysti, kad visą pasaulį saisto absoliutūs ryšiai. Tai nepaprasta.
Aš it mažas vaikas noriu matyti pasaulį gerą ir tobulą. Noriu jame išvysti Kūrėjo jėgą, kuri viską sujungia draugėn ir sukuria jame įvairiausius įvykius.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto rūpesčiai

Pajusti gyvenimą!

Ar gali kabalistas priešintis blogoms mintims?

Kongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. I pamoka
Kaip vystosi mūsų Visata, nuo Didžiojo sprogimo (materijos atsiradimo) plėsdamasi iki tam tikros būsenos, taip žmoguje plečiasi egoizmas. Žmonės vis labiau tolsta vieni nuo kitų tam, kad po to vėl imtų artėti, nes atsiskyrimas, nutolimas veda į chaosą, ryšio praradimą.
Seniau mus sulaikydavo egoizmas, pagal jį kūrėme visuomeninius, ekonominius, politinius, šeiminius ir kitokius tarpusavio ryšius.
O dabar taip nutolome vieni nuo kitų, ypač paskutiniuoju itin liberaliu laikotarpiu, kai visko leistinumas ir neva absoliuti laisvė laikomi natūraliu, normaliu dalyku, kad vienų nuo kitų nepriklausomybė iš tikrųjų ima kelti chaosą.
Reikalas tas, kad Visata ir žmonija sudaro uždarą, tarpusavyje susijusią, veikiančią pagal tam tikrus dėsnius sistemą. Jei šiuos dėsnius pažeidžiame, sukeliame savyje chaosą, dėl kurio galime žūti.
Todėl turime rasti būdą teisingai susivienyti, pasiekti tą tašką, iš kurio kartu išėjome, išsivaikščiojome, atsiskyrėme, kad po to vėl susijungtume. Apie tai kalba kabalos mokslas.
Vadinasi, visą laiką turime traukti į save šį tašką, kurį vadiname „Kūrėju“. Kitaip tariant, mūsų tikslas – imti vienytis, nuolat artėti prie tarpusavio susijungimo taško, kol bendrai veikdami pradėsime jausti savo šaltinį – Aukštesniąją jėgą, Kūrėją.
Kuo labiau artėsime vienas prie kito, tuo komfortiškiau jausimės. Nors bus sunku įveikti mūsų bendrą egoizmą, bet taps vis aiškiau, kaip stipriai esame susieti ir valdomi iš vienos bendros sistemos, kurią būtina pažinti. Turime patys save valdyti iš viršaus.
Apie tai rašo didysis Viduramžių kabalistas Ramchalis.
Viso kabalos mokslo esmė – pažinti Aukštesniojo noro valdymą, dėl ko Kūrėjas viską sukūrė, ko Jis nori iš kūrinių, kokia bus jų vystymosi pabaiga (Ramchalis. „138 išminties vartai“, 30-ieji vartai). Tokia viso kabalos mokslo esmė.
Kitas didis kabalistas Baal Sulamas apie tai rašo:
Kabala moko apie Aukštesniųjų jėgų nusileidimo priežasties ir pasekmės tvarką, paklūstančią tarpusavyje susijusiems pastoviems ir absoliutiems dėsniams, nukreiptiems į tikslą, – kad žmogus, egzistuojantis šiame pasaulyje, atskleistų Aukštesniąją valdančiąją jėgą (Kūrėją). (Baal Sulamas, “Kabalos mokslo esmė”).
Į tai ir orientuojasi mūsų mokslas, visi mūsų veiksmai, kad šiame gyvenime mokydamiesi vienijimosi būdų atskleistume pradinį mūsų pasaulio, žmonijos atsiradimo tašką, mūsų asmeninį tašką taip, kad ryšys su juo mums nuolat vadovautų, padėtų suprasti, kaip vystytis, ką daryti, kokia bus mūsų veiksmų pasekmė.
Tačiau neturime ką nors darydami šiandien tuo nusivilti rytoj, nes galime iš anksto pamatyti tą „rytoj“, suprasdami, ką reikia daryti šiandien. Jei sistema uždara, joje nėra būsenų „šiandien ir rytoj“, joje tėra būsena „veiksmo pradžia ir pabaiga“. Uždaroje sistemoje veiksmo pabaigą nulemia jo pradžia. Todėl galime veikti visiškai neklysdami.
Atskleisdami šią sistemą, atveriame akis visam pasauliui ir suprantame, kas vyksta su kiekvienu iš mūsų, su visais kartu, visais aspektais. Teisingas susivienijimas suteikia mūsų gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyvename, supratimą.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje I pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Iš chaoso į harmoniją, II dalis

Beribė vienybė

Klausimas. Kas paslėpta nuo kabalisto?
Atsakymas. Nuo kabalisto paslėptas Kūrėjo absoliutumas, kuris nors ir atsiskleidžia pamažu, tačiau kaskart, kai žmoguje atsiveria dar neištaisytos savybės, jų atžvilgiu atsiranda Kūrėjo paslėptis. Tai ir yra problema.
Klausimas. Vadinasi, paprastiems žmonėms pirmiausia reikia patikėti Kūrėju, o paskui Jį atskleisti. O kadangi kabalistas jau atskleidė Jį, tai jam nėra problemos tikėti ar netikėti?
Atsakymas. Ne. Problema yra, nes Kūrėjas atsiskleidžia tiek, kiek gali Jį paslėpti. Suvoki ne Jį patį, ne tai, kas „paslėpta“, o savo „paslėptį“, savo ekraną.
Tarkime, egzistuoja tam tikras bareljefas. Aš jo nematau, nes jis uždengtas drobe. Tačiau liečiu šią drobę ir taip tiriu bareljefą. Tai vadinama atskleidimu.
Kitaip tariant, atskleidžiu savybes, panašias į Kūrėją.
Klausimas. Išeitų, kad Kūrėjo apskritai niekada neatskleidžiame?
Atsakymas. Niekada. Tik savo savybes.
Klausimas. Vadinasi nuo manęs paslėpta, kad visiems duodu ir visus myliu?
Atsakymas. Taip. Absoliučiai visi žmonės pasaulyje daro tai, ką jiems nurodo Kūrėjas. Žvelgiant iš šio požiūrio taško juos galima vadinti Kūrėjo darbininkais.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Ekranas – tai tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Pasaulis, išaugantis iš paslėpties

Klausimas. Jeigu Kūrėjas vienintelė valdanti jėga, kuri viską lemia, kodėl aš pats esu atsakingas už savo neišsitaisymą, o ne Jis?
Atsakymas. Nesakyčiau, kad ant žmogaus pečių gula kokia nors atsakomybė, juk jo niekas neverčia taisytis. Tau blogai – taisykis. Nėra blogai – gyvenk kaip gyvenęs.
Jei jį verčia kančiomis, spaudimu, reiškia nenorėdamas jų patirti jis eina taisymosi link, taisosi.
Klausimas. Bet visuomet sakote, kad kabalistas atsakingas.
Atsakymas. Kabalistas – tai žmogus, kuris geranoriškai priima sąlygas ir nori, kad jį spaustų, nes būtent taip jis gali eiti pirmyn.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Liko tik kabalistai…

Tu atsakingas už visą kūriniją

Ką gi reikia taisyti?

Klausimas. Kas nutiks, kai islamo pasaulis iškels pretenzijas Izraeliui? Kokią religiją pasirinks žmonija?
Atsakymas. Žmonija neateis nė prie jokios religijos, nes ir judaizmas, ir iš jo kilusi krikščionybė bei islamas yra žmogaus tikėjimas tuo, kas jam papasakota. Ne daugiau.
Kitaip tariant, man kas nors ką nors pasakė, ir aš tuo tikiu. Mano psichologija pataria patikėti tarsi tai egzistuotų. Juolab, jei tai paslėpta, juk niekas neįrodė, kad Kūrėjas egzistuoja, ir koks Jis, tad kiekviena religija, savaime suprantama, pretenduoja būti teisi.
Todėl negali būti jokių pretenzijų kabalai. Kabala nekalba, kas teisus, kas kaltas. Ji siūlo atskleisti Kūrėją. Ir tuomet atrasite, kokia jėga persmelkia visą kūriniją, valdo visą pasaulių sistemą. Tai turite suprasti ir atskleisti, o ne tikėti vienos, kitos ar trečios religijos dievu. Pasaulyje jų šimtai!
Esmė ne ta. Baal Sulamas rašo, kad kiekvienas žmogus gali likti savo religijos rėmuose, nes tai tik duoklė tradicijai, kultūrai, tam tikram šeimos gyvenimo būdui. Būkite su tuo, bet kartu atkleiskite aukščiausią jėgą, valdančią jus ir visą pasaulį. Kabaloje ši jėga vadinama Kūrėju.
Ji viena visiems, ir visi atskleis, kad tai davimo ir meilės savybė. Ir net kai atskleis, vis tiek liks prie savo religijos, nes tai padeda žmogui laikytis tam tikrų ribų, ugdyti vaikus. Juk ne visi esame atskleidę Kūrėją.
Ir kai Kūrėją atskleis absoliučiai visi, tuomet, žinoma, religijoms nebeliks vietos. Jos susivienys su kabala, ir tarp jų nebus prieštaravimų. Suprasime, kad aukščiausia jėga judaizme, krikščionybėje ir islame yra viena ir ta pati.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikalingos religijos?

Skiriant islamą ir musulmonus

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Klausimas. Ar neatrodo, kad egoizmo neįmanoma nugalėti dabartiniame žmonijos vystymosi etape?
Atsakymas. Egoizmo nereikia nugalėti, jį reikia imti su savimi kaip partnerį. Sakoma, jeigu negali jo nugalėti, padaryk savo sąjungininku.
Klausimas. Kas iš tikrųjų ką valdo ir kaip?
Atsakymas. Kūrėjas valdo žmogų, o žmogus valdo Kūrėją.
Klausimas. Jaunystėje nusprendžiau, kad meilė yra laimė dėl to, kad gali padaryti laimingą savo mylimąjį. Aš klystu?
Atsakymas. Neklystate. Buitiniame lygmenyje esate teisi. Duok Dieve, kad turėtumėte tokį malonumą.
Klausimas. Kokią įtaką egoizmo valdymui turi „rešimot“?
Atsakymas. Šviesa, nusileisdama ant mūsų, suaktyvina vis naujus „rešimot“ – informacinius duomenis, dėl kurių mumyse prabunda visokios mintys ir jausmai.
Klausimas. Kuo skiriasi Kūrėjo valdymas per žmogaus kančias ir per malonumus?
Atsakymas. Tai dešinioji ir kairioji linijos. Jomis Jis valdo mus, kaip mes valdome arklį dviem vadelėmis.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Didžiulė Kūrėjo malonė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos