Tikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Klausimas: Ko būtent gamta nori iš mūsų? Ką kiekvienas turėtų pakeisti, kad būtų geresnė ateitis?
Atsakymas: Mes esame integralioje, globalioje gamtoje, tarsi tam tikro rutulio viduje. Visoje gamtos sistemoje yra abipusė priklausomybė ir tam tikra vidinė pusiausvyra. O mes, žmonės, specialiai sukurti egoistais ir nuolatos trikdome šią savo ir mus supančios erdvės pusiausvyrą: negyvą, augalinę, gyvūninę ir žmogišką.
Problema ta, kad, nepaisydami nuolatinio egoizmo vystymosi ir darbo, turime pasiekti būseną, kai visiškai subalansuojame ego, apribojame jį (cimcum) ir tada jį naudojame atvirkščiai – davimui, tinkamam tarpusavio bendravimui, kai kiekvienas vartoja tik tai, kas jam būtina.
Nūnai bet kuris normalus žmogus visuomenėje užsidirba pinigų, turi šeimą, vaikus, namus, darbą ir normaliai egzistuoja. Jam nereikia to, kas nebūtina. Savo veiksmais žmogus neturėtų kenkti aplinkai, o planuoti veiksmus taip, kad būtų pusiausvyra su supančiu pasauliu – ne pastovi, sustingusi, bet dinamiška.
Jei žmogus taip elgiasi, tada gerai jam ir gerai pasauliui. Jis ima kiaurai per šį pasaulį jausti ir pažinti gamtos sistemą: pagal kokią formulę ši veikia, kokia tai gamtoje esanti ir viską valdanti jėga. Ši aukštesnioji jėga vadinama „Kūrėju“.
Iš esmės gamta tikslingai sukūrė mus priešingus savo pusiausvyrai, kad vystydamiesi pajaustume, kiek neatitinkame jos, tai yra Kūrėjo, kiek galime pasikeisti ir būti arčiau gamtos / Kūrėjo: tiek, kad pradėsime suvokti šią jėgą, kuri mus valdo ir visąlaik nori išlaikyti pusiausvyrą, ryšį su mumis.
Tai ir yra žmogaus egzistavimas: užmegzti ryšį su bendrąja gamtos jėga, vadinama Kūrėju. Tai pasiekę pajausime aukščiausią komfortą, žinių, amžinybės, tobulumo būseną. Mes privalome tai pasiekti.
Todėl dabar mūsų pažadintas virusas (kuris savo ruožtu pažadina mus) egzistuoja būtent tam, kad rastume tinkamą sąveiką, pusiausvyrą su gamta, atskleistume Kūrėją, užmegztume ryšį su Juo.
Klausimas: Kaip tinkamai pajausti ir realizuoti pusiausvyrą su gamta?
Atsakymas: Elkis su visais, kaip su savimi. Tai yra geriausia. Jei šitaip elgsimės vieni su kitais, tada visuose lygmenyse – negyvojoje gamtoje, augalijoje ir gyvūnijoje – viskas bus gerai. Palaikysime dinamišką pusiausvyrą su mus supančiu pasauliu ir per ją pajausime aukštesnę valdymo sistemą – programą, vadinamą „Kūrėju“.

#264416

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Svarbiausia visuomet siekti vienybės, ją išlaikyti. Iš viršaus mus išskiria, o mes vėl susijungiame. Taip dirbame drauge su Kūrėju: Jis mus išskiria – mes susijungiame, Jis vėl išskiria – mes vėl susijungiame.
Ir šiame abipusiame darbe turime įsisąmoninti savo ryšį su Kūrėju. O paskui per tuos atsijungimus (ką Jis mumyse atlieka), ir mūsų tarpusavio vienybėje, per kurią susisiekiame su Juo, imsime atpažinti Jo kalbą, tarsi Morzės abėcėlė: taškas, brūkšnelis, pyp pyyyp…
Kūrėjas pats išskirs, o mes prašome Jo suvienyti. Tačiau per visus šiuos veiksmus imame jausti Kūrėją ir suprantame, ką Jis nori mums pasakyti, kaip užkoduoja radiogramą: pyp-pyyyyp-py-py-py-pyyyyp…
Jaučiame kaip per Šviesos įėjimą ir išėjimą iš mūsų kli Kūrėjas kalbasi su mumis, aiškindamas, kokias pažangesnes formas turime pasiekti, kad suartėtume su Juo. Kūrėjas moko mus, kaip priartėti prie Jo vis arčiau.

#275199

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis Kūrėjo kalbos

Adapteris tarp mūsų ir Kūrėjo

Iššifruoti Kūrėjo kalbą

Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Klausimas: Tyrimai rodo, kad nedidelė (nuo dešimties iki keturiasdešimties) žmonių grupė gali rasti tikras žinias, kai sprendžiami sudėtingi klausimai. Bet neverta aklai tikėti minios išmintimi, mat yra tokių klausimų, kuriems spręsti būtini specialistai.
Kokiu atveju sprendžiant problemas galima pasitelkti minios išmintį, o kokiu – kolektyvinį intelektą? Kodėl, kai pasikliaujama išmintimi, ji išveda į naują lygmenį? Ir vis dėlto jos nepakanka, reikia dar ir žinių?
Atsakymas: Tai priklauso nuo to, kokius klausimus sprendi. Negali surinkti milijono žmonių, nieko nesuprantančių, sakykime, apie statybas, ir laukti, kad jie pastatytų daugiaaukštį pastatą. Jiems nieko neišeis. O jeigu subursi keletą specialistų, rezultatas bus teigiamas.
Todėl būtina konkrečiai pažvelgti į tai, kokį uždavinį nori išspręsti. Arba eini žinodamas, arba eini tikėjimu aukščiau žinojimo. Jei eini remdamasis žinojimu, turi surinkti specialistus. Jei priešais tave užduotis, kuri praktiškai yra mūsų nesuvokiamoje srityje, pavyzdžiui, susidoroti su koronavirusu, specialistai nepadės.
Matome, kad ši epidemijos forma vienu metu paliečia visus pasaulyje. Ji vis labiau valdo, išplisdama po visa planetą. Nemanau, kad galėsime kaip nors ją apriboti ,sustabdyti, užkirsti kelią.
Štai tada turėsime atkreipti dėmesį į minios išmintį. Kaip rasti sprendimą? O jis – labai paprastas. Jei daugybę žmonių subursime neuždarydami įstaigoje, kur būtų išnaudojamas jų protas ir žinios, o pamėginsime pakelti juos į aukštesnį nei dabartinis lygmenį (kad jie dirbtų vienybės labui), tai rezultatas bus – vienybė, jie pakils virš asmeninio egoizmo. Tuomet įstengs apibrėžti, kur slypi problema.

#273918

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du būdai priimti sprendimus

Kaip išminčiai priiminėjo sprendimus

Minties jėga ir problemų sprendimas

Klausimas: Moralės principai ir moralės normos skiriasi.
Moralinė norma yra, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte. Moraliniai principai – tai humanizmas, altruizmas, kolektyvizmas, teisingumas, gailestingumas, taika, patriotizmas, tolerancija.
Daugelis žmonių laikosi moralės normų, o moralinių principų – ne. Gal todėl, kad jie yra ne tokie konkretūs ir kiekvienas juos supranta savaip?
Atsakymas: Taip, jie ne tokie konkretūs. Turime išmokti juos realizuoti savyje, sukurti vidinę savo minčių, tarpusavio sąveikos sistemą. Ir tada galėsime pamažu juos įgyvendinti.
O visokios normos, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte, neturi nieko bendra su žmogaus taisymusi. Jos skirtos iš žmogaus padaryti socialinį produktą ir nieko daugiau. Kabalos mokslas omenyje turi visai ką kita. Laikotės tam tikrų principų, kurių buvote išmokyti, tačiau neištaisote savęs.
Klausimas: O jeigu tai kyla iš meilės artimui?
Atsakymas: Vadinasi, tai kyla iš egoistinės meilės artimui. Turime aiškiai suprasti, kokia yra mūsų poelgių priežastis: ar tai požiūris į bendrą vienijimąsi į vieną sistemą, atskleidžiant vienintelę aukščiausią jėgą, arba tai yra padoresnės išvaizdos suteikimas žmonių bendrabučiui.

#274958

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskaičiavimas be lyrikos

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Klausimas: Dabar internetas yra neišsenkantis bendravimo šaltinis. Vis dažniau kuriamos virtualios bendruomenės, kuriose neribojama kalba ir kurioms būdingas anonimiškumas, savanoriškumas, bendri tikslai bei interesai.
Kaip manote, kokia šių pokyčių tendencija? Kur mus stumia gamta?
Atsakymas: Gamta mus stumia į teisingą tarpusavio bendravimą. Kas yra teisingas bendravimas, dar nežinome, bet pamažu išsiaiškinsime. Dar keleri metai ir suprasime, ko iš mūsų reikalauja gamta.
Galų gale tai pakeis žmonių bendravimą. Matome, kad per tūkstantmetę raidą žmonės mėgino pasiekti naują bendravimo būseną. Jie siekė atrasti naujas žemes, vaikėsi valdžios, turtų, bet galiausiai išsiaiškino, kokie būdai, metodai, bendravimo formos yra optimaliausi jiems. Jie nesuprato, ką daro, bet apskritai ėjo į tai.
O mūsų laikais šie aiškinimaisi pereina į kitą lygį. Ir išeina, kad jau pati keičianti atstumus technologija (atstumai mažėja dėl technikos judėjimo, virtualaus ryšio ir t. t.) atveda mus į tai, kad galime labai greitai maksimaliai tarpusavyje bendrauti.
Dar atskleidžiame, kad ryšys tėra mechaniškas, techniškas, ne toks, kokio iš mūsų reikalauja gamta.
Klausimas: Ar manote, kad tokios atsiskleidžiančios virtualių bendruomenių galimybės, kai kiekvienas gali bendrauti su milijonu žmonių, daro teigiamą poveikį?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Šimtmečiais knyga buvo pagrindinis informacijos šaltinis, šiuo metu ji tiesiog dingsta ir visas bendravimas pasikeitė. Tai – vystymasis ar degradacija? Anksčiau žmogus galėjo per savaitę perskaityti kelias knygas, dabar skaito kur kas mažiau.
Atsakymas: Vis tiek rašytinė forma niekur nedings, mes ir toliau rašysime. Juk tai nėra bendravimas laiškais, tai atmintis.

#274080

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Kompiuterių ekranais atskirti

Jeigu visų džiaugsmas – bendras

Klausimas: Baimė išsakyti mintis, išreikšti emocijas, jausmus kyla dėl to, kad žmogus nežino, kaip sureaguos kiti. Jis bijo būti atstumtas ar išjuoktas. Ką patartumėte tokiems žmonėms?
Atsakymas: Tai įprastinis žmogiškas egoizmas, kai žmogus nori pasirodyti teisus, pažengęs, tinkamai nusiteikęs. Dažniausiai žmogus baiminasi, kad jį ims kritikuoti, atstums ir t.t.
Bet iš esmės, jeigu pasirengsime specialiai iki prasidedant integraliems ugdymo kursams ar tiesiog pradėsime nuo to, kaip atsargiai, iš tolo atvesti žmones prie šito, manau, kad baimė praeis lengvai jau per pirmus užsiėmimus.
O paskui viskas taps natūralu. Po poros užsiėmimų jie pasijaus visiškai atsipalaidavę, ir tarp jų nebus skirtumo. Jie supras, kad dirba su visiškai naujomis savybėmis, kurios yra paslėptos giliai juose ir neturi nieko bendra su žemiškomis ypatybėmis ar jų išsivystymo lygiu.

#274840

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato bendrumas – problemų sprendimas

Kaip atsikratyti visų baimių

Kaip išmokti išgirsti kitus?

Klausimas: Logiška manyti, kad virtualios bendruomenės padės žmonėms bendrauti realiame gyvenime. Bet išeina priešingai. Kodėl?
Atsakymas: Nes žmones valdo egoizmas. Čia nieko nepadarysi. Kol jo neištaisysime, mums kenks bet kokie mūsų komunikacijos metodai ir formos.
Klausimas: Kai kurie futurologai mano, kad kompiuteriniai žaidimai taps nenaudingos klasės gyvenimo prasme. Taip jie vadina netekusius darbo žmones. O jų gali būti milijardai. Jiems suteiks bazines pajamas, duos žaidimų, kad nešėltų. Ar manote, kad toks scenarijus galimas?
Atsakymas: Deja, taip. Bet tai ne galutinė, o tarpinė, žmonijos raidos forma. Iš tikrųjų taip gali būti.
Klausimas: Šiandien žmogus kasdien palaiko ryšį su tiek žmonių, kiek anksčiau sutikdavo per visą gyvenimą. Ką mums suteikia tokia galimybė? Kaip tinkamai išnaudoti šį reiškinį asmeniniam augimui?
Atsakymas: Manau, kad dabar šis reiškinys slopina asmeninį augimą, paprastas žmogus neturi jokių galimybių atitrūkti ir augti.

#274792

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Vidinė krizės prasmė

Kur ieškoti gyvenimo prasmės?

Klausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą