Kol žmogus nėra pasiruošęs gauti Šviesą, kad ją atiduotų, o ne dėl savo malonumo, Aukštesnioji šviesa slepiasi. Kitaip žmogus išnaudotų Kūrėją egoistiškai ir savo savybių neatitikimą Kūrėjo savybėms dar labiau padidintų.
Todėl Kūrėjas slepiasi. Jei žmogus, nepaisydamas šios paslėpties, visomis priemonėmis stengiasi užmegzti ryšį su Kūrėju, tai paslėptis virsta juos siejančiais ekranais.
Kūrėjas slepiasi drauguose. Reikia tikėti, kad už kiekvieno draugo stovi Kūrėjas. Ir jei žmogus elgiasi su draugais taip, tarsi bendrautų su Kūrėju, priimdamas Jo žaidimą, tai labai greitai apdoroja šią paslėptį ir ją atskleidžia.
Jis palaipsniui išsiaiškina, kad nėra draugų, o yra tik Kūrėjo pasireiškimas įvairiausiomis formomis, įvairiuose vaidmenyse, tarsi teatre. Taip jis galiausiai nustoja matyti materialias formas: draugus, grupę, didžiulį pasaulį, ir viskas virsta Šchinos atskleidimu, ypatingais Šviesos įsikūnijimais.
O paskui jis atsiskiria ir nuo šių įsikūnijimų, jie palaipsniui praranda svarbą, ir jis skiria dėmesį ne jiems, o Tam, kuris juose slepiasi. Kada gi jis pasiekia ketinimą duoti Kūrėjui, visi įsikūnijimo apvalkalai nukrenta, ir lieka tik žmogus ir Kūrėjas vienybėje, susijungę vienas su kitu.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal temą „Kuriame Kūrėją dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Grupė – tai mano šešėlis

Klausimas. Iki kabalos studijų buvau lengvas, džiaugsmingas žmogus, o dabar susižavėjimas, lengvumas, linksmumas pradingo. Ėmiau viską stebėti, tapau nepaslankus. Kodėl?
Atsakymas. Pasakyta: „Gausinantis žinias didina sielvartą“. Kabala užsiimantis žmogus negali būti lengvas, lengvabūdis, tiesiog malonus, nes apima savyje daugybę skirtingų, priešingų savybių, nuomonių.
Todėl kabalistas – nelengvas žmogus: ne flirtui, o rimtam gyvenimui, darbui su savimi, kad pasiektų Kūrėją.
Tačiau pačiame dvasiniame darbe daug džiaugsmo, daug malonumo suvokiant aukštesniuosius pasaulius, aukštesniąsias savybes, aukštesniąsias priežastis ir pasekmes. Lengvabūdiškumas po savęs palieka karčią tuštumą.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto atsakomybė

Kam skirtas kabalos mokslas?

Kaip gyvena kabalistas?

Klausimas. Kuo skiriasi ir kuo matuojami sielos pažinimo lygmenys?
Atsakymas. Tai Kūrėjo atskleidimo lygmenys.
Esmė ta, kad atskleidžiame Kūrėją tik tiek, kiek esame į Jį panašūs, kaip su bet kokiais fiziniais dėsniais. Mums duodama itin paprasta savybė – davimo ir meilės savybė, emanacija. Ir tai turime savyje pasiekti.
Kiek įstengsime ją generuoti, tiek suvoksi ją pagal panašumo dėsnį. Kiek iš vidaus prilygsime jai, tiek ji atsiskleis iš išorės.
Iš esmės davimo ir meilės savybe užpildyta viskas, tačiau dabar jos visiškai nesuvokiame, nes esame jai priešingi. Kiek jai prilygsime, tiek imsime suvokti ir atskleisti aukštesnįjį pasaulį, kuriame egzistuosime šioje savybėje.
Klausimas. Ir tuomet visus išvysiu mylinčius?
Atsakymas. Taip. Visus išvysiu tokius, nes ištaisydamas savo savybes iš neapykantos į meilę, ištaisau visus priešus ir paverčiu juos mylinčiais. Taip išorėje nematysiu nieko blogo, o priešai taps draugais.
Apie tai pasakyta: neapykantą paverčiantis meile – herojus tarp herojų.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Pajausti kitų norus

Mano mylimas pasaulis

Klausimas. Atrodo, kad yra praraja tarp tikslo „pamilk artimą“ ir pačios kabalos metodikos. Reikia perskaityti tūkstančius puslapių…
Atsakymas. Nėra jokios prarajos. Tai aukštesnioji psichologija, aiškinanti man, kaip pasikeisti – pereiti nuo meilės sau prie meilės kitiems.
Norint to pasiekti, reikia pamėginti susijungti su kitais ir išvysti, kad neįstengi to realizuoti – priartėti prie kitų. Tu tegali atlikti fizinius veiksmus.
O drauge imi vis aiškiau suprasti, kad viduje su tuo visiškai nesutinki! Esi pasirengęs viskam, tik ne mylėti! Štai tuomet žmogui atsiranda valios laisvė: eiti į priekį ar ne? Man svarbus kūrimo tikslas ar ne?

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Psichologinis barjeras

Tikslus nusitaikymas

Pažvelgti į save iš Kūrėjo lygmens

Klausimas. Materialiame pasaulyje darbas – tai priemonė, iš kurios laukiame rezultato, kuriuo paskui mėgaujamės. O dvasiniame pasaulyje mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Taip, mėgaujamės dėl to, kad siekiame Kūrėjo ir visąlaik stengiamės rasti, kaip vis labiau Jį paveikti, nukreipti save į Jį.
Kaip tik todėl dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Mūsų pasaulyje laikas – tai atkarpa nuo darbo pradžios iki jo rezultato. Tad galime ištemti ar sustumti laiką, o dvasiniame pasaulyje – jis stovi vietoje.
Klausimas. Ar mūsų pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Aišku. Bet kuris muzikantas, skulptorius, šaltkalvis, dailidė – nesvarbu kas, jei jis meistras – tai mėgaujasi savo darbu. Jam tai užsimiršimas, malonumas. Žinoma, tai ne kabala, o meistriškumas.
Žinau pagal save, kaip dažnai pasinaudodavau gamtos duota galimybe pasinerti į meistrystę, kai mėgaujiesi savo darbu, kai pats darbas yra tikslas – kad jis būtų gražus, kad neštų tam tikrus vaisius, nors tai ir nėra gyvenimo rezultatas.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas malonumas

Prieš tave – beribis malonumas

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Klausimas. Ką reiškia „pavydėti Kūrėjo“? Jei esu Kūrėjo dalis, kaip galiu pavydėti savęs paties kažkam?
Atsakymas. Kiek nesusitapatinate su Kūrėju, tiek galite pavydėti.
Kūrėjas pavydus. Jis nori, kad žiūrėtume tik į Jį. Jei liaujamės į Jį kreipę dėmesį, Jo santykis su mumis iš karto keičiasi, kad vėl atkurtume maksimalų ryšį tarp mūsų.
Klausimas. Nejau Kūrėjas turi kokias nors savybes, jausmus?
Atsakymas. Žmogus pats priskiria Kūrėjui įvairias elgesio savybes. Jis negali suvokti Kūrėjo kaip Absoliuto, juk neturės už ko įsitverti. Todėl Kūrėjas mūsų atžvilgiu atsiskleidžia taip, kad imame jausti Jį kaip pašnekovą, bičiulį, partnerį, mokytoją – tą, prie ko galime prisirišti ir su kuo galime būti abipusiame dialoge.
Klausimas. Kaip kabalistas suvokia kitus žmones, jeigu jis nuolatos bendrauja su Kūrėju?
Atsakymas. Tarp mūsų kalbant, jokių žmonių nėra. Aš vienas egzistuoju.
Klausimas. Nenuobodu?
Atsakymas. Ne, nenuobodu. Viskas – manyje.
Klausimas. Kaip bendraujama su Kūrėju: per klausimus, dialogus, šauksmus, ginčus?
Atsakymas. Kas minutinis bendravimas su Kūrėju grindžiamas nuolatinio, vis augančio iki pat susiliejimo ryšio ieškojimu. Visa kita suvokiame kaip pažadinimą, kaip informaciją, būtiną pilnam kontaktui.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi emocijas?

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Jei visas gyvenimas – žaidimas, tai turi būti ir žaidimo taisyklės. Išvardinkite, kokios jos.
Atsakymas. Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas – susijungti tarpusavyje ir už tai, kaip preferanse, surinkti kuo daugiau taškų. Tai pagrindinis „metodas“, be jo yra dar daug pavienių veiksmų.
Klausimas. Kuo ypatinga vienybė?
Atsakymas. Susivienijus pakylama į kitą pasaulio suvokimo pakopą. Ir kaskart žmogus protas padvigubėja.
Klausimas. Kaip šiame pasaulyje galima atskleisti visas begalines Kūrėjo būsenas ir neišsikraustyti iš proto?
Atsakymas. Nesijaudinkite, neįstengsite ko nors suvokti, jei prieš tai neišplėsite jausminių ir protinių jutimo organų. Tad mūsų jutimo organai visuomet bus pasirengę tam, ką jaučiate. Jie niekad negauna daugiau, nei pajėgia ar yra pasirengę. Taip dingsta bet kokia galimybė išprotėti.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Klausimas. Iš kokių elementų susideda ir kaip funkcionuoja dvasinis jutimo organas, kabaloje vadinamas „ekranu“?
Atsakymas. Ekranas – ne pagrindinis, o papildomas jutimo organas.
Esmė ta, kad jeigu turėtume atitinkamas savybes su Kūrėju ir tarpusavyje, mums nereikėtų jokių ekranų, tereiktų nusistatyti į tam tikrą dažnį ir viskas. Problema ta, kad pasiekti tą dažnio lygmenį, kur galima užmegzti ryšį su Kūrėju ir draugais, galiu tik pakildamas virš savęs. Pakilimo lygmuo vadinamas ekranu.
Pakilti virš savęs galima tik priklausomai nuo egoizmo dydžio. Jeigu manyje yra, sakykim, dešimt kilogramų egoizmo, ir įstengiu virš jo pakilti, tai galiu transliuoti save Kūrėjui ir per Jį, t. y. per sistemą vadinamą „Elokim“, „Kūrėjas“, „AVAJA“ veikti bet kurį jos dalyvį tiek, kiek esu pakilęs.
Pakilęs galiu tinkamai susijungti su kitais, kontaktuoti su jais tame pačiame lygmenyje.
Komunikacija iš mano pusės turėtų būti tokia, kaip mūsų modemuose, panaši į komunikaciją iš kito žmogaus pusės. Tačiau, iš esmės, įėjus į bendrą sistemą visa tai sutvarkoma padedant aukštesniajai jėgai. Šviesa sulygina visus dažnius.

Iš 2018 m. balandžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiranda ekranas?

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Klausimas. Kas yra Tora?
Atsakymas. Tora – tai aukštesnioji Šviesa, kuri nusileidžia žmogui tiek, kiek jis siekia duoti ir mylėti artimą.
Klausimas. O kas tada Toros knyga?
Atsakymas. Šioje knygoje ypatingu kodu aprašytos dvasinės pakopos, kurias turi praeiti žmogus, kad išsitaisytų tapdamas panašus į Šviesą.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora ir kabala

Iššifruoti Penkiaknygę

Tora kalba apie visus

Klausimas. Ar gali teksto vertimas ar kitas platinimo darbas padėti įveikti dvasinį kritimą?
Atsakymas. Darbas su tekstais – tai mūsų veiklos pagrindas. Knyga niekur nedingsta. Ji turi aukščiausią dvasinę šaknį. Net jeigu knyga įdėta į kompiuterį, tai vis tiek knyga, tekstas. Dvidešimt dvi ivrito raidės sudaro dvasinį kli (indą).
Skaitydamas ir tuo pačiu metu ruošdamas tekstą kitiems, tampi kanalu tarp Kūrėjo ir to, kuris skaitys. Tuomet aukštesnioji Šviesa pereina per tave. Antraip užkemši kanalą ir nieko negauni iš viršaus.
Viskas sukurta tokiu būdu, kad yra aukštesnysis – Kūrėjas, tu ir kažkas trečias. Turi praleisti Šviesą iš Kūrėjo per save žemesniajam.

Baal Sulamas knygos ,,Gyvenimo medis“ Pratarmėje rašo: ,,Žmogus gyvena ne dėl savo asmeninių poreikių, o dėl visos grandinės poreikių taip, kad kiekviena grandinės dalis negauna gyvenimo Šviesos savo vidun, o perleidžia Šviesą visai grandinei“.
Kai žmogus perleidžia gyvenimo Šviesą per save kitiems, jo niekas neberiboja. Tai yra nuostabus dalykas, nes tuomet žmoguje telpa visa begalinė Šviesa. Jis neužkerta Jai kelio, o perleidžia per save, ir todėl visa Šviesa tampa jo.
Sykiu jis mėgaujasi tuo, kad pats susilieja su Kūrėju, sujungia Jį su visais kitais ir pripildo kitus panašumo į Kūrėją. Ar gali būti kas nors stipresnio už tokią būseną? Negali.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinių pakopų pajutimas

Kur yra dvasinis pasaulis?

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai?