Kūrėjas turi didžiulę problemą – Jis tobulas. Kaip Jam sukurti ką nors tobulo ne Savyje? Dar daugiau, jei Jis tobulas, tai, kaip gali būti kas nors be Jo? O jeigu ir yra kas nors, ir tas kas nors turi būti kaip Kūrėjas, tai kaipgi tada su Jo tobulumu?
Čia kyla dilema. Iš mūsų požiūrio taško, Kūrėjas tarsi nesupranta, kas apskritai vyksta? Ką jam daryti su kūriniu?
Pasirodo, jog norint, kad kūrinys būtų tobulas, jį reikia sukurti priešingą Kūrėjui, idant tas priešingumas būtų prilygintas Jam. Ir nors nuo pat pradžių kūrinys priešingas, t. y. visiškai netobulas, tačiau savo transformacijos pabaigoje prilygs Kūrėjui.
Kūrinys turi perimti iš Kūrėjo Jo tobulumą ir įsivilkti į jį. Tuomet abu išoriškai bus lygūs ir tai atves juos į visišką susiliejimą, supanašėjimą, į visišką abipusę meilę.
Tačiau kūrinyje vis tiek lieka visiškai priešingas Kūrėjui taškas – noras mėgautis, galvoti ir rūpintis tik savimi. Ir tuo kūrinys skirsis nuo Kūrėjo.
Todėl Kūrėjo tobulumas – Jo kupina meilės ir davimo prigimtis. O kūrinio tobulumas atsiskleis, kai jis taps panašus į Kūrėją.

#275736

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo ir jo kūrinių beribiškumas

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Netobulumo nėra!

Klausimas: Yra žmonių, kurie siekia kuo daugiau žinoti. Ar esti taip, kad žinių žmogui būna per daug?
Atsakymas: Deja, dažniai žmogus užsipildo šiukšlėmis, vadinamosiomis „klipot“. Bendrai tariant, tai nereikalingos, žmogui trukdančios žinios, juk mes itin silpnai suvokiame ir apdirbame gausią informaciją, sunkiai priimame sprendimus.
Todėl verta apsiriboti tam tikru tiksliu ratu ar jausminiu informaciniu debesiu, kuriame galėtumėte teisingai tobulinti save.
Klausimas: Sakoma „gausinantis žinias, didina skausmą“. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Į tai galima žvelgti iš dviejų požiūrio taškų. Arba stengiuosi įvaldyti žinias, kurios man visiškai nereikalingos ir tuomet tiesiog painiojuosi jose, domiuosi kažkuo nereikalingu. Arba turiu tokias žinias, kurios sukelia man skausmą, bet tas skausmas nukreipia mane ieškoti tiesos ir laimės.

#275704

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaimingas išminčius

Kabalos atskleidimas etapais

Dvasinis kelias ir žinių kiekis

Klausimas: Kas pasikeičia, kai Kūrėjas atskleidžiamas protu ir jausmais? Visiškai Jį pateisinu ar ne?
Atsakymas: Savaime suprantame, kad pateisini Kūrėją. Bet esmė ta, kad atskleidžiama virš paslėpties, kuri niekur nedingsta.
Tarkime, ką nors atskleidžiu Kūrėjo veiksmuose savo atžvilgiu. Jis man pasireiškia kaip „Geras ir Kuriantis gera“, vedantis mane į tikslą. Paskui tai nuo manęs paslepiama, ir aš turiu iš visų jėgų elgtis taip, tarsi būčiau atskleidimo būsenos.
Kitaip sakant, paslėptis neatriboja manęs nuo Kūrėjo, bet, priešingai, leidžia elgtis taip, lyg būčiau Jį atskleidęs.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad pats slepiu Kūrėją?
Atsakymas: Žinoma. Mano egoizmas uždengia Jį nuo manęs. Būdamas atskleidimo būsenos nesieju savęs su savo ego ir slepiu jį nuo Kūrėjo.
Klausimas: Taigi po dviguba ir vienguba paslėptimi Kūrėjas slepia Save nuo mano egoizmo?
Atsakymas: Yra daug įvairių niuansų: arba Kūrėjas slepia Save nuo manęs, arba slepia mane nuo manęs paties.
Esmė ta, kad bet kuri būsena susideda iš keturių lygmenų ir kiekviename turime pasijausti taip, lyg būtume maksimalaus atskleidimo būsenos. Kad ir kokias būsenas patirčiau, turiu mėginti į viską, kas su manimi vyksta, žiūrėti tarsi būčiau visiško atskleidimo būsenos, kad jokia tamsa, jokia paslėptis manęs nepažemintų.

#274997

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Kaip atskleisti paslaptį, slypinčią kabaloje?

Eiti pirmyn galima tik dešimtuke. Viską matau per savo egoizmą ir todėl viskas priklauso nuo to, kaip jį ištaisau. Ir todėl Kūrėjas sudaužė bendrą Adam Rišon sielą į dalis, kad turėčiau galimybę dirbti ir suartėti su draugais, nepaisydamas savo egoizmo, ir ištaisyčiau savo suvokimą.
Draugai įeis į mano širdį, ir aš pamatysiu, kad už jų stovi Kūrėjas. Jie yra priešais mane kaip mano ištaisytos savybės, tačiau savo egoizme matau juos neištaisytus. Jei pasistengsiu įsileisti juos tiesiai į širdį – išsitaisysiu.
Aš vienintelis turiu išsitaisyti: ištaisyti savo požiūrį į dešimtuką, į pasaulį, į visą tikrovę, o per ją į Kūrėją.
Kūrėjas duoda man draugus sakydamas: „Pasirink juos – tai tavo geras likimas, per juos atskleisi savo sielą.“ Ir turiu priimti tą likimą ir sujungti draugus kartu savo širdyje ir prote. Tai reikš, kad pasirinkau gerą likimą ir įgijau sielą.
Jei nusiteikiu gerai elgtis su draugais, o per juos su Kūrėju, tai šitaip derinu save it muzikos instrumentą: kaip gitaros stygas siekdamas išgauti visišką harmoniją. Taip turiu suderinti save, kad skambėčiau grupėje ir imčiau groti ja kaip vienu bendru noru, viena siela.
Taip galėsime sudaryti mūsų bendrą maldą, panašiai kaip karalius Dovydas, kuris parašė Psalmes, sujungęs jose visos Izraelio tautos norus. Ir kalbama būtent apie vidinę vienybę, o ne išorinius veiksmus. Išoriniai veiksmai tik atitraukia mus ir lėtina mūsų taisymąsi.

#274944

Iš 2020 m. gruodžio 3 d. rytinės pamokos „Tautos vienijimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Smuikas su dešimt stygų

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Grupė – energijos kaupiklis

Klausimas: Kabaloje prasižengimas – kai žmonės nesiekia suartėti tarpusavyje. Bet pagal kabalą nėra valios laisvės. Tai iš kur tada prasižengimas?
Atsakymas: Laisvė – tai tik tinkamai eiti į tikslą ir kur kas greičiau, nei numatyta gamtos.
Klausimas: Jei meldžiuosi už save, tai pagal kabalą tai nusižengimas. Kita vertus, koks mano pasirinkimas?
Atsakymas: Tavo pasirinkimas – gerai elgtis su kitais ir kad Kūrėjas tau čia padėtų. Taip greitini savo judėjimą, savo vystymąsi.
Klausimas: Mano valios laisvė – prašyti pagalbos iš Kūrėjo?
Atsakymas: Taip. Tai priklauso nuo to, kiek įeini į grupę, kuri tave įkvepia, padeda, stumia pirmyn. Naudojiesi abipusiu palaikymu ir taip kreipiesi į Kūrėją, pasiėmęs iš grupės tam tikrą kiekį įspūdžių.
Klausimas: Kas yra nusižengimas žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas: Nusižengti – tai netinkamai išnaudoti tas sąlygas, kurios tau duotos, kad tinkamai eitum į tikslą ir pasiektum jį greitai, neskausmingai, šiame gyvenime.

#274774

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Vienintelis žmogaus prasižengimas

Kas pagal kabalą yra nusižengimas?

Tikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Svarbiausia visuomet siekti vienybės, ją išlaikyti. Iš viršaus mus išskiria, o mes vėl susijungiame. Taip dirbame drauge su Kūrėju: Jis mus išskiria – mes susijungiame, Jis vėl išskiria – mes vėl susijungiame.
Ir šiame abipusiame darbe turime įsisąmoninti savo ryšį su Kūrėju. O paskui per tuos atsijungimus (ką Jis mumyse atlieka), ir mūsų tarpusavio vienybėje, per kurią susisiekiame su Juo, imsime atpažinti Jo kalbą, tarsi Morzės abėcėlė: taškas, brūkšnelis, pyp pyyyp…
Kūrėjas pats išskirs, o mes prašome Jo suvienyti. Tačiau per visus šiuos veiksmus imame jausti Kūrėją ir suprantame, ką Jis nori mums pasakyti, kaip užkoduoja radiogramą: pyp-pyyyyp-py-py-py-pyyyyp…
Jaučiame kaip per Šviesos įėjimą ir išėjimą iš mūsų kli Kūrėjas kalbasi su mumis, aiškindamas, kokias pažangesnes formas turime pasiekti, kad suartėtume su Juo. Kūrėjas moko mus, kaip priartėti prie Jo vis arčiau.

#275199

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis Kūrėjo kalbos

Adapteris tarp mūsų ir Kūrėjo

Iššifruoti Kūrėjo kalbą

Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Klausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Jaučiame, kaip tarp mūsų dešimtuke atsiskleidžia egoistinio noro gelmė (avijut). Tai tik nedidelė dalis to atstūmimo, neapykantos, atitolimo, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp mūsų.
Mums atskleidžia tik nedidelę tos neapykantos dalį, kurią įstengsime įveikti. Kuo tolimesni jaučiamės vieni nuo kitų ir kuo labiau tuomet suartėjame, susijungiame į vieną širdį, tuo didelis bus mūsų dvasinis kli.
Mūsų nutolimas – tai mūsų Jėsod, parcufo pagrindas. O susijungimas kokiuose nors noruose nepaisant priešinimosi – tai vidinė parcufo dalis, kur galime kartu dirbti, kad gautume su ketinimu duoti Kūrėjui. Taip statome dvasinio parcufo galvą ir kūną.
Viskas grindžiama tuo, kad yra didžiulis mus skiriantis noras mėgautis, didelė neapykanta, kaip tarp mokytojo Šimono mokinių, kai kasdien neapykanta vis labiau liepsnojo. Tačiau jie ją įveikė ir susijungė virš jos, ir taip statė parcufo kūną ir kreipimąsi į Kūrėją, t.y. galvą.
Taip jie praktiškai ėmė atskleisti Kūrėjo savybes, statė savo dvasinį parcufą ir kilo dvasinėmis pakopomis.
Ant kiekvienos pakopos atskyrimas ir neapykanta auga, bet drauge auga vienybė, meilė bei panašumas į Kūrėją, į bendrą meilės jėgą. Taip kylame, kol išsitaisome iki tobolos, absoliučios meilės pakopos.

#274813

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliuti meilė

Tikroji meilė

Siekiant meilės