Pasaulyje veikia du valdymai: dangiškas ir žemiškas. Vienas veikia iš gamtos pusės, stumdamas evoliucijos programą, kaip suplanuota, „savo laiku“, visus ir kiekvieną vesdamas į iš anksto numatytą būseną. Galiausiai, dvi jėgos (gėris ir blogis) turi susijungti draugėn, papildyti kita kitą ir visiškai atskleisti mums Kūrėją.
Aukštesnioji jėga sukūrė mums gėrį bei blogį ir atspaudė juos kūrinyje. Ir dabar turi susivienyti, kad šios vienybės viduje atskleistų Kūrėją. Toks dangiškojo valdymo planas, ir pasaulis būtinai jį išpildys, nėra jokių abejonių.
Gamta griežtai stums mus pirmyn, kad išsitaisytume. Išnykę dinozaurai, besiveržiantys vulkanai, cunamio bangos, karai – visa tai rodo, kad gamta vykdo savo dangiškąją programą be jokio gailestingumo, nesiskaitydama su tuo, kad tai sukelia kančias mūsų egoizme.
Tačiau žmogus, būdamas labiausiai išsivysčiusia gamtos dalimi, turi galimybę pažinti šį procesą, kūrimo programą bei tikslą, ir tapti Kūrėjo pagalbininku ją vykdant. Tokiu atveju jis vadinsis „žmogumi“.
Jei žmogus ima valdymą į savo rankas ir pats siekia prilygti Kūrėjui, tai pagreitina vystymąsi ir sumažina kančias. Bet jis stengiasi ne dėl savęs, o tik tam, kad palaikytų kūrimo programą ir parodytų visiems, kad Kūrėjas teisus, pateisina Jį visur.

#274220

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Finišo tiesioji ar baudos ratas?

Dvi iš Kūrėjo išeinančios jėgos

Tarp gėrio ir blogio

Siekti lygybės būdinga visai gamtai: negyvajai gamtai, augalijai, gyvūnijai ir žmonėms. Visi jie siekia lygybės, taip veikia bendra jėga, norinti atvesti mus į absoliučią vienybę.
Mes egzistuojame to lauko viduje, tačiau tam mums reikia jausti gamtą, visą norą mėgautis ir mūsų ryšių tinklą drauge su Kūrėju, kuris įsivelka į jį ir ten atsiskleidžia.
Todėl lygybės neįmanoma nustatyti iš aukščiau. Lygybė – tai jau taisymosi rezultatas. Kai turime visus duomenis, gautus jaučiant bendrą ryšį ir tarp mūsų veikiančias jėgas. Bet tai greitai nutiks.
Baal Sulamas aprašo gamtos dėsnius ištaisytoje visuomenėje, kai gamtos jėgos įsivelka į šio pasaulio materiją. Iš viršaus ateina Šviesa ir įsivelka į visus norus, netgi pačius materialiausius. Kol kas tai gali pasirodyti nerealu, tačiau kabalistai aiškiai mato šią būsimą būseną ir todėl nesibaimina apie ją pasakoti mums.
Baal Sulamas rašo, kad negalima atlikti jokių materialių veiksmų, kol nesugebame jų atlikti vidine, dvasine forma, noro viduje. Jeigu gali išpildyti tai savo nore, gali veikti ir rankomis, bet neatvirkščiai. Kitaip, imsime kurti komunizmą kaip Sovietų Sąjungoje ar kibucus.
Pirmiausia būtina ugdyti žmogų mylėti artimą kaip save. Pagal pakopas, kurias pasiekiame santykiuose tarp žmonių, galima kurti visuomenę, kuri tai palaiko. Bet viskas statoma iš vidaus į išorę.

#274576

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Dvasinės savianalizės principas

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Klausimas: Bendravimo sunkumai žmonėms paprastai kyla dėl nesupratimo, baimės, pasibjaurėjimo. Didžiausia problema, kai du žmonės nesupranta vienas kito, ir dėl to negali užmegzti kontakto. Kaip rasti tinkamą bendravimo modelį integralaus ugdymo kursuose, kur susirenka žmonės, kad susivienytų?
Atsakymas: Pirmiausia besimokantys turi įsivaizduoti būsimą būseną, kur jie supranta vienas kitą, kur yra tarpusavyje susiję ir jiems kyla bendras, aiškus, logiškas, jausminis laukas.
Paskui jie ima remtis tuo, kad tarsi iš tikrųjų atsidūrė toje ateityje ir aiškinasi, kiek ji skiriasi nuo dabar esamos, ir ką turi atlikti, kad ten nueitų.
Vėliau pamažu įjungiamos dabartinės, priešingos ateičiai (su kuria visi sutinka) būsenos, ir žiūri, kaip vis tik suartėti dėl jos.
Klausimas: Kitaip tariant, pirmiausia turime žmonėms aprašyti ateitį, kad jie jos norėtų, o tuomet jie sieks ateities ir tirs dabartį?
Atsakymas: Taip. Manau, kad tai geriausia išeitis. Tuomet jiems bus aišku, dėl ko jie turi aukotis, kad pasiektų tą ateitį.

#274618

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendravimas grupėje ir darbe

Ateitis – įprasčiausia dabartis

Norint suprasti, reikia patirti

Kūrėjas sukurė kūrinio norą nedidelį, kaip Begalybės pasaulio Malchut. Begalybė reiškia, kad noras buvo visiškai užpildytas, kitaip tariant, be ribų, kaip pilna stiklinė.
Bet paskui noras turi išsivystyti iki begalinio dydžio. Dėl to, kad Kūrėjas sukūrė kūrinį, norą mėgautis sau priešingą, tai suteikia galimybę atskleisti Kūrėją be jokių ribų, apribojimų, be stabtelėjimų kelyje iki pat taisymosi pabaigos ir po jos.
Kai pabaigsime visus taisymusis padengsime visą norą mėgautis ketinimu duoti, tai tolesnis ėjimas pirmyn bus kitų formų, jau ne dėl trūkumo. Bet vis tiek tęsis begalinis judėjimas pirmyn, juk tik taip galima atskleisti Kūrėjo beribiškumą.

#274215

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas širdyje

Palikęs save, įgyji Begalybę

Sutalpinti savyje Begalybės pasaulį

Malda – tai darbas širdyje, nes protas jam priešinasi, ir reikia eiti prieš jį. Kitaip tariant, prašau Kūrėjo to, kam priešinasi visa mano esybė, ir todėl kiekvienam maldai reikia ypatingo darbo širdyje, juk noriu eiti prieš savo protą, įrodinėjantį man visiškai priešingus dalykus.
Tačiau nenoriu suprasti protu, kad verta dirbti dėl Kūrėjo, noriu dirbti būtent tikėjimu aukščiau žinojimo.
Įdomu, kaip tai veikia, juk jaučiu, kad visa manyje tam priešinasi: nenoriu vienybės, mokytis, altruistinių veiksmų, platinimo, ryšio su draugais. Nenoriu pasitelkti jokių priemonių, kurios priartins mane prie Kūrėjo.
Ir šis vidinis priešinimasis kasdien vis akivaizdesnis, tačiau kaskart turiu elgtis priešingai. Matau tą nenorą viduje ir tiksliai įsivaizduoju, kur jis mano egoizme, bet iš išorės turiu daryti visiškai priešingai.
Niekas manęs į tai netraukia ir neįpareigoja, niekas neverčia, tačiau pats stengiuosi rasti jėgų tam, kad ką nors atlikčiau dėl davimo aukščiau savo proto. Būtent taip pereiname iš žinojimo į būseną „aukščiau žinojimo“, aukščiau noro. Tai ir yra perėjimas iš materialaus pasaulio į dvasinį. Visas dvasinis pasaulis sukurtas virš žinojimo, virš mano įprastinio noro.

#274374

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdyje slapta auganti malda

Vidinis darbas

Malda – pokalbis su Kūrėju

Protas neįpareigoja mūsų dirbti dėl davimo. Pastebime, kad esame visiškai nepasirengę to prašyti, nesame pasirengę duoti ir vienytis. Šį siekį dar reikia išauginti savyje, juk iš pradžių esame tiesiog egoistai ir tuo niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų.
Jei norime savyje atskleisti tašką širdyje – dievišką dalelę iš viršaus, davimo daigelį, tai privalome dėti daug jėgų ir vieni kitiems padėti grupėje. Auginame savyje davimo jėgą: iš mumyse slypinčio sėklos lašelio iki pilno dydžio, kuris vadinamas „siela“.
Kūrėjas neatsiskleidžia taip, tarsi būtų kur nors toli, ir aš pagaliau atėjau ten ir Jį radau. Turiu jausti Kūrėją savyje, pajausti savyje tą savybę. Dabar noriu gauti dėl savęs, o tuomet panorėsiu duoti – šios savybės atsiskleidžia žmoguje.
Kūrėjas „arti“ ar „toli“ nuo manęs – reiškia, ar noriu būti toks, kaip Jis, ar noriu, kad mane valdytų davimo savybė.

#274378

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Didi davimo jėga

Klausimas: Mūsų pasaulyje žmogus jaučia baimę, džiaugsmą, saugumą ir t. t. Ar tokie pojūčiai yra ir dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje visi jausmai, kurie yra mūsų pasaulyje, milijardus kartų gilesni, stipresni, ir žmogus gali juos valdyti.
Jei mūsų pasaulyje esame gimę su tam tikromis juslėmis ir pamažu jas vystome veikiant mūsų pasauliui, tačiau nedaug, tai dvasiniame pasaulyje juos galime išvystyti nuo nulio, kai jų tiesiog neturime, mat jie yra rudimentinės būsenos ir negalime jais naudotis.
Imdami vystyti dvasinius jutimo organus pasiekiame tokią būseną, kur atsiskleidžia visas aukštesnysis pasaulis, visos jame esančios jėgos, visos galimos jo poveikio variacijos mums.
Jaučiame, kai veikiame juos atgaliniu ryšiu, imame tam tikru būdu sąveikauti, žaisti su jais: veikiame dvasinį pasaulį, o jis mus. Ta mūsų sąveika su aukštesniuoju pasauliu ir yra dvasinis gyvenimas.

#274289

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Kas yra dvasingumas?

Klausimas: Mūsų pasaulyje patiriame aštrius pojūčius, pavyzdžiui, pirmoji meilė, vaiko gimimas, priešybių sutaikymas, sudėtingų užduočių sprendimas. Ar šiuos pojūčius galima palyginti su pojūčiais dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, visa tai turi savo vietą suvokiant aukštesnįjį pasaulį, tačiau kur kas masyviau, stipriau. Tai jau praktinė kabala.
Kai žmogus suvokia aukštesniąsias savybes, jėgas, veiksmus, kurie yra paslėpti, nepatenka į mūsų jutimo organus, (priklausomai nuo to) ima save keisti, kad geriau pajaustų jėgas, paslapčia valdančias mūsų pasaulį.
Tuomet atsiranda galimybė veikti savo likimą, visus įvykius šiame pasaulyje. Visi jo slapti norai ima atsiskleisti. Jis pradeda valdyti savo likimą, išeina už laiko, erdvės, vietos ribų.
Žmogus jau dirba ne su tomis gamtos jėgomis, kurias žemiškieji mokslai tiria ir pasitelkia mūsų pasaulio rėmuose, o su jėgomis ir jų saveikomis aukščiau mūsų pasaulio.

#274385

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Panirimas į dvasinius pojūčius

Pasaulis – tai pojūčiai troškime

Kuo daugiau savo minčių ir norų reikia pervesti virš ribos, kad susietume juos su Kūrėju, priliptume prie aukštesniosios jėgos. Ir tai galima atlikti per dešimtuką, kuris veikia kaip jungiantis adapteris, padedantis prilipti prie Kūrėjo.
Jeigu tinkamai organizuojame dešimtuką, tai per jį įžvelgsime aukštesniąją jėgą, įstengsime už jos įsitverti ir vis labiau prisitaikyti prie jos. Kitaip tariant, nukreipti vis daugiau norų, minčių į mūsų vienybę ir taip priartėsime prie Kūrėjo.

#274509

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Smuikas su dešimt stygų

Jeigu keletas draugų dešimtuke jaučia pakilimą, o kiti sunkumą ir kritimą – tai tarsi besisukantis ratas: viena dalis kyla, o kita leidžiasi, tačiau ratas juda pirmyn. Ir tuomet, jei keliame bendrą maldą, ji susidės iš dėkingumo, o kita dalis iš prašymo.
Vienas negali be kito, kaip dvi skirtingos monetos pusės. Todėl gerai, kad taip jaučiamės – tai ženklas, kad mūsų dešimtukas pilnas, tobulas, ir jame yra ir viena, ir kita.
Netgi pasiekus taisymosi pabaigą mūsų noras mėgautis nedingsta, nesikeičia. Keičiasi tik ketinimas virš jo. Tačiau, jei išnyktų noras mėgautis, nebūtų ir ketinimo duoti, o pats kūrinys pradingtų.
Todėl niekas nepranyksta, mums tereikia pakeisti savo ketinimą, pasiekti vis didesnę vienybę išsaugaunt visas mūsų savybes. Iš noro gelmės ir ekrano su atspindėta Šviesa, iš dviejų šių priešingų jėgų kuriamas bendras tobulas kli.

#274423

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Dešimtukas – bendra siela

Dešimties širdžių malda